- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2-6902-949/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05766-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- M. M., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant nepilnamečio pareiškėjo M. M. atstovei pagal įstatymą ir pareiškėjai J. M., suinteresuotam asmeniui A. M., jos atstovei advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei – Gavorskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. M., ir pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., A. M. ir valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. M. ir M. M., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, J. M., prašo pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti 2002-11-06 mirusio A. M. palikimą. Nurodė, kad santuoką su A. M. sudarė 1999-08-05, (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė sūnus M. M. Iki santuokos su pareiškėja A. M. buvo vedęs R. M. (šiuo metu P.). Su R. M. A. M. santuoką nutraukė 1997-12-03. A. M., nutraukdamas santuoką, pas notarą pasirašė dokumentus, patvirtinančius, kad atsisakė savo turto dalies su sąlyga, kad sutuoktinė nesikreips į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Teismo sprendimu 2002-01-31 iš A. M. jo dukroms iš pirmos santuokos buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. 2014-07-23 pareiškėjai paskambino R. P. ir paprašė nueiti pas notarę pasirašyti dokumentus dėl kolektyvinio sodo pardavimo. Pareiškėja suprato, jog nekilnojamasis turtas – kolektyvinis sodas, buvo nuslėptas ir dėl to šio turto pareiškėjai laiku nepaveldėjo. Apie šį turtą pareiškėja nieko nežinojo, tikėjo sutuoktinio paaiškinimu, kad visą turtą jis paliko buvusiai sutuoktinei. Taip pat nurodė, kad 2003-02-13 ji kreipėsi į teismą dėl palikimo, t.y. A. M. priklausiusio 1270,11 Lt darbo užmokesčio iš UAB (duomenys neskelbtini) priėmimo. Gavusi teismo leidimą, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes žinojo apie A. M. 7000,00 Lt skolą darbdaviui. Prašyme teismui pareiškėja nurodė, kad prašo leisti priimti palikimą pagal apyrašą, tačiau teismas nutartimi išdavė leidimą priimti palikimą, atsiradusį po A. M. mirties. Žinodama, kad miręs sutuoktinis turėjo skolų, palikimo pareiškėja nepriėmė. Nurodė, kad plikimo laiku nepriėmė, nes 2000 metais pareiškėjos dukra iš pirmosios santuokos D. J. susirgo sunkia onkologine liga ir 2003-12-17 mirė. 2004-04-16 nuo sunkios ligos taip mirė pareiškėjos tėvas K. B. Dėl to pareiškėja buvo palūžusi, pašlijo jos sveikata, teko naudotis psichologo pagalba. Dėl nurodytų nelaimių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir prašo jį atnaujinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. M. prašė tenkinti pareiškimą jam nurodytais motyvais, priteisti iš suinteresuotų asmenų A. M. ir A. M. pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjų nurodytos priežastys atnaujinti terminą palikimui priimti nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėja J. M. nebuvo pakankamai sąžininga, atidi ir rūpestinga, o jos nurodytos priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis. Pripažino, kad pareiškėjos nurodytos nelaimės, vykusios po A. M. mirties, yra skaudžios, tačiau nepaisant jų, pareiškėja 2003-02-13 kreipėsi į teismą dėl A. M. palikimo priėmimo sūnaus M. M. vardu. Tai rodo, jog net ir patirdama sunkių dvasinių išgyvenimų, pareiškėja buvo pajėgi įgyvendinti turtines teises ir rūpintis paveldėjimo reikalais. Pareiškėjos nurodytos netektys įvyko 2002-2004 metais, o priežasčių, trukdžiusių kreiptis dėl palikimo nuo 2004 iki 2014 metų, nenurodė. Pareiškėja nurodė, kad apie sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja nežinojo, tačiau jokie byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Priešingai, pati pareiškėja nurodo, jog ji žinojo, kad kartu su pirmąja žmona R. P. A. M. buvo užgyvenęs nemažai turto. Net jei pareiškėja nežinojo apie visą palikimą, tai nėra pakankamai svarbi priežastis terminui atnaujinti. Pareiškėja po vyro mirties dėl jo turto paveldėjimo savo vardu į notarą nesikreipė, išreiškė valą tik dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu. Pareiškėja į teismą, prašydama išduoti leidimą priimti palikimą sūnaus vardu, kreipėsi jau praėjus 3 mėnesių terminui palikimui priimti. Net ir gavusi teismo leidimą palikimui priimti, į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Jei pareiškėja būtų kreipusis į notarą, būtų sužinojusi apie A. M. priklausiusį turtą. Mano, kad J. M. elgesys vertintinas kaip neatidus ir nerūpestingas, pareiškėja dėl darbo teismo posėdžių sekretore teisme yra labiau teisiškai išprususi, nei su teisiniais dalykais nesusijęs asmuo. Mano, kad vertinant termino pratęsimo galimybę teisinių santykių apibrėžtumo aspektu, praleisto termino trukmė yra nepateisinamai ilga, nes pareiškėjai prašo pratęsti terminą, pasibaigusį prieš dvylika metų. Nurodo, kad pareiškėjai siekia įgyti dalį sodo sklypo, kuriuo A. M. su mama rūpinosi ir prižiūrėjo, po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti, šis faktas yra patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-04 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų jos teises ir interesus, nes pareiškėjai įgytų nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, kuriuo nesirūpino ir neprisidėjo prie jo gerinimo ir vertės didinimo.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. M. ir jos atstovė prašė pareiškimą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti, atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pažeidžiant kitų įstatyminių įpėdinių – M. M. ir J. M. teises ir interesus, valstybė nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu minėtoje byloje. Prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. M. atsileipimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas termino atnaujinimas - tai priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje įvardinamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti savo subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007 ir kitos).
Vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja J. M. ir A. M. susituokė 1999-08-05 (3 b. l.). (duomenys neskelbtini) gyvenant santuokoje, gimė A. M. ir J. M. sūnus M. M. (5 b. l.). 2002-11-07 A. M. mirė (4 b. l.). 2003-02-13 pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu pagal apyrašą (7 b. l.). 2003-02-14 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas J. M. prašymą patenkino ir leido J. M. priimti palikimą, atsiradusį po vyro A. M. mirties 2002-11-06, savo nepilnamečio sūnaus M. M. vardu (6 b. l.). Iš Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro rašto matyti, kad paveldėjimo byla į A. M. palikimą yra užvesta. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra pateikusi mirusiojo dukra A. M., kreditorinių reikalavimų nėra pateikta (24 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. po tėvo A. M. mirties priėmė palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti (18, 19 b. l.). Pareiškėja J. M. pareiškime nurodė, kad notarų biurui pareiškimo ji nepadavė dėl svarbių priežasčių – nežinojo, kad A. M. turėjo nekilnojamojo turto, kurį ji ir jos sūnus galėjo paveldėti, buvo įsitikinusi, kad visas A. M. santuokos metu su R. M. (P.) įgytas turtas atiteko R. M. Dėl vyro, dukters ir tėvo mirties buvo palūžusi, jos psichologinė būklė buvo labai bloga, todėl laiku nepriėmė palikimo.
Nustatyta, kad pareiškėjos J. M. sutuoktinis ir pareiškėjo M. M. tėvas A. M. mirė 2002-11-07. Pagal mirusiojo A. M. palikimo atsiradimo momentu galiojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį (Žin., 2000, 2000-07-18, Nr. VIII-1864) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, pagal M. M. mirties metu galiojusią Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalies redakciją, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo buvo pripažįstamas vienu iš trijų įstatyme numatytų palikimo priėmimo būdų. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja J. M. 2003-02-13 kreipėsi į teismą, prašydama leisti priimti mirusio A. M. palikimą nepilnamečio sūnaus M. M. vardu pagal turto apyrašą. 2003-02-14 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas leido J. M. priimti palikimą, atsiradusį po A. M. mirties, tai reiškia, kad pareiškėjas M. M., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą J. M., buvo išreiškęs valią priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M. mirties. Tačiau pažymėtina tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu pareiškėja J. M. kreipėsi praleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, pratęsti terminą palikimui priimti neprašė, todėl teismas nepagrįstai išdavė J. M. leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. M. nėra priėmęs mirusio A. M. palikimo. Dėl to turi būti sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti nepilnamečio M. M. vardu pratęsimo pagrįstumo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos J. M. kartu su pareiškimu pateikti D. J. gimimo ir mirties liudijimai (26, 27 b. l.), išrašai iš medicininių dokumentų, liudytojų V. K. –G. ir A. Ž. parodymai teismo posėdžio metu pavirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos dukra D. J. 2002 metų pabaigoje – 2003 metų pradžioje, t.y. tuo momentu, kai reikėjo kreiptis dėl mirusio A. M. palikimo priėmimo, sunkiai sirgo. Tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjos sveikatai ir psichologinei būsenai, be to, sunkiai sergančiai dukrai buvo reikalinga nuolatinė mamos J. M. priežiūra, pareiškėjai reikėjo nuolatos rūpintis dukters gydymu. Akivaizdu, kad šios aplinkybės galėjo būti priežastimi, dėl kurios pareiškėja J. M., nežymiai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. M. buvo išreiškusi valią priimti A. M. palikimą nepilnamečio M. M. vardu. Šią valią ji išreiškė nežymiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą, o nurodytos priežastys, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, laikytinos svarbiomis. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl leidimo išdavimo, buvo išreiškusi valią priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal apyrašą, tačiau teismas, priimdamas 2003-02-14 nutartį, nenurodė, kad palikimas priimamas pagal apyrašą. Pareiškėja J. M. ir liudytojos V. K. – G. bei A. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja J. M. žinojo, jog A. M. turėjo skolų. Pareiškėja J. M. patvirtino, jog tuo metu ji suvokė, kad priimdama palikimą ne pagal apyrašą, turėtų atsakyti už palikėjo skolas visu savo turtu ir tai galėjo nulemti jos apsisprendimą nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad aplinkybės, nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios, įtakojo jos apsisprendimą neužbaigti palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu procedūros ir nesikreipti į notarą. Tokie pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip aplaidūs ir nerūpestingi, nes pareiškėja siekė apsaugoti savo ir nepilnamečio vaiko M. M. interesus, pagal susidariusias aplinkybes siekdama išvengti atsakomybės už mirusio A. M. skolas ne tik paveldimu turtu, bet ir visu savo turtu (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Šių aplinkybių kontekste turi būti vertinami ir kiti pareiškėjos J. M. veiksmai, o būtent tai, kad nesikreipdama į notarą gavusi teismo leidimą, pareiškėja nesužinojo laiku apie visą mirusiam A. M. priklausiusį turtą ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šį turtą paveldėtų. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens A. M. nurodyta aplinkybe, kad pareiškimu prašoma pratęsti prieš dvylika metų pasibaigusį terminą ir šis terminas yra ilgas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik pačio termino trukmę, bet ir tai, ar per šį terminą buvo nepagrįstai ilgai delsiama priimti palikimą, ar priešingai, šis terminas susidarė dėl objektyvių priežasčių. Byloje apklaustų asmenų paaiškinimai ir kita pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi po to, kai J. M. 2014 metų liepos mėnesį sužinojo iš R. P. apie planuojamą R. P. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio kolektyvinio sodo pardavimą. Pažymėtina tai, kad įvertinus pareiškėjos J. M. veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimu, kad ji iki 2014 metų liepos mėnesio nežinojo, jog jos miręs sutuoktinis turėjo bendro turto su buvusia sutuoktine, priešingai, ji buvo įsitikinusi, kad visą turtą A. M. notaro pavirtinta sutartimi buvo palikęs buvusiai sutuoktinei R. M. (P.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja J. M. laikotarpiu nuo A. M. mirties 2002-11-06 iki 2014 metų liepos mėnesio sąžiningai klydo, manydama, kad A. M. neturėjo jokio vertingo turto, išskyrus jam priklausantį darbo užmokestį, kurį pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi būtų galėjusi paveldėti po A. M. mirties. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad visą minėtą laikotarpį pareiškėja J. M. būtų nepagrįstai delsusi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo A. M. dėl palikimo, atsiradusio po jos tėvo A. M. mirties, priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą taip pat nesikreipė, palikimo priėmimo faktas pradėjus palikimą faktiškai valdyti buvo pripažintas tik 2014-06-04 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (18-19 b. l.). Iš pateikto teismo sprendimo matyti, kad pareiškėja A. M. į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė pareiškėjų M. M. ir J. M., nors žinojo, kad M. M. taip pat yra A. M. sūnus. Šios aplinkybės patvirtina, kad ne tik pareiškėjai, bet ir suinteresuoti asmenys A. M. bei A. M. per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendino joms įstatymo suteiktos teisės priimti palikimą, atsiradusį po A. M. mirties ir palikimo priėmimas buvo įteisintas praėjus dvylikai metų nuo palikėjo mirties. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pakankamai ilgas terminas, per kurį nebuvo tinkamai įgyvendinta pareiškėjo M. M. teisė priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. M. mirties, nesudaro pagrindo neatnaujinti termino palikimui priimti. Teismas pripažįsta, kad suinteresuoto asmens A. M. ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. P. ir A. V. nurodytos aplinkybės, kad sodo sklypas, dėl kurio paveldėjimo kreipėsi pareiškėjai, turėjo priklausyti R. P. tėvui ir pareiškėja su sūnumi neturi moralinės teisės pretenduoti į šį turtą sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo esminės įtakos neturi. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (8-10 b. l.) patvirtina, kad sodo sklypas yra įregistruotas R. P. vardu. Liudytoja R. P. pripažįsta, kad šis turtas buvo įgytas santuokos su A. M. metu, šis turtas nėra pripažintas asmenine R. P. nuosavybe, nutraukiant santuoką šis turtas nebuvo padalintas, todėl laikytinas bendrąja jungtine R. M. (P.) ir mirusio A. M. sutuoktinių nuosavybe. Atitinkamai mirusio A. M. paveldėtojai pagal įstatymą turi teisę pretenduoti į mirusiajam priklausiusio turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Dėl to, ar pareiškėjų elgesys pretenduojant paveldėti minėtą turtą yra moralus, teismas nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja J. M. nežymiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą, buvo išreiškusi valią priimti palikimą nepilnamečio sūnaus M. M. vardu, tačiau dėl aukščiau aptartų aplinkybių palikimo priėmimo procedūros neužbaigė, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pratęsti nepilnamečiui M. M. terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M. mirties.
Tuo tarpu vertinant, ar yra pagrindas pratęsti terminą pareiškėjai J. M. priimti palikimą, atsiradusį po A. M. mirties, pažymėtina tai, kad J. M. per visą nagrinėjamą laikotarpį nebuvo išreiškusi valios savo vardu priimti palikimą. Pažymėtina, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Šiuo atveju pareiškėja apie palikėjo A. M. mirtį žinojo iš karto. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėja žinojo, jog turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, tačiau per įstatymo nustatytą terminą neišreiškė valios savo vardu priimti palikimą. Priežasčių, kodėl pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu, neišreiškė valios ne tik sūnaus, bet ir savo vardu priimti palikimą pagal apyrašą, nenurodė. Dėl to teismas konstatuoja, kad nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo pratęstas terminas priimti palikimą M. M. vardu, nėra pagrindo pareiškėjai J. M. pratęsti terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. M. mirties. Šiuo atveju pareiškėja J. M. buvo nepakankamai rūpestinga, neišreikšdama valios priimti palikimą ne tik savo sūnaus, bet ir savo pačios vardu. Šiuo atveju pareiškėjos nerūpestingumu negalima pateisinti kitų asmenų teisėtų interesų suvaržymo.
Įvertinus tai kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas iš dalies. Pareiškimas dalyje dėl termino priimti palikimą nepilnamečio M. M. vardu pratęsimo tenkintinas, likusioje dalyje pareiškimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, šia tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos paprastai nepriteisiamos (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Tiek pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. siekia įgyvendinti (apginti) savo teisę į palikimą, atsiradusį po artimo žmogaus mirties. Pareiškimas patenkintas iš dalies. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas, byloje dalyvaujantys asmenys turi patys atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidos, 16,35 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pratęsti pareiškėjui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujam atstovės pagal įstatymą J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą 2002-11-06 mirusio tėvo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.