- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- e2-3661-1032/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08705-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Virginijai Vermontaitei, Daliai Vaičikauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą ir sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus teritorinio padalinio (toliau – NŽT) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 13SD-1558-(14.13.104), 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13SD-822-(14.13.104), 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54), NŽT 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1SS-308-(8.5) bei įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su juo 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3609 patvirtintą ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) įregistruotą žemės sklypo planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreipėsi į NŽT skyriaus vadovą su prašymu parduoti suformuotą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (suformuoto žemės sklypo plotas 0,1484 ha). 2016 m. spalio 4 d. NŽT skyriaus vedėja priėmė individualų administracinį aktą Nr. 13SD-1558-(14.13.104), kuriame nurodė, jog, gavęs ir išnagrinėjęs prašymą, NŽT skyrius įregistravo anksčiau minėtą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teisę į jį. Tačiau minėtu NŽT skyriaus sprendimu buvo nurodyta, kad nugriautas pastatas – kiaulidė patenka į šiuo metu suformuotą valstybinės žemės sklypą. Dėl šios priežasties NŽT skyrius sprendime nurodė reikalavimą pateikti žemės sklypo kadastrinius matavimus arba kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, keitimo, paliekant laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė. Ieškovo įsitikinimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Ieškovas nurodo, jog 2017 m. liepos 19 d. gavo dokumentus iš atsakovės, tarp kurių 2017 m. kovo 28 d. vienašališkai surašytą Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-30-(14.13.78) bei 2017 m. liepos 12 d. atsakovės sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto derinimo“ (toliau – 2017-05-12 sprendimas), kartu pridedant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir žemės sklypo schemos kopiją, o taip pat 2017-05-11 parengtą pranešimą Nr. 13SD-822-(14.13.104) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“. 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu, priešingai nei anksčiau priimtais atsakovės sprendimais, buvo nuspręsta leisti jam įsigyti valstybinės žemės sklypą, tačiau ne tokio dydžio ir apimties, kokio jis prašė ir koks jis buvo suplanuotas, patvirtintas bei įregistruotas, pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras, bet vienašališkai nusprendus išskirti 0,1089 ha sklypo dalį iš 0,1484 ha sklypo.
Pagal pateikiamą atsakovės parengtą žemės sklypo schemą siūloma sumažinti žemės sklypo riba driekiasi palei galimai buvusį pastatą (kiaulidę), kuri plane atvaizduota tik kaip preliminari vieta. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešai skelbiamą informaciją apleisto pastato – kiaulidės, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nugriovimo projektas buvo įgyvendintas dar 2012 metais, todėl bet kokie apribojimai ginčo žemės sklypui, kurį prašė suformuoti jam priklausančio pastato ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) eksploatacijai, buvo žinomi dar iki planavimo dokumentų rengimo, tačiau, nepaisant to žemės sklypas buvo suformuotas ir pagal galiojančius teisės aktus patvirtintas, o 2016 m. birželio 3 d. NŽT skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) suformuotas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kas taip pat patvirtina argumentus, kad galimai buvusi kiaulidė neturėjo ir negali turėti jokios įtakos suformuoto, patvirtinto bei įregistruoto pagal visus teisės aktus 0,1484 ha ginčo valstybinės žemės sklypo įsigijimui.
Pažymi, jog iš atsakovės sprendimų visumos matyti, kad atsakovės priimti sprendimai yra nenuoseklūs ir nė vienas iš jų neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintų reikalavimų ir principų, kadangi juose visiškai nesilaikoma gero viešojo administravimo nuostatų. Nė viename iš atsakovės priimtų sprendimų nėra nurodyti jokie objektyviai pagrįsti teisiniai argumentai ar teisės normų nuostatos, kuriomis vadovaujantis NŽT skyriaus pirminis atsisakymas tenkinti jo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, o vėlesniu 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu priimta nuostata leisti įsigyti nepagrįstai sumažintą žemės sklypą galėtų būti laikomi teisėtais ar pagrįstais. Ieškovo teigimu, NŽT skyrius, gavęs jo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, privalėjo įvertinti, ar visi sprendimui pagal prašymą priimti pateikti dokumentai buvo pateikti, ar jie buvo tinkami, taip pat privalėjo sutikrinti, ar prašomam įsigyti žemės sklypui yra taikomi kokie nors apribojimai, ir tik nustatęs, kad jokių kliūčių prašomo įsigyti žemės klypo pardavimui nėra, įregistruoti parduodamą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad NŽT skyrius šį žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, patvirtina faktą, jog buvo pateikti visi sprendimui parduoti būtent suformuotą 0,1484 ha žemės sklypą, o ne mažesnę jo dalį, priimti būtini dokumentai ir jokių kliūčių priimti tokį sprendimą nebuvo nustatyta. Ieškovo manymu, nebuvo jokio teisinio pagrindo teigti, kad jis privalo pakeistą žemės sklypo dalies planą pateikti NŽT skyriui, taip pat nebuvo ir jokio teisinio pagrindo atsakovei pačiai imtis veiksmų, siekiant pakeisti ginčo žemės sklypo dalies planą, sumažinant jam parduodamo žemės sklypo dalį. Pažymi, kad jokie apribojimai žemės sklypui viešame registre niekada nebuvo registruoti, sklypas suformuotas, patvirtintas ir atitinkamai NŽT skyriaus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal jo planavimo dokumentus, todėl nepaaiškinama atsakovės pozicija, kad neva tokio dydžio sklypas nėra reikalingas jo pastatams eksploatuoti. Būtent toks yra dar vienas atsakovės argumentas, kurį galima suprasti iš atsakovės atliktų veiksmų, tarp jų ir vienašališkai surašyto 2017 m. kovo 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto. Ieškovo manymu, atsakovė visiškai nenagrinėjo žemės sklypo suformavimo ir registravimo aplinkybių, todėl nepagrįstai 2016 m. spalio 4 d. sprendimu nurodė, jog jam galėtų būti parduodama tik ta žemės sklypo dalis, kuri reikalinga esamo pastato – gyvenamojo namo eksploatacijai. Taip pat nepagrįstai, pažeidžiant paties NŽT skyriaus suderintus planavimo dokumentus, atsakovė konstatavo, kad suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas yra per didelis pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti. Ieškovo teigimu, jam priklausantiems statiniams eksploatuoti suformuotas ir patvirtintas žemės sklypas, kurį jis siekia įsigyti, visada buvo ir yra prižiūrimas, atsižvelgiant į jo turimas teises, kol jis yra tik pastato, tačiau ne žemės sklypo savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad NŽT skyrius gavo ieškovo prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. NŽT skyrius, išnagrinėjęs ieškovo prašymą, sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis ir nusprendė kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti šį suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjant ieškovo prašymą buvo nustatyta, kad suformuotame žemės sklype buvo pastatytas, tačiau šiuo metu yra nugriautas pastatas – kiaulidė. Atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informavo NŽT skyrių, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Paramos skyrimo projektams Lietuvos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“, užbaigė projektą „Apleisto pastato – kiaulidės, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nugriovimas“, ir į tai, kad nugriautas pastatas – kiaulidė patenka į šiuo metu suformuotą valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į tai, kad nuo projekto užbaigimo šioje teritorijoje 5 metus negali būti daroma esminių pakeitimų, tai yra ši teritorija negali būti perleista, privatizuota ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į ją, NŽT skyrius, siekdamas priimti teisingą sprendimą dėl ieškovo prašymo, organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir NŽT skyriaus specialistų susitikimą, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. AD1-3609, keitimo, paliekant laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė. Atsakovė pažymi, jog 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 13SD-823-(14.13.54) yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis ieškovui jokių teisinių pasekmių. Ieškovo teisė sutikti ar nesutikti su pirkimo–pardavimo sutarties projektu, ieškovui nesutikus pasirašyti siūlomo projekto, NŽT ieškovui jokių sankcijų netaiko ir negali taikyti. NŽT pateiktas žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra individualus savarankiškas administracinis aktas, todėl ir jis negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių, jame yra tik konstatuotos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Atsakovės manymu, ginčijami raštai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės atsiliepimo į ieškinį reikalavimus palaikė, prašė ieškinį atmesti. Prašė teismo remtis byloje esančiais surinktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su pateiktu ieškiniu ir keliamais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. AD1-3609 buvo patvirtintas žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – planas), kuriuo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. 2192-0004-0010, eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. J. valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenų bylos Nr. 21/23626 statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 10Jp, suformuotas žemės sklypas pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra tokio dydžio ir ribų, kad į jį patektų ir pastatas, pažymėtas indeksu 10Jp. Planas parengtas, suderintas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis. Esant galiojančiam žemės sklypo suformavimo dokumentui – sklypo planui, prilyginamam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir esant tai aplinkybei, kad NŽT skyriaus vedėjo sprendimu žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, mano, kad suformuotas tinkamas žemės sklypas esamiems pastatams eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisė perleista NŽT (elektroninės bylos I tomas, bylos lapas (toliau –1 t., el. b. l.) 23-24).
2. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovui R. J. (1 t., el. b. l. 116, 122-126).
3. Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Paramos skyrimo projektams Lietuvos 2007-2013 m. programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“, užbaigė projektą „Apleisto pastato – kiaulidės, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nugriovimas“.
4. 2012 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – VTPSI) pateikė pažymą apie statinio nugriovimą Nr. PSN-30-121106-00034 ir patvirtino, kad pastatas – kiaulidė, fermų paskirties neypatingas statinys, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriautas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio ilgis – 4,25; plotis – 3,40; aukštis – 2,10; tūris – 30, kadastro duomenų bylos Nr. 21/23626 statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 10Jp.
6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. 12-01 įsakymu Nr. AD-3609 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas jame esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai.
7. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovas R. J. kreipėsi į NŽT skyrių su prašymu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavimo. 2016 m. birželio 3 d. NŽT skyriaus sprendimu „Dėl žemės klypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvarkymo ir NŽT patikėjimo teise į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 13SK-189-(14.13.111.) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės klypo kadastro duomenis; nusprendė kreiptis į valstybės įmonę (toliau –VĮ) Registrų centrą pateikiant pašymą įregistruoti žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į žemės sklypą. 2016 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
8. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovas kreipėsi į NŽT skyrių su prašymu parduoti suformuotą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda . 2016 m. spalio 4 d. NŽT skyrius raštu Nr. 13SD-1558-(14.13.104) dėl „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda“ nurodė, kad NŽT skyrius įregistravo valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teisę į jį bei nurodė, jog nustačius valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalį, kuri reikalinga pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo.
9. 2016 m. spalio 31 d. ieškovas pateikė skundą dėl 2016 m. spalio 4 d. NŽT skyriaus administracinio akto Nr. 13SD-1558-(14.13.104) NŽT direktoriui. 2017 m. vasario 2 d. NŽT sprendimu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo“, Nr. 1SS-308-(8.5.) konstatavo, kad suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas yra per didelis ieškovo pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti ir paaiškino, kad galėtų būti parduodama žemės sklypo dalis, kuri reikalinga esamo pastato – gyvenamojo namo eksploatacijai.
10. 2017 m. kovo 3 d. NŽT skyrius gavo NŽT direktoriaus pavedimą Nr. lPAV-95-(1.8 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 2 d. rašte Nr. 1SS-308- (8.5.) nustatytų aplinkybių“, kuriuo pavedė atlikti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, įvertinti, ar šiame sklype, esantis pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70 proc., yra naudojamas pagal paskirtį; ar suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti yra ne per didelio ploto. 2017 m. kovo 13 d. NŽT skyrius raštu Nr. 13SD-437-(14,13.78.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“ informavo ieškovą apie tai, kad 2017 m. kovo 27 d. 11.00 val. bus atliekama žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės naudojimo valstybinė kontrolė ir kvietė ieškovą dalyvauti.
11. 2017 m. kovo 28 d. NŽT skyrius surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-30-(14.13.78), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog: „suformuotas ir Nekilnojamos turto registre įregistruotas žemės sklypas yra dalinai aptvertas tvora (vieline); žemės sklypo vakarinėje pusėje stovi apleistas gyvenamasis namas, o šiaurės rytiniame kampe stovi apleistas mūrinis statinys; teritorijos pietvakarių pusėje yra sodas, kuriame auga vaismedžiai, o didžioji žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo pastato į rytų pusę yra nenaudojama, neprižiūrima“.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2017 m. gegužės 11 d. NŽT skyrius parengė pranešimą Nr. 13SD-822-(14.13.104) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“. 2017 m. gegužės 12 d. NŽT skyrius sprendimu Nr. 13SD-823-(14.13.54.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto derinimo“ informavo ieškovą, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0002:1158), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo–pardavimo sutarties projektas, pagal kurį numatyta ieškovui parduoti 0,1484 ha paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1089 ha.
13. 2017 m. rugsėjo 1 d. antstolis Aleksandras Selezniovas surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, faktinį stovį nurodydamas, kad ieškovui priklausančiame sklype yra vieno aukšto namas ir sklype aplink namą yra nupjauta žolė (2 t., el. b. l. 86–89).
14. 2018 m. sausio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ specialistas pateikė išvadą (aktas Nr. 18-01/04) dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo eksploatacijos ((duomenys neskelbtini), Klaipėda), kurioje nurodė: „žemės naudojimo patikrinimo akte 2017 m. kovo 28 d. Nr. 13ŽN-30-(14.12.78.) panaudotas teiginys „Žemės sklypas pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ne per didelis“ neturi jokio norminio pagrindo; statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytose reikalavimuose, kurie privalomai taikomi projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, žemės sklypas namui negali būti mažesnis už 400 m². Šis reglamentas niekaip neriboja sklypo skirto namui eksploatuoti maksimalaus dydžio, šią aplinkybę patvirtina SRT 2.02.09:2005, 9 priede pateikiama „Maksimalaus sklypo užstatymo tankio dydžių lentelė, kurioje nurodomi žemės sklypų dydžiai nuo 400 m² ir daugiau kaip 10000 m² (2 t., el. b. l. 143-153).
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš į bylą pateiktų 2017 - 2019 m. mokėjimo kvitų, nustatyta jog ieškovas 2018 - 2019 m. mokėjo įmokas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ bei UAB „Paslaugos būstui“ už adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teikiamas atliekų išvežimo ir komunalines paslaugas (3 t., el. b. l. 123-131). UAB „Dominus projektai“ į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad nurodyta įmonė 2017-2018 metais vykdė šio sklypo teritorijos priežiūrą: žemės sklypo tvarkymo, žolės pjovimo, medžių ir krūmų priežiūros darbus (3 t., el. b. l. 143). Taip pat UAB saugos tarnyba „Argus“ pateikė rašytinį pavirtinimą, jog vykdo šiame sklype esančio namo su viraline stebėjimą ir reagavimą (3 t., el. b. l. 142).
16. Ieškovas pateikė į bylą duomenis siekdamas įrodyti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliajam prilyginamojo plano rengimo pradžioje, ginčo žemės sklypas buvo formuojamas tokio dydžio, koks jis yra būtinas esamų statinių eksploatacijai ir pagal žemės sklypo plano organizatoriaus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. AD1-2652 patvirtintą preliminarią žemės sklypo schemą (3 t., el. b. l. 133-143) .
17. 2019 m. liepos 18 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybos – detalaus planavimo sprendinių įvertinimo ekspertizė pavedant ją atlikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertui G. T.. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1) ar detaliajam planui prilyginamu dokumentu patvirtintą ir įregistruotą ginčo žemės sklypą, ieškovo esamiems statiniams eksploatuoti, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai laiko per dideliu ir kokio dydžio žemės sklypas ieškovo pastatams eksploatuoti reikalingas realiai; 2) ar pagrįstai atsakovas siūlo ieškovui pirkti mažesnį žemės sklypą; 3) ar patvirtintas detaliajam planui prilyginamas dokumentas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir ar jam galiojant, atsakovas turi teisę reikalauti atidalinti žemės sklypo dalį; 4) ar pagal ieškovo parengtą statinių remonto projektą, galima teigti, kad suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas yra realiai reikalingas ieškovo esamiems pastatams eksploatuoti.
18. 2019 m. liepos 29 d. teismo ekspertizės akte atsakant į teismo ekspertui užduotus klausimus nurodyta, kad: 1) žemės sklypas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), yra suformuotas racionalaus dydžio ir ribų, įvertinant esamą urbanistinę situaciją gretimų sklypų ribas (esamas ir galimas registruoti), todėl, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo manyti, kad sklypas yra per didelis; 2) atsakovės parengtas brėžinys neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų reikalavimų ir negali būti pagrindu keisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. 12-01 įsakymu Nr. AD1-3609 patvirtiną sklypo planą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prilyginamą detaliajam planui. Siūlymas pirkti mažesnį sklypą nėra pagrįstas; 3) patvirtintas detaliajam planui prilyginamas dokumentas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atidalinti sklypo dalį galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, pakeitus galiojantį sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)planą, prilyginamą detaliajam planui; 4) pagal ieškovo parengtą statinių remonto projektą, galima teigti, kad suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas yra realiai reikalingas ieškovo esamiems pastatams, numatant jų priklausinius, eksploatuoti taip pat sodybinio tipo gyvenamojo namo gyventojų reikmėms tenkinti. Reikalauti atidalinti iš suformuoto sklypo, dalį sklypo, vertinant esamą urbanistinę situaciją, nėra pagrindo (4 t., el. b. l. 1-12).
Dėl valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo
19. Žemės teisinius santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kuriame, be kita ko, nustatyta valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarka. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad be aukciono parduodami žemės sklypai, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ numatyta, jog pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės) naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai (toliau – valstybinės žemės sklypai; žemės sklypai), turi teisę įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau – asmenys). Taisyklių 3 punktas numato, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį
21. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.
22. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. 2192-0004-0010), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovė nesutinka parduoti ieškovui viso suformuoto valstybinės žemės sklypo, esančio po ieškovui priklausančiu namu, motyvuodama aplinkybėmis, jog prašomo parduoti žemės sklypo plotas ieškovui yra per didelis, ieškovui priklausantys statiniai yra apleisti. Nurodo, kad 2012 metais nugriovus sklype buvusią kiaulidę 5 metus buvo taikomi apribojimai sklypo pardavimui. Atsakovė teigia, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT sudaryti su ieškovu 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi tai neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.
23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Šioje byloje ginčo dėl fakto, kad valstybei priklausančiame sklype stovi ieškovui priklausantys pastatai, nėra. Ginčas kyla dėl ieškovo prašomo parduoti žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, kurio patikėjimo teisė perleista NŽT.
Dėl ieškovo reikalavimų panaikinti NŽT sprendimus (2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 13SD-1558-(14.13.104), 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13SD-822-(14.13.104), 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54), NŽT 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1SS-308-(8.5))
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas siekdamas realizuoti teisę įgyti valstybinę žemę jam priklausančiam pastatui eksploatuoti 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl žemės sklypo pardavimo. Atsakovė 2016 m. birželio 3 d. suformavo žemės sklypą, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, sklypas 2016 m. birželio 15 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. spalio 4 d. atsakovė raštu Nr. 13SD-1558-(14.13.104) ieškovui nurodė, kad įregistravo valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, ir nurodė, jog nustačius valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalį, kuri reikalinga pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo. 2017 m. vasario 2 d. atsakovė sprendimu Nr. 1SS-308-(8.5.) konstatavo, kad suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas yra per didelis ieškovo pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, ir paaiškino, kad ieškovui galėtų būti parduodama tik žemės sklypo dalis, kuri reikalinga esamam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti.
26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 12, 178 straipsniai). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).
27. Nagrinėjamu atveju, atsakovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog 0,1484 ha žemės sklypo plotas yra per didelis ieškovo nekilnojamojo turto eksploatacijai, kadangi iš tiesų ieškovui nuosavybės teise priklausantis ir ginčo sklype esantis pastatas yra nusidėvėjęs, jo aplinka apleista ir netinkamai prižiūrėta. Šias aplinkybes grindė 2017 m. kovo 28 d. NŽT skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-30-(14.13.78). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė atsakydama į teismo užduodamus klausimus negalėjo nurodyti, kokiais konkrečiais teisės aktais remiantis buvo padaryta išvada, jog ieškovui priklausančio pastato eksploatacijai yra reikalingas mažesnio dydžio nei patvirtintame detaliajam planui prilygstančiame bei ieškovo iniciatyva parengtame dokumente nurodytas žemės plotas. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu tik nurodė, jog išvadą dėl leidimo ieškovui įsigyti mažesnio ploto nei jo prašomas valstybinės žemės sklypą padarė kompetentingi specialistai, atsižvelgę į surinktus duomenis apie sklype šiuo metu esantį ieškovui priklausantį pastatą, jo priežiūrą ir dabartines naudojimo galimybes remdamiesi teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys, jog ši byla teisme yra nagrinėjama iš naujo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė palaikydama savo poziciją dėl to, jog ieškovo prašomas įsigyti žemės plotas yra per didelio ploto rėmėsi tik 2017 m. kovo 28 d. NŽT skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-30-(14.13.78), jokių kitų paaiškinimų, papildymų teismui nepateikė, pakartotinio patikrinimo pagrįsti jos nurodomas aplinkybes neatliko, prašė teismo vadovautis visa byloje esančia medžiaga.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, jog parduodami ar išnuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Nors norminiai aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio būtent dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti (įsigyti) valstybinės žemės sklypą, o tik tas savininkas, kuris ketina naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti (parduoti) žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
29. Pažymėtina, kad byloje siekiant patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti yra reikalingas buvo paskirta statybos – detalaus planavimo sprendinių įvertinimo ekspertizė. Ekspertizės metu atsakant į klausimą, ar detaliajam planui prilyginamu dokumentu patvirtintą ir įregistruotą ginčo žemės sklypą, ieškovo esamiems statiniams eksploatuoti, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai laiko per dideliu ir kokio dydžio žemės sklypas ieškovo pastatams eksploatuoti reikalingas realiai, nurodyta, jog žemės sklypas yra suformuotas racionalaus dydžio ir ribų, įvertinant esamą urbanistinę situaciją gretimų sklypų ribas (esamas ir galimas registruoti) ir nėra pagrindo manyti, kad sklypas yra per didelis. Byloje pateiktoje eksperto išvadoje nurodyta ir tai, kad reikalauti atidalinti iš suformuoto sklypo, dalį sklypo, vertinant esamą urbanistinę situaciją, nėra pagrindo (žr. 18 sprendimo punktą).
30. Teismo ekspertas atsakydamas į antrą klausimą ar pagrįstai atsakovė siūlo ieškovui pirkti mažesnį žemės sklypą nurodė, kad atsakovės parengtame brėžinyje siūloma iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suformuoto 1484 kv. m. sklypo atidalinti 386 kv.m. sklypą, paliekant 1098 kv.m. sklypą, kurį siūloma pirkti. Atkreipia dėmesį, kad sklypo pertvarkymas, jį dalinant, gali būti vykdomas tik Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesilaikant įstatyme numatytų privalomų procedūrų parengti siūlymai (brėžinys parengtas atsakovo) neturi teisinės galios ir negali būti pagrindu keisti suformuoto ir įregistruoto sklypo plotą ir ribas. Pagal galiojantį STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv.m. Atsakovės siūlomas suformuoti sklypas yra 386 kv.m. ploto, jame gyvenamasis namas negali būti statomas. Koks būtų sklypo naudojimo būdas iš brėžinio nėra aišku.
31. Ekspertas atsakydamas į 4 ekspertizės klausimą ar pagal ieškovo parengtą statinių remonto projektą, galima teigti, kad suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas yra realiai reikalingas ieškovo esamiems pastatams eksploatuoti, nurodė, jog nagrinėjant žemės sklypo ploto klausimus reikia įvertinti ne tik sklype esančių pastatų ir jų priklausinių eksploatavimą, bet ir žmonių, gyvenančių gyvenamajame name reikmes. Gyvenamojo namo sklypas turi būti suprantamas, kaip kokybiškos gyvenimo aplinkos visuma. Ekspertas nurodė, jog ieškovo pateiktame statinių remonto projekte numatyta gyvenamojo namo priklausinių statyba ir rekonstrukcija – garažas, ūkinis pastatas, vasarinė. Statiniai talpinami rytinėje sklypo dalyje, neužimant inžinerinių komunikacijų apsaugos zonų, išlaikant atstumus nuo sklypo ribos. Pasirinktas statinių talpinimo sklypo rytinėje dalyje variantas yra racionalus, kitoks nėra galimas (žr. ekspertizės 12 l.).
32. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog šiuo metu ieškovas prižiūri sklype esančius statinius, sklypo teritoriją ir planuoja įsikurti kaip numatyta preliminariame (statinių remonto projekte pateiktame ekspertizei atlikti) projekte, kas paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, jog žemės sklypas yra apleistas ir nenaudojamas. Teigia, jog ieškovas turi lėšų ir planų įgyvendinti projektą – pritaikyti gyvenamiesiems poreikiams, tačiau tol, kol ieškovas nežino ar galės įsigyti žemės sklypą, natūralu, kad jisai neatlieka jokių investicijų, kadangi prieš investuojant pinigines lėšas įvertina visas rizikas. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad tiek sklypo projektuotojas, tiek teismo ekspertas įvardijo tas pačias aplinkybes, jog jeigu nebūtų sklypo viduryje apsaugos zonų gal ir būtų galima įsigyti mažesnį žemės sklypą, tačiau reikia atsižvelgti į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Ieškovo atstovas taip pat akcentavo, jog ieškovas iniciavo sklypo detalaus plano parengimą ir rengiant detalųjį sklypo planą kiaulidės tuo metu jau nebuvo.
33. Teismo nuomone, ieškovo atstovo paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nurodyti šio sprendimo 15 punkte (dėl sklypo priežiūros), paneigia atsakovės, atsisakant tenkinti ieškovo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, nurodytas aplinkybes apie tai, jog žemės sklypo teritorija aplink ieškovui priklausantį pastatą yra apleista ar nenaudojama ir dėl šios priežasties taip pat buvo atitinkamai įvertinta kokio pločio sklypas yra reikalingas minėtam sklype esančiam pastatui eksploatuoti (CPK 178, 185 straipsniai).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2011; 3K-3-323/2014; 3K-3-232/2014; 3K-3-640-611/2015 yra nurodęs, kad parduodamo valstybinio žemės sklypo ribos sietinos su esančiu sklype statiniu ir jo tiesiogine paskirtimi, tai yra gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susietas su jame esančio statinio naudojimu, atitinkančiu tikslinę paskirtį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2011; 3K-3-323/2014; 3K-3-232/2014; 3K-3-640-611/2015. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės aktai nedraudžia pastatams eksploatuoti formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013), todėl atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kiekvienu individualiu atveju reikia išsiaiškinti, ar suinteresuoto asmens prašomas parduoti žemės sklypas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir ar prašomas parduoti sklypo plotas yra neperteklinis suinteresuoto sklypo pardavimu asmens poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta detaliojo plano sąvoka, nurodant, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, to neneigia ir atsakovė, kad detaliojo plano organizatorius buvo ieškovas ir planas buvo rengiamas bei vertinamas atsižvelgiant į ieškovo poreikius pastato eksploatacijai.
36. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Sistemiškai aiškinant šį bei teritorijų planavimo įstatyme numatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, jog asmuo turi teisę įsigyti be aukciono tokį žemės sklypą, koks buvo suformuotas detaliuoju planu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-524/2018), todėl atsakovės pozicija, jog teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, yra nepagrįsta, nes akivaizdu, jog atliekant detaliojo planavimo procedūrą yra suformuojamas konkretus žemės sklypas detaliojo planavimo organizatoriui.
37. Atsakovė atsisakydama ieškovui parduoti pagal detalųjį planą visą suformuotą žemės sklypą taip pat rėmėsi ir tuo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Paramos skyrimo projektams Lietuvos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“, užbaigė projektą „Apleisto pastato – kiaulidės, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nugriovimas“. Šis nugriautas pastatas – kiaulidė buvo pastatytas suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuo projekto užbaigimo šioje teritorijoje 5 metus negali būti daroma esminių pakeitimų, tai yra ši teritorija negali būti perleista, privatizuota ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į ją. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pastatas – kiaulidė, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo nugriautas dar 2012 m. lapkričio 6 d., t. y. prieš rengiant detalųjį planą (2 t. el. b. l. 116). Atsakovei teigiant, jog nuo projekto užbaigimo šioje teritorijoje 5 metus negali būti daroma esminių pakeitimų, t. y. ši teritorija negali būti perleista, privatizuota ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į ją, pažymėtina, kad minėti apribojimai dėl sklypo pakeitimų išnyko 2017 m. lapkričio 6 d., o detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3609 (1 t. el. b. l. 26). Todėl ieškovo ginčijami atsakovės sprendimai buvo taip pat parengiami esant taikomiems apribojimams ginčo sklypui. Pažymėtina, kad byloje atlikus ekspertizę ekspertas pateikė išvadą, jog patvirtintas detaliajam planui prilyginamas dokumentas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atidalinti sklypo dalį galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, pakeitus galiojantį sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliajam planui. Reikalauti atidalinti iš suformuoto sklypo, dalį sklypo, vertinant esamą urbanistinę situaciją, nėra pagrindo.
38. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog pati atsakovė 2016 m. birželio 3 d. suformavo 0,1484 ha ploto žemės sklypą, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, sklypas 2016 m. birželio 15 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjant bylą iš esmės pirmą kartą teismo posėdžio metu iš liudytojo M. Š. paaiškinimų nustatyta, jog projektas buvo parengtas, suderintas su savivaldybe ir NŽT, patikrintas ir patvirtintas. Derinant planą nebuvo minima, kad žemės sklypas yra per didelis statiniams eksploatuoti. Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas, sklypas nėra padalintas, nenustatyta naudojimosi tvarka. Pažymėtina, jog ieškovas savo lėšomis atliko visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų patvirtintas detalusis planas, todėl atsakovei galimai pardavus dalį žemės sklypo tretiesiems asmenims, tokie veiksmai neatitiktų sąžiningumo principo bei teisėtų lūkesčių ieškovo atžvilgiu.
39. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje ištirtus įrodymus bei atliktos ekspertizės išvadas, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovo pastato eksploatacijai yra reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas, negu suformuotas detaliuoju planu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo prašomas parduoti žemės sklypas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir prašomas parduoti žemės sklypo plotas nėra perteklinis suinteresuoto sklypo pardavimu asmens – ieškovo poreikiams tenkinti. Pastebėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės aktai nedraudžia pastatams eksploatuoti formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas ir panaikintinas NŽT 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 13SD-1558-(14.13.104).
40. Ieškovas nurodė, jog taip pat prašo panaikinti atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. parengtą pranešimą Nr. 13SD-822-(14.13.104) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“ bei 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto derinimo“, kartu pridedant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir žemės sklypo schemos kopiją.
Remiantis 2017 m. gegužės 11 d. NŽT skyriaus raštu Nr. 13SD-822-(14.13.104) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“ nustatyta, jog tai yra tik informacinio pobūdžio pranešimas apie apmokėjimo tvarką už valstybinę žemę pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuris nevertintinas kaip administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad nurodytas aktas yra informacinio pobūdžio ir jo naikinti nėra pagrindo. Tuo tarpu 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės sprendimas Nr. 13SD-823-(14.13.54.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekto derinimo“, kartu pridedant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektą ir žemės sklypo schemos kopiją, priešingai nelaikytinas informacinio pobūdžio pranešimu. Pažymėtina, jog nurodytu aktu buvo nuspręsta kokio dydžio žemės sklypą parduoti ieškovui, todėl, teismo vertinimu, šis sprendimas bei NŽT 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 1SS-308-(8.5) yra tiesiogiai susiję su NŽT skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 13SD-1558-(14.13.104), nes buvo priimti atsižvelgiant į 2016 m. spalio 4 d. atsakovės akte priimtą sprendimą dėl mažesnio, nei prašė ieškovas, ploto žemės sklypo pardavimo, todėl yra pagrindas 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54.) bei 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1SS-308-(8.5) taip pat panaikinti.
41. Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė parduoti tik dalį žemės sklypo, konstatuotina, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal patvirtintą 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3609 ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) įregistruotą žemės sklypo planą, pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2008). Teismo vertinimu, nurodytas terminas yra pakankamas būtiniems pirkimo–pardavimo veiksmas atlikti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš esmės tenkinus ieškovo ieškinį (nepanaikintas tik 2017 m. gegužės 11 d. NŽT skyriaus raštas Nr. 13SD-822-(14.13.104) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“, kuris yra informacinio pobūdžio), ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas kreipdamasis į teismą patyrė 31 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat 605 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato suteiktos teisinės pagalbos (4 t., el. b. l. 18-19) bei 2000 Eur dėl byloje skirtos ekspertizės apmokėjimo (3 t., el. b. l. 176-177). Ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteisiamos ieškovui iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 31 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 2000 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl byloje skirtos ekspertizės apmokėjimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo R. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus teritorinio padalinio 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 13SD-1558-(14.13.104), 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54), bei 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1SS-308-(8.5).
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu R. J. 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal patvirtintą 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3609 ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) įregistruotą žemės sklypo planą, pirkimo–pardavimo sutartį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2636 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.