- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-158-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40610-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- G. A., A. A.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų G. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. A. ir A. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovų priešieškinį ieškovei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) nutraukti 2004 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 4 ir 2007 m. gruodžio 27 d. Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S07/3733/471; 2) iškeldinti atsakovus G. A. ir A. A. su jiems priklausančiu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, jog abu butai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal 1992 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto mero potvarkį kambarys (toliau – Pagalbinė patalpa), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas naudojimuisi kaip pagalbinė patalpa gyvenamųjų patalpų (toliau – Butas), esančių (duomenys neskelbtini), gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo 2004 m. balandžio 8 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 4 (toliau – Nuomos sutartis) Butas buvo išnuomotos atsakovei G. A., o 2007 m. gruodžio 27 d. Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S07/3733/471 (toliau – Susitarimas) Buto nuomotojo teises ir pareigas iš UAB „Senamiesčio ūkis“ perėmė VšĮ „Vilniaus butai“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė.
2. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2016 m. rugpjūčio 23 d. Apžiūros aktu pripažino Butą su Pagalbine patalpa netinkamu gyventi ir remontuoti ekonomiškai netikslingu. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu buvo informuota apie Buto ir Pagalbinės patalpos avarinę būklę, siūlant apžiūrėti kitas gyvenamas patalpas. Atsakovė 2016 m. spalio 11 d. raštu nesutiko apsigyventi kitose gyvenamosiose patalpose ir informavo apie pateiktą prašymą privatizuoti patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2016 m. spalio 24 d. informavo atsakovę apie teisinio pagrindo privatizuoti Butą ir Pagalbinę patalpą nebuvimą. Atsakovams buvo pasiūlyta iki 2016 m. rugsėjo 30 d. geranoriškai atlaisvinti ginčo patalpas. Tačiau atsakovai patalpomis naudojasi iki šiol. Atsakovas A. A. nėra ir nebuvo atsakovės šeimos nariu ir pagal CK 6.596 straipsnį pripažintinas laikinu gyventoju, kuriam netaikomos nuomininko, jo šeimos narių teisės ir pareigos pagal Nuomos sutartį.
Šalies argumentai
3. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė pripažinti atsakovei G. A. teisę išpirkti Butą ir Pagalbinę patalpą ir įpareigoti atsakoves SĮ „Vilniaus miesto būstas“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiūlyti atsakovei G. A. sudaryti Buto ir Pagalbinės patalpos pirkimo – pardavimo sutartį pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Nurodė, kad Butu ir Pagalbine patalpa atsakovai naudojasi nuo pat gimimo. Atsakovės motinai 1987 m. liepos 22 d. pagal Lietuvos TSR Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto gamybinės butų ūkio valdybos sprendimą Nr. 2 buvo pasiūlyta privatizuoti Butą. Dėl atsakovės mamos mirties ir vėliau sunkių susiklosčiusių aplinkybių šis Butas privatizuotas nebuvo. Atsakovai liko gyventi šiame Bute bei Pagalbinėse patalpose. Vilniaus miesto mero 1992 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Pagalbinė patalpa buvo perduota naudotis atsakovei ir kartu su ja gyvenančiam broliui. Taip pat 2004 m. balandžio 8 d. Nuomos sutartimi neterminuotai buvo išnuomotas Butas.
4. Visą laiką atsakovė gaudavo ir apmokėdavo sąskaitas už Buto ir Pagalbinių patalpų nuomą bei komunalines paslaugas. Akivaizdu, jog tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė Pagalbinės patalpos nuomos santykiai. Atsakovai yra artimi giminaičiai, kurie ginčo patalpose gyvena nuo gimimo. Taip pat jie kartu veda bendra namų ūkį. Todėl A. A. atitinka visas CK 6.588 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir yra laikytinas nuomininkės G. A. šeimos nariu. Ieškovė 2016 m. spalio 24 d. atsakyme nurodė, kad Butas yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą. Ši aplinkybė patvirtina, kad Butas yra tinkamos gyventi. Kituose to paties namo aukštuose vyksta remonto darbai ir šios patalpos taip pat yra naudojamos gyventi. Pagal Nuomos sutarties 6 punktą ši sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant ir nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.
5. Butas ir Pagalbinė patalpa yra tinkamos gyventi, atsakovė sutinka, kad jos būtų remontuojamos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė siūlė atsakovams tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas pagal CK 6.617 straipsnio nuostatas. Atsakovei įgijus teisę pirkti Butą ir Pagalbinę patalpą, atsakovė taptų ginčo patalpų savininke ir nuomos sutartis su ieškove pasibaigtų sutapus nuomotojui ir nuomininkui. Tokiu atveju pati atsakovė galėtų spręsti dėl patalpų remonto ir tolesnio gyvenimo šiose patalpose. Ieškovė, būdamas stiprioji sutarties šalis, turėdamas neteisėtų ketinimų toliau be apribojimų naudoti atsakovės nuomos sutarties pagrindu valdomą būstą ir nesant teisinio pagrindo nutraukti šią Nuomos sutartį, iškeldinti dviejų asmenų šeimą, piktnaudžiauja savo teise.
Šalies argumentai
6. Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovų motinai, M. J. A., pagal Lietuvos TSR Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto gamybinės butų ūkio valdybos sprendimą Nr. 2 buvo pasiūlyta privatizuoti Butą, tačiau šis pasiūlymas buvo pateiktas ir gautas po M. J. A. mirties, todėl Butas privatizuotas nebuvo. Jame liko gyventi atsakovai. Siekdamas pagrįsti, kad atsakovas yra nuomininko šeimos narys, atsakovas remiasi tik netiesioginiais įrodymais, tai yra 1992 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto mero potvarkio bei 2016 m. rugpjūčio 4 d. buto patikrinimo aktu. Atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Bute. Atsakovas taip pat nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, jog su atsakove G. A. veda bendrą namų ūkį (dalijasi bendromis išlaidomis, bendrai moka buto nuomos mokesčius, mokesčius už komunalines paslaugas, būsto remontą ir pan.) bei nenurodo jokių kitų bendro ūkio tvarkymo aplinkybių. Butas įtrauktas į socialinio būsto sąrašą, o Pagalbinė patalpa – į savivaldybės būsto sąrašą. Pagal teismų praktiką savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą parduoti valdomą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nutraukė 2004 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 4 ir 2007 m. gruodžio 27 d. Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S07/3733/471, iškeldino atsakovus G. A. ir A. A. su atsakovams priklausančiu turtu iš Buto ir Pagalbinės patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovų priešieškinius atmetė ir priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą po 21,37 Eur.
8. Teismas nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė Buto nuomos teisiniai santykiai. Pagalbinės patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo atsiradę, kadangi ji negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku (CK 6.581 straipsnis). Vien tai, kad Pagalbinė patalpa buvo perduota naudoti šeimai, gyvenančiai Bute, kuriame kaip nuomininkė gyvena ieškovė, nedaro Pagalbinės patalpos nuomos objektu. Tiek Butas, tiek Pagalbinė patalpa Vertinimo komisijos aktu pripažintos netinkamomis gyventi, paverstos landyne. Tai neprieštarauja VšĮ Registrų centras duomenims dėl Buto ir Patalpos nusidėvėjimo daugiau kaip 50 proc. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar 1992 m. rugsėjo mėnesį buvo nurodoma apie viso namo avarinę būklę. Atsakovai šio akto neginčijo. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Vertinimo komisijos aktu nustatytomis aplinkybėmis dėl Buto pripažinimo netinkamu gyventi.
9. Teismas pripažino, jog ieškovė turėjo teisę ir pareigą spręsti klausimą dėl nuomininko iškeldinimo ir suteikti jam kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Buto savininkė vykdė CPK 6.615 straipsnyje nustatytą pareigą suteikti nuomininkui kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą – atsakovei 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo pasiūlytos kitos gyvenamosios patalpos. Tačiau atsakovė 2016 m. spalio 6 d. nesutiko su ieškovės siūlymu, pažymėjo, kad pateikė prašymą dėl Buto ir Pagalbinės patalpos privatizavimo. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašas, į kurį buvo įrašytas ir Butas, nekeičia Nuomos sutarties dėl būsto statuso ir nereiškia, kad su atsakove buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis. Teismas pripažino, kad atsakovė piktnaudžiauja teise, atsisakydama persikelti ir toliau gyvendama netinkamame gyventi Bute, kurį nuomoti pagal CK 6.581 straipsnį negalima (CK 6.612 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas nutraukti su atsakove Nuomos sutartį ir Susitarimą bei iškeldinti ją su jai priklausančiu turtu iš Buto ir Pagalbinės patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tenkintinas (CK 6.610 straipsnis).
10. Teismas nustatė, jog atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neleido jam gyvenamąją vietą deklaruoti sesers nuomojamame bute, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas Bute ir Pagalbinėje patalpoje gyvena daugiau kaip vienerius metus. Atsakovas sesers (atsakovės) nuomojamame Bute ir naudojamose Patalpose gyvena kartu su sugyventine R. A.. Tai patvirtina, kad atsakovas vedą bendrą ūkį su sugyventine, o ne su savo seserimi (atsakove). Priešingų įrodymų atsakovas byloje nepateikė ir šios būtinos sąlygos, kad būtų pripažintas atsakovės šeimos nariu, nepagrindė. Patikrinimo aktu konstatuota, kad Butas paverstas landyne, netvarkingas. Butas nėra tinkamas gyventi. Todėl nėra pagrindo atsakovą pripažinti atsakovės šeimos nariu, kadangi neįrodyta, kad jis su ja ne tik gyvena ne trumpiau kaip vienerius metus, bet ir veda bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Nėra pagrindo atsakovui taikyti Nuomos sutarties 5 dalies nuostatas, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Atsakovas Bute ir Pagalbinėje patalpoje gyvena neteisėtai, todėl ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš Buto ir Pagalbinės patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tenkintinas.
11. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. I-704 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašas, Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašas, o Butas įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą. Šio Sprendimo atsakovė neskundė. Vertinant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. XII-1215 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau sprendime - Įstatymas) paskirtį (1 straipsnis), išskirtinos kelios jo reguliuojamos sritys. Pirma, Įstatymu nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principai, finansavimo šaltiniai, formos, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas. Antra, socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.
12. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarką ir sąlygas reguliuoja įstatymo IV skirsnis, kurio 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės būstas, nuomojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms, negali būti parduodamas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą atvejį, ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato sąlygas, kurioms esant, už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
13. Butas nebuvo atsakovei nuomojamas kaip turinčiai teisę į socialinio būsto nuomą (Įstatymo 14 straipsnio 6 dalis). Įrodymų, kad atsakovė Bute gyvena nuo vaikystės byloje nepateikta. Atsakovės motinai 1987 m. liepos 22 d. buvo pasiūlyta privatizuoti Butą, tačiau atsakovės motina mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 1987 m. birželio 17 d. iki nuo 2004 m. balandžio 8 d., kai sudarė Nuomos sutartį, neatliko jokių veiksmų dėl Buto ir Pagalbinės patalpos privatizavimo, tai yra iki 2016 m. spalio 4 d. nepasinaudojo teise įsigyti Butą iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl Buto išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. I-704 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašas ir Butas įrašytas į socialinio būsto sąrašą. Tokio statuso Butas parduodamas negali būti. Todėl teismas atsakovės priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovai G. A. ir A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti visiškai, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė G. A. teisėtai naudojasi Butu ir Pagalbine patalpa. Vilniaus miesto mero 1992 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Pagalbinė patalpa buvo išbraukta iš savivaldybės gyvenamojo fondo ir perduota naudotis atsakovei ir kartu su ja gyvenančiam broliui kaip pagalbine patalpa. Atsakovai nuo pat 1992 m. rugsėjo 17 d. faktiškai naudojasi Pagalbine patalpa. Visą šį laikotarpį atsakovai gaudavo ir apmokėdavo sąskaitas už Buto ir pagalbinės patalpos nuomą bei komunalines paslaugas. Ieškovė atsakovams nuolat pateikinėjo sąskaitas faktūras už Butą ir Pagalbinę patalpą. Todėl tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė Pagalbinė patalpos nuomos santykiai ir naudojimasis šia patalpa negali būti laikomas savavališku. Vilniaus miesto mero 1992 m. rugsėjo 17 d. potvarkis niekada nebuvo panaikintas, todėl yra galiojantis teisinis pagrindas naudotis patalpomis. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovė neteisėtai naudojosi Butu bei Pagalbinėmis patalpomis.
14.2. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą iškeldinti atsakovus. Ieškovė siekė iškeldinimo pagal CK 6.615 straipsnį, kuris numato, kad jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo valstybės, savivaldybių ar juridinių asmenų gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi, fiziniai asmenys iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi. Taip pat nėra gauta prokuroro sankcija. Atsakovei išnuomotas Butas buvo įtrauktos į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą, taigi jis yra tinkamas gyventi. Pati Vilniaus miesto savivaldybė yra pripažinus, kad šios patalpos gali būti nuomojamos kaip socialinis būstas. Todėl ieškovė, nurodydama, kad patalpos gresia sugriūti arba yra netinkamos gyventi, piktnaudžiauja teise ir elgiasi nesąžiningai. Kituose to paties namo aukštuose vyksta remonto darbai, todėl pastatas yra tinkamas gyventi ir nėra avarinės būklės.
14.3. Teismas nepagrįstai pripažino, jog 2004 m. balandžio 8 d. nuomos sutartis nutrauktina. Pagal šios sutarties 6 punktą sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant ir nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti. Patalpos yra tinkamos gyventi, o atsakovė sutinka, kad jos būtų remontuojamos. Pagal nuomos sutarties 4.3. punktą nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitas gyvenamąsias patalpas (nenutraukiant remontuojamos patalpos nuomos sutarties), jeigu remontas negali būti padarytas neiškeldinus nuomininko. Analogiškas nuostatas numato ir CK 6.606 straipsnio 1 dalis. Todėl poreikis kapitališkai remontuoti ar rekonstruoti patalpas yra pagrindas perkelti nuomininką gyvenamosios patalpos remonto laiko, o ne jokiu būdu nutraukti nuomos sutartį su nuomininku ir nuomininką iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kaip to reikalauja ieškovė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė siūlė atsakovams tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas pagal CK 6.617 straipsnio nuostatas.
14.4. Atsakovė atitinka visas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas sąlygas, kurios leistų atsakovei įgyvendinti jos teisę išpirkti Butą ir pagalbines patalpas. Abi patalpos yra savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Tai patvirtina ir su atsakove sudaryta nuomos sutartis. Atsakovė nuomojamam būste yra išgyvenusi ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos. Atsakovė teisėtai naudojasi Pagalbine patalpa, kuri yra priskirta naudoti prie Buto kaip pagalbinė patalpa. Ši patalpa faktiškai yra prijungtas prie Buto ir yra naudojami kaip vienas daiktas. Šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos Apžiūros aktas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1992 m. rugsėjo 17 d. sprendimas nebuvo pakeistas ar atšauktas.
14.5. Aplinkybė, jog Butas nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu įtrauktas į socialinio būsto fondo sąrašą, nereiškia, kad atsakovei būstas nuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis. Buto nuomos sąlygos nurodytos 2004 m. balandžio 8 d. sudarytoje būsto nuomos sutartyje, kuri patvirtina, aplinkybę, kad būstas nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Dėl to vienašališkas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimas yra teisiškai nereikšmingas, vertinant su atsakove susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, ir negali daryti įtakos vertinimui dėl turto išpirkimo pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba neturi įgaliojimų vienu sprendimu pakeisti ilgiau nei dešimtmetį trukusių faktiškai ir teisiškai susiklosčiusių būsto nuomos santykių turinio vertinimo. Šis sprendimas atsirado po 2016 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros akto surašymo, todėl vertintinas kaip tendencingas, priimtas siekiant nutraukti sutartį su atsakove. Taip pat nepagrįstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentas, kad nepateikta Pagalbinės patalpos nuomos sutartis, nes ši patalpa atsakovei buvo perduota naudotis atsakovei dar 1992 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto mero potvarkiu.
14.6. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės brolio jos šeimos nariu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendė, kad atsakovas A. A. naudojosi patalpomis be teisinio pagrindo ir jam netaikomos nuomininko, jo šeimos narių teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį. A. A. yra atsakovės ir nuomininkės brolis. Jis Bute taip pat gyvena nuo gimimo. Šią aplinkybę patvirtina 1992 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto mero potvarkis, kuriame konstatuota, kad bute gyvena dviejų asmenų šeima. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. buto patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad faktiškai kartu gyvena A. A.. Todėl A. A. atitinka visas CK 6.588 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas ir yra pripažintinas nuomininkės šeimos nariu.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovų G. A. ir A. A. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas, remdamasis 2016 m. rugpjūčio 4 d. Buto patikrinimo aktu bei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. aktu, konstatavo, kad tiek Butas, tiek Patalpa, Vertinimo komisijos aktu pripažintos netinkamomis gyventi, paverstos landyne. Dar 1992 m. rugsėjo mėnesį buvo nurodoma apie viso namo avarinę būklę. Atsakovai šio akto neginčijo. Teismas sutiko, jog neturi pagrindo abejoti Vertinimo komisijos aktu nustatytas aplinkybes dėl Buto pripažinimo netinkamu gyventi. Todėl ieškovė turėjo teisę ir pareigą spręsti klausimą dėl nuomininko iškeldinimo ir suteikti jam kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą.
15.2. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų įtraukimo į socialinio būsto sąrašą teisę bei tvarką ir patalpų pripažinimą netinkamomis gyventi reglamentuoja visiškai skirtingi teisės aktai, todėl atsakovų teiginiai, kad patalpos, įtrauktos į socialinio būsto sąrašą, automatiškai tampa tinkamomis naudoti, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Nepagrįsti yra atsakovų argumentai, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė siūlė atsakovams tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas pagal CK 6.617 straipsnį. Teismas konstatavo, kad Buto savininkė vykdė CPK 6.615 straipsnyje nustatytą pareigą suteikti nuomininkui kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, tačiau atsakovė 2016 m. spalio 6 d. nesutiko su ieškovės siūlymu. Atsakovė nei savo 2016 m. spalio 6 d. atsisakyme, nei šioje civilinėje byloje neginčijo siūlomų patalpų atitikimo CK 6.617 straipsnio reikalavimams. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė piktnaudžiauja teise, atsisakydama persikelti ir toliau gyvendama netinkamame gyventi Bute, kurį nuomoti pagal CK 6.581 straipsnį negalima.
Atsiliepimas
15.3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašas, atsakovės skundžiamas nebuvo. Tiek šiuo, tiek panaikintu 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu į socialinio būsto sąrašą buvo įrašytas ir Butas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų departamento 2016 m. spalio 24 d. atsakymo Dėl Buto ir pagalbinės patalpos pardavimo taip pat neskundė. Teismas pagrįstai sprendė, kad tokio statuso Butas parduodamas negali būti. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarką ir sąlygas reguliuoja įstatymo IV skirsnis, kurio 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės būstas, nuomojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms, negali būti parduodamas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą atvejį, ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Butas nebuvo atsakovei nuomojamas kaip turinčiai teisę į socialinio būsto nuomą (Įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).
15.4. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovo A. A. gyvenamoji vieta nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, atsakovas ginčo Bute ir Patalpoje gyvena daugiau kaip vienerius metus kartu su sugyventine R. A.. Tai patvirtina, kad atsakovas vedą bendrą ūkį su sugyventine, o ne su savo seserimi (atsakove). Priešingų įrodymų atsakovas byloje nepateikė ir šios būtinos sąlygos, kad būtų pripažintas atsakovės šeimos nariu, nepagrindė. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovą pripažinti atsakovės šeimos nariu, kadangi neįrodyta, kad jis su ja ne tik gyvena ne trumpiau kaip vienerius metus, bet ir veda bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti Sutarties 5 dalies nuostatas, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuomininkės ir jos brolio iškeldinimo iš išnuomoto Buto ir Pagalbinės patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir atmestas atsakovų priešieškinys dėl atsakovės teisės išpirkti Butą ir Pagalbinę patalpą pripažinimo ir įpareigojimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pasiūlyti atsakovei sudaryti Buto ir Pagalbinės patalpos pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsakovai, apeliaciniu skundu prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį savo prašymą grindžia tuo, kad byloje yra sprendžiamas atsakovų gyvenamojo būsto klausimas, todėl yra būtina tiesiogiai išklausyti atsakovų paaiškinimus, taip užtikrinant tinkamą asmenų teisę į teisminę gynybą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmos instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu atsakovai išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Atsakovai byloje buvo atstovaujami advokatų, teikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinius. Byloje yra 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžių protokolų įrašai. Minėtų posėdžių metu atsakovai buvo atstovaujami atstovų, jiems buvo sudarytos sąlygos teikti išsamius paaiškinimus apie ginčo dalyką, užduoti klausimus priešingai bylos šaliai. Apeliaciniame skunde atsakovai nenurodo, kokias naujas aplinkybes teismo posėdyje jie galėtų atskleisti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžių protokolų garso įrašų pakanka, kad galima būtų tinkamai įvertinti pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumą, todėl pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.
Dėl atsakovo pripažinimo nuomininkės šeimos nariu
19. Pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Taigi, norint pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) asmuo yra artimas nuomininko šeimos giminaitis; 2) ne mažiau kaip vienerius metus gyvena kartu su nuomininku; 3) su nuomininku bendrai tvarkė namų ūkį. Aplinkybės, jog atsakovas A. A. yra atsakovės G. A. artimas giminaitis – brolis (CK 3.135 straipsnis), daugiau nei vienerius metus gyvenantis Bute ir Pagalbinėje patalpoje, buvo tinkamai nustatytos pirmos instancijos teismo.
20. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas veda bendrą ūkį su savo sugyventine, o ne su seserimi, todėl šios būtinos sąlygos atsakovo pripažinimui nuomininkės šeimos nariu nėra. Teismas šią išvadą padarė, atsižvelgęs į 2016 m. rugpjūčio 4 d. Buto patikrinimo akte nurodytą aplinkybę, jog Bute faktiškai kartu gyvena ir R. A., kuri yra atsakovo sugyventinė (el.b., 1 t., l. 29-30). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia skundžiamo sprendimo išvada. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui nuo 2014 m. kovo 12 d. nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis, o nuo 2016 m. kovo 8 d. – 40 proc. (el.b., 2 t., l. 7-8). Taip pat minėtame 2016 m. rugpjūčio 4 d. Buto patikrinimo akte yra nurodyta, jog ir atsakovo sugyventinė yra neįgali.
21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog tiek atsakovas, tiek jo sugyventinė yra neįgalūs, o atsakovo darbingumo lygis dvejus metus buvo tik 30 proc., sprendžia, jog labiau tikėtina aplinkybė yra, kad Bute ir Pagalbinėje patalpoje namų ūkis buvo tvarkomas kartu su atsakovo sesers pagalba. Atsakovas, atskirai nuo sesers, su savo sugyventine savarankiškai bendro ūkio tvarkyti neturėjo galimybių. Todėl konstatuotina, jog yra visi pagrindai pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį atsakovą A. A. pripažinti nuomininkės šeimos nariu. Taigi jo iškeldinimo iš Buto ir Pagalbinės patalpos sąlygos vertintinos, atsižvelgiant į Nuomos sutarties bei CK 6.615-6.617 straipsnių sąlygas.
Dėl atsakovų iškeldinimo iš Buto ir pagalbinės patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Butas 2016 m. lapkričio 2 d. buvo 52 proc. nusidėvėjęs (el.b., 1 t., l. 19; 27), o Pagalbinė patalpa – 49 proc. (el.b., 1 t., l. 20), 2016 m. rugpjūčio 4 d. Buto patikrinimo aktu nustatyta, kad Buto techninė būklė nepatenkinama, patalpos netinkamos gyventi, butas paverstas landyne, netvarkingas, galimai turi avarinės būklės požymių (el. b., 1 t., l. 29-30). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2016 m. rugpjūčio 23 d. aktu nustatė, kad Buto ir Pagalbinės patalpos išorinės sienos paremtos atramomis, balkonas virš buto galimai turi avarinės būklės požymių. Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai galimai paliesti korozijos, galimai avarinės būklės, kriauklė sulaužyta netvarkinga elektros instaliacija. Patalpose nesandarūs mediniai langai, netvarkinga krosnis, galimai netinkama naudoti. Įėjimo ir vidaus durys sulaužytos. Patalpos paverstos landyne, ant sienų matomas pelėsis, nusidėvėjimas yra 60 proc. Išvadoje nurodoma, kad patalpas remontuoti ekonomiškai netikslinga, patalpos netinkamos gyventi (el. b., 1 t., l. 31).
24. Aptarti duomenys patvirtina, kad Butas ir pagalbinė patalpa dėl techninio susidėvėjimo yra netinkami gyventi, todėl yra CK 6.615 straipsnyje numatyti pagrindai nuomininkei ir jos šeimos nariams iškeldinti. Tačiau pagal šio straipsnio nuostatas jiems turi būti suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieškovė tinkamai vykdė šią pareigą, nes 2016 m. rugsėjo 7 d. atsakovei pranešė, kad nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje protokolu Nr. 16/36 nuspręsta Buto ir Pagalbinės patalpos gyventojams pasiūlyti kitas gyvenamąsias patalpas: 17,48 m² bendro ploto kambarį trijų kambarių bute su bendro naudojimo patalpomis. Kadangi atsakovė 2016 m. spalio 6 d. nesutiko su šiuo ieškovės pasiūlymu, primos instancijos teismas pripažino, jog atsakovė piktnaudžiauja teise, atsisakydama persikelti ir toliau gyvendama netinkamame gyventi Bute. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis išvadomis.
25. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis CK 6.617 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kadangi ši norma taikytina tik esant CK 6.616 straipsnio pagrindams. CK 6.617 straipsnis reglamentuoja reikalavimus kitai tinkamai įrengtai gyvenamajai patalpai ir jos suteikimo tvarką iškeldinamiems asmenims. Minėtame straipsnyje nėra nuorodos, jog šie reikalavimai yra taikomi tik iškeldinant asmenis pagal CK 6.616 straipsnyje nurodytus pagrindus. Sistemiškai aiškinat CK 6.615-6.617 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog CK 6.615 ir 6.616 straipsniai nustato skirtingus pagrindus, kada galima iškeldinti nuomininkus iš išnuomotų patalpų, tuo tarpu CK 6.617 straipsnis nustato reikalavimus kitai gyvenamajai patalpai, kurią suteikti nuomotoją įpareigoja ir CK 6.615, ir 6.616 straipsniai. Todėl nagrinėjamoje byloje turėjo būti vertinama, ar kita atsakovei suteikta patalpa atitiko CK 6.617 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
26. Pagal CK 6.617 straipsnio 2 dalį suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, buvo mažesnis už įstatymų nustatytą, iškeldinant negalima suteikti mažesnio ploto, negu yra nustatyta. Tik nuomininko pageidavimu jam gali būti suteikta ir mažesnė gyvenamoji patalpa (CK 6.617 straipsnio 3 dalis). Nustatyto teisinio reglamentavimo esmė yra ta, jog kita gyvenamoji patalpa negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji, o į mažesnę gyvenamąją patalpą perkelti nuomininką galima tik tada, kai jis pats sutinka.
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Butas yra 26,45 m² bendro ploto, tuo tarpu atsakovei pasiūlyta nauja gyvenamoji patalpa yra 17,48 m² bendro ploto. Pažymėtina, jog atsakovė, 2016 m. spalio 6 d. atsisakydama apsigyventi kitoje jai siūlomoje patalpoje, nesirėmė minėta aplinkybe dėl mažesnio būsto ploto, tačiau nesutiko su siūlymu dėl to, jog buvo pateikusi prašymą dėl Buto ir Pagalbinės patalpos privatizavimo (el. b., 1 t., l. 34), tai yra tikėjosi, jog turi įstatymo jai garantuojamą teisę nuomojamą būstą išsipirkti. Todėl negalima sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovės atsisakymas reiškia piktnaudžiavimą teise. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog po šio prašymo Vilniaus miesto savivaldybei 2016 m. spalio 24 d. atsisakius parduoti butą atsakovei, jai turėjo būti suteikta galimybė apsispręsti dėl galimybės išsikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Todėl ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, tenkinimas nustatytomis aplinkybėmis prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Dėl pripažinimo atsakovei teisės išpirkti Butą ir Pagalbinę patalpą
28. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
29. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. I-704 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašas, Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašas, o Butas įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą (el. b., 1 t., l. 64-66). Todėl atsakovė neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlygų, nes Butas yra įtrauktas į socialinio būsto sąrašą, taigi negali būti privatizuojamas. Šios aplinkybės atsakovei buvo išaiškintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų departamento 2016 m. spalio 24 d. atsakymu (el. b., 1 t., l. 35-36). Esant nustatytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų bei pagrindų, kodėl ši pirmos instancijos teismo sprendimo dalis pripažintina pagrįsta.
30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį dėl ieškovės ieškinio, todėl atsakovų apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies ir panaikintina pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo, priimant šioje dalyje naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovų priešieškinio paliekant nepakeistą. Kadangi abiejų šalių ieškinys ir priešieškinys buvo atmestas, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinys, palikti nepakeistą.