Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Air Vilnius group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4287-653/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Air Vilnius group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Air Vilnius group“ 2016-03-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Start Vilnius“ 615 106 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimus grindė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 45 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta akcijos pasirašiusio asmens pareiga visiškai apmokėti akcijas per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą, atitinkamai, lemiančia atsakovės pareigą įvykdyti šalių 2015-03-23 sudarytą akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė, didinama savo įstatinį kapitalą, išleido naujų 103 600 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur, o atsakovė įsipareigojo pasirašyti akcijas ir jas apmokėti 3 000 256 Eur piniginiu įnašu. Nurodė, kad atsakovė įsipareigojo 25 proc. akcijų kainos apmokėti per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, o likusią dalį apmokėti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Ieškinio pateikimo dieną atsakovės nepamokėta pasirašytų akcijų kainos dalis yra 615 106 Eur. ABĮ 45 straipsnio 11 dalies nuostatos neteikia pagrindo atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti akcijas vykdymo, o ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta pareiga apmokėti akcijas net ir bendrovės likvidavimo atveju.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-08-10 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės BUAB „Air Vilnius group“ atsakovei UAB „Start Vilnius“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas atlyginant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų išlaidų. Teismas nustatė, kad šalių ginčo nei dėl 2015-03-23 sudarytos akcijų pasirašymo sutarties sąlygų, nei dėl atsakovės neįvykdytos šios sutarties dalies nekilo, šalys nesutaria tik dėl atsakovės pareigos apmokėti likusią pasirašytų akcijų kainą, skirtingai nurodydamos ginčui taikytiną teisę – ABĮ 45 straipsnio 12 dalis arba 73 straipsnio 12 dalis. Teismas pirmiausiai pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 16 straipsnyje yra numatyta pačios bankrutuojančios įmonės, o ne trečiųjų asmenų prievolių bankrutuojančiai įmonei įvykdymo terminų pasibaigimas, taigi bankroto bylos ieškovei iškėlimas teisinės reikšmės atsakovės prievolei iki 2016-03-23 apmokėti už akcijas neturėjo. Kadangi ieškinys teisme gautas 2016-03-22, o jo pareiškimo momentu terminas prievolei įvykdyti dar nebuvo suėjęs, ieškovė reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo negalėjo.Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad neapmokėjus už akcijas atsakovės prievolė nepasibaigia ir turi būti įvykdyta. ABĮ 45 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad akcijos visiškai turi būti apmokėtos per sutartyje nustatytą terminą, ne ilgesnį nei 12 mėnesiu, o šios normos 12 dalyje aiškiai įtvirtintos akcijų per sutartyje nustatytą terminą neapmokėjimo pasekmės. Tokiu atveju laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė, o akcijų pasirašymo sutartis negalioja ir įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.Minėtą teisinį reglamentavimą teismas išaiškino kaip imperatyvų, reiškiantį, kad šalių sudaryta akcijų pasirašymo sutartis jau negalioja, o atsakovės prievolė apmokėti akcijas yra išnykusi nuo 2016-03-24 įstatymo pagrindu, todėl nevertino, gali ar negali atsakovė būti atleidžiama nuo prievolės apmokėti už akcijas.Teismas nurodė, kad ABĮ 73 straipsnio 12 dalies nuostatos nagrinėjamam ginčui netaikytinos, nes jos reglamentuoja kitokią situaciją, t. y. kuomet bendrovėje prasidėjo jos likvidavimo procedūros ir akcijų pasirašymo sutartyje numatyti akcijų apmokėjimo terminai dar nėra suėję, o prievolė sumokėti už akcijas dar nėra pasibaigusi. Kai akcijos neapmokamos per sutartyje nustatytą terminą, teisines pasekmes nustato kita norma – ABĮ 45 straipsnio 12 dalis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė BUAB „Air Vilnius group“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-08-10 sprendimą panaikinti ir išspręsti ginčą iš esmės – priteisti ieškovei iš atsakovės 615 106 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 45 bei 73 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog tuo atveju, kai išleidusi akcijas įmonė įgyja likviduojamos statusą, akcininkams, neapmokėjusiems už pasirašytas akcijas, atsiranda pasekmės, numatytos ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje, tačiau jiems netaikoma ABĮ 73 straipsnio 12 dalies nuostatos. Tokia pirmosios instancijos pozicija prieštarauja sisteminiam ABĮ aiškinimui ir taikymui. ABĮ 73 straipsnis yra specialioji norma ABĮ 45 straipsnio atžvilgiu, ji taikytina išimtinėje situacijoje – kai bendrovė likviduojama, ir sietina ne tik su bendrovės veiklos pabaiga, bet ir su bendrovės kreditorių interesų apsauga. Juridinio asmens likvidavimas yra viena iš bankroto proceso stadijų. Todėl esant šiai aplinkybei turi būti vadovaujamasi ABĮ 73 straipsnio nuostatomis, o ne ABĮ 45 straipsnio nuostatomis. ABĮ 73 straipsnio 12 dalis nustato imperatyvią asmenų pareigą apmokėti pasirašytas likviduojamos įmonės akcijas. Nuo šios prievolės jie gali būti atleidžiami vieninteliu atveju, kai ginčijamas bendrovės steigimas. Atsakovė UAB „Start Vilnius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-10 sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Kadangi per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą visos pasirašytos akcijos nebuvo apmokėtos, tai jau nuo 2016-03-23 24 val. ieškovės ir atsakovės sudaryta akcijų pasirašymo sutartis nustojo galioti, o atsakovės prievolė pasibaigė, kaip pasibaigė ir ieškovės teisė reikalauti iš atsakovės vykdyti pasibaigusią ir negaliojančią prievolę (CK 1.119 str. 2 d., 6.33 str. 3 d., 6.124 str.).Ieškovė nepagrįstai teigia, kad bendrovės likvidavimo atveju ABĮ 45 straipsnio 12 dalies nuostata netaikoma, o taikoma tik ABĮ 73 straipsnio 12 dalis. Pastaroji norma nenumato ir nereglamentuoja pasekmių, kai akcijas pasirašę asmenys nepamoka jų pasirašymo sutartyje numatyta tvarka. Tokias pasekmes nustato būtent ABĮ 45 straipsnio 12 dalis, kurioje ir pasakyta apie akcijų pasirašymo sutarties su tuo asmeniu negaliojimą. Taigi, bendrovės likvidavimas niekaip neįtakoja (nekeičia, nepildo, nenutraukia, neužbaigia) akcijų pasirašymo sutarties, akcijas pasirašęs asmuo turi jas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (ABĮ 73 str. 12 d.), antraip (neapmokėjus per nustatytą terminą) laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja (ABĮ 45 str. 12 d.). Vykdydamas tuo metu galiojusią akcijų pasirašymo sutartį, atsakovė ieškovei sumokėjo 2 385 150 Eur iš 3 000 256 Eur sumos. Pagal ABĮ 45 straipsnio 12 dalį visa atsakovės ieškovei sumokėta 2 385 150 Eur suma yra negrąžinama ir lieka ieškovei. Atsakovės vertinimu, tai visiškai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nes visos akcijos, net ir tos, kurios buvo apmokėtos, lieka bendrovei, kaip lieka ir akcininko sumokėti už pasirašytas akcijas pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, šalims skirtingai interpretuojant akcijų pasirašymo 2015-03-23 sutarties galiojimą bei akcininko įpareigojimo apmokėti už pasirašytas akcijas įgyvendinimo galimybes. Tam, kad teisės taikymo klausimas būtų išspręstas teisingai, pirmiausiai būtina tinkamai identifikuoti visus teisiškai reikšmingus tam konkrečiam ginčui išspręsti įvykius bei faktus (faktines aplinkybes), juos įvertinti ir tik tuomet kvalifikuoti šalių santykius. Nagrinėjamoje byloje teismas, pakankama apimtimi neatliko pirmosios instancijos teismui tenkančios įrodinėjimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, bendradarbiavimo su bylos šalimis pareigų (CPK 8 str., 176 str. 179 str.,185 str.), apsiribodamas vien nuoroda sprendime, kad šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių nesama, taip pat neteisingai atliko ir ginčo santykių teisinį vertinimą. Teismas suklydo, spręsdamas dėl sutarties termino reikšmės ir atsakovės prievolių pabaigos, t. y. nusprendęs dėl sutarties pabaigos momento imperatyvumo ir atsakovės prievolės apmokėti už akcijas įstatymo pagrindu pasibaigimo nuo 2016-03-24, visiškai neatsižvelgė į ieškinio pareiškimo teisme momentą (2016-03-22) ir neanalizavo aplinkybių, galėtų ar negalėtų atsakovė būti atleidžiama nuo sutartinės prievolės apmokėti už akcijas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčas dėl to galėjo būti išspręstas neteisingai.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio bylos nagrinėjimo specifiškumą bei ribas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, siekdamas išvengti šalims siurprizinių sprendimų priėmimo, pats ištaisyti proceso pirmosios instancijos teisme ydingumo ir jį už pirmosios instancijos teismą pakartoti dėl esminės šio ginčo dalies, negali.Todėl skundžiamas teismo sprendimas, konstatuojant netinkamą procesinės teisės normų taikymą ir neatskleistą bylos esmę, panaikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bendrovės teisės reikalauti jos akcijų pasirašymo sutarties įvykdymo ir ABĮ 45 bei 73 straipsnių nuostatų konkurencijos

Akcijų pasirašymą reglamentuojančiame ABĮ 44 straipsnyje (teisėjų kolegija vadovaujasi ginčo sutarties sudarymo ir prievolės vykdymo terminu galiojusia šio įstatymo redakcija) nurodoma, kad akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, kuria viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą (1d.). Pati bendrovė savo akcijų pasirašyti negali, o bendrovės organo nariai, priėmę sprendimą bendrovei pasirašyti savas ar patronuojančios bendrovės akcijas, šias akcijas turi apmokėti patys (8 d.). Už šio straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas (10 d.). Bendrovės įstatinis kapitalas, išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę, didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo (atitinkamai, vienintelio akcininko) sprendimu (ABĮ 29 str. 6 d., 49 str. 1,2 d.). Bendrovės įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais gali būti didinamas tik išleidžiant naujas akcijas, o nemoki akcinė bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai (ABĮ 50 str. 1,2 d.). Dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais pakeisti bendrovės įstatai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai yra pasirašytos akcijos ir įmokėti pradiniai įnašai (ABĮ 50 str. 4 d.).Akcijų (jų emisijos) apmokėjimo tvarka bei sąlygos yra įtvirtintos ABĮ 45 straipsnyje, kurio 8 dalyje nurodoma, kad bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos, priešingu atveju (jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka) laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, o įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Atsiradus tokiai aplinkybei, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas (ABĮ 45 str. 12 d.). Pagal ABĮ 14 straipsnio 2 dalį akcininkai neturi kitų įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Ši akcininko pareiga yra detalizuota ABĮ 45 straipsnio 11 dalyje, kurioje pasakyta, kad bendrovė negali atleisti akcijas pasirašiusio asmens nuo jo įsipareigojimų bendrovei apmokėti pasirašytas akcijas (išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 12 dalyje nustatytą vienintelę išimtį), bei ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje, įstatymų leidėjui nustatant, kad tokia pareiga asmeniui, pasirašiusiam akcijas, išlieka net ir likviduojant bendrovę, kai sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris negali priimti tik sprendimo likviduoti nemokią bendrovę, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais (ABĮ 73 str. 2, 3 d.) arba bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ABĮ 73 str. 4 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teleologiniu teisės aiškinimo metodu, t. y. siekdama atskleisti įstatymų leidėjo ketinimus bei tikslus, taip pat lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo principais, sprendžia, jog ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje nustatytas specialus teisinis reglamentavimas, papildantis bendrąją ABĮ 45 straipsnio „Akcijų apmokėjimas“ atsiskaitymo už akcijas tvarką ir numatantis atleidimo nuo apmokėjimo už pasirašytas akcijas vienintelį atvejį – kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra jos steigimo pripažinimas negaliojančiu pagal CK 2.114 str., iš esmės yra skirtas bendrovės kreditorių interesų apsaugai ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. Įstatymų leidėjas šios teisės normos 13 dalyje nurodė, kad likviduojama bendrovė pirmiausiai turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis įstatyme nustatytos jų reikalavimų tenkinimo eilės, o 12 dalyje kaip papildoma sąlyga atleisti akcijas pasirašiusius asmenis nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, nurodyta ir tai, kad šia teise jie gali pasinaudoti tik tuomet, jeigu bendrovė gali patenkinti priimtus įsipareigojimus kreditoriams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pasirašytų akcijų nepamokėjimas per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą įstatyme yra įvardijamas kaip savarankiškas sutarties negaliojimo su tuo asmeniu pagrindas, su papildomomis garantijomis (jau sumokėtų dalinių įmokų negrąžinimu) nustatytas būtent bendrovės interesais, tai nereiškia, kad bendrovė, net ir suėjus šiam terminui, negalėtų reikalauti teisme kitokio jos civilinių teisių gynimo būdo. Pareigos sumokėti už akcijas nevykdymas ar netinkamas vykdymas sutarties galiojimo metu, priešingai nei yra įsitikinusi atsakovė (2016-07-27 teismo posėdžio garso įrašas, patalpintas teismų informacinėje sistemoje LITEKO; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai), taip pat gali būti ginčijamas teisme nepaisant ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje aptarto akcijų pasirašymo sutarties termino pasibaigimo bylos nagrinėjimo metu ar tiesiogiai įstatyme aptartų tokios sutarties negaliojimo padarinių (bendrovei suteikiama alternatyvi galimybė perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuojant neapmokėtas akcijas). Teisę kreiptis į teismą kiekvienam asmeniui, kuris mano, kad jo teisės ir interesai yra pažeidžiami, užtikrina LR Konstitucijos 30 straipsnis, CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnis, nagrinėjamoje situacijoje kartu atsižvelgiant ir į bendrąjį teisės principą – tinkamą sutarties vykdymą ir sutarties šalies teisėtus lūkesčius, jog prisiimti pagal sutartį įsipareigojimai bus vykdomi. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, viena vertus, sutikdamas su atsakovės atsikirtimais byloje ir nurodydamas, kad prievolės įvykdymo reikalavimas prieš terminą pagal įstatymą apskritai nėra galimas, o ieškinio, pareikšto iki sueinant terminui galutinai atsiskaityti pagal akcijų pasirašymo sutartį, pateikimo metu ieškovė dar negalėjo reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo, kita vertus, ieškinį atmetė konstatavęs akcijų pasirašymo sutarties dėl pasibaigusio termino sumokėti už akcijas negaliojimo faktą pagal ABĮ 45 straipsnio 12 dalį. Tokia prieštaringa teismo pozicija suponuotų išvadą, kad šio konkretaus ginčo faktinėmis aplinkybėmis teismas apskritai neįžvelgia jokio teisėto ir vienas kito nepaneigiančio būdo, pagal kurį būtų galima bent įvertinti atsakovės veiksmų (ne)teisėtumą, vykdant akcijų pasirašymo sutartį, ir apeliantės teisių (ne)pažeidimą, jeigu, teismo nuomone, iki termino sutarčiai įvykdymo ieškinio pareikšti negalima, o po šio termino suėjimo sutartis jau nebegalioja ir neturi būti vykdoma. Šioje nutartyje teisėjų kolegijos jau buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti, ar gali būti atsakovė atleidžiama nuo prievolės sumokėti už akcijas, pripažinęs, kad sutartis jau nebegalioja. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja teisinio pagrįstumo. Atsižvelgiant į šioje byloje esančius įrodymus, kad atsakovė nuo 2016-03-17 jau buvo įgijusi likviduojamo dėl bankroto, kuris buvo pradėtas ne teismo tvarka jos kreditorių 2016-02-24 nutarimo pagrindu, subjekto statusą (VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre šis teisinis statusas įregistruotas tą pačią dieną, kaip ir pateiktas ieškinys, t. y. 2016-03-22), o ieškinį pateikė dar iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, jos reikalavimo įvykdyti prievolę pagrįstumas iš naujo nagrinėjant bylą turi būti įvertintas pagal ABĮ 73 straipsnio nuostatas. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat pripažintini pagrįstais.

Dėl faktinių šios bylos aplinkybių ir įrodymų ginčui išspręsti pakankamumo

Iš nagrinėjamoje bylos medžiagos matyti, kad atsakovė UAB „Start Vilnius“, būdama apeliantės BUAB „Air Vilnius group“ vienintele akcininke, vienintelės akcininkės 2015-03-23 sprendimu padidino apeliantės bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10 677 552 Eur iki 13 677 808 Eur akcininko piniginiu įnašu – 3 000 256 Eur suma, išleidžiant 103 600 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų, taip pat patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją. Šis sprendimas realizuotas tą pačią dieną, šalims sudarant akcijų pasirašymo sutartį. Pagal minėtos sutarties sąlygas ne mažesnis nei 25 proc. emisijos kainos pradinis įnašas sumokamas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, likusi dalis – ne vėliau nei per 12 mėnesių (4.2. p.). Atitinkamai, apeliantė įsipareigojo grąžinti akcijas pasirašančiam asmeniui jo sumokėtą emisijos kainą, jeigu per 6 mėnesius nuo akcininko sprendimo priėmimo dienos nustatyta tvarka nebūtų pakeisti bendrovės įstatai, tokiu atveju įstatinis kapitalas būtų laikomas nepadidintu (4.3. p.). VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (su istorija) leidžia įsitikinti, kad apeliantė jai tenkančią sutartinę prievolę yra atlikusi, jos įstatų pakeitimas su nurodyta įstatinio kapitalo 13 677 808 Eur suma įregistruotas 3 skyriuje „Kapitalas ir akcijos“.Į bylą pateikti apeliantės sąskaitų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad atsakovė jai tekusios pagal sutartį prievolės dalies pilna apimtimi nėra įvykdžiusi. Šalys sutaria, kad už akcijas buvo nesumokėta 615 106 Eur suma. Minėti išrašai taip pat liudija tokią faktinę aplinkybę, kad vos patekę į apeliantės BUAB „Air Vilnius group“ sąskaitas atsakovės UAB „Start Vilnius“ daliniai mokėjimai už akcijas atitinkamu tapačiu dydžiu iš karto, o dažniausiai tą pačią dieną, buvo pervedami šiuo metu taip pat jau bankrutavusiai UAB „Air Lituanica“, mokėjimo paskirtimi nurodant „Įstatinio kapitalo didinimas“. Tik viena suma (55 000 Eur), sumokėta atsakovės apeliantei kaip įstatinio kapitalo didinimas 2015-06-23 (5 000 Eur) bei 2015-06-30 (50 000 Eur), 2015-07-10 buvo pervesta į apeliantės sąskaitą kitame banke kaip sąskaitos papildymas.Nagrinėjamoje byloje pateikti atsakovės UAB „Start Vilnius“ įstatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys bei informacija, esanti teismų sistemoje LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), iš kitų bylų, kuriose dalyvauja šalys (pavyzdžiui, iš apeliantės bankroto bylos, iš Vilniaus apygardos prokuratūros civilinėje byloje 2016-12-09 pareikšto atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Start Vilnius“ ieškinio viešajam interesui ginti turinio), taip pat 2016-07-27 teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje garso įrašas bei jame užfiksuoti šalių atstovų paaiškinimai leidžia spręsti, kad vienintele pačios atsakovės UAB „Start Vilnius“ akcininke yra Vilniaus miesto savivaldybė. Kaip teisme paaiškino apeliantės atstovas, Vilniaus miesto savivaldybė per apeliantę BUAB „Air Vilnius group“ ir atsakovės UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo padidinimą siekė finansuoti dabar jau bankrutavusią UAB „Air Lituanica“, turėjusią mokumo, atsiskaitymo su keleiviais problemų, tokią veiklos formą ir BUAB „Air Lituanica“ mokumo problemų sprendimo būdą pasirinko ir daugumos jos akcijų savininkė. Pastarosios bendrovės akcininkė, juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2012-05-31 iki 2013-11-27 buvo būtent apeliantė BUAB „Air Vilnius group“. Vėliau vienintelės akcininkės 2013-10-28 sprendimo pagrindu buvo įregistruotas BUAB „Air Lituanica“ įstatinio kapitalo padidinimas, pirmumo teisės naujai išleidžiamoms akcijoms įsigyti atšaukimas, nauja įstatų redakcija. Kas tapo jos akcininkais (įregistruotas tik akcininkų sąrašas) viešai neprieinama informacija, tokius duomenis apie visų šių įmonių sąsajas turėtų pateikti pirmosios instancijos teismui pačios šalys. Teisėjų kolegija pirmiau jau nurodė, kad bendrovės organo nariai, priėmę sprendimą bendrovei pasirašyti savas ar patronuojančios bendrovės akcijas, šias akcijas turi apmokėti patys (ABĮ 44 str. 8 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, pilnai neįvertinęs faktinės situacijos, bendrovių tarpusavio ryšių ir galimų susitarimų, taip pat suklydęs dėl taikytinos teisės, neanalizavo ir nepasisakė dėl mokėjimų už įstatinio kapitalo didinimą judėjimo sąskaitose, mokėjimo schemų, galutinių šių lėšų gavėjų, nevertino, kokiomis lėšomis faktiškai buvo didinamas apeliantės įstatinis kapitalas (pačios atsakovės iš ūkinės komercinės veiklos gaunamomis pajamomis arba pelnu, ar viešaisiais finansais iš savivaldybės biudžeto, viena arba kita forma perduotais atsakovei), nevertino įmonių sąsajų ir šalių argumentų dėl tokio trečiosios bendrovės (BUAB „Air Vilnius group“) finansavimo modelio ir tikslo, neatsižvelgė į atsakovės bendrovės įstatų 6.1. punktą, teigiantį, kad bendrovės veiklos tikslai yra užsiimti tokia komercine ūkine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami akcininkų (t. y. savivaldybės) interesai, racionaliai naudojant visus materialinius, finansinius bei kitus išteklius, taip pat gauti maksimalų pelną, derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus“.Byloje nėra ir jokių rašytinių įrodymų (akcininkų sprendimų, dvišalių sutarčių ar daugiašalių sandorių ir pan.), patvirtinančių atsakovės ir BUAB „Air Lituanica“ tarpusavio tesies ir pareigas bei pateisinančių šiai bendrovei atliktus iš apeliantės įstatinio kapitalo didinimui skirtų lėšų mokėjimus, ypač atsižvelgiant į pirmiau nurodytą aplinkybę, susijusią su galimai naudotais viešaisiais finansais, bei faktą, kad pati apeliantė, perleidusi įstatiniam kapitalui didinti gautas lėšas trečiajai bendrovei, iš karto bankrutavo. Šiuo aspektu reikalinga įvertinti ir kitą akivaizdų faktą, kad bankroto procesą ne teismo tvarka apeliantei BUAB „Air Vilnius group“ vos mėnesį iki akcijų pasirašymo sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2016-02-24 kreditorių susirinkime iniciavo vos du kreditoriai – BUAB „Air Lituanica“, nurodžiusi 702 125 Eur finansinio reikalavimo sumą, ir UAB „Ernst&Yong Baltic“, teikusi apskaitos paslaugas ir nurodžiusi 525,66 Eur reikalavimo sumą, trečiasis nedalyvavęs susirinkime kreditorius AB TEO LT su 75,30 Eur suma (2016-02-19 kreditorių sąrašas). Kokia yra tokio ženklaus (702 125 Eur) BUAB „Air Lituanica“ kreditorinio reikalavimo apeliantei kilmė ir sudėtis, taip teismo nebuvo tirta. Nagrinėjamoje byloje ir LITEKO informacinėje teismų sistemoje tokių duomenų, atsižvelgiant į neteisminę apeliantės bankroto procedūrą, taip pat nėra, protokolo priedas Nr. 1 (2016-03-17 kreditorių susirinkimas Nr. 1, 4 darbotvarkės klausimas) į bylą nepateiktas.Aktualu ir tai, kad apeliantės, kaip bankrutavusios ir likviduojamos bendrovės, teisinis statusas įgytas nuo 2016-03-17, o juridinių asmenų registre įregistruotas 2016-03-22 (prieš pat akcijų apmokėjimo termino pabaigą), t. y. mažiau nei mėnesį vykdžius bankroto procedūrą (dėl neteisminio bankroto pradėjimo kreditoriai nutarė 2016-02-24). Tai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog buvo siekiama skubos tvarka pasinaudoti ABĮ 73 straipsnio 12 dalyje nustatyta likviduojamai bendrovei išlyga reikalauti užbaigti akcijų apmokėjimą. Kadangi šios teisės normos taikymo paskirtis yra pačios bendrovės, kurios akcijų pasirašymo sutartis nebuvo pilna apimtimi įvykdyta, kreditorių interesų apsauga, apeliantė turėtų pateikti į bylą duomenis apie savo kreditorius bei jų patvirtintus finansinius reikalavimus. Tokios aptartos aplinkybės turi būti įvertintos prieš taikant teisę (ABĮ 73 str. 12 d.) ir tik tada sprendžiama, ar apeliantės reikalavimai pagrįsti ir ar gali būti tenkinami. Pažymėtina, kad nors atsakovė atsikirtimų į ieškinį negrindė CK 1.82 straipsnio nuostatomis, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio sudarymo faktą teismas galėtų konstatuoti ir savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.), jeigu būtu nustatyti įstatymui prieštaraujantis šalių susitarimai, ketinimai ar tikslai, sudarant akcijų pasirašymo sutartį. Bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas, atsižvelgiant į bylos grąžinimą iš naujo nagrinėti, nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo