Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2019 m. balandžio 22 d., apie 4.43 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam D. P. į veidą, pastarajam nukritus ant grindų įkando į kairės rankos nykštį, taip nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kairės plaštakos nykštyje ir kairėje kojoje, taip nežymiai sutrikdė D. P. sveikatą. Taip K. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. specialisto išvados Nr. G 1336/2019(01) matyti, kad D. P. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nykštyje ir kairėje kojoje, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieš šešias-dešimt parų iki apžiūros. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį, neužsifiksavo. Odos nubrozdinimai kairėje kojoje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 72-74).

Iš K. B. 2019 m. spalio 10 d. prašymo reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme matyti, kad jis prašė pakeisti teismo baudžiamąjį įsakymą ir jam skirti viešųjų darbų bausmę. Dėl nepastovios darbo vietos, komandiruočių, negali vykdyti teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. Taip pat prašė panaikinti kardomąją priemon, nes jam tenka vykti į užsienį darbo reikalais (b. l. 108).

Motyvuojamoji dalis

K. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamojo K. B. kaltė 2019 m. balandžio 22 d., apie 4.43 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), vartojus necenzūrinius žodžius, rankos kumščiu sudavus ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam D. P. į veidą, pastarajam nukritus ant grindų įkandus į kairės rankos nykštį, taip nukentėjusiajam padarius muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kairės plaštakos nykštyje ir kairėje kojoje, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis K. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena kaip mušė D. P. (b. l. 115). Analogišką poziciją K. B. išreiškė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, parodydamas, kad visų D. P. sumušimo aplinkybių neatsimena, tačiau prisipažįsta dėl sukelto konflikto ir D. P. sumušimo, galėjo jam trenkti ir sutrikdyti sveikatą (b. l. 44, 48). Be K. B. prisipažinimo jo kaltę pažeidus viešąją tvarką patvirtina byloje surinkti įrodymai. Štai iš nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad neblaivus K. B. nakties metu brovėsi į jo namus, pažadino gyventojus, vartojo necenzūrinius žodžius, jam grąsino susidorojimu. Bandant išvesti iš namo laiptinės K. B. kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veido sritį ir prakirto viršutinę lūpą, taip pat parvertė ant žemės, dėl ko jis susitrenkė galvos dešinę pusę ir dešinę ausį, o bandant patraukti nuo savęs K. B. jam įkando į kairės rankos nykštį, dėl to jautė fizinį skausmą (b. l. 7). Tokie D. P. parodymai atitinka liudytojų G. P. ir J. N. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių sugretinimas rodo, jog K. B. nakties metu skambino ir beldė į D. ir G. P. buto duris, G. P. atidarius bandė koja užremti duris, tuomet skambino į J. N. N. buto duris. G. P. ir J. N. N. bendrame koridoriuje bandė K. B. išprašyti, tačiau jis pradėjo brautis į D. ir G. P. butą, rankomis ar kojomis daužė duris, judino rankeną. G. P. iškvietė policiją. K. B. D. P. necenzūriniais žodžiais grasino susidorojimu, po ko buvo girdimi smūgiai, muštynės. D. P. šaukėsi policijos pagalbos, J. N. N. prašė baigti grumtynes. Netrukus į pagalbą atskubėjo namo gyventojai R. N. ir M. M.. D. P. veidas, rankos ir burna buvo kruvini, R. N. laikė, sodino K. B.. D. P. buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam suteikta greitoji medicinos pagalba. Dėl K. B. veiksmų buvo sutrikdytas D. ir G. P., J. N. N. ir O. N., R. N. ir M. M. poilsis (b. l. 23, 27). Iš pateiktų duomenų matyti, kad įvykis susiklostė namo bendro naudojimo koridoriuje-laiptinėje, kur lankymasis neapribotas ir bet kuriuo metu gali pasirodyti pašaliniai asmenys, todėl ši vieta pripažintina vieša. Teismų praktikoje įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017; 2K-160-697/2019). Tai sudaro pagrindą K. B. brovimąsi į D. ir G. P. butą bei D. P. atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą pripažinti įžuliu elgesiu. Specialisto išvada patvirtina, kad K. B. D. P. padaryti sužalojimai – muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nykštyje ir kairėje kojoje – vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 72-74). Pagal teismų praktiką kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį ir papildomai pagal BK 140 straipsnį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, nekvalifikuojama (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2014, 2K-7-62-489/2015; 2K-3-489/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį pavojingos veikos požymių nepakanka, taip pat būtina nustatyti pavojingus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019). Nagrinėjamu atveju neblaivus K. B. nakties metu brovėsi į D. ir G. P. butą, prieš D. P. panaudojo fizinį smurtą, dėl ko namo gyventojai pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis, jiems sukeltas išgąstis, taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir prireikė greitosios medicinos pagalbos – tai užfiksuota Policijos registruojamų įvykių registre (b. l. 5) ir vyriausiosios patrulės V. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 55, 56). Todėl neabejotina, kad K. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagaliau, K. B. neblaivumu leidžia objektyviai įsitikinti alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 1.85 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 60).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo K. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl K. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę K. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – K. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, nakties metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio brovėsi į svetimą butą, vieno iš gyventojų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl to buvo kviečiama policija ir prireikė greitosios medicinos pagalbos, buvo sutrikdytas namo gyventojų poilsis, kas rodo didesnį negu rūšinis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, norėdamas patekti į pažįstamos butą, tačiau suklydęs dėl jos gyvenamosios vietos, nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 1 000 Eur suma, kurios 400 Eur dalį K. B. nurodė atlyginęs pagal sudarytą susitarimą (b. l. 19, 21, 115), taip pat Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas – 50,52 Eur turtinę žalą (b. l. 32, 33, 37). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į K. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis dviejose darbovietėse ir vykdantis individualią veiklą (b. l. 61, 114), per pastaruosius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 64), neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto analogiško nusikaltimo susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 63, 84-98), neigė priklausomybės lygų ir psichiatrinį gydymą (b. l. 44). Visa tai K. B. charakterizuoja dviprasmiškai. Iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto analogiško nusikaltimo susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Abiem atvejais po nusikaltimo padarymo K. B. savo kaltę pripažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, ėmėsi veiksmų padarytai žalai atlyginti ir deklaravo pasiryžimą nenusikalsti, tačiau prieš tai teismo išreikšto pasitikėjimo nepateisino, kas šiuo atveju tokią jo poziciją verčia vertinti daugiau siekiu švelninti gręsiančią baudžiamąją atsakomybę. Nors nagrinėjamą nusikaltimą K. B. padarė iš esmės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau nusikaltimų pakartotinumas leidžia spręsti ne vien tik apie nagrinėjamojo atsitiktinį pobūdį. Nors aiškaus polinkio elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, besiformuojančių antivisuomeninių nuostatų K. B. asmenybėje įžvelgti negalima, tačiau pagrindo jį vertinti išimtinai teigiamai taip pat nėra. K. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad jis atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti bei atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu K. B. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

K. B. prašė teismo jam skirti viešųjų darbų bausmę, kadangi teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nesuderinamas su jo darbine veikla. Tai matyti iš K. B. prašymo reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme (b. l. 108) ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 115).

Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Teismas nustatė, kad K. B. nakties metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio brovėsi į svetimą butą, vieno iš gyventojų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl to buvo kviečiama policija ir prireikė greitosios medicinos pagalbos, buvo sutrikdytas namo gyventojų poilsis. Tokiais K. B. veiksmais buvo ne tik pažeista viešoji tvarka, bet ir sutrikdyta žmogaus sveikata – hierarchiškai viena svarbiausių vertybių. Individualizuojant bausmę didelę reikšmę turi ir praeityje K. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto analogiško nusikaltimo susitaikius su nukentėjusiuoju ir nepateisintas teismo pasitikėjimas. Įvertinęs šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad hierarchiškai švelniausios bausmės rūšies – viešųjų darbų bausmės (BK 42 straipsnio 1 dalis) paskyrimas K. B. neužtikrintų bausmės paskirties, be kita ko, neįgyvendintų teisingumo principo reikalavimų, kadangi tokia bausmė būtų pernelyg švelni, neatitiktų veikos pavojingumo, jos padarinių, K. B. asmenybės ir sumenkintų nukentėjusiojo interesus, pažeistų jo orumą.

Antra, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti, be kita ko, įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose (BK 48 straipsnio 4 dalis, 6 dalies 1 punktas). Teismas nustatė, kad nagrinėjamą nusikaltimą K. B. padarė nakties metu (apie 4.43 val.). Pastebėtina, kad analogišką nusikaltimą, dėl kurio praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, K. B. taip pat padarė vėlyvu paros metu (apie 21.00 val.) (b. l. 84-98). Todėl įgyvendinant bausmės paskirtį sudarančią individualią prevenciją, konkrečiai, siekiant atimti ar apriboti K. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas), įpareigojimo tam tikru laiku būti namuose, kaip vieno iš laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementų, paskyrimas, teismo vertinimu, yra pateisinamas, o K. B. galimi patirti suvaržymai būtų proporcingi siekiamiems tikslams. Pagrindo įpareigojimo tam tikru laiku būti namuose keisti įpareigojimu neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat nėra, kadangi pastarasis neužtikrintų bausmės paskirties aktualiu aspektu – atimti ar apriboti K. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas nakties metu. Pažymėtina, kad nuteistojo patiriami apribojimai bei suvaržymai yra objektyvūs bausmės požymiai, antraip ji netektų savo prasmės. Galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes K. B. turėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką ir už jas yra atsakingas tik jis pats.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant įpareigojimus, be kita ko, tam tikru laiku būti namuose. Teismo vertinimu, pagal K. B. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

K. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 22 d. 5.10 val. (b. l. 38) iki 2019 m. balandžio 23 d. 14.39 val. (b. l. 50) išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 50,52 Eur turtinės žalos – D. P. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 32-33). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad K. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino padarytą žalą (b. l. 37). Tai sudaro pagrindą nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (BPK 107 straipsnis).

D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 19), po ko šalys sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurio pagrindu K. B. įsipareigojo D. P. atlyginti padarytą 1 000 Eur žalą, kiekvieną mėnesį atliekant 200 Eur įmoką į „Swedbank“, AB, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant 2019 m. rugsėjo 10 d., baigiant 2020 m. sausio 10 d. (b. l. 21). Šalių sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 22 d. 5.10 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 14.39 val. išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, K. B. atlyginus padarytą 50,52 Eur turtinę žalą – D. P. gydymo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, patvirtinti K. B. ir D. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurio pagrindu K. B. įsipareigojo D. P. atlyginti padarytą 1 000 Eur žalą, kiekvieną mėnesį atliekant 200 Eur įmoką į „Swedbank“, AB, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant 2019 m. rugsėjo 10 d., baigiant 2020 m. sausio 10 d.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.