Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei Z. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaudamasi 2018 m. liepos 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės skolą 2018 m. gruodžio 20 d. perleido ieškovei.

Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. tarp pradinės kreditorės AB „BnP Finace“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. REF-5knfmw5r, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 7022,18 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. gegužės 17 d. ir sumokėti 6869,02 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 31 proc.) pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tvarką ir terminus (e. b. l. 15-17, 21-30). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pervedė atsakovei 7022,18 Eur (e. b. l. 8, 13, 19), o atsakovė nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus apmokėti skolą nereagavo, todėl 2018 m. spalio 2 d. pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove (e. b. l. 14).

Pradinė kreditorė AB „BnP Finace“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ 2018 m. liepos 31 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01, kurios pagrindu 2018 m. gruodžio 20 d. pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei (e. b. l. 31, 34-40).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2018 m. gruodžio 21 d. pranešimu (e. b. l. 33); apie tai, kad atsakovei yra faktiškai žinoma apie reikalavimo perleidimą, patvirtina ir į bylą pateiktas jos telefoninio pokalbio su ieškove garso įrašas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Vadovaujantis sutarties 4.2. punktu atsakovė susipažino su pradinės kreditorės skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis, pasirašydama nuotoliniu būdu. Sutarties 3.6.4. punkte nustatyta, kad visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant sutarties 1.24. punkte nurodytas priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinami šalių parašais. CK 6.4 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Atsakovė sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė su pradine kreditore ar ieškove būtų atsiskaičiusi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7022,18 Eur negrąžinto kredito yra laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1258,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 19 d. ir 399,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.) bei 31 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7022,18 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų iš atsakovo tiek už laikotarpį iki sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, tiek už laikotarpį po sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, jei atsakovas paskolintais pinigais vis dar tebesinaudoja (t. y. nėra jų grąžinęs).

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir Sutartį pradinė kreditorė nutraukė dėl atsakovės kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1258,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 19 d. ir 399,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.) bei 31 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7022,18 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė tai pat prašo priteisti iš atsakovės 290,78 Eur delspinigių.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Delspinigiai (arba kompensuojamosios palūkanos) gali būti priteisiami kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis, nes įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino jai suteikto kredito, o ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus netesybų dydžio, ieškovės reikalavimas priteisti 290,78 Eur delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.) iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8970,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju sudaro 101 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis), taip pat 121 Eur išlaidų advokato pagalbai. (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 427 straipsniu, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai 7022,18 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt du Eur 18 ct) negrąžinto kredito, 1258,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 60 ct) palūkanų iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. gruodžio 19 d.), 399,32 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis Eur 32 ct) palūkanų, apskaičiuotų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. gruodžio 20 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 31 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7022,18 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.), iki visiško kredito grąžinimo dienos, 290,78 Eur (du šimtus devyniasdešimt Eur 78 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.