- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 1-1798-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42778-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- D. N.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. N. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2019 m. spalio 7 d., apie 1.04 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) 5,7 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 530 kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 1,61 prom. etilo alkoholio. Šiais veiksmais D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34), kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. buvo nuvažiavęs pas draugą į kaimą, kur vartojo alkoholį. Draugui užmigus, nutarė važiuoti namo. Bevažiuojant žvyrkeliu į kelią iššoko šernai, todėl suko vairą ir nuslydo su automobiliu nuo kelio. Nutarė nieko nedaryti, pamiegoti, išsiblaivyti ir ryte važiuoti namo. Pabudęs pamatė atvažiavusius gamtos apsaugos pareigūnus. Negalėjo paaiškinti, kodėl nutarė neblaivus važiuoti automobiliu namo. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m., šiuo metu atostogauja. Dirbant gaudavo apie 1 500 Eur pajamų (minimalus darbo užmokestis ir dienpinigiai). Išlaiko (duomenys neskelbtini) amžiaus sūnų. Automobilis priklauso jam, juo vienas važinėja. Nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant motiną, kuri gyvena kartu 3,5 metų, po to kai nuo ligos mirė kaltinamojo sutuoktinė. Kaltinamajam motina padeda auginti sūnų. Dirbdamas iš Lietuvos išvykdavo mėnesiui, grįžęs namuose būdavo 3 savaites. Nežino, ką be (duomenys neskelbtini) darbo galėtų dirbti. Ketina ieškoti darbo, kad galėtų išlaikyti šeimą. Savo poelgį vertinai neigiamai, labai gailėjosi. Prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3. Laiduotoja siūloma G. N. teisiamajame posėdyje sutiko laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jis pripažino savo kaltę ir ji garantuoja, kad jis daugiau taip nesielgs. Nurodė, kad sūnus jos klauso, labai išgyveno mirus sutuoktinei, retai vartoja alkoholį. Nurodė, kad yra pensininkė, gauna nedideles pajamas (292 Eur), todėl jei reikės, laidavimui skolinsis pinigų. Sūnaus elgesį vertina neigiamai, apie tai daug su juo kalbėjo. Dirbdamas sūnus prisidėjo prie ūkio pajamomis. Su sūnumi ir anūku gyvena 3,5 metų, atsikraustė pas juos mirus marčiai. Po įvykio sūnus jaudinasi, niekur neina. Jis yra gero charakterio.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų K. K. ir R. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 1 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), važiuodami tarnybiniu automobiliu, pamatė griovyje stovintį automobilį BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje, pažadintas vairuotojas paaiškino, kad į griovį įvažiavo sutrukdžius šernams. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Apie įvykį pranešė policijai (b. l. 4).
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio E. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 1.01 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. U. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavęs automobilis BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Bendraujant su automobilio vairuotoju D. N., jis paaiškino, kad į griovį įvažiavo siekdamas išvengti susidūrimo su šernais. Įvykio vietoje alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0369 D. N. pirmu tikrinimu 1.49 val. buvo nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 2.08 val. – 1,76 prom. neblaivumas (b. l. 5-6, 10-14).
7. Neblaivumo patikrinimo duomenys užfiksuoti ir Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 9).
8. 2019 m. spalio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota transporto priemonės, automobilio BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 15-16).
9. 2019 m. spalio 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas saugojimui į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 17).
10. 2019 m. spalio 7 d. 1.35 val. kaltinamasis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, paleistas 2019 m. spalio 7 d. 15.40 val. (b. l. 25, 26).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
12. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
13. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 34), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų tarnybinis pranešimas (b. l. 4), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5-6), alkoholio kiekio matuoklio duomenys (b. l. 10-14), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 9), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 17), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotolentele (b. l. 15-16). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
14. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną (b. l. 69-70). Kaltinamasis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, savo poelgį vertina kritiškai. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad 13 m dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojamas teigiamai, turi visas vairuotojo kategorijas, išskyrus „A“ kategoriją. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, turės išeiti iš darbo. Išlaiko nepilnametį sūnų, sutuoktinė mirė. Mano, kad motina G. N. yra verta teismo pasitikėjimo, skiriant ją laiduotoja.
15. Siūloma laiduotoja G. N. prašyme perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 71) nurodė, kad sūnus labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, yra įsitikinusi, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kuomet sūnus grubiai pažeidė įstatymą. Pati yra pensininkė, neteista, nebausta administracine tvarka. Gyvena kartu su sūnumi ir padeda jam auginti vaiką. Siūlomos laiduotojos teigimu, ją su kaltinamuoju sieja tvirti šeiminiai ryšiai, ji turi kaltinamajam autoritetą ir galimybes jam daryti teigiamą įtaką. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja. Atsižvelgiant į jos asmenines savybes ir turtinę padėtį, prašo taikyti laidavimą be užstato.
16. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008; 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).
18. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
19. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 47), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija rodo, kad jis savo kaltę pripažino. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, laikytina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,61 prom.), į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas 1 kartą (2019 m. liepos 17 d., už leistino greičio viršijimą (paskirta 15 Eur bauda, kuri buvo sumokėta 2019 m. liepos 18 d.) (b. l. 48), kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu dirbo (b. l. 49, 82-83), darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 84), tačiau nurodė, kad praradęs teisę vairuoti, ketina išeiti iš darbo, ieškoti kito darbo, yra našlys (b. l. 79), augina nepilnametį sūnų (b. l. 78). Siūloma laiduotoja kaltinamojo asmenybę vertina teigiamai bei nurodo, kad kaltinamasis neturi priklausomybės alkoholiui, yra gero charakterio. Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
20. Laiduotoja siūloma kaltinamojo motina G. N. (b. l. 72, 77) yra neteista (b. l. 74), nebausta administracine tvarka (b. l. 75), pensininkė (b. l. 73). G. N. sutinka laiduoti už kaltinamąjį. Laiduotojos teigimu, ją su kaltinamuoju sieja tvirti šeiminiai ryšiai, ji turi kaltinamajam autoritetą ir galimybes jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog G. N. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs visas minėtas bylos aplinkybes, taip pat tai, kad laiduotoja yra pensininkė, gauna nedideles pajamas (jos teigimu, 292 Eur), teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, be užstato. Laiduotoja skirtina G. N., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę ir laiko, kad toks laidavimo terminas yra pakankamas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
21. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
22. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį (kaltinamojo teigimu, jis šiuo metu atostogauja, tačiau dirbdamas gaudavo apie 1 500 Eur pajamų), tai, kad jis turi išlaikyti nepilnametį vaiką, yra neteistas, kaltu prisipažino ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, nustato 10 MGL dydžio įmoką.
23. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
24. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,61 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Nors kaltinamasis ir jo atstovas prašė skirti trumpesnį nei įstatyme numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, byloje pateikta ir jo darbdavio surašyta kaltinamojo charakteristika – tarpininkavimo raštas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo anksčiau laiko (b. l. 84), tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad šiuo atveju kaltinamasis vairuodamas neblaivus tamsiu paros metu nuvažiavo nuo kelio, kas tik patvirtina neblaivaus asmens vairavimo pavojingumą, tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių ypatingų ar svarbių aplinkybių, dėl kurių buvo priverstas vairuoti neblaivus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, ir jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vieneriems metams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2019 m. spalio 7 d.). Toks terminas kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad asmuo dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau buvo baustas už tokio pobūdžio teisės pažeidimus (vairavimą esant neblaiviam).
25. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
26. Nagrinėjamu atveju, automobilis BMW 530, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis kaltinamajam (b. l. 40), yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą ir išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
28. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, bet tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018).
29. Šioje byloje teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei specialiosios teisės atėmimą, dėl ko kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, be to, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad ir pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį, tai, kad jis yra našlys, turi išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (1,61 prom.), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju, būtų neproporcingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Dėl kardomųjų priemonių, nuosavybės teisės apribojimo ir automobilio grąžinimo
30. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutarimu, kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai (b. l. 36).
31. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutarimu kaltinamajam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW 530, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinas.
32. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis BMW 530, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 302, 304 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. N., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti G. N., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo (jeigu jis buvo sumokėtas), taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti D. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2019 m. spalio 7 d.).
D. N. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. N. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. N. automobilį BMW 530, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.