Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labrenciškės investicija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išnuomoti valstybinės žemės sklypą, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-21 sprendimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017-02-21 sprendimą Nr. 1SS-438-(9.5.) ir įpareigoti atsakovę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso pastatai: pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo), pastatas – buitinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis paslaugų), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis garažų), esantys (duomenys neskelbtini). Šie pastatai yra valstybei priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,8678 ha, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Nurodė, kad bendrovė 2016-07-15 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių (toliau – ir Skyrius) su prašymu išnuomoti žemės sklypą. 2016-11-09 buvo gautas raštas Nr. 13SD-1814-(14.13.55.) su pridedama valstybinės žemės nuomos sutartimi. Skyrius parengė valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, pagal kurį numatyta išnuomoti 0,8678 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,6272 ha, reikalingą esamiems statiniams eksploatuoti. Ieškovė nesutiko su minėtu projektu. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į Skyrių su prašymu išnuomoti visą žemės sklypą. 2016-12-20 iš Skyriaus buvo gautas raštas Nr. 13SD-2083-(14.13.55.), kuriuo vėl buvo atsisakoma išnuomoti visą žemės sklypą. Su tokia Skyriaus pozicija ieškovė nesutiko, pateikė skundą Seimo kontrolierių tarnybai ir Žemės ūkio ministerijai. Seimo kontrolierių tarnyba ir Žemės ūkio ministerija šį skundą persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai ir atsakovei. Atsakovė 2017-02-21 raštu Nr. 1SS-438-(9.5) atsisakė išnuomoti žemės sklypą. Ieškovės teigimu, žemės sklypas turi būti išnuomotas atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumente nurodytą dydį. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Skyrius 2016-07-29 raštu Nr. 13SD-1197-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ informavo UAB „Labrenciškės investicija“, kad prieš priimdama sprendimą išnuomoti be aukciono valstybinį žemės sklypą esamiems statiniams (įrenginiams) eksploatuoti, atliks valstybinės žemės sklypo tikrinimą vietovėje ir nustačius, kad žemės sklypas, suformuotas statiniams (įrenginiams) eksploatuoti, yra per didelio ploto, bus išnuomojama tik ta dalis, kuri reikalinga statiniams (įrenginiams) eksploatuoti. Skyriaus specialistas 2016-09-07 atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir 2016-09-09 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-105- (14.13.73.). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad suformuotame teritorijų planavimo dokumentu, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype stovi pastatai, įrengta asfaltuota aikštelė, žemės sklypo rytinėje dalyje auga medžiai, krūmai, suformuoto žemės sklypo teritorija iš dalies nenaudojama esamiems pastatams eksploatuoti. Skyrius 2016-11-09 raštu Nr. 13SD-1814-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties projekto derinimo“, atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus bei teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos klausimus, UAB „Labrenciškės investicija“ pateikė valstybinės žemės nuomos sutarties projektą derinti. UAB „Labrenciškės investicija“ valstybinės žemės nuomos sutarties projektą atsisakė suderinti ir 2016-11-22 pateikė pakartotinį prašymą išnuomoti žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-12-20 raštu atsisakyta nuomoti visą žemės sklypą. Ieškovė 2017-01-04 su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydama įpareigoti atitinkamas institucijas, kad būtų priimtas sprendimas ieškovei išnuomoti visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skundas buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir 2017-01-18 prašymą, 2017-02-21 raštu Nr. lSS-438-(9.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“ sprendė, kad teritorinis padalinys, atsisakydamas nuomoti visą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius žemės nuomos klausimus. Pažymėjo, kad pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. D1-694 (2014-01-14 redakcija), priklausomų želdynų norma procentais nuo žemės sklypo ploto komercinės paskirties objektų teritorijoms – želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, turi sudaryti 15 procentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 0,8678 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, priimdama sprendimą išnuomoti be aukciono tik 0,6272 ha valstybinės žemės sklypo dalį statiniams eksploatuoti, vertino Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius žemės sklypo, reikalingo esamam statiniui (įrenginiui) eksploatuoti, duomenis, žemės sklypo plano, M:1000, sprendinius, atliktos šio žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-09- 07 atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, nustatė, kad suformuotame teritorijų planavimo dokumentu, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype stovi pastatai, įrengta asfaltuota aikštelė. Neįregistruoto žemės sklypo rytinėje dalyje auga medžiai, krūmai, t. y. rytinėje šio žemės sklypo dalyje nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ieškovės statinių. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad žemės sklypas turi būti išnuomotas tokio dydžio, koks yra patvirtintas Medelyno gyvenvietės detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-17 įsakymu Nr. AD1-1798, kuriuo suformuotas 0,8678 ha ploto žemės sklypas. Atsakovė įrodinėja, kad teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai. Tačiau tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, nes akivaizdu, jog atliekant detaliojo planavimo procedūrą yra suformuojamas konkretus žemės sklypas detaliojo planavimo organizatoriui. Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Detaliojo plano rengimo taisyklių 17 punktas detalizuoja, kad savivaldybės institucija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, įstatymo įgyvendinamųjų ir kitų teisės aktų nuostatomis, kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Be to, Žemėtvarkos skyrius patikrina Nekilnojamojo turto registro duomenis, patvirtinančius daiktinių teisių į žemės sklypą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta detaliojo plano sąvoka, nurodant, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Ieškovė su ieškiniu pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-17 įsakymu Nr. AD1-1798 patvirtintą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono (duomenys neskelbtini) martdetalųjį planą su priedais – detaliojo plano sprendiniais (teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinys, žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinys, suvestinis inžinerinių tinklų planas ir aiškinamasis raštas). Šiuo detaliuoju planu UAB „Labrenciškės investicija“ priklausantiems pastatams suformuojamas 8678 kv. m ploto žemės sklypas. Minėtos bendrovės pageidavimu numatoma, kad esami pastatai bus griaunami, o suformuotame sklype statomi daugiabučiai gyvenamieji namai. Visa likusi planuojama teritorija suskirstoma į 25 sklypus. Detaliajame plane buvo konstatuota, kad visa 0,8678 ha ploto teritorija suskirstoma į vakarinę ir rytinę teritorijas. Rytinėje teritorijoje esantys kiti negyvenamosios paskirties sklypai gali būti užstatomi bet kuriuo teritorijos vystymo laikotarpiu, atsiradus poreikiui ir galimybėms, nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio (valstybinės, privačios ar kooperuotos lėšos). Pagal detalųjį planą rytinėje teritorijoje numatytas antras gyvenamosios teritorijos užstatymo etapas, be to, joje numatytos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kurios pažymėtos schemoje Nr. 11 ir Nr. 12 (detaliojo plano 18 lapas). Be to, detaliojo plano 18 lape yra numatyta, kad vienas vystytojas įgyvendintų teritoriją, kuri būtų ne mažesnė kaip vienas kvartalas.Teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą nuomai, analizė leidžia padaryti išvadą, kad žemės naudotojas turi teisę išsinuomoti žemės sklypą be aukciono tokio dydžio, koks buvo jam suformuotas detaliajame plane. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal šio straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Todėl šioje byloje paminėtu detaliuoju planu įrodyta, kad ieškovė buvo detaliojo planavimo organizatorė, jai buvo suformuotas konkretus sklypas, jame buvo nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, įvertintas visų esamų ir būsimų statinių, įskaitant ir inžinerinių tinklų bei žaliųjų zonų, išdėstymas ginčo žemės sklype. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3–6 p., 30 p., 31 p. analizė bei 34.3 p., numatantis kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, pageidaujantis išsinuomoti, leidžia padaryti išvadą, jog tokio prašymo pateikimo metu žemės sklypas turi būti suformuotas. Šio nutarimo 36 p. nustato tai, kad jeigu kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas išnuomoti žemės sklypas nesuformuotas, prašymas išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. Paminėti teisės akto reikalavimai paneigia atsakovės poziciją šios bylos kontekste, jog ieškovei gali būti išnuomotas kito dydžio žemės sklypas, nei nurodyta detaliajame plane. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami detaliojo plano sprendiniai ir žemės valdytojo interesas į žemės sklypą. Šioje byloje nutarties 15 p. detaliojo plano analizė bei detaliojo plano 18 lape konstatavimas, kad ginčo teritorija suformuota kaip vienas kvartalas ir detaliojo plano sprendiniai skirti įgyvendinti vienam ieškovui, leidžia padaryti išvadą, kad sudaryti su ieškove nuomos sutartį dėl mažesnio ploto nėra jokio teisinio pagrindo.Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio redakcijoje, galiojusioje ieškovės prašymo sudaryti nuomos sutartį padavimo metu 2016-07-15, nustatyta teritorijų planavimo dokumentų teisinė galia. Teritorijų planavimo dokumento sąvoka apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 punkte, kuriame nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentai yra bendrieji, specialieji ir detalieji planai. Todėl tiek šios nutarties 16 p., tiek paminėtų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos klausimus, sisteminis aiškinimas leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė turi teisę išsinuomoti žemės sklypą tokio dydžio, koks jai buvo suformuotas detaliuoju planu. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus, parengtus teritorijų planavimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014).Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu yra pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2008).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepagrindė jų įrodymais, sudarančiais teismui pagrindą vertinti, kad ieškovė siekia išsinuomoti per didelį žemės sklypą ir kad tokiu būdu buvo pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies bei šios nutarties 16 p. nurodytų Taisyklių 3–6, 31 punktų nuostatos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės aktai nedraudžia pastatams eksploatuoti formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-21 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.