Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. vasario 16 d. apie 13.45 val. A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, asmeninio konflikto metu, sudavė rankos kumščiu į galvą, veidą ir vieną kartą trenkė keliu į nosį A. A., taip suduodamas ne mažiau aštuonis smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veido dešinėje pusėje, apimant dešinės akies vokus, apie kairę akį, tarpuakio srityje, odos nubrozdinimus viršugalvio srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas abiejų akių junginėse, dešinio skruostikaulio lūžimą, viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir šoninės sienelių lūžimus dešinėje, nosies kaulų lūžimus, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžimo, viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir šoninės sienelių lūžimų dešinėje, nosies kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas A. K. teisiamajame posėdyje kaip ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2016-02-16 ryte, valandos neprisimena, skambino savo draugei A. K., ji nekėlė telefono ragelio. Tą patį rytą paskambino iš matymo pažįstamam vyrui, apie kurį žinojo, kad jis muzikantas, gyvena Varėnoje. Jo vardo ir pavardės nežino, telefono numerį jam pasakė draugas. To asmens ieškojo, nes žinojo, kad jo bute buvo jo draugė A. K.. Norėjo, kad tas asmuo jai lieptų sugrįžti į namus, nes pati A. su juo nesikalbėjo, į skambučius neatsiliepė. Pirmą kartą paskambinęs „muzikantui“ kalbėjo labai trumpai, greitai padėjo ragelį, jo neįžeidinėjo ir nekoliojo. Kai paskambino antrą kartą, tai kalbėjosi „muzikantas“, dar du vyrai ir pati A.. Jie visi jį įžeidinėjo, koliojo, siuntinėjo. Jis buvo blaivus. Labai supyko, nes jie negražiai su juo kalbėjo telefonu. Jam paskambino A. dukra L. K., paprašė kartu su ja nueiti pas „muzikantą“ ir į namus parsivesti jos mamą. L. sakė, kad ten mama gėrė jau antrą dieną. Iš Perlojos atvažiavo į Varėną savo automobiliu. Paėmė iš namų Laurą ir abu nuvažiavo pas „muzikantą“. Buto, kurio numerio nepamena, durys buvo nerakintos, įėjo į vidų. Kambaryje buvo didelė netvarka. Trys vyrai gulėjo vienoje lovoje, o A. ant fotelio. L. pradėjo verkti, apsikabino mamą ir prašė eiti namo. Tada atsibudo „muzikantas“ ir ėmė klausinėti: “kas per vienas ir ko čia nori“. Jis buvo girtas. Jo paklausė kas su juo kalbėjosi telefonu. „Muzikantas“ jį rusišku keiksmažodžiu pasiuntė ir pastūmė. Dėl to supyko ir sudavė jam apie 4 smūgius rankos kumščiu į galvą ir veidą. „Muzikantas“ nukrito ant stalo. Tada jam dar vieną kartą trenkė keliu į nosį. Stalo tyčia nenuvertė, išeidamas užkabino stalą koja ir jis apvirto. Vieną kartą lengvai rankos delnu trenkė į veidą D. B., kuris kėlėsi iš lovos. Jį daugiau stūmė, kad nesikeltų ir nelįstų girtas su juo aiškintis. Pamatęs, kad „muzikantui“ iš nosies ėmė stipriai bėgti kraujas, jo atsiprašė. Padavė tualetinio popieriaus kraujui apsivalyti. Atsikėlė iš lovos ir tas trečias ten miegojęs vyras, kuris galėjo matyti, kaip jis mušė „muzikantą“. To vyro neatpažino. Jis buvo girtas, tačiau su juo nesiaiškino. D. B. jam pažįstamas iš matymo. Tada jis ir L. išsivedė A.. V. L., kurį pažįsta iš anksčia, įvykio metu muzikanto bute nebuvo. Žinojo, kad Viktoras draugauja su „muzikantu“, todėl jam kitą dieną po šio įvykio paskambino, nes norėjo sužinoti ar stipriai sužalojo „muzikantą“ (b. l. 110-112, 117). Bandė taikytis su nukentėjusiuoju, siūlė jam 2000 Eur, bet jis nesutiko – prašė 10 000 Eur. 2016-02-16 jis buvo blaivus, o nukentėjusysis ir visi kiti ten buvę asmenys buvo neblaivūs, todėl ir sukonfliktavo. Savo elgesį vertina blogai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sutinka atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, tik negalėtų visos sumos sumokėti iš karto. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad 10000 Eur dideli pinigai, civilinys ieškinys galėtų būti mažesnis - bent jau 5000 Eur.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaip ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. nurodė, kad 2016-02-15 vakare, valandos neprisimena, pas jį į namus švęsti susirinko draugai: D. A., D. B., V. L. ir A. K.. Visi liko nakvoti. Iš vakaro išgėrė tik alaus. Stipriai girti nebuvo. 2016-02-16 ryte nusipirko 4 litrinius butelius alaus, 5 laipsnių stiprumo, ir tris butelius 0,5 litro talpos trauktinės „Starka“. Vėl visi alkoholį gėrė jo namuose. Apie 13.00 val. jam paskambino nepažįstamas asmuo, neprisistatė. Iš pokalbio suprato, kad jis buvo išgėręs. Pokalbio esmės nesuprato, todėl su juo nesikalbėjo ir pabaigė pokalbį telefonu. Tas vyras iškart vėl paskambino. Atsiliepė, nesupratęs ko tas žmogus nori, padavė savo telefoną D., kuris norėjo su tuo vyru pasikalbėti. D. telefoną padavė D. B., kuris taip pat kalbėjosi su tuo vyru. Iš D. B. telefoną paėmė A. ir ji taip pat kalbėjosi su tuo paskambinusiu vyru. Audronė baigė kalbėtis paskutinė. Jis pats to vyro neįžeidinėjo, jo negražiais žodžiais nevadino. Nežino ar jį įžeidinėjo su juo kalbėję jo draugai. Ant jo labai šaukė A., girdėjo kaip ji negražiai necenzūriniais žodžiais pasiuntė. Apie 13.45 val. į jo butą atėjo vyras ir jam nepažįstama mergina. Jo buto durys buvo atrakintos, nes į namus buvo jau išėjęs V. L.. Tą vyrą jis matė pirmą kartą. Vyras buvo labai supykęs. Įėjęs į butą, nieko nesakęs, kambaryje apvertė stalą. Jis pats tuo metu sėdėjo prie stalo ant lovos. Vyriškis jį kumščiu ėmė mušti per galvą. Nežino kiek sudavė smūgių, tačiau draugai pasakė, kad apie 12 kartų. Kumščiu trenkė į galvą, pataikė į abu smilkinius, į akis, skruostus, nosį, stipriai sumušė veidą. Pamatęs lovoje gulintį D. B. ir jį atpažinęs, du kartus trenkė jam į nosį. Jis pats sėdėjo netoli D. B., todėl vyriškis atsitraukęs nuo D. B., jam keliu vieną kartą trenkė į nosį. Iš nosies ėmė bėgti kraujas, nes smūgis buvo labai stiprus. Viso šio įvykio metu vyriškis nieko nesakė, nieko nereikalavo. Išeidamas iš buto vyriškis išsivedė A.. Šį vyrą atpažino D. B., pasakė, kad ten buvo A., pavardės nežinojo. Sakė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) . Su jį sumušusiu vyru A. jokių konfliktų anksčiau neturėjo. Suduodamas smūgius A. jam sulaužė dešinį žandikaulį, skruostikaulį, nosies kaulus, pažeidė dvi sinusų sieneles. 2016-02-17 savo telefone suradęs to nepažįstamo asmens telefono numerį, jam paskambino. Kalbant telefonu asmuo vardu A. prisipažino jį sumušęs. Savo civilinį ieškinį 10000 Eur sumai palaikė, nes dėl sumušimo jis blogai mato viena akimi. Kaltinamojo siūloma 2000 Eur suma per maža.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokuroras, nukentėjusysis ir kaltinamasis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:

2016-03-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. A. 2016-02-16 buvo sumuštas jo bute, esančiame Varėnos mieste, Voronecko g. 1-41 (b. l. 18-24);

2016-02-22 asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kaip atrodė nukentėjusiojo A. A. veidas po patirtų sužalojimų (b. l. 25-30);

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. A. parodė, kad 2016-02-15 vakare, jis, D. B., V. L. ir A. K. nuėjo pas draugą A. A.. Jo namuose vakare gėrė ir visi liko nakvoti. 2016-02-16 ryte nusipirko 3 butelius trauktinės „Starka“ ir apie keturis litrinius butelius 5 laipsnių stiprumo alaus. Vėl visi A. A. bute gėrė. Apie 13.00 val. A. paskambino vyras, su kuriuo jis trumpai pakalbėjo. Tas vyras skambino dar kelis kartus. Neprisimena ar su tuo vyru A. telefonu kalbėjo jis ir kiti ten buvę. Išgėrus visą alkoholį ir alų, V. išėjo į namus. Jis ir D. atsigulė. A. su A. tame pačiame kambaryje kalbėjosi. Jis užmigo. Atsibudo nuo didelio triukšmo kambaryje. Atsikėlęs pamatė, kad A. iš nosies bėgo kraujas. Prie A. stovėjo nepažįstamas vyras, kuris rėkė ant A.. Pervertė stalą kambaryje ir keliu trenkė A. į veidą. Tas vyras A. rėkė: “kam tu ją čia laikai“. Suprato, kad jis taip pasakė dėl A.. Atsikėlęs kambaryje pamatė nepažįstamą merginą, kuri A. vadino mama, o tą vyrą A.. Suprato, kad jie yra pažįstami. A., mergina ir tas vyras išėjo. A. veidas buvo stipriai sumuštas - iš nosies bėgo kraujas, buvo ištinę skruostai, kraujosruvos visame veide. Suprato, kad tas vyras, kurį vadino A., A. ir sumušė (b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus asmens atpažinimą pagal nuotraukas liudytojas D. A., kaip nukentėjusįjį A. A. sumušusį asmenį, atpažino A. K. (b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. L. parodė, kad 2016-02-15 vakare jis, D. B., D. A. ir A. K. nuėjo pas A. A.. Jo bute gėrė. Liko nakvoti. 2016-02-16 ryte nusipirko dar alkoholio ir vėl tame bute gėrė. Jis pats ryte išgėrė tik stilinę alaus. Gėrė pas A. kambaryje. Tarp 10.00-11.00 val., tiksliau nežino, A. paskambino nepažįstamas vyras. A. kalbėjosi, tačiau nesupratęs kas jam skambino, pokalbį nutraukė. Netrukus jam vėl paskambino tas pats vyras. A. atsiliepė, kalbėjosi, padavė savo telefoną D., D. – D. ir paskutinė kalbėjosi A.. Su A. skambinusiu vyru visi kalbėjo negražiai, jį koliojo, įžeidinėjo, A. ant jo šaukė. A. atpažino, kad A. skambino A.. Iš jos kalbų suprato, kad ji su tuo vyru anksčiau kartu gyveno. Apie 11.00 val. jis išėjo į namus, o kiti liko pas A.. Jam išeinant jie visi buvo girti. D. ir D. gulėjo lovose, o A. su A. sėdėjo ant lovos ir kalbėjosi. Jam tą pačią dieną apie 18.00 val. paskambino A.. Jį atpažino, nes A. buvo dirbęs (duomenys neskelbtini) automobilių servize ir jam remontavo automobilį. A. pasakė, kad buvo atvažiavęs pas A. ir jį primušė. Sakė, kad taip padarė dėl to, kad jie kalbėdami su juo telefonu prisikalbėjo, jį negražiai siuntinėjo ir įžeidinėjo. Dar paminėjo, kad ten jis atvažiavo ne dėl A. (b. l. 76-78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad 2016-02-15 vakare jis, D. A., V. L., A. K. gėrė bute pas A. A.. Ten visi liko nakvoti. 2016-02-16 ryte nusipirko dar alkoholio ir vėl visi gėrė. Begeriant A. į jo mobilų telefoną paskambino vyras. Jis atsiliepė ir supratęs, kad jo nepažįsta pasakė, kad nepažįsta ir nesikalbės bei negražiai pasiuntė. Tada tas pats vyras paskambino A. dar kartą, tada atsiliepė D. ir su juo kalbėjosi. Neprisimena ką jis tam vyrui sakė. Trečią kartą jam paskambinus atsiliepė jis, tačiau jo neįžeidinėjo. Vyro neatpažino. Telefonu kalbėjęs vyras buvo supykęs. Su juo kalbėjosi ir A., kuri jį iškoliojo negražiais žodžiais. Daugiau tas vyras A. neskambino. V. L. išėjo į namus. Kambaryje kalbėjosi A. ir A.. A. A. butas yra vieno kambario, todėl ten pat kambaryje gėrė ir ten pat ant lovos jis ir D. užmigo. Prabudo nuo didelio triukšmo. Atsikėlęs pamatė, kad jam iš matymo pažįstamas A. iš (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu trenkė smūgį A. A. per veidą. Matė tik šį vieną smūgį kumščiu į veidą. Tada A. paėmė A. už galvos ir trenkė keliu į galvą. A. iš nosies bėgo kraujas. A. veidas buvo stipriai sumuštas, ištinę skuostai, visame veide buvo kraujosruvos. Tada A. atėjo prie jo, vieną kartą kumščiu trenkė į nosį. Tada apvertė kambaryje prie lovų stovintį stalą. Prie buto durų stovėjo A. dukra, kurios vardo nežino. Ji iš A. buto išsivedė A.. Kartu su jomis išėjo ir A.. A. įvykio metu buvo labai supykęs. Nežino ar jis buvo išgėręs. Mano, kad A. A. sumušė dėl negražių kalbų telefonu ir gal dėl to, kad pas A. buvo A. (b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus asmens atpažinimą pagal nuotraukas liudytojas D. B., kaip nukentėjusįjį A. A. sumušusį asmenį, atpažino A. K. (b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2016-02-15 vakare nuėjo pas draugą A. A. į namus. Pas jį dar atėjo D., D., kuriuos pažįsta tik iš matymo ir dar vienas nepažįstamas vyras vardu V.. Ten visi gėrė. Visi liko nakvoti. 2016-02-16 ryte nusipirko alaus ir trauktinės ir vėl visi A. A. bute gėrė. Ji buvo stipriai girta, todėl mažai ką prisimena. Girti buvo ir visi kiti. Ji prisimena, kad pas A. A. į butą atėjo jos dukra L. K. ir A. K.. Dukra labai verkė, ją apkabinusi prašė su ja eiti į namus. Atsikėlusi pamatė sumuštą A., kurio veidas buvo kruvinas. Neatsimena kur buvo D. ir D.. V. ji taip pat nematė, nežino kur ir jis tuo metu buvo. Pamačiusi sumuštą A., pagalvojo, kad jį primušė A., nes tarpusavyje A. su kitais pas jį buvusiais jo draugais nesimušė. Neprisimena ar A. kas skambino. Nežino dėl ko jį galėjo primušti A.. Ją L. su A. parvežė į namus. A. K. yra jos draugas (b. l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad 2016 m. vasario 15 d. jos mama A. K. nesugrįžo į namus. Mamos telefonas buvo išjungtas. Ieškodama mamos 2016-02-16 ryte ji paskambino mamos draugui A. K.. Jis iškart nežinojo kur mama, tačiau vėliau paskambinęs pasakė, kad atvažiuoja ir žino kur gali būti mama. Taip abu apie 14.00 val., nuvažiavo į butą pas „muzikantą“. A. sakė, kad ten turi būti jos mama. Įėjusi į butą pamatė tris vyrus ir mamą. Visi buvo girti. Mama gulėjo fotelyje, du vyrai lovoje ir vienas sėdėjo ant lovos prie dviejų ten gulinčių vyrų. Sėdintį lovoje vyrą ji buvo Varėnos mieste mačiusi, tačiau jo vardo ir pavardės nežino. Jį vadino „muzikantu“, jis buvo su (duomenys neskelbtini). Kiti du gulintys lovoje jai buvo nepažįstami ir anksčiau nematyti. Mama ėmė keltis. Ji priėjo prie mamos, apsikabino ir prašė eiti į namus. A. ėmė bartis su lovoje sėdinčiu vyru. Ji girdėjo kaip A. jam priekaištavo dėl to, kad jis atsiliepė jos mamos telefonu ir negražiai kalbėjo. Jie barėsi, abu ėmė vienas kitą kolioti. Ji nežiūrėjo kas tarp jų įvyko toliau, nes jai buvo baisu. Jie barėsi labai piktai. Ji bijodama, kad nesikištų į barnį mama, ją užgulė kūnu, todėl ir pati nieko nematė. Suprato, kad vyrai mušėsi, tačiau nežiūrėjo su kuo A. mušėsi. Kai viskas nurimo, tai pamatė sumuštą to sėdėjusio vyro veidą, jam iš nosies bėgo kraujas. Tada ji, mama ir A. išėjo (b. l. 94-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2016-02-22 specialisto išvadoje Nr. G 182/2016 (06) nurodyta, kad A. A. poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, apimant dešinės akies vokus, apie kairę akį, tarpuakio srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos abiejų akių junginėse, dešinio skruostikaulio lūžimas, viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir šoninės sienelių lūžimai dešinėje, nosies kaulų lūžimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžimo, viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir šoninės sienelių lūžimų dešinėje, nosies kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 32); 2016-03-02 specialisto išvadoje Nr. pG 223/2016 (06) nurodyta, kad A. A. poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, apimant dešinės akies vokus, apie kairę akį, tarpuakio srityje, odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos abiejų akių junginėse, dešinio skruostikaulio lūžimas, viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir šoninės sienelių lūžimai dešinėje, nosies kaulų lūžimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek suduodant rankos kumščiu, tiek ir suduodant keliu (b. l. 38); 2016-06-29 specialisto išvadoje Nr. pG 488/2016 (06) nurodyta, kad vertinant papildomus duomenis dėl A. A. gydymo, šiam asmeniui nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis nesikeičia, išlieka kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42-43).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus A. K. ir nukentėjusiojo A. A. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus: nukentėjusiojo A. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9-10, 15-17); parodymų patikrinimo vietoje protokolą (b. l. 18-24); asmens apžiūros protokolą (b. l. 25-30), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadose Nr. G 182/2016 (06), Nr. pG 223/2016 (06), Nr. pG 488/2016 (06) užfiksuotus duomenis (b. l. 32, 38, 42-43); asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokole užfiksuotus duomenis (b. l. 71-73, 84-86), liudytojų D. A., V. L., D. B., A. K., L. K. apklausos protokoluose užfiksuotus duomenis, teismas daro išvadą, kad visi nurodyti įrodymai įrodo, jog kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, t. y. A. K. 2016-02-16 Varėnoje, Voronecko g. 1-41 asmeninio konflikto metu nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą.

Dėl bausmės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 2 dalis), nusikaltimas baigtas. A. K. visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad A. K. atsiprašė nukentėjusiojo A. A., tačiau žalos neatlygino, neteistas (b. l. 104-105), administracine tvarka baustas (b. l. 102-103), nevedęs (b. l. 97), VšĮ Varėnos rajono psichikos sveikatos centre jam paslaugos neteiktos, priklausomų ligų registre nėra registruotas ( b. l. 99-100). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, remiantis BK 54 straipsniu, teismas sprendžia, kad A. K. skirtina BK 138 str. 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 2046,00 EUR civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už A. A. gydymą (b. l. 57-63). Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra atlyginęs nurodytos žalos civiliniam ieškovui todėl, byloje esant įrodymams, pagrindžiantiems Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto reikalavimo pagrįstumą, šis civilinis ieškinys patenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 2046,00 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis A. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos, asmeninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą, nukentėjusiajam A. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (dešinio skruostikaulio lūžimas, viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir šoninės sienelių lūžimas dešinėje, nosies kaulų lūžimas). Nekelia abejonių, kad tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, kuris buvo jaučiamas ne tik smūgių sudavimo metu, bet ir vėliau, skruostikaulio, žandikaulio, nosies lūžimai turėjo būti operuojami, nukentėjusysis nurodęs, kad jis viena akimi nemato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, padarytiems dėl chuliganiškų paskatų, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo naudai priteisti 2500,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-332/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-245/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319/2014). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas (b. l. 119-121, 122-125) panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 273, 291, 297, 301-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant (1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; (2) neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant (1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; (2) neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nurodyti A. K., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės, paėmimą.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2046,00 EUR (du tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Patenkinti iš dalies nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. K. A. A. 2500,00 EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti A. K., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.