Šiaulių apygardos teismo nutartis, eB2-175-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-08
Bylos Nr.: eB2-175-372/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eB2-175-372/2024Teisminio proceso Nr.2-58-3-00039-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.3.9.2; 3.4.3.11 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl BUAB „EV sprendimai“ 2023 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nemokumo administratorius nurodė, kad 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti tokie kreditorių susirinkimo nutarimai: 1) dėl kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymo; 2) dėl skolų nurašymo akto patvirtinimo; 3) dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo (pritarimo); 4) dėl įmonės pabaigos; 5) dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo.

2. Nei kreditorė UAB „HELSO“, nei kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, formaliai ir deklaratyviai balsuodamos „prieš“ atitinkamą nutarimo projektą, nepateikė jokių pasiūlymų iš savo pusės. Todėl tokie minėtų kreditorių veiksmai, lėmę ginčijamo nutarimo priėmimą, laikytini nesąžiningais, nepagrįstais ir vilkinančiais BUAB „EV sprendimai“ bankroto procedūras, pažeidžiančiais kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl pagrįsta prašyti teismo pripažinti negaliojančiu 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti BUAB „EV sprendimai“ debitorinių skolų nurašymo aktą.

3. Dėl BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu (dėl nepritarimo galutinei bankroto ataskaitai). BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratorius visiškai nesutinka su tokiu 2023 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta nepritarti (nepatvirtinti) galutinei bankroto ataskaitai, mano, kad toks nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei turėtų būti pripažintas negaliojančiu, o teismas turėtų išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti galutinę BUAB „EV sprendimai“ bankroto ataskaitą (be kreditorių balsų daugumos pritarimo).

4. Pirmiausia, pažymėtina, kad kreditorių susirinkimui pateikta galutinė BUAB „EV sprendimai“ bankroto ataskaita atitinka visus JANĮ 99 str. 3 d. numatytus tokiai ataskaitai keliamus reikalavimus, t. y. joje yra nurodyta bankroto proceso pajamų suma (JANĮ 99 str. 3 d. 1 p.), visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma (JANĮ 99 str. 3 d. 2 p.), kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus (JANĮ 99 str. 3 d. 3 p.), kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 str. 3 d. 4 p.).

5. Antra, teismai, spręsdami analogiškus ginčo klausimus, ne kartą yra išaiškinę, kad administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010; 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167-823/2016, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-341-883/2021). Šiuo konkrečiu atveju nei vienas iš „prieš“ nutarimo pasiūlymą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo (pritarimo jai) balsavęs kreditorius (UAB „HELSO“ ir/ ar UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) nepateikė ir nenurodė jokių duomenų apie tai, kad galutinėje bankroto ataskaitoje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti, kad ataskaita yra parengta ydingai – įrašyti neįvykę faktai ar klaidinga informacija, todėl formalus prieštaravimas galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimui (nepritarimas jai) užkertą kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras.

6. Trečia, JANĮ 99 str. 2 d. įpareigoja nemokumo administratorių galutinę bankroto ataskaitą pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Pažymėtina, kad iki kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos buvo gautos paskutinės įplaukos į BUAB „EV sprendimai“ kreditorių sąskaitą ir daugiau jokių įplaukų gauti neplanuojama, todėl nemokumo administratorius įvykdė savo prievolę dėl galutinės bankroto proceso ataskaitos parengimo ir jos pateikimo kreditorių susirinkimo pritarimui. Pabrėžtina, kad galutinei bankroto ataskaitai nepritarę kreditoriai UAB „HELSO“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nenurodė jokių priešingų aplinkybių, t. y., pavyzdžiui, kad dar gali būti gaunamos kokios nors realios papildomos pajamos bankroto procese, o į kreditorių sąskaitą gautos pajamos nėra paskutinės, todėl jų nemotyvuotas balsavimas „prieš“ 3-iuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu yra absoliučiai deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

7. Ketvirta, kaip matyti iš pridedamų dokumentų, kreditorės UAB „HELSO“ balsavimo raštu biuletenyje nebuvo nurodyta jokių priežasčių ir motyvų, dėl kurių kreditorė prieštarauja nemokumo administratoriaus nutarimo projekto pasiūlymui dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo (pritarimo jai). Kreditorė UAB „HELSO“, aiškiai susitarusi su kita kreditore UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, įgydama kreditorių daugumos pranašumą, nepritardama nemokumo administratoriaus siūlymams dėl bendrovės galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo (pritarimo jai), nepateikdama jokių motyvuotų argumentų nepatvirtinimui/ nepritarimui pagrįsti, nepateikdama savo siūlymų, tokiais savo veiksmais, pasinaudodama neaiškaus kreditorių grupės intereso nulemta situacija, vilkina bankroto procesą, o toks bankroto proceso vilkinimas neatitinka esminių bankroto instituto taikymo tikslų – kuo operatyviau ir kiek įmanoma didesne apimtimi patenkinti patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nepritarta galutinei BUAB „EV sprendimai“ bankroto ataskaitai, pažeidžia tiek pačios bendrovės, tiek kitų kreditorių teisėtus interesus bei lūkesčius.

8. Kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ balsavimo raštu biuletenyje tokį savo sprendimą balsuoti „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo (pritarimo jai) motyvuoja tuo, kad: 1) nei BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimui, nei kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iki šiol taip ir nebuvo pateikta įmonės sandorių analizė, t. y. ar visi įmonės sudaryti sandoriai atitiko įmonės interesus, ar iki bankroto bylos iškėlimo įmonei nebuvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, ar įmonės vadovų veiksmuose nėra tyčinio bankroto požymių ir pan.; 2) kritiškai vertintina aplinkybė, kad nemokumo administratorius jam priklausančią kintamojo atlygio dalį skaičiuoja ir nuo antstolio įmonei pervestų lėšų, nes antstolis šias lėšas nurašė nuo įmonės sąskaitos prieš jos bankrotą, o vėliau įmonei iškėlus bankroto bylą, jas grąžino bankrutavusiai įmonei, kaip tai numato JANĮ, todėl akivaizdu, kad iš antstolio gautos lėšos nėra nemokumo administratoriaus įdirbio dalis arba bankroto administravimo rezultatas, kaip tai nurodyta JANĮ 77 str. 5 d., nuo kurios galima būtų skaičiuoti kintamąjį atlygį; 3) nutartis dėl įmonės bankroto įsiteisėjo tik 2023 m. balandžio 12 d., o jau šiame (2023 m. spalio 19 d.) kreditorių susirinkime, t. y. praėjus tik pusei metų, nemokumo administratorius siekia užbaigti šios įmonės bankroto procesą, nors yra akivaizdu, kad įmonės sandorių analizė taip ir nebuvo atlikta, todėl kreditorė daro išvadą, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo.

9. Kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ visiškai nepagrįstai nurodo, kad nei BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimui, nei kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iki šiol taip ir nebuvo pateikta įmonės sandorių analizė, t. y. ar visi įmonės sudaryti sandoriai atitiko įmonės interesus, ar iki bankroto bylos iškėlimo įmonei nebuvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, ar įmonės vadovų veiksmuose nėra tyčinio bankroto požymių ir pan. Tokie kreditorės teiginiai neatitinka tikrovės, nes dar pirmajam 2023 m. birželio 21 d. sušauktam BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimui nemokumo administratorius pateikė visą informaciją apie BUAB „EV sprendimai“, įskaitant šios įmonės per paskutinių 3 (trejų) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2020–2023 m.) atliktus ir nemokumo administratoriaus patikrintus 1776 pirkimo/ pardavimo/ grąžinimo sandorius su bendrovės tiekėjais/ pirkėjais, atitinkamai ataskaitoje nurodė, kad nemokumo administratoriui peržiūrėjus popierinius perduotus pirminius įmonės dokumentus/ sutartis, nebuvo nustatyta ginčytinų sandorių, prieštaraujančių ir/ ar nesusijusių su įmonės veikla. Toje pačioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad esant poreikiui įmonės kreditoriai suderintu laiku gali susipažinti su įmonės pirminiais buhalteriniais dokumentais (įskaitant sandorius), tačiau nei vienas iš kreditorių tokio pageidavimo iki pat šiol nepareiškė, o kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ apskritai nesikreipė į nemokumo administratorių dėl kokios nors informacijos pateikimo. Pažymėtina, kad BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratorius, patikrinęs bendrovės dokumentus ir sudarytus sandorius, neįžvelgė ir nenustatė nei jokių ginčytinų ar įmonei nenaudingų sandorių už paskutinius 3 (trejus) įmonės veiklos metus iki bankroto bylos iškėlimo, nei jokių tyčinio bankroto požymių.

10. Kreditorės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teigimu, kritiškai vertintina aplinkybė, kad nemokumo administratorius jam priklausančią kintamojo atlygio dalį skaičiuoja ir nuo antstolio įmonei pervestų lėšų, nes antstolis šias lėšas nurašė nuo įmonės sąskaitos prieš jos bankrotą, o vėliau įmonei iškėlus bankroto bylą, jas grąžino bankrutavusiai įmonei, kaip tai numato JANĮ, todėl akivaizdu, kad iš antstolio gautos lėšos nėra nemokumo administratoriaus įdirbio dalis arba bankroto administravimo rezultatas, kaip tai nurodyta JANĮ 77 str. 5 d., nuo kurios galima būtų skaičiuoti kintamąjį atlygį. Administratorius visiškai nesutinka su tokiais kreditorės teiginiais, kadangi jie yra nepagrįsti ir neatitinka JANĮ nuostatų ir nustatyto kintamo atlygio apskaičiavimo teisinio reglamentavimo.

11. Vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, visos į kreditorių sąskaitą įmokėtos (įplaukusios) sumos, išskyrus sumas, išmokėtas įkaito turėtojui ir į kreditorių sąskaitą įmokėtas sumas, skirtas žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti ir Garantinio fondo išmokas, laikytinos bankroto proceso pajamomis. JANĮ nenumatyta ir neišskirta, kad antstolių grąžintos bendrovei sumos, t. y. sumos, įmokėtos į kreditorių sąskaitą, nelaikytinos bankroto proceso pajamomis, arba nuo jų neskaičiuotinas kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus. Kadangi galutinėje bankroto proceso ataskaitoje tiek BUAB „EV sprendimai“ bankroto proceso pajamos ir išlaidos, tiek kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus buvo apskaičiuoti vadovaujantis išimtinai JANĮ nuostatomis, taip pat 2019 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeitimo patvirtintais kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus procentiniais dydžiais, kreditorės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nurodytos aplinkybės dėl neva netinkamo kintamojo atlygio už bankroto administravimo proceso rezultatus apskaičiavimo, iš bankroto proceso pajamų neišminusuojant antstolio į kreditorių sąskaitą pervestų (grąžintų) piniginių lėšų sumos, yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka JANĮ nuostatų.

12. Kreditorės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ motyvai, balsuojant „prieš“ nutarimo projektą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kad nutartis dėl įmonės bankroto įsiteisėjo tik 2023 m. balandžio 12 d., o jau šiame (2023 m. spalio 19 d.) kreditorių susirinkime, t. y. praėjus tik pusei metų, nemokumo administratorius siekia užbaigti šios įmonės bankroto procesą, nors yra akivaizdu, kad įmonės sandorių analizė taip ir nebuvo atlikta, todėl kreditorė daro išvadą, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principams ir esminiam kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį tikslui. Nemokumo administratorius patikrino visus per paskutinius 3 (trejus) metus iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „EV sprendimai“ sudarytus sandorius ir neįžvelgė bei nenustatė nei jokių ginčytinų ar įmonei nenaudingų sandorių, nei jokių tyčinio bankroto požymių, o atitinkamų sandorių sąrašas (analizė ir išvados) buvo pateikti dar 2023 m. birželio 21 d. sušauktam BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimui. Tai, kad nemokumo administratorius per įmanomai trumpiausią laiką atliko visus reikiamus ir JANĮ numatytus bankroto proceso veiksmus, įskaitant turto realizavimą, debitorinių skolų išieškojimą, bei siekia įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – gautas pinigines lėšas paskirstyti kreditoriams (įskaitant pirmos eilės kreditoriams, taip pat valstybės biudžetui) ir patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų dalį, nesudaro pagrindo nespręsti klausimo dėl galutinės bankroto proceso ataskaitos tvirtinimo (pritarimo jai) ar netvirtinti tokios ataskaitos (nepritarti jai), nes bankroto procesas, anot kreditorės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, truko per trumpai.

13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi ginčai, susiję su galutinės bankroto ataskaitos tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami šios ataskaitos tvirtinimo teisme metu (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021). Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, pagrįsta prašyti teismo pripažinti negaliojančiu 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl nepritarimo galutinei bankroto ataskaitai ir patvirtinti galutinę BUAB „EV sprendimai“ bankroto proceso ataskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Kaip matyti iš pridedamo 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 bei balsavimo raštu biuletenių, klausimas dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo į 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas gavus kreditorės UAB „HELSO“ prašymą kreditorių susirinkimo metu iškelti klausimą dėl BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto centras“ pakeitimo, atitinkamai pagal kreditorės UAB „HELSO“ pateiktą prašymą suformuluotas pasiūlymas dėl nutarimo projekto: „Kreiptis į teismą su prašymu pakeisti UAB „Bankroto centras“ kitu nemokumo administratoriumi.“. „Už“ tokį nutarimą balsavo 50,21 proc. kreditorių, „prieš“ – 44,89 proc. kreditorių. „Už“ nemokumo administratoriaus pakeitimą iš esmės balsavo vieni iš didžiausių BUAB „EV sprendimai“ kreditorių – UAB „HELSO“ (35,53 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (14,64 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „prieš“ tokį nutarimą dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo balsavo 14 iš 17 kreditorių, įskaitant 7 buvusius bendrovės darbuotojus (pirmos eilės kreditorius), VSDFV Klaipėdos skyrių, VSDFV Kauno skyrių (turinčius 4,21 proc. balsų), Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (turinčią 1,68 proc. balsų) bei antrą pagal turimų balsų skaičių didžiausią kreditorių UAB „Elektrokomplektas“ (turintį 30,19 proc. balsų). Taigi, akivaizdu, kad nors „prieš“ tokį nutarimą dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo balsavo beveik visi pirmos eilės kreditoriai (darbuotojai) ir valstybės biudžetą administruojančios įstaigos (VSDFV skyriai ir VMI), t. y. „jautriausia“ bankroto procese esanti kreditorių grandis, tačiau atitinkamo nutarimo 5-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu priėmimą sąlygojo kreditorių UAB „HELSO“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, veikusių atitinkamo susitarimo pagrindu (kas, beje, buvo nurodyta ir telefoninio pokalbio su UAB „Inevsticijų ir verslo garantijos“ metu), balsų dauguma.

15. Kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ balsavimo raštu biuletenyje tokį savo sprendimą balsuoti „už“ nutarimo pasiūlymo projektą dėl kreipimosi į teismą dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo motyvuoja tuo, kad neva nemokumo administratorius savo funkcijas įmonės bankroto byloje atlieka paviršutiniškai, negina nei pačios įmonės, nei jos kreditorių interesų, kas prieštarauja nemokumo administratoriams keliamiems profesionalumo, skaidrumo principams bei reikalavimams, įtvirtintiems JANĮ. Pabrėžtina, kad tokie kreditorės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ motyvai ir argumentai yra absoliučiai deklaratyvūs, kreditorė nenurodo, jokių konkrečių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl kurių BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratorius turėtų būti atstatydintas. Darytina išvada, kad tokiu formaliu balsavimu kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ tiesiog nepagrįstai vilkina bankroto procedūras ir pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus – akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu atitinkamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo nebūtų nepagrįstai keliamas ir sprendžiamas, netrukus po galutinės bankroto proceso ataskaitos patvirtinimo būtų galimas piniginių lėšų kreditoriams paskirstymas.

16. Kreditorės UAB „HELSO“ balsavimo raštu biuletenyje nebuvo nurodyta apskritai jokių priežasčių ir motyvų, dėl kurių kreditorė balsuoja „už“ nutarimo pasiūlymo projektą dėl kreipimosi į teismą dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo, tačiau pačiame prašyme sušaukti kreditorių susirinkimą ir inicijuoti klausimo dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo sprendimą, nurodoma, dėl kokių priežasčių kreditorė UAB „HELSO“ nepasitiki nemokumo administratoriumi ir siūlo spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą su prašymu dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo.

17. 2023 m. rugsėjo 15 d. kreditorės UAB „HELSO“ nemokumo administratoriui atsiųstame rašte nebuvo nurodyta motyvų, kodėl nemokumo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, kokias kreditorių teises ar teisės aktų, reglamentuojančių nemokumo procedūros vykdymą, pažeidžia arba vykdo netinkamai, tačiau iš esmės kreditorės UAB „HELSO“ rašte remiamasi 3 teisiškai niekaip nepagrįstomis prielaidomis/ abejonėmis, dėl kurių BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratorius pateikė kreditorei UAB „HELSO“ motyvuotus paaiškinimus.

18. Dėl BUAB „EV sprendimai“ paskolos UAB „Solaris ignis“. UAB „HELSO“ elektroniniu paštu buvo pateikta visa nemokumo administratoriaus turima informacija dėl bankrutavusios UAB „EV sprendimai“ 2018 metais (prieš penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo) suteiktos 282.000,00 EUR paskolos dukterinei įmonei UAB „Solaris ignis“ naujo projekto įgyvendinimui.

19. Nemokumo administratorius informavo kreditorę UAB „HELSO“, kad jo ir teisininkų nuomone, nėra teisinio pagrindo dėl šios negrąžintos paskolos kreiptis į teismą dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo. Paskolos suteikimas niekaip nepažeidė dabartinių įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes 2018 m. paskolos suteikimo metu tiesiog nebuvo nei vieno iš šiuo metu teismo patvirtintų kreditorių, taip pat ir UAB „HELSO“, kurių teises pažeidė ar galėjo pažeisti atitinkamos paskolos dukterinei įmonei suteikimas. Nemokumo administratorius nurodė kreditorei UAB „HELSO“, kad tuo atveju, jeigu kreditorė, kaip ilgalaikė verslo partnerė, turi papildomos informacijos, faktų ar teisinių argumentų, dėl kurių atitinkamas sandoris, sudarytas tarp šiai dienai išregistruoto subjekto ir šiuo metu bankrutuojančio subjekto, turėtų būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka, arba kažkokia žala turėtų būti priteista iš buvusio įmonės vadovo, buvo paprašyta juos pateikti nemokumo administratoriui ir kitiems įmonės kreditoriams. Esant pagrįstiems teisiniams argumentams nemokumo administratorius, atstovaudamas visų kreditorių interesus, be abejonės, gali pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau jokia papildoma informacija su teisiniais argumentais nemokumo administratoriui taip ir nebuvo pateikta, o nemokumo administratorius, būdamas objektyvus ir nešališkas, įvertindamas atitinkamo teisminio proceso perspektyvas ir pralaimėjimo riziką, atitinkamai siekdamas užtikrinti visų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, taip pat siekdamas esminio bankroto proceso tikslo – maksimaliai per kiek įmanoma trumpiausią laiką patenkinti kreditorių finansinių reikalavimus, negali be jokio faktinio ir teisinio pagrindo visų kreditorių sąskaita inicijuoti, jo nuomone, netikslingus ir nerezultatyvius teisminius procesus vien dėl to, kad vienas iš kreditorių išreiškė tokį norą.

20. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Pagal formuojamą teisminę praktiką, bankroto administratorius turi teisę pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali patys, reikšdami netiesioginius ieškinius, imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017). Tai reiškia, kad bankroto administratorius pats disponuoja jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, sprendimus administratoriui priskirtų funkcijų ribose priima ne kreditoriai, o nemokumo administratorius. Tuo atveju, jeigu kreditorė UAB „HELSO“ mano, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas (nors nemokumo administratorius jokių objektyvių duomenų tam neturi) kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paskolos ar kitų sandorių ginčijimo, ar žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo, arba įžvelgia tyčinio bankroto požymių, kreditorė turi teisę savarankiškai įgyvendinti JANĮ numatytas kreditoriaus teises bei kreiptis į teismą ir teismine tvarka savo (o ne visų kreditorių) sąskaita įrodinėti bei ginti savo pažeistas teises.

21. Kreditorės UAB „HELSO“ pateiktame rašte taip pat buvo nurodyti teiginiai dėl neva nemokumo administratoriaus galimo nešališkumo išvardintiems bankrutavusių įmonių akcininkams ir vadovams. Nemokumo administratorius informavo kreditorę, kad nemokumo administratorius ar jo įgalioti asmenys neturi jokių asmeninių santykių su kreditorės išvardintais asmenimis. Nei A. L., nei A. B. nemokumo administratorius ar jo įgalioti asmenys asmeniškai nepažįsta ir jokių ryšių su šiais asmenimis nepalaiko. Nemokumo administratorius UAB „Bankroto centras“, kaip ir visi nemokumo administratoriai Lietuvoje, BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratoriumi buvo atrinktas automatiniu būdu nemokumo administratorių atrankos programoje ir paskirtas Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Kreditorės UAB „HELSO“ rašte minėtus asmenis nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo D. Č. matė tik kelis kartus, kai šie nemokumo proceso pradžioje, vadovaujantis JANĮ, teismo nutartimis ir protokolais perdavė nemokumo administratoriui bankrutavusių įmonių dokumentus ir turtą, todėl kreditorės UAB „HELSO“ rašte nurodytos prielaidos yra niekuo nepagrįstos ir klaidinančios.

22. Dėl BUAB „EV sprendimai“ darbuotojų finansinių reikalavimų. Nemokumo administratorius, atsakydamas į kreditorės prašymą, nurodė, kad BUAB „EV sprendimai“ nuosekliai skaičiavo, apskaitė ir deklaravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje įmonės darbuotojų atostoginius. Dėl šių aplinkybių bendrovės nemokumo administratorius bendravo tiesiogiai tiek su įmonės darbuotojais, tiek su bendrovės buhaltere, kurie patvirtino šiuos faktus ir tai, kad viskas buvo apskaitoma ir skaičiuojama vadovaujantis buhalterinės apskaitos principais ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 5 d., kuri numato, kad: „Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.“

23. Kreditorė UAB „HELSO“ darė nemokumo administratoriui spaudimą ginčyti visus BUAB „EV sprendimai“ pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) finansinius reikalavimus, tam nesant jokio teisinio pagrindo, tačiau pati, turėdama atitinkamą JANĮ numatytą teisę, tokių kreditorių (darbuotojų) finansinių reikalavimų neginčijo ir teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti BUAB „EV sprendimai“ darbuotojų finansiniai reikalavimai, neskundė.

Žemesnės instancijos teismas

24. Dėl BUAB „EV sprendimai“ sandorių. Dar pirmajam 2023 m. birželio 21 d. sušauktam BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkimui nemokumo administratorius pateikė visą informaciją apie BUAB „EV sprendimai“, įskaitant šios įmonės per paskutinių 3 (trejų) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2020–2023 m.) atliktus ir nemokumo administratoriaus patikrintus 1776 pirkimo/ pardavimo/ grąžinimo sandorius su bendrovės tiekėjais/ pirkėjais, atitinkamai ataskaitoje nurodė, kad nemokumo administratoriui peržiūrėjus popierinius perduotus pirminius įmonės dokumentus/ sutartis, nebuvo nustatyta ginčytinų sandorių, prieštaraujančių ir/ ar nesusijusių su įmonės veikla. Toje pačioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad esant poreikiui įmonės kreditoriai suderintu laiku gali susipažinti su įmonės pirminiais buhalteriniais dokumentais (įskaitant sandorius), tačiau nei vienas iš kreditorių (įskaitant kreditores UAB „HELSO“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) tokio pageidavimo iki pat šiol nepareiškė, JANĮ 65 str. numatyta kreditorių teise nesinaudojo. Pažymėtina, kad BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratorius, patikrinęs bendrovės dokumentus ir sudarytus sandorius, neįžvelgė ir nenustatė nei jokių ginčytinų ar įmonei nenaudingų sandorių už paskutinius 3 (trejus) įmonės veiklos metus iki bankroto bylos iškėlimo, nei jokių tyčinio bankroto požymių. BUAB „EV sprendimai“ veikla buvo susijusi su saulės elektrinių montavimu, visi bendrovės dokumentai yra tvarkingi ir ginčytinų sandorių tarp perduotų dokumentų nenustatyta.

25. UAB „HELSO“, kaip BUAB „EV sprendimai“ kreditorė, turi visas teises tikrinti įmonės dokumentus, ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, reikšti ieškinius vadovams dėl žalos atlyginimo, tačiau tokiomis savo teisėmis nesinaudojo ir nesinaudoja bei daro spaudimą nemokumo administratoriui reikšti teisiškai nepagrįstus skundus ir ieškinius, tokiu būdu patiriant dideles teisines išlaidas, taip pat ir pralaimėjus bylas teisme atlygintinas atsakovų teisines išlaidas, kurios būtų dengiamos iš visų BUAB „EV sprendimai“ sukauptų lėšų bankroto procese kreditoriams skirstytinų lėšų sąskaita.

26. Nemokumo administratorius prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju klausimu (dėl skolų nurašymo akto patvirtinimo), kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, ir patvirtinti BUAB „EV sprendimai“ debitorinių skolų nurašymo aktą; 2) pripažinti negaliojančiu 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 3-iuoju klausimu (dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo (pritarimo jai), kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą, ir patvirtinti galutinę BUAB „EV sprendimai“ bankroto ataskaitą; 3) pripažinti negaliojančiu 2023 m. spalio 19 d. BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 5-uoju klausimu (dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo), kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą.

Atsiliepimas

27. Atsiliepime į skundą pirmosios eilės kreditoriai A. B., E. B., A. L., G. K., A. D., R. S., E. S. ir R. K. nurodė, kad visiškai sutinka su nemokumo administratoriaus skunde nurodytomis aplinkybėmis. Jie nurodė, kad neturi jokių priekaištų ar pretenzijų dėl BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto centras“ ar jo įgalioto asmens atliekamų veiksmų ir pareigų bankroto procese tinkamumo. Mano, kad BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratorius tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, užtikrindamas visų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus atlieka savo įstatymines pareigas. Šiuo atveju, akivaizdu, kad BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratorius tinkamai ir teisingai parengė galutinę bendrovės bankroto ataskaitą, tinkamai pristatė situaciją dėl debitorinių skolų išieškojimo galimybių, parengė debitorinių skolų nurašymo aktą ir pateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti.

28. Pirmosios eilės kreditoriai nurodė nematantys jokių aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių bankroto procesas turėtų būti toliau tęsiamas arba be jokio teisinio pagrindo imamasi papildomų netikslingų ir/ ar nenaudingų bendrovei bei jos kreditoriams veiksmų, balsavo (kreditorių susirinkime balsavo septyni iš devynių darbuotojų) už nemokumo administratoriaus pateiktus nutarimo pasiūlymų projektus darbotvarkėje numatytais klausimais, išskyrus darbotvarkės klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

29. Nemokumo administratorius, nežinodamas tokio balsavimo prieš galutinės bankroto ataskaitos ar debitorinių skolų nurašymo akto patvirtinimą, net neturi galimybės „pasitaisyti“ ar atlikti papildomų veiksmų, šaukiant dar vieną kreditorių susirinkimą. Mano, kad UAB „HELSO“ taip balsuodama tiesiog vilkina bankroto procedūras, turėdama neaiškių ir nesuprantamų, su bankroto proceso tikslais nesusijusių savo tikslų.

30. Mano, kad kreditoriai UAB „HELSO“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ veiksmai, jiems ne tik, kad visiškai, formaliai ir deklaratyviai balsuojant prieš nemokumo administratoriaus pateiktus nutarimo pasiūlymų projektus darbotvarkėje numatytais klausimais, bet ir balsuojant už nepagrįstą kreipimąsi dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, laikytini nesąžiningais, nepagrįstais ir vilkinančiais BUAB „EV sprendimai“ bankroto procedūras, pažeidžiančiais kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nors šie du kreditoriai ir turi balsų daugumą, tačiau kiti penkiolika bendrovės kreditorių nesutinka su kreditorių UAB „HELSO“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ veiksmais BUAB „EV sprendimai“ bankroto byloje.

Atsiliepimas

31. Atsiliepime į skundą kreditorius UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) nurodė, kad jis nesutinka su nemokumo administratoriaus skundo argumentais. JANĮ nemokumo administratorių įpareigoją kreditorių susirinkimui pateikti ne tik informaciją apie bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių skaičių, bet ir jų patikrinimo rezultatus.

32. Skirtinai nei teigia administratorius skunde, 2023-06-21 pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje ataskaitoje nebuvo pateikta informacija apie BUAB „EV sprendimai“ sudarytų sandorių skaičių, apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus. Administratorius ataskaitoje tik lakoniškai nurodė, kad informacija apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus yra tik popieriniame variante, su kuria kreditoriai gali susipažinti esant poreikiui, o ataskaitos priede neva nurodyta informacija apie BUAB „EV sprendimai“ sudarytus sandorius iš tikrųjų yra tik informacija apie šios įmonės atliktas finansines operacijas, o ne apie pačius sandorius (jų skaičių), jų išsamius duomenis ir vertinimą, kurių pagrindu šios finansinės operacijos buvo atliekamos. INVEGOS vertinimu, vien tik finansinių operacijų sąrašo pateikimas neleidžia tinkamai įvertinti, kokie buvos sandoriai, ar visi šios įmonės sudaryti sandoriai atitiko įmonės interesus, ar nebuvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, ar įmonės vadovų veiksmuose nėra tyčinio bankroto požymių ir pan.

33. Tinkamas ir išsamios informacijos pateikimas kreditorių susirinkimui (JANĮ 64 str. 1 d.) yra itin reikšmingas tuo, kad kreditoriai (net tuo atveju, kai nemokumo administratoriaus nuomone nėra sandorių, prieštaraujančiu bankrutuojančios įmonės interesams) turi teisę ginčyti juridinio asmens sandorius, kurių neginčija nemokumo administratorius, ir/ar kreiptis į teismą su prašymu dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 71 str. 1 d.), o tai kreditoriai turi galimybę padaryti tik turėdami tam tikrą informaciją. Nemokumo administratorius tokiu atveju turėtų užtikrinti, kad minėta informacija kreditoriams būtų pateikta detaliai, aiškiai ir suprantamai.

34. Kreditorių susirinkimui nepateikta išsami informacija apie BUAB „EV sprendimai“ sudarytus sandorius bei jų patikrinimo rezultatus bei nesuprantamas skubėjimas pabaigti įmonės bankroto procesą praėjus tik 4 mėn. po pirmo kreditorių susirinkimo (papildomai pažymima, kad ir pats administratorius kreditoriams teiktoje ataskaitoje (15–16 psl.) prognozavo, kad įmonės bankroto procesas užtruks apie 2 metus), INVEGOS vertinimu, ne tik neleidžia tinkamai įvertinti, ar visi sudaryti sandoriai atitiko pačios įmonės interesus, ar nebuvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, ar įmonės vadovų veiksmuose nėra tyčinio bankroto požymių, bet ir apriboja kreditorių teisę pasinaudoti JANĮ jiems nustatyta dokumentų patikrinimo teise (JANĮ 65 str.). INVEGOS turimomis žiniomis, kitas BUAB „EV sprendimai“ kreditorius UAB „HELSO“ planavo pasinaudoti JANĮ 65 str. numatyta teise bei dėl to jau buvo pradėjęs susirašinėjimą su administratoriumi.

35. Administratorius tokiais savo veiksmais prarado dalies kreditorių pasitikėjimą, todėl 2023-10-19 BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkime buvo balsuota dėl jo pakeitimo kitu nemokumo administratoriumi. Nesant pasitikėjimo administratoriumi bei abejojant jo profesionalumu tikrinant įmonės sandorius, 2 ir 3 darbotvarkės klausimais buvo balsuojama „Prieš“.

36. Kreditorius UAB „G4S Lietuva“ nurodė, kad su skundu sutinka, tačiau argumentų nenurodė.

37. Kreditorius VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad susipažinus su administratoriaus skundu ir atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. spalio 19 d. vykusiame BUAB „EV sprendimai“ kreditorių susirinkime VMI prie FM balsavo „už“ administratoriaus pateiktus nutarimo projektus 2-uoju klausimu (dėl debitorinių skolų nurašymo akto patvirtinimo) ir 3-iuoju klausimu (dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo), o 5-uoju klausimu (dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo) balsavo „prieš“, teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.

38. Kreditorius UAB „Helso“ administratoriaus prašo: 1) skundą spręsti tik po to, kai bus išspręstas bendrovės kreditorių susirinkimo prašymas atstatydinti administratorių; 2) nutraukti bylos dalį pagal administratoriaus skundo dalį, kuria kvestionuojamas ginčo sprendimas kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) atmesti administratoriaus skundą.

39. Viena priežasčių, kodėl „Helso“ nepritarė administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktiems skolų nurašymo aktui bei galutinei bankroto ataskaitai, buvo paraleliai šiems klausimams kreditorių susirinkime spręstas poreikio kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo klausimas.

40. UAB „Helso“ yra įsitikinęs, kad tik nepriklausomas ir nešališkas bendrovės nemokumo administratorius gali tinkamai administruoti bankroto procesą ir užtikrinti tiek kreditorių, tiek pačios bendrovės teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei gynybą. Bankroto proceso metu paaiškėjusios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad pasiekti aptariamų tikslų galėtų administratorius; priešingai, šios aplinkybės suteikia rimtą pagrindą manyti, jog pagrindinis administratoriaus tikslas iš esmės yra apsaugoti bendrovę kontroliavusius asmenis nuo kreditorių reikalavimų bei užkirsti kelią nustatyti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis ir patenkinti kuo didesnę bendrovės kreditorių reikalavimų dalį. Dėl šių priežasčių „Helso“ 2023-09-15 inicijavo bendrovės kreditorių susirinkimo, kuriame būtų sprendžiamas poreikio pradėti administratoriaus atstatydinimo procedūrą egzistavimo klausimas, sušaukimą, o šį klausimą administratorius įtraukė būtent į ginčo kreditorių susirinkimo darbotvarkę.

41. Bendrovės kreditorių susirinkimas tokiam „Helso“ pasiūlymui pritarė ir nutarė kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. Jeigu teismas šį prašymą tenkintų, paskirtasis naujasis nemokumo administratorius turėtų patikrinti administratoriaus vykdyto bendrovės bankroto proceso administravimo tinkamumą. Visgi, toks patikrinimas būtų neįmanomas, jeigu kreditorių susirinkimas prieš administratoriaus atstatydinimą ir naujojo nemokumo administratoriaus paskyrimą būtų pritaręs galutinei bankroto ataskaitai, nes pritarimas jai yra prielaida apskritai užbaigti bendrovės bankroto procesą – priimti teismo sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro (JANĮ 100 str. 2 d., 101 str.). Lygiai taip pat skolų nurašymo akto patvirtinimas prieš naujojo nemokumo administratoriaus paskyrimą padarytų neįmanomu šio administratoriaus patikrinimą, ar iš tiesų egzistuoja pagrindas nurašyti visas skolų nurašyme akte įtrauktas skolas, ypač UAB „Nailtex“ 21632,83 Eur dydžio skolą, ar tokios skolos visgi gali būti išieškotos. Taigi aptariamą administratoriaus vykdyto bendrovės bankroto proceso administravimo tinkamumo patikrinimą gali atlikti tik paskirtasis naujas nešališkas ir nepriklausomas nemokumo administratorius, o kreditorių susirinkimo pritarimas galutinei bankroto ataskaitai ir skolų nurašymo akto patvirtinimas šį patikrinimą apskritai padarytų neįmanomu, kartu beprasmiu taptu pats administratoriaus atstatydinimas ir naujojo administratoriaus paskyrimas.

42. UAB „Helso“, nepasitikėdamas administratoriumi ir jo vykdytu bendrovės bankroto proceso administravimu, neturi jokio pagrindo pasitikėti ir administratoriaus parengtais skolų nurašymo aktu ir galutine bankroto ataskaita bei jiems pritarti.

43. Administratorius galutinėje bankroto ataskaitoje neteisėtai paskaičiavo sau nepagrįstai didelę kintamojo atlygio dalį. UAB „Helso“ įsitikinimu, administratorius galutinėje bankroto ataskaitoje neteisėtai sau paskaičiavo net 18168,45 Eur siekiančią kintamojo atlygio dalį, nes į esą jo pastangomis bendrovei išieškotas piniginių lėšų sumas – iš viso 162233,66 Eur – be jokio pagrindo įtraukė antstolio S. D. bendrovei grąžintas areštuotas 99491,97 Eur dydžio lėšas, dėl ko šio atlygio dalis nepagrįstai išaugo nuo 8581,55 Eur iki 18168,45 Eur, o kreditorių reikalavimams patenkinti skirta pinigų suma atitinkamai sumažėjo.

44. Dėl aptariamų 99491,97 Eur dydžio piniginių lėšų sugrąžinimo bendrovei administratorius neatliko jokių veiksmų, nes antstolis, teismui iškėlus bendrovės bankroto bylą, tiesiog pats įvykdė jam tenkančią įstatyminę pareigą (JANĮ 30 str.).

45. Pagal JANĮ kintamojo atlygio dalis siejama ir nemokumo administratoriui mokama už bankroto proceso administravimo rezultatus (JANĮ 73 str. 1 d. 3 p.). Kas laikytina administravimu, iš esmės paaiškinta JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardinti įvairūs nemokumo administratoriaus atliekami aktyvūs veiksmai. Tuo tarpu žodį „rezultatas“ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas apibūdina kaip padarinį, vaisių, pasekmę (pvz.: „Pastangos be rezultato“, „Kai stengiamasi, dirbama organizuotai, tai rezultatai puikūs“). Vadinasi, pagal JANĮ bankroto proceso administravimo rezultatas yra aktyvių nemokumo administratoriaus veiksmų padarinys.

46. Nagrinėjamu atveju antstolio areštuotų 99491,97 Eur dydžio bendrovės lėšų grąžinimą bendrovei lėmė ne administratoriaus veiksmai, o pats faktas, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla (JANĮ 30 str.). Taigi ši pinigų suma nėra bankroto proceso administravimo rezultatas – tai pačios bankroto bylos iškėlimo padarinys, todėl ji negali būti vertinama skaičiuojant administratoriaus kintamojo atlygio dalį, o galutinėje bankroto ataskaitoje neteisėtai pasiskirta kintamojo atlygio dalis – 9586,90 Eur – turi būti skirta bendrovės kreditorių reikalavimams tenkinti.

47. Administratoriaus skundu kvestionuojamas ginčo sprendimas kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo negali būti savarankiško skundo ir teismo proceso dalykas.

48. Priimti sprendimą atstatydinti nemokumo administratorių gali tik teismas (JANĮ 39 str. 1 d.). Tuo tarpu kreiptis į teismą su prašymu priimti tokį sprendimą gali tiek kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, tiek kreditorių susirinkimas (JANĮ 39 str. 1 d. 5 p., 44 str. 4 p.). Tam, kad su prašymu atstatydinti nemokumo administratorių į teismą kreiptųsi pats kreditorių susirinkimas, natūralu, kreditoriai susirinkime turi priimti atitinkamą sprendimą.

49. Nei pavienio kreditoriaus, turinčio reikalingo dydžio reikalavimą, nei kreditorių susirinkimo kreipimasis į teismą savaime nėra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių – tai tik prielaida teismui svarstyti šį klausimą (JANĮ 39 str. 1 d. 5 p.). Kitaip tariant, pats kreipimasis į teismą nemokumo administratoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeisti negali, nes atstatydinimo klausimą sprendžia teismas, o šiame procese administratoriui sudarytos sąlygos atsikirsti ir pateikti savo poziciją (JANĮ 39 str. 2, 3 d.). Vadinasi, nemokumo administratorius neturėtų turėti teisės savarankiškame teismo procese kvestionuoti paties kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl jo atstatydinimo, nes tam administratorius neturi teisinio suinteresuotumo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies prasme. Toks kreditorių susirinkimo sprendimas tėra prielaida kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, bet ne sprendimas administratorių atstatydinti. Jeigu būtų pripažįstama nemokumo administratoriaus teisė savarankiškame procese ginčyti aptariamą kreditorių susirinkimo sprendimą, lygiai taip pat turėtų būti pripažįstama ir teisė savarankiškame procese kvestionuoti patį atitinkamą pavienio kreditoriaus kreipimąsi į teismą su prašymu atstatydinti, tai būtų akivaizdžiai nelogiška. Kitaip sakant, atskiro skundo dalyku negali būti pats kreditorių susirinkimo kreipimasis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Nemokumo administratoriaus skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl debitorinių skolų nurašymo

50. 2023 m. spalio 19 d. susirinkimui nemokumo administratorius pateikė beviltiškų debitorinių skolų nurašymo aktą Nr.10/1-2 (failas 3, 57 lapas). Iš esmės matyti, kad 5 debitorių skolos yra nereikšmingos, tuo tarpu debitorius UAB „Nailtex“ su skola nesutinka. Galimos skolos suma sudaro 21632,83 Eur.

51. Nemokumo administratorius kreipėsi į advokatų kontorą, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl galimos debitorinės skolos išieškojimo (3 failas, 58-61 lapai). Yra aktualus UAB „Nailtex“ su UAB „EV Sprendimai“ 2018 m. vasario 2 d. sudarytos sutarties Nr. KR 2017-33 sąlygų, ypač dėl objekto darbų apimties, vertinimas. Pasak UAB „Nailtex“, UAB „EV Sprendimai“ pagal minėtą sutartį turėjo prijungti sumontuotą elektros jėgainę prie AB „Elektros skirstymo operatorius“ tinklų, tačiau to nepadarė, todėl UAB „Nailtex“ atsisako mokėti sutarties kainos likutį (sulaikė pinigus) ir teigia, kad ji neskolinga BUAB „EV Sprendimai“ naudai.

52. Kaip matyti iš 2018 m. vasario 2 d. sutarties Nr. KR 2017-33 turinio, įgyvendinant projektą „UAB „Nailtex“ saulės jėgainės įsigijimas“, projekto Nr. 04.2.1-LVPA-K-836-01-0049, tiekėjas UAB „EV Sprendimai“ įsipareigojo pateikti saulės elektrinės įrenginius, nurodytus sutarties priede Nr. 1 bei prijungti saulės elektrinę prie AB ESO skirstomųjų tinklų, paleisti saulės elektrinę eksploatacijai ir užtikrinti saulės elektrinės veikimą pagal sutarties sąlygas, o pirkėjas UAB „Nailtex“ įsipareigojo priimti ir užmokėti už pateiktus saulės elektrinės įrenginius, aprašytus sutartyje bei jos priede Nr. 1 (Sutarties 1.1.1. p.). Sutarties priede Nr. 1 numatyti tiekėjo įsipareigojimai: 1. Nauji 2017 m. gamybos fotomoduliai, kurių bendra galia ne mažiau 150000 Wp; 2. Nauji inverteriai ABB (bendra galia 150 kW) (Vokietija); 3. Komutavimo medžiagos (kabeliai, jungtys), montavimo kosntrukcijos; 4. Elektrinės sumontavimas, elektros įvado prijungimas prie tinklų, įskaitant visas įrengimui reikiamas medžiagas.

53. Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš UAB „Nailtex“, turėtų būti įvertinta, kad egzistuojant nevienareikšmiškai vertintinoms aplinkybėms ieškinio patenkinimo teismo sprendimu tikimybė yra lygiai tokia pat, kaip ir jo atmetimo tikimybė, viskas priklauso nuo sutarties sąlygų interpretavimo ir tikrųjų sutarties šalių ketinimų, lūkesčių ir veiksmų visumos vertinimo, kas yra subjektyvu.

54. Nemokumo administratorių konsultavusios advokato kontoros nuomone, nėra absoliučios garantijos dėl BUAB „EV Sprendimai“ teigiamų teisinių perspektyvų ir teigiamų rezultatų teisminiame ginče su UAB „Nailtex“ tuo atveju, jeigu būtų teikiamas BUAB „EV sprendimai“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš UAB „Nailtex“, o ilgai truksiančio civilinio proceso, kurio baigtis neaiški, inicijavimas gali būti ekonomiškai nenaudingas vien dėl ilgos jo trukmės ir nemenkų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažįsta, kad nėra nuginčytas faktas, kad pati BUAB „EV sprendimai“ nevisiškai įvykdė sutartį, dėl kurios buvo sulaikytas atsiskaitymas. Jei pati bendrovė abejoja savo teisumu, tolesnis bylinėjimasis tik didins turėtas išlaidas ir vilkins bankroto procesą.

Dėl galutinės bankroto ataskaitos

55. Pagal JANĮ 99 straipsnio 4 dalį galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis).

56. Galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas apima kelis etapus: pirma, galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius; antra, nemokumo administratorius kartu su kreditorių susirinkimo pirmininku, gavusiu kreditorių susirinkimo pritarimą, pasirašo nemokumo administratoriaus paruoštą galutinę bankroto ataskaitą; trečia, nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą teikia teismui tvirtinti. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo yra tarpinis galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmas, todėl nemokumo administratorius, įvertinęs tiek kreditorių susirinkimo metu pateiktas pastabas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl galutinės bankroto ataskaitos netvirtinimo, gali galutinę bankroto ataskaitą pakoreguoti ir pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jos tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nutartis, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, neužkerta kelio proceso eigai. Be to, asmuo, nesutikdamas su teismo nutartimi dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)tvirtinimo, gali atitinkamus argumentus išdėstyti teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo procedūros eigoje, taip pat apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė bus pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021, 22 punktas).

57. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriai negali teisme atskiros procedūros tvarka ginčyti tarpinių galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmų, t. y. kreditorių susirinkimo sprendimų dėl pritarimo galutinei bankroto ataskaitai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, priešingu atveju, kiltų pavojus ne tik bankroto procedūrų operatyvumui ir efektyvumui, bet ir būtų išvengta imperatyvios JANĮ 99 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią teismo nutartis patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą yra neskundžiama, nes šis draudimas būtų apeinamas skundžiant tarpinius galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo procedūroje atliktus veiksmus. Jei galutinės bankroto ataskaitos tinkamumo aspektu būtų leidžiama ginčyti tarpinius veiksmus, tai tokios ataskaitos patvirtinimo galimybės taptų teisiškai neapibrėžtos, procedūrų sparta nepatenkinama, o tai iš esmės paneigtų juridinių asmenų bankroto proceso tikslus ir paskirtį. Su bankroto proceso tikslais ir operatyvaus kreditorių reikalavimų patenkinimo siekiu būtų nesuderinama tokia situacija, kai galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo teisminis nagrinėjimas vyktų kitokia nei speciali JANĮ 99 straipsnyje nustatyta galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo tvarka, taip be pagrindo sudarant galimybes pertekliniam bylinėjimuisi – bankroto procedūrų dubliavimui, bankroto proceso vilkinimui. Dėl to visi ginčai, susiję su galutinės bankroto ataskaitos tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami šios ataskaitos tvirtinimo teisme metu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021 16 punktas).

58. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalis).

59. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019), per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Bankroto procesu taip pat siekiama pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras likviduojant bankrutavusią įmonę arba nutraukiant bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

60. Pažymėtina, kad teismo paskirtas nemokumo administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti nemokumo administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali patys, reikšdami netiesioginius ieškinius, imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017). Tai reiškia, kad nemokumo administratorius pats disponuoja jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kreditoriai turi teisę atstatydinti paskirtąjį nemokumo administratorių, jei savo funkcijas jis vykdo netinkamai, aplaidžiai, pažeidžia įstatymų reikalavimus, tačiau sprendimus administratoriui priskirtų funkcijų ribose priima ne kreditoriai, o nemokumo administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022).

61. Šiuo atveju nemokumo administratoriui neįžvelgus pagrindo atlikti papildomus veiksmus ir patiems kreditoriams nesiėmus jokių veiksmų, siekiant užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (ir nenurodžius, jog ketina jų imtis), kyla grėsmė bankroto proceso operatyvumo principo pažeidimui, t. y. nenustačius administratoriaus pareigos veikti atitinkamu būdu (imtis papildomų veiksmų), ir nepatvirtinus galutinės bankroto ataskaitos, bankroto procesas gali tęstis neatliekant jokių veiksmų.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

63. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad galutinė bankroto ataskaita atitinka JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus (prieštaravimų dėl jos turinio kreditoriai nenurodė), duomenų apie pradėtus teisminius procesus, nėra, darytina išvada, jog 2023 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas nepritarti galutinei bankroto ataskaitai, kuris iš esmės įpareigoja nemokumo administratorių toliau tęsti bankroto procedūras, yra neracionalus ir neprotingas, kas sudaro pagrindą panaikinti tokį nutarimą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas).

64. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Vienerių metų terminas užbaigti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrą yra maksimalus terminas, kuris paprastai taikytinas tuomet, kai bendrovės likvidavimo procese reikalinga parduoti nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, išieškoti debitorines skolas ir pan. Nesant tokių išimtinių aplinkybių, teismas gali nustatyti ir trumpesnį bendrovės likvidavimo dėl bankroto procedūros terminą. Įstatyme numatyta galimybė nemokumo administratoriui arba kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino pratęsimo, tačiau, pažymėtina, kad toks prašymas turi būti motyvuotas. Tik objektyvios ir reikšmingos priežastys laikomos tinkamu turto realizavimo termino pratęsimo pagrindu. Atitinkamai asmuo, teikiantis prašymą pratęsti likvidavimo terminą, tokį prašymą turi motyvuoti, nurodydamas konkrečias, objektyvias priežastis (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis).

65. Tai, jog nemokumo administratorius neinicijavo tyčinio bankroto procedūros ar neginčijo bendrovės sandorių, galimumui pritarti galutinei bankroto ataskaitai nėra kliūtimi. Tiek tyčinio bankroto procedūrų inicijavimas, tiek sandorių ginčijamas galimas ir tikslingas, kai tam nustatytas faktinis pagrindas, o administratorius nurodė, jog tokio pagrindo jis nenustatė. Pagrįstų abejonių dėl tokio pareiškimo teisingumo kreditoriai nenurodė. Pastebima, jog manant, kad tyčinio bankroto inicijavimui buvo (yra) pakankamas faktinis pagrindas, tai galėjo būti pradėta ir kreditoriaus iniciatyva (JANĮ 71 straipsnis). Galiausia atkreipiamas dėmesys, jeigu kreditoriai mano, jog dėl nemokumo administratoriaus neveiksnumo ar kitokių priežasčių jiems padaryta žala, jie galėjo (gali) naudotis teisiniais mechanizmais, leidžiančiais reikalauti žalos atlyginimo iš tokio administratoriaus ( JANĮ 43 straipsnio 5 punktas, 44 straipsnio 10 punktas). Apie tokias iniciatyvas duomenų nepateikta.

66. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019), per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Bankroto procesu taip pat siekiama pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras likviduojant bankrutavusią įmonę arba nutraukiant bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

67. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-501-112-/2022). Administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-588-798/2018). Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė šių aplinkybių.

68. Kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus apskaičiavimą reglamentuoja JANĮ 77 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. O to paties JANĮ straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas, priėmęs nutartį nutraukti bankroto bylą, ta pačia nutartimi nustato nemokumo administratoriui priklausančią kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalį, proporcingą atliktų darbų apimčiai. Teismas nemato pagrindo atimti nemokumo administratoriui kintamąjį atlygį vien dėl to, kad iki iškeliant bankroto bylą, antstolis buvo atlikęs dalį veiksmų.

Dėl administratoriaus pakeitimo

69. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi išspręstas kreditoriaus UAB „Helso“ prašymas dėl BUAB „EV sprendimai“ nemokumo administratoriaus nušalinimo. Prašymas atmestas, todėl turi būti nutraukta bylos dalis pagal administratoriaus skundą, kuria kvestionuojamas ginčo sprendimas kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, JANĮ 99 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto centras“ skundą dėl debitorinių skolų nurašymo ir galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ bankroto byloje.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ 2023 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimus 2 ir 3 – uoju darbotvarkės klausimais.

Patvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ 2023 m. spalio 19 d. galutinę bankroto ataskaitą.

Patvirtinti debitorinių skolų nurašymo aktą Nr.10/1-2.

Nutraukti bylą dalyje dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto centras“ nušalinimo.

Nutartis dalyje dėl galutinės bankroto ataskaitos neskundžiama. Likusi nutarties dalis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė