- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- 1-251-1082/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00153-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Mykolas Alekna
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. sausio 1 d. apie 15.26 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 75, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (15.26 val. jam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o 15.42 val. – 2,25 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis R. J. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo Nauji metai, jis iki 5 val. ryto šventė, po to šiek tiek pamiegojęs, dar jausdamas alkoholio vartojimo pasekmes, prie parduotuvės susitiko su sūnumi ir kartu mašinoje išgėrė po du butelius 0,5 l talpos 5,2 stiprumo alaus. Visa tai buvo 2022-01-01 apie 15.00 val. stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis pats nenorėjo eiti namo, nes močiutė, su kuria jis gyvena, netoleruoja alkoholio, o jis asmeniškai nėra geriantis žmogus. Todėl pasiūlė sūnui mašinoje pasėdėti ir pabendrauti. Jo mašina „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ne vietoje. Jiems sėdint automobilyje, atsilaisvino vieta ir jis sumanė perstatyti mašiną. Jis jam pačiam priklausančiu automobiliu pavažiavau gal kokį 30 metrų. Perstatydamas automobilį, jis praslydo ir bamperiu užkabino kitą mašiną. Tada jie iškvietė policiją. Po 3 minučių prisistatė pareigūnai, davė papūsti. Jam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o kitą kartą – 2,25 promilių neblaivumas. Su rodmenimis jis sutiko, pripažino, kad jis vairavo. Žino, kad išgėrus alkoholio negalima vairuoti. Toks atvejis, kai vairavo išgėręs, pirmas ir paskutinis. Savo elgesį vertina blogai, gailisi taip pasielgęs.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš liudytojo J. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2022-01-01 jis dirbo kartu su kolega vyr. patruliu G. Š., kai apie 15.15 val. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojų jie gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 73, ką tik aikštelėje prie parduotuvės galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko, vietoje nėra. BMW automobilyje sėdi du vyrai, vienas juoda, kitas raudona striuke. Nuvykę nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 75, jie pastebėjo stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio jie ir privažiavo. Prie minėto automobilio, priėjo jo kolega G. Š.. Po kiek laiko prie automobilio priėjo ir jis. Vairuotojo jie paprašė pateikti dokumentus ir paklausė ar jis vartojo alkoholį ir padarė techninį eismo įvykį. Vairuotojas prisistatė kaip R. J., jo asmenybę jie nustatė per policijos sistemą ir pagal pateiktus asmens duomenis. R. J. paaiškino, kad automobiliu važiavo, tačiau nurodė, kad alkoholį gėrė po eismo įvykio. R. J. jie paklausė kada jis vartojo alkoholį, tačiau R. J. atsakyti negalėjo. R. J. sutikus pasitikrinti savo blaivumą, jie alkotesterio pagalba nustatė R. J. neblaivumą, t. y. pirmu tikrinimu, jam buvo nustatytas 2.23 promilių neblaivumas, antru tikrinimu - 2.25 promilių neblaivumas. Vairuotojas, su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. R. J. vykti į ligoninę pasitikrinti savo blaivumo atsisakė. Automobiliui "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis buferis, automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis buferis. Apie eismo įvykį ir neblaivų vairuotoją, jie informavo Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojus. R. J. jie įteikė šaukimą atvykti į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK apklausai. Atvažiavus priverstinio nuvežimo automobiliui, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-29).
Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiojo patrulio J. P. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės, analogiško liudytojo J. P. apklausos protokole nurodytoms (b. l. 30).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 75. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu nukreiptas į šiaurę, ratai stovi ant asfaltuotos kelio dangos. Automobiliui „BMW“ apgadintas priekinis buferis ir lempa. Taip pat apgadintas ir automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apgadintas galinis buferis. Apžiūros metu paimtas automobilis „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais (b. l. 7-13).
Iš eismo įvykio schemos matyti, kad joje užfiksuotos automobilių „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys, jų apgadinimai (b.l. 18-19).
Iš asmens neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022-01-01, apie 15.26 val., vyr. patrulis J. P. R. J. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nekoordinuotus judesius, nerišlią kalbą. Akte nurodyta, kad R. J. eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - negali. Asmeniui nenurodžius, kada jis vartojo alkoholį, atliko tikrinimą prietaisu ALCOTEST 6810, Nr. ARFM-0424, metrologinės patikros Nr. 1540491 (patikros sertifikatas galioja iki 2022-05-11), ir nustatė: pirmu tikrinimu 2022-01-01 15.26 val. R. J. buvo nustatytas 2,23 prom. neblaivumas. Atlikus antrą kartą patikrinimą 15.42 val., buvo nustatytas 2,25 prom. neblaivumas. R. J.su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. R. J. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 14-17).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonių kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio BMW 530d, gam.metai 2003, vidutinė rinkos kaina su PVM - 3490 Eur (b.l.23).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė tyrėjai registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-55).
Kaltinamasis R. J. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 15.26 val. jam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o 15.42 val. – 2,25 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir vairuodamas automobilį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimo faktą, teismas pastebi, kad žalos padarymas nagrinėjamu atveju patenka į administracinio nusižengimo sudėtį, todėl su žala susiję klausimai, tam tarpe ir jos atlyginimas, nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo pripažinti papildomą gynėjo nurodomą aplinkybę dėl žalos atlyginimo atsakomybę lengvinančia.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas (teistumas išnykęs), inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, išsiskyręs, dirba, darbdavio bei pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, be to, kaip nurodo – prižiūri garbaus amžiaus mamą, nors jam yra diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas (F 41.2), skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 88; 89-90).
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam.
Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo nurodytas gaunamas mėnesines pajamas, jo deklaruojamą prisidėjimą prie mamos išlaikymo, į šiuo nuosprendžiu taikytiną turto konfiskavimą, teismas sprendžia apie pagrindo savanoriško baudos sumokėjimo terminą nustatyti ilgesnį nei įstatymo nustatytas terminas buvimą.
Teismui buvo pateiktas L. J. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, jo gynėjas. Juo prašoma atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo dukros L. J. atsakomybei, nurodant, kad jiems glaudžiai ir dažnai bendraujant pastaroji – L. J., atsižvelgiant ir į jos asmenybę, charakteristiką, galės daryti teigiamą įtaką tėvui R. J..
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Šioje byloje teismas sprendžia, kad R. J. neatitinka laidavimo taikymui būtinų sąlygų visumos, todėl BK 40 straipsnio nuostatos jam netaikytinos.
Šiuo atveju kaltinamasis R. J., sutinkamai su teismų praktika, yra neteistas (teistumas išnykęs) ir laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba ir darbdavio bei pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, be to, kaip nurodo – prižiūri garbaus amžiaus mamą, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti.
Jau minėtą, kad viena būtinų sąlygų laidavimo taikymui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
Šioje gi byloje R. J. padarytas nusikaltimas pasireiškė itin šiurkščiu KET pažeidimu, kuris ne tik kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, bet sutinkamai su bylos duomenimis – jis, būdamas neblaivus, vairavo, kliudė kitą automobilį ir apgadino jį. Kaltinamasis prie vairo sėdo būdamas neblaivus, o jam nustatytas girtumo laipsnis (pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o antru – 2,25 promilių neblaivumas) žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Pastebėtina, kad administracinių nusižengimų registro išraše 2018-2021 metų bėgyje fiksuoti septyni R. J. KET pažeidimai (dauguma jų – greičio viršijimas kelyje), kas, teismo manymu, rodo jo polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo teisme išsakyti deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai, kad dalis nusižengimų padaryta ne jo paties, bet tik jo automobiliu, pastarąjį kažkam paskolinus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis jo nubaudimų neskundė ir tokių aplinkybių iki tol jį nubaudusioms institucijoms nenurodė. Todėl teismas tokius kaltinamojo teiginius vertina tik kaip norą save pateikti geresnį nei jis iš tiesų yra, siekiant sušvelninti savo atsakomybę nagrinėjamoje byloje.
Toliau pažymėtina tai, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta dar viena atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš kaltinamojo dukros L. J. prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą matyti, kad jame teiginys, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo tėvui R. J., grindžiamas tik tuo, kad ji yra neteista, turi nuolatinę darbo vietą, kur charakterizuojama teigiamai, augina vieną mažametį vaiką, kitų duomenų byloje nėra pateikta. Nepaisant šių L. J. teigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2018-2021 metų bėgyje yra fiksuota L. J. 10 KET pažeidimų, kurie rodo jos pačios atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, ką patvirtina ir L. J. pasisakymai teisme. Pastebėtina, kad L. J. pasisakydama teisme akivaizdžiai buvo linkusi teisinti KET pažeidimų padarymą ir sumenkinti jų pavojingumą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas abejoja dėl L. J. atitikimo tinkamo laiduotojo požymius ir to, ar jos asmenybė yra verta teismo pasitikėjimo, be to, byloje nenustatyta duomenų, kurie liudytų apie realias jos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kuris jai yra tėvas, brandaus amžiaus, savarankiškas, su susiformavusia vertybių sistema asmuo.
Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys sistemingai pažeidinėjant Kelių eismo taisykles, ko pasekmė yra ir šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas jo atžvilgiu, tęsiasi jau netrumpą laiko tarpą. Nors L. J. prašyme dėl laidavimo, taip pat ir teisme, nurodė apie glaudų bendravimą su tėvu ir jos teigiamą įtaką jam, tačiau nekintantis R. J. elgesys kelyje leidžia manyti apie dukters nežinojimą apie tokį tėvo elgesį, kas nerodo tokio deklaruojamo glaudaus jų ryšio, o jai žinant apie dalį KET pažeidimų (ką ji teisme parodė) – rodo jos negalėjimą daryti teigiamą įtaką R. J. elgesiui.
Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismo teisę, o ne pareigą taikyti laidavimo institutą, teismas sprendžia, kad BK 40 straipsnio nuostatos, nesant sąlygų visumos (nesant BK 40 straipsnio 1 ir 3 d., 2 d. 4 p. numatytų sąlygų), kaltinamojo R. J. atžvilgiu netaikytinos. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-788/2019, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-221-693/2017 ir kt.).
Kartu su bausme, siekiant bausmių tikslų, kaltinamajam R. J. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, į tai, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į jo nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones terminui, kuris mažesnis nei vidurkis – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2022 m. sausio 3 d.
BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymui kaltinamasis panaudojo jam pačiam priklausantį, jo vardu registruotą automobilį, todėl nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo, kaltinime nurodytas automobilis, kuris šiuo metu saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), konfiskuotinas valstybės naudai.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b.l. 56-64), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.
Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti R. J., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB“ bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti R. J., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2022 m. sausio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.