- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1031-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01667-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. M., G. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.1.2Fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu
- 3.4.2.8.4Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano keitimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir G. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys bankroto administratorė E. G., UAB „Autoblikas“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, AS „Inbank filialas“, R. G., J. Ž., P. K., antstolė L. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėjams A. M. ir G. M. iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratore paskirta E. G. 2021 m. birželio 29 d. teismo nutartimi patvirtintas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi patikslintas bankrutuojančių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (civilinės bylos Nr. e2FB-3633-676/2021). 2022 m. kovo 29 d. teismo nutartimi kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pakeista nauja kreditore UAB „Intrum Lietuva“.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (civilinės bylos Nr. e2FB-3417-1048/2022). 2023 m. sausio 4 d. teismo nutartimi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 100 Eur kreditiniu reikalavimu išbraukta iš G. M. kreditorių sąrašo atlikus mokesčių įskaitymą (civilinės bylos Nr. e2FB-1283-1048/2023).
3. Teisme 2023 m. birželio 21 d. gautas bankroto administratorės E. G. prašymas patvirtinti bankrutuojančių G. M. ir A. M. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6, 9 ir 11 punktų pakeitimo projektą, pripažinti pirmoje ataskaitoje (kuri teismui pateikta 2023 m. sausio 16 d.) susidariusį pajamų perviršį – 4 803,60 Eur – panaudotu būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leisti jo negrąžinti kreditoriams, pripažinti antroje ataskaitoje susidariusį pajamų perviršį – 2 145,18 Eur –panaudotu būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leisti jo negrąžinti kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės prašymų ir nepatvirtino bankrutuojančių G. M. ir A. M. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6, 9, 11 punktų pakeitimo projekto bei nepripažino pirmosios ir antrosios ataskaitų laikotarpiu susidariusio pajamų perviršio panaudotu būtiniesiems poreikiams tenkinti, neleido jo negrąžinti kreditoriams.
5. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. gauta bankrutuojančių asmenų pirmoji laikotarpio nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. susidarė 5 706,62 Eur pajamų perviršis, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. susidarė 903,02 Eur trūkumas, todėl bendras pajamų perviršis sudarė 4 803,60 Eur. Taip pat nurodyta, kad 2022 m. gegužės mėnesį A. M. gavo 652,14 Eur GPM grąžinimą, iš individualios veiklos iki plano patvirtinimo gavo 405,35 Eur, po plano patvirtinimo – 150,00 Eur, iš viso 555,35 Eur. Bankroto administratorė kartu su prašymu dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pateikė bankrutuojančių asmenų antrąją laikotarpio nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą, iš kurios matyti, kad minėtu laikotarpiu pajamų perviršis sudarė 2 145,18 Eur.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 8 d. vyko bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, iš jo protokolo Nr. 9 matyti, kad dėl pritarimo bankrutuojančių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6, 9 ir 11 punktų pakeitimui „už“ balsavo UAB „Autoblikas“ (7,75 proc.), „prieš“ balsavo kreditoriai UAB „Intrum Lietuva“ ir R. G. (49,37 proc.); dėl pirmoje ataskaitoje susidariusio pajamų perviršio 4 803,60 Eur pripažinimo kaip panaudoto būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leidimo jo negrąžinti kreditoriams bei dėl antroje ataskaitoje susidariusio formalaus pajamų perviršio 2 145,18 Eur pripažinimo kaip panaudoto būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leidimo jo negrąžinti kreditoriams „prieš“ balsavo kreditoriai UAB „Autoblikas“, R. G., UAB „Intrum Lietuva“ (57,12 proc.). Kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ nurodė pastabas, kad bankrutuojantys asmenys akivaizdžiai nesilaiko plano, o tik didina savo būtinąsias išlaidas, kurios sumažina mokėjimus kreditoriams, dėl to patenkinamas tik bankrutuojančių asmenų interesas ir pažeidžiami kreditorių interesai, bei nurodė įpareigoti skolininkus iki 2023 m. birželio 26 d. sumokėti viršytas lėšas t. y. 6 948,78 Eur, arba pateikti pasiūlymą dėl jų sumokėjimo dalimis atsižvelgiant į savo galimybes, kitu atveju kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo.
7. Teismas nustatė, kad A. M. nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. gydyta VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje dėl (duomenys nekelbtini), jai iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, o G. M. iki 2025 m. liepos 3 d. nustatytas 25 proc. darbingumo lygis. Teismas taip pat nustatė, kad A. M. pajamas sudaro darbo užmokestis gaunamas iš darboviečių (duomenys nekelbtini) ir (duomenys nekelbtini), kuris yra kintantis, bei VSDFV mokamos išmokos, t. y. iki 2023 m. sausio 1 d. jos sudarė 460,00 Eur, o nuo 2023 m. vasario 1 d. – 490,00 Eur. G. M. pajamas sudaro VSDFV mokamos išmokos (šiuo metu 385,86 Eur per mėnesį) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos mokama būsto nuomos išlaidų kompensacija, kuri iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 234,80 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 218,34 Eur.
8. Teismas pažymėjo, kad siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Teismas nurodė, jog FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 straipsnis). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
9. Vertindamas bankroto administratorės prašymo patvirtinti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano pakeitimus pagrįstumą, teismas nurodė, kad 6 punkto pakeitimas argumentuojamas padidėjusiomis išlaidomis būtiniesiems poreikiams išaugus infliacijai ir visų prekių bei paslaugų kainoms, ypač komunalinių paslaugų ir maisto išlaidoms, o plano 9 ir 11 punktų pakeitimas tuo, kad VMI išbrauktas iš bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašo, todėl atsirado būtinybė tikslinti ir kreditorių sąrašą bei kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką. Teismas nustatė, kad projekto 6 punktu nuo 2023 m. gegužės 1 d. G. M. prašoma padidinti šias būtinąsias išlaidas – būsto nuomai nuo 7,60 Eur iki 12,54 Eur; būsto komunaliniams mokesčiams nuo 50 Eur iki 85,87 Eur; A. M. – būsto nuomai nuo 7,60 Eur iki 12,54 Eur; būsto komunaliniams mokesčiams nuo 50 Eur iki 85,87 Eur, vaistams, sauskelnėms, lazdai, vaikštynei, papildams, higienos prekėms nuo 100 Eur iki 200 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo 2023 m. sausio 1 d. sumažino kompensuojamąją būsto nuomos išlaidų dalį nuo 234,80 Eur iki 218,34 Eur, tačiau tiek 2022 m. liepos 26 d. teismo nutartimi patvirtintame kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkte, tiek pateiktame patikslintame 6 punkto projekte nurodyta, kad būsto nuomai reikalinga 250,00 Eur suma (iš jų kompensuojama savivaldybės 234,80 Eur), nors lėšų suma mėnesiui patikslintame plane nurodyta padidinta – 12,54 Eur (teismo patvirtintame plane nurodyta 7,60 Eur). Teismo posėdyje bankroto administratorė E. G. pripažino, kad patikslintame plane klaidingai nurodyta kompensacijos suma. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja A. M. nurodė, kad nors patikslinto mokumo atkūrimo plano 6 punkte (prie būtinųjų išlaidų detalizacijos) nurodyta, kad jai reikalinga 200 Eur suma vaistams, sauskelnėms, lazdai, vaikštynei, papildams, higienos prekėms, tačiau ši suma netiksli, ji gali būti mažinama iki 150 Eur, nes jai nereikia sauskelnių, vaikštynės, šių priemonių reikia jos sutuoktiniui, taip pat nurodė pageidaujanti padidinti ir maistui reikalingą būtinųjų išlaidų sumą, nes maistas pabrango ir jam išleidžia daugiau pinigų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į pareiškėjos bei bankroto administratorės paaiškinimus teismas konstatavo, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano 6 punkto dalis, kurioje detalizuotos būtinosios išlaidos, yra netiksli ir su trūkumais, kurie trukdo patvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano 6 punktą, o kadangi FABĮ nenustatyta teismo teisė mokumo atkūrimo planą (ar jo patikslintą projektą) tvirtinti iš dalies, todėl atitinkamai teismas neturi pagrindo patvirtinti ir 9 bei 11 punktų pakeitimų.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, teikdami prašymą patikslinti mokumo atkūrimo planą, privalo rašytiniais įrodymais pagrįsti būtinųjų išlaidų padidėjimą, tačiau to nepadarė.
12. Dėl bankroto administratorės prašymo pripažinti pirmoje ataskaitoje nurodytą 4 803,60 Eur susidariusį pajamų perviršį ir antroje ataskaitoje nurodytą susidariusį 2 145,18 Eur pajamų perviršį panaudotus būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leisti jų negrąžinti kreditoriams, teismas nurodė, kad dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu. Nors pareiškėjai teigė, kad susidarę pajamų perviršiai yra panaudoti sveikatos problemoms spręsti, t. y. įsigyta vaikštynė, ramentai, vaikščiojimo lazdelė, oro valytuvas, sveikatinimo lazeris ir masažinis fotelis, vaistai, papildai, atlikti įvairūs sveikatos tyrimai, G. M. teko darytis dantų protezus, taip pat buities sąlygoms pagerinti, t. y. baldų ir buitinės technikos pirkimui, nes išsinuomojo butą be baldų, teismas pažymėjo, kad kreditoriai, turintys daugiau kaip pusę visų reikalavimų, 2023 m. birželio 8 d. susirinkime nepritarė dėl pirmoje ir antroje ataskaitose susidariusio 6 948,78 Eur pajamų perviršio pripažinimo kaip panaudoto būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leidimo jo negrąžinti kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bankrutuojantys asmenys dėl gauto perviršio būtų bendravę su savo kreditoriais, siūlę kreditoriams sumokėti bent dalį gautų pajamų, o A. M. teiginius, kad ji nežinojo, jog savo būtiniesiems poreikiams gali išleisti tik mokumo atkūrimo plane patvirtintą sumą, teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi pati pareiškėja patvirtino iš bankroto administratorės gavusi visą reikalingą informaciją, kad buvo raginama rengti pajamų ir išlaidų ataskaitas bei neišleisti daugiau nei numatyta teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane. Teismas vertino, kad pareiškėjai neįrodė, jog visą gautą 6 948,78 Eur pajamų perviršį buvo būtina panaudoti jų būtinųjų poreikių tenkinimui ir kad neturėjo galimybės skirti bent dalį susidariusio perviršio kreditoriams. Taip pat nurodė, kad liko neįrodyta, kokioms paslaugoms ar daiktams bankrutuojantys asmenys išleido pinigus, nes A. M. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. liepos 28 d. pinigines lėšas naudojo ne tik pirkiniams, bet ir išsigrynino 850 Eur, o jos sąskaitoje 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo 2 026,26 Eur likutis. Teismas konstatavo, kad dėl bankrutuojančių asmenų pajamų perviršio panaudojimo nebuvo tartasi su kreditoriais, nebuvo svarstyta dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo, o bankrutuojantys asmenys pajamų perviršį panaudojo savo nuožiūra, nepagrįsdami išlaidų ir tokiais veiksmais pažeidė kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėjai A. M. ir G. M. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti bankroto administratorės E. G. prašymą patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6, 9, 11 punktų pakeitimo projektą.
14. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog atsirado objektyvios aplinkybės, lemiančios mokumo atkūrimo plano tikslinimą, bei tuo, kad jų pragyvenimo išlaidos didėja, o gaunamos būsto nuomos išlaidų kompensacijos mažėja, tačiau visiškai nepagrįstai teismas nepripažino pagrįstomis išlaidų buities gerinimui ir būtiniausiai įrangai įsigyti, pvz., šaldytuvui. Pažymi, jog net kalėjimuose šaldytuvai nuteistiesiems yra privalomi.
16. Teismas nepaneigė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkte nurodyto išlaidų padidėjimo ir nenurodė, kad jos nėra pagrįstos. Priešingai, teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors patikslinto mokumo atkūrimo plano 6 punkte (prie būtinųjų išlaidų detalizacijos) nurodyta, kad jai reikalinga 200 Eur suma vaistams, sauskelnėms, lazdai, vaikštynei, papildams, higienos prekėms, tačiau ši suma netiksli, ji gali būti mažinama iki 150 Eur, nes jai nereikia sauskelnių, vaikštynės, tačiau reikia pinigų vaistams, nes ne visi vaistai kompensuojami. Mano, kad tai tik patvirtina pareiškėjos sąžiningumą. Nesutinka, kad 6 punktas netikslus, nes jame nurodyta 150 Eur suma yra reikalinga pareiškėjos A. M. išlaidoms, o likusi 50 Eur suma būtų skirta G. M. poreikiams tenkinti. Teismas negalėjo atskirai vertinti pareiškėjų poreikių ir padarė nepagrįstą išvadą dėl patikslinto mokumo atkūrimo tvirtinimo.
17. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo dieną pareiškėjas G. M. nuo pat ryto jautėsi labai prastai, nežiūrint į tai, jis sugebėjo prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, tačiau savijauta vis prastėjo, jis negalėjo prisiskambinti bankroto administratorei ir pranešti, kad nebegali dalyvauti teismo posėdyje, vėliau prisiskambino žmonai, dalyvavusiai teismo posėdyje. Teismo posėdžių sekretorė pasiteiravo jo, ar jis neprieštarauja, kad teismas nagrinėtų bylą jam nedalyvaujant, jis neprieštaravo ir buvo pašalintas iš ZOOM platformos, tačiau jokios kalbos apie jo atsisakymą toliau dalyvauti posėdyje nebuvo. Pažymi, kad nuo 1982 m. rugsėjo su pertraukomis yra neįgalus, o sveikatos būklei blogėjant 2023 m. rugpjūčio 1 d. jam patvirtintas 23 proc. bazinis neįgalumas. Be to, 2023 metų pradžioje susirgo sutuoktinė, ją 2023 m. balandžio 3 d. (duomenys nekelbtini), iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. ji gydėsi ligoninėje ir sanatorijose, 2023 m. rugpjūčio 25 d. jai nustatytas antros grupės neįgalumas, 40 proc. nedarbingumo lygis. Susidarius tokiai gyvenimo situacijai šeima vis tik ryžosi dalyvauti teismo posėdyje, nors neturėjo nei laiko, nei galimybių pasiruošti tinkamai save atstovauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkinti bankroto administratorės prašymai ir nepatvirtintas bankrutuojančių G. M. ir A. M. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6, 9, 11 punktų pakeitimo projektas bei pirmosios ir antrosios ataskaitų laikotarpiu susidaręs pajamų perviršis nepripažintas panaudotu būtiniesiems poreikiams tenkinti, neleista jo negrąžinti kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai argumentus dėsto iš esmės tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nepatvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas. Iš esmės apeliantai atskirąjį skundą argumentuoja tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atskirai vertinti abiejų sutuoktinių poreikių sveikatos išlaidoms, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikto mokumo atkūrimo plano 6 punkto dalis dėl būtinųjų išlaidų yra netiksli. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.
22. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.
23. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-561/2014). Pagal FABĮ 8 straipsnio 13 dalį plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas.
24. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtintas teismui pateiktas 2022 m. birželio 16 d. G. M. ir A. M. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi iš G. M. kreditorių sąrašo išbraukta kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 100,00 Eur kreditiniu reikalavimu, kadangi jis patenkintas atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Sutiktina, jog dėl to kilo objektyvus poreikis tikslinti kreditorių sąrašą (mokumo atkūrimo plano 9 punktas) ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (mokumo atkūrimo plano 11 punktas), tačiau bankrutuojantys asmenys taip pat siekia pakeisti ir plano 6 punktą, kuriuo numatytos fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. siekia jas padidinti.
25. Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo ir el. paštu balsavo trys bankrutuojančių fizinių asmenų kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 57,12 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau plano pakeitimai nebuvo patvirtinti, nes už jo pakeitimus balsavo kreditorius, turintis 7,75 proc., o prieš – kreditoriai, turintys 49,37 proc. reikalavimų sumos. Pažymėtina, jog dėl pirmojoje ir antrojoje ataskaitose nurodyto pajamų perviršio (4803,60 Eur ir 2145,18 Eur) pripažinimo kaip panaudoto būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leidimo jo negrąžinti kreditoriams kreditoriai vienbalsiai balsavo prieš.
26. Nors apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskirai vertino kiekvieno iš bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams skirtinas lėšas, tačiau iš FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų darytina priešinga išvada. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog mokumo atkūrimo plane nurodant kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas turi būti atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek bankrutuojanti pareiškėja A. M., tiek bankroto administratorė plano pakeitimo projekto 6 punkte pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad šiame punkte yra klaidų, neteisingai nurodyta būsto nuomai reikalinga lėšų suma ir sveikatos paslaugoms, vaistams, priemonėms reikalingos lėšos, be to, A. M. nurodė norinti padidinti ir maistui reikalingą būtinųjų išlaidų sumą, tačiau pateikto tvirtinti plano pakeitimo projekto 6 punkte tai nenumatyta. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano 6 punktas (būtinųjų išlaidų detalizacija) yra netiksli ir su trūkumais, kurie trukdo patvirtinti šį punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiksliai ir teisingai nenurodžius bankrutuojančių fizinių asmenų būtinųjų išlaidų lieka neaiški kreditorių reikalavimams tenkinti kas mėnesį skiriama suma, o tai neabejotinai susiję su tinkamu plano vykdymu, bankrutuojančių asmenų pareigomis fizinio asmens bankroto procese ir pažeidžia kreditorių interesus. Kadangi FABĮ nenumatyta galimybė teismui tvirtinti tik dalį mokumo atkūrimo plano (ar jo patikslinto projekto), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo patvirtinti ir 9 bei 11 punktų pakeitimus.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ne teismas turi paneigti bankrutuojančių fizinių asmenų būtinųjų išlaidų padidėjimą, kaip nepagrįstai teigia apeliantai. Priešingai, pagrįsti šias išlaidas yra bankrutuojančių fizinių asmenų pareiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad nors įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad būtinųjų išlaidų detalizacijoje nurodytos bankrutuojančių asmenų kasmėnesinės išlaidos vaistams, sauskelnėms, lazdai, vaikštynei, papildams, higienos prekėms iš dalies yra vienkartinės, o ne patiriamos kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikštynė, lazda, nors ir gali būti nuomojamos, tačiau paprastai įsigyjamos vieną kartą ir nėra poreikio kiekvieną mėnesį jų pirkti vis naujų. Be to, įvertinus asmens poreikius vaikštynė, sauskelnės, slaugos priemonės ir pan. yra skiriami nemokamai ir kompensuojami valstybės.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai netenkino bankroto administratorės prašymo mokumo atkūrimo plano vykdymo pirmosios ir antrosios ataskaitų laikotarpiu susidariusį pajamų perviršį pripažinti panaudotu būtiniesiems poreikiams tenkinti ir leisti jo negrąžinti kreditoriams. Nors apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, tačiau atskirajame skunde nedetalizavo, kokius konkrečiai. Nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nėra pateikta įrodymų, galinčių pagrįsti, kad susidaręs pajamų perviršis iš tikrųjų panaudotas būtinosioms išlaidoms, ypač, kai antrojoje laikotarpio nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje nurodyta, jog „A. M. ataskaitiniu laikotarpiu išgrynino 970,00 Eur, ši suma panaudota vaistams, sveikatinimo procedūroms, apsilankymams gydymo įstaigose, kuriuose už suteiktas papildomos paslaugas (greitesnę konsultaciją, papildomo laiko skyrimą) reikalinga padėka“, taip pat nurodyta, kad „buvo reikalingos papildomos išlaidos gydymo reikmėms, gydymui ligoninėse, sanatorijose, kaip žinia, už daugelį medicininių išlaidų kvitai nėra išduodami”. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai šiems teiginiams, gydymo įstaigos, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, privalo išduoti ir išduoda pinigų paėmimo kvitus, čekius už suteiktas mokamas gydymo paslaugas, o dėl pareiškėjų teiginių, kad išsinuomojo butą be baldų ir buitinės technikos, todėl turėjo juos pirkti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors ir nepateikti šių daiktų įsigijimo įrodymai, tačiau pareiškėjai nenurodė ieškoję galimybių reikalingus baldus ar buitinę techniką įsigyti pigiau, galbūt naudotus, dovanojamus ar pan., t. y. nėra jokių duomenų ir pareiškėjai nenurodo, kad būtų dėję bent minimalias pastangas iš pajamų perviršio bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ar su jais derinti padidėjusių būtinųjų išlaidų objektyvų poreikį.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai turi rimtų sveikatos problemų ir ligų, neabejotina, kad jiems reikalingi vaistai ir kad jie patiria su sveikatos priežiūra susijusių išlaidų, tačiau pareiškėjai taip pat yra ir bankrutuojantys asmenys, todėl turi pareigų savo kreditoriams, privalo jas vykdyti ir negali laisvai disponuoti pajamomis savo nuožiūra. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų plano sąlygų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020). Pareiškėjai žino ir suvokia, kad turi kreditorių ir įsipareigojimų jiems, turi ir gali suvokti, kad fizinio asmens bankroto tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet yra ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl nepagrįsti ir nepateisinami jų teiginiai, kad nežinojo, jog savo išlaidoms gali naudoti tik mokumo atkūrimo plane nurodytas sumas. Juo labiau, kad patys pripažįsta, jog bankroto administratorė ne kartą ragino ir siūlė vesti gaunamų pajamų ir išlaidų apskaitą, griežtai kontroliuoti išlaidas, o tai būtų neabejotinai padėję pareiškėjams realiai įvertinti gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų dydį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo pareiškėjų sąžiningumą viso bankroto proceso metu, nes fizinio asmens bankroto procedūra skirta apsaugoti ne bet kurio, bet būtent sąžiningo nemokaus asmens interesus ir atkurti jo mokumą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo dieną pareiškėjas G. M. jautėsi blogai ir teismas leido jam toliau nebedalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau jokios kalbos apie jo atsisakymą dalyvauti posėdyje nebuvo, taip pat abiejų pareiškėjų sveikatos būklė nedaro jokios įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjai nenurodo, kad šios aplinkybės (sveikatos būklė) būtų sutrukdžiusios jiems tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas, pareiškėjai neprašė atidėti teismo posėdį, kad galėtų pasirūpinti atstovavimu, be to, apeliacinėje instancijoje juos atstovauja advokatas.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.