Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011‑11-08 nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Pritaikius BK 75 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti daugiau nei 7 paroms iš gyvenamosios vietos, bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose (BK 70 str.), paskiriant atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš kaltinamojo G. G. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. 825,39 Lt (aštuonis šimtai dvidešimt penki litai trisdešimt devyni centai) turtinės žalos atlyginimo ir 12000 Lt (dvylika tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo. Pripažino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. teisę dalyje į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2011 m. sausio 15 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, prie įėjimo į kavinę, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties, einant pro šalį R. P. sudavė per rankose neštą gėlių krepšį, sugriebęs už kaklo nukentėjusiąją R. P. ją smaugė, laikydamas už kaklo palenkė ir spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į pilvą, krūtinę ir kitas įvairias kūno vietas, sugriebęs už plaukų tampė, pargriuvus nukentėjusiajai R. P. ant žemės, pakėlė ir sudavė galva vieną smūgį į nosį, vieną smūgį į akį, spyrė vieną smūgį į pilvą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, padarė nukentėjusiajai R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą: nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, dešinėje kaklo pusėje, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog nuteistasis supyko ant nukentėjusiosios, nes pastaroji nurodė negražinsianti skolos. Dėl tokio nukentėjusiosios elgesio nuteistasis teigė nesusivaldęs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nuteistojo G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžiuose duotais parodymais, kuriuose jis nuosekliai teigė, jog R. P. yra skolinga jo šeimai dėl buvusio bendro G. G. žmonos ir nukentėjusiosios verslo. R. P. taip patvirtino, jog su G. G. žmona turėjo bendrą verslą, kartu pirko automobilį. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų (Pretenzija dėl paskolos ir telefono aparato grąžinimo, 68, 73 b. l., II t.; Pasiūlymas įvykdyti turtinę prievolę teikiant tarpininkavimo paslaugas, 70 b. l., II t.) akivaizdu, kad konfliktas tarp G. G. ir R. P. įvyko dėl asmeninių priežasčių, o aplinkybių, kurios nuteistojo veikoje leistų konstatuoti chuliganiškus motyvus, byloje nenustatyta, todėl negalima teigti, jog R. P. buvo sužalota dėl chuliganiškų paskatų. G. G. veika dėl R. P. sužalojimo turi būti vertinama kaip pagrindinė nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, numatyta BK 138 str. 1 d., be veiką kvalifikuojančių požymių – chuliganiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalis, kurioje G. G. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, konstatuojant, jog nuteistasis G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis LR BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, o jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir LR BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Nors skunde teigiama, jog įvykio metu nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, kadangi lauke nebuvo nė vieno asmens, o konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų, kolegija su tuo nesutinka. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. P. buvo sumušta prie kavinės esančios miestelyje, dienos metu, t. y. apie 15 val., tai galėjo stebėti neapibrėžtas skaičius žmonių, todėl nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri aukštesni elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir tokie veiksmai, kaip fizinio smurto panaudojimas, pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, o asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-499/2011). G. G. padaryta veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką. Be to, teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu, kad viešoje vietoje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų neabejotinai patirtų nepatogumų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės paskyrimo

Teismo posėdžio metu tiek apeliantas, tiek prokurorė teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. G. atžvilgiu taikė LR BK 63 str. 1 d., 2 d. bei 5 d., pagal kurias bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį, subendrinamos apėmimo būdu, tačiau bausmes subendrino iš dalies jas sudedant.

Kadangi nuteistojo G. G. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini į kitą nusikalstamą veiką, todėl iš naujo spręstinas nuteistajam skirtinų bausmių už šias nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. bei 284 str. 1 d., subendrinimo klausimas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog apelianto padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 138 str. 1 d., priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Iki skundžiamojo nuosprendžio priėmimo dienos G. G. teismo nebuvo teistas, tačiau teisėjų kolegija įvertina ir aplinkybę, jog šis nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tai pagrįstai apylinkės teisme buvo pripažinta aplinkybe, sunkinančia G. G. atsakomybę, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija mano, jog bausmės tikslai už LR BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą bus pasiekti G. G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini į LR BK 138 str. 1 d., nesant juose chuliganiškų paskatų, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga G. G. už 284 str. 1 d. veikos padarymą taip pat skirti realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį, o paskirtų bausmių vykdymą atidėti.

Dėl civilinio ieškinio

LR BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. LR BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį iš dalies, nes buvo pateikti rašytiniai įrodymai dėl turėtų išlaidų už striukę, gydymosi išlaidas bei nuomos mokestį už patalpas, tačiau nebuvo galimybės visiškai išspręsti civilinio ieškinio klausimo dalyje dėl negautų pajamų, kadangi R. P. negalėjo pateikti objektyvių duomenų reikalingų išspręsti šiai civilinio ieškinio daliai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. teisę į ieškinio dalies patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi buvo negalima tiksliai apskaičiuoti šios dalies civilinio ieškinio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pripažino teisę tik į ieškinio dalies patenkinimą, todėl nuteistojo gynėjos advokatės argumentas, jog tokiu būdu suteikiama teisė nukentėjusiajai neteisėtai praturtėti, laikytinas nepagrįstu. Be to, perduodant visą civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, kai yra galima tenkinti dalį ieškinio dėl esančių neginčijamų rašytinių įrodymų, būtų nepagrįstai bloginama nukentėjusiosios padėtis.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti 35000 Lt neturtinės žalos (26 b. l., I t.). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti R. P. naudai priteistą neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt, kadangi teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, vadovavosi vien nukentėjusiosios žodiniu paaiškinimu, nes per kelis teismo posėdžius nukentėjusioji teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, specialistų išvadų, kad dėl patirtų sužalojimų yra pakrypusi sienelė ir dėl nosies kaulų lūžio ateityje jai bus reikalingos operacijos, nepateikė jokių įrodymų, jog per gydymosi laikotarpį negalėjo pati savęs tinkamai aptarnauti, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Nukentėjusioji nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad po sužalojimo ji buvo palaužta, patyrė pašalinių žmonių apkalbas ir pašaipas, nes nukentėjusioji nepateikė įrodymų, jog dėl psichologinių problemų lankėsi pas gydytojus ar vartojo vaistus, todėl priteista 12000 Lt neturtinė žala neatitinka pateiktų įrodymų ir nustatytų byloje aplinkybių, o kartu prieštarauja įstatymo deklaruojamiems protingumo ir teisingumo kriterijams. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai buvo pasiūlyta 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma. Mano, kad ši suma atitiktų nukentėjusios lūkesčius dėl patirtos žalos atlyginimo. Be to, toks neturtinės žalos dydis atitiktų teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. nesunkiai sutrikdė R. P. sveikatą, nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai – nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, dešinėje kaklo pusėje (1 t., 6 b. l.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-585/2006, 2K-136/2008, Nr. 2K-106/2008), už nesunkų kūno sužalojimą, padarant LR BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužomi nosies kaulai arba kaulas, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000–5000 Lt. Kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis netgi iki 10000 Lt, tačiau tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.

Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl šios nusikalstamos G. G. veikos nukentėjusioji R. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų nematė viena akimi, negalėjo ilgai dirbti, dėl kraujosruvų veide negalėjo bendrauti su klientais (2 t., 182; 185 b l.)), tačiau įvertinusi G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 12000 Lt suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati padarytai veikai ir yra per didelė. Įvertinus faktines šios bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, nustatytinas 5000 Lt. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis dėl civilinio ieškinio priteisimo – neturtinės žalos dydžio – keičiamas.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde G. G. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai rėmėsi vien tik nukentėjusiosios R. P. parodymais ir nustatė, jog apeliantas nukentėjusiajai kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į pilvą krūtinę ir kitas įvairias kūno vietas. Apelianto teigimu, specialisto išvadoje neužfiksuota, o ekspertas savo apklausoje nenurodė, kad apžiūros metu nukentėjusioji būtų skundusis skausmais krūtinės ar pilvo srityje, ar kitose kūno vietose, išskyrus veido ir kaklo sritį, būtų rastos kraujosruvos.

Pastebėtina, kad baudžiamosiose bylose asmeniui padaryto sužalojimo mastas nustatomas remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis. Šioje byloje specialisto išvadoje Nr. G 65/11(04) (1 t., 6 b l.) nustatyta, kad R. P. padaryti tokie sužalojimai – nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, dešinėje kaklo pusėje. R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus veidą ir dešinę kaklo pusę. Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jis nukentėjusiajai kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į pilvą krūtinę ir kitas įvairias kūno vietas, laikytinas nepagrįstu, kadangi teismas tokių faktų nenustatė ir nekonstatavo, nes nei nuosprendžio konstatuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje toks teismo vertinimas nepateiktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada bei jo apklausos teisme metu pateiktais parodymais ir konstatavo, kad G. G. R. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą vienoje iš LR BK 138 str. dalių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

G. G. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

G. G. už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p. šias bausmes apėmimo būdu subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę G. G. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant G. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti daugiau nei 7 paroms iš gyvenamosios vietos bei per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Priteistą iš G. G. 12000 (dvylikos tūkstančių) litų R. P. naudai neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 5000 (penkių tūkstančių) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.