- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 1-20-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20693-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
- 14.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. K. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „A.“ vadybininku, teistas:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017–11–02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu 2017–11–02 nuosprendis pakeistas ir nubaustas galutine subendrinta bausme – 40 MGL dydžio bauda;
kaltinamas pagal 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dėl veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „E.“ turto – 16 940 Eur – pasisavinimas), ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „E.“ turto – 50 000 Eur – pasisavinimas), BK 209 straipsnyje,
1. S. K., būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2014-05-22 iki 2016-05-01, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų tinkamą pateikimą apskaitą tvarkiusiai B. Š. IĮ įgaliotam asmeniui pagal pasirašytą 2014-07-18 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 63, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 01 d. iki 2016 m. gegužės 01 d. (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus, į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nepagrįsdamas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, neišsaugodamas apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kurie turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, nenumatęs priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nepateikdamas dokumentų buhalterei, taip tyčia, per apskaitą tvarkiusį B. Š. IĮ įgaliotą asmenį, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574:
- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams,
- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“,
nes neįformino kasos pajamų orderiais (pinigų priėmimo kvitais) ir neįtraukė į kasos knygos pajamas ir neapskaitė apskaitos sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini)“ registruose 40 000 Eur, gautų iš T. N., priėmimo ir jų nepateikė buhalterei: 2015-10-01 pagal Panevėžio r. 3-ajame notarų biure patvirtintą sutartį pardavus žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), T. N. už 13 000 Eur, bendrovės apskaitoje „Sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkėjų įsiskolinimas“ nepagrįstai registravo pirkėjo T. N. 13 000 Eur įsiskolinimą PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2015-10-01 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 13 000 Eur priėmimą iš T. N. ir kasos knygoje fiksavo 13 000 Eur padidėjimą kasoje, tačiau bendrovės apskaitoje nesumažino minėta suma T. N. skolos, o sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai“ fiksavo 13 000 Eur bendrovės skolos T. N. padidėjimą, tokiu būdu pagal įrašus apskaitos registruose nepagrįstai padidino bendrovės skolą T. N., o ne sumažino pirkėjo įsiskolinimą, kuris buvo apskaitytas „Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkėjų įsiskolinimas“;
- 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punktuose nurodytus reikalavimus, kad „dokumento rekvizitai (ūkinės operacijos turinys, jos rezultatas pinigine išraiška, asmenų turinčių teisę pasirašyti parašai) turi atitikti tikrovę, dokumentas turi tiksliai ir teisingai atspindėti ūkinės operacijos (įvykio) turinį, t. y., dokumento rekvizitai turi atitikti formalius reikalavimus (nustatytus teisės aktuose) ir faktinę prasmę (tikrąją ūkinės operacijos (įvykio) esmę)“ bei 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, nes 2016 metais, panaudojant UAB „P.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) S. K. surašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus - kasos pajamų orderius bei PVM sąskaitas faktūras, kuriuose pasirašė P. N., kuris nedirbo bendrovėje ir neturėjo jokių įgaliojimų juos pasirašinėti, taip suklastodamas apskaitos dokumentus:
- 2016-01-05 UAB „P.“ kasos pajamų orderyje PS Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išrašytas 2 500 eurų sumai, ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, P. N. pasirašius R. B. vardu;
- 2016-01-11 UAB „P.“ kasos pajamų orderyje PS Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išrašytas 3000 eurų sumai, ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, P. N. pasirašius R. B. vardu;
- 2016-01-15 UAB „P.“ kasos pajamų orderyje PS Nr. 160115, kuris išrašytas 3 000 eurų sumai, ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, P. N. pasirašius R. B. vardu;
- 2016-01-26 UAB „P.“ kasos pajamų orderyje PS Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išrašytas 2 390 eurų sumai, ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, P. N. pasirašius R. B. vardu;
- 2016-01-26 UAB „P.“ kasos pajamų orderyje PS Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išrašytas 1050 eurų sumai, ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, P. N. pasirašius R. B. vardu;
- 2016-01-26 UAB „P.“ PVM sąskaitoje faktūroje GAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytai 10 890 eurų sumai, P. N. pasirašius eilutėje „(asmuo atsakingas už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą)“;
- 2016-01-26 UAB „P.“ PVM sąskaitoje faktūroje GAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytai 10 890 eurų sumai, eilutėje „(pareigos, vardas, pavardė, parašas)“, P. N. pasirašius rankraštinius įrašus „R. B.“ ir šalia pasirašius R. B. vardu;
- 2016-01-29 UAB „P.“ PVM sąskaitoje faktūroje GAR Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytai 6050 eurų sumai, eilutėje „(pareigos, vardas, pavardė, parašas)“, P. N. pasirašius rankraštinius įrašus „R. B.“ ir šalia pasirašius R. B. vardu;
- 2016-01-29 UAB „P.“ kasos pajamų orderyje PS Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išrašytas 2500 eurų sumai, ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, P. N. pasirašius R. B. vardu;
- 2016-02-02 UAB „P.“ kasos pajamų orderyje PS Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išrašytas 2500 eurų sumai, ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, P. N. pasirašius R. B. vardu – kuriuose rekvizitai (ūkinės operacijos turinys, jos rezultatas pinigine išraiška ir asmens išrašiusio ir pasirašiusio dokumentus) neatitinka tikrovės, į buhalterinę apskaitą (2016 m. sausio mėn. pirkimo operacijų žurnalą, S. K. 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas) pateikė įtraukti 16 940 Eur paslaugų įsigijimo ir atsiskaitymo už jas ūkines operacijas, kurios neįvyko pagal 2016-01-26 PVM sąskaitas faktūras GAR Nr. 16-001 ir 2016-01-29 Nr. 16-002 paslaugų – internetinio puslapio ir duomenų bazės kūrimo viso 16 940 Eur sumai ir UAB „P.“ paslaugų neatliko, o į savo kaip atskaitingo asmens 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas pateikė įtraukti 16 940 Eur panaudojimą, taip nepagrįstai 14 000 Eur sumažino S. K. kaip atskaitingo asmens skolą bendrovei ir 2 940 Eur įtraukė į PVM ataskaitą;
- 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nurodytus reikalavimus, kad „privalomi dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose“, nes
- 2015-12-11 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino statybinių medžiagų pardavimą UAB „L.“ už 8703, 21 Eur (tame tarpe PVM 1510,49 Eur),
- 2015–12-14 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino statybinių medžiagų pardavimą UAB „L.“ už 210,20 Eur (tame tarpe PVM 36,47 Eur),
- 2015–12-18 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino statybinių medžiagų pardavimą UAB „E.“ už 19 954, 30 Eur (tame tarpe PVM 3463,15 Eur),
- 2015–09-03 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino statybinių medžiagų pardavimą UAB „E.“ už 11 739,42 Eur (tame tarpe PVM 2037,42 Eur),
- 2015–09-18 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino statybinių medžiagų pardavimą UAB „V.“ už 2438,32 Eur (tame tarpe (duomenys neskelbtini)18 Eur),
- 2015–11-27 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino statybinių medžiagų pardavimą UAB „E.“ už 10 359, 66 Eur (tame tarpe PVM 1797,96 Eur), nors realiai ūkinės finansinės operacijos nurodytomis sąlygomis neįvyko, tokiu būdu nepagrįstai įtraukė į bendrovės sąnaudas iš viso 44 136,44 Eur ir 9268,67 Eur padidino pirkimo PVM;
be to, UAB „E.“ išrašytose 7 PVM sąskaitose faktūrose ( 2015-12-18-2016-01-26), kuriose įformintas prekių (Kabelis YDY 3*1,5, Kabelis, R. R. Exellent, S. M. M dydis P., K. D. W. center, Knyga, Kabelis -3,2,5, Įvairios prekės, Vėdinimo sistemos komplektas) pardavimas už 38674,84 Eur (iš jų: prekių vertė - 31962,67 Eur, PVM 6712,17 Eur) sumą bendrovei „S.“ neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prekės bendrovėms „S.“ ir UAB „D.“ nebuvo realiai patiektos;
be to, 2015-12-01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 50 000 Eur paskolos išdavimą pagal 2015-12-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią ūkinę operaciją pateikė įtraukti į bendrovės 2015 m. gruodžio mėn. kasos knygos išlaidas, nors realiai ši ūkinė operacija neįvyko;
- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies reikalavimai, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro Įsakymo Nr.V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, kad „visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomos ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“, nes neišsaugojo ir buhalterei bei tyrimui nepateikė 2014 ir 2016 metų apskaitos registrų (išskyrus kontrolinį apskaitos registrą – kasos knygas ir avanso apyskaitas, kai kuriuos pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalus, kuriuose įrašyti duomenys skirti PVM deklaracijai užpildyti), t. y. 2014 m. kovo, birželio ir lapkričio mėn. pirkimo operacijų žurnalai ir 2014 m. vasario, kovo, balandžio, birželio – gruodžio mėn. pardavimo operacijų žurnalai, buhalterinių sąskaitų (didžiosios knygos) apyvartos žiniaraščiai, kuriuose būtų pagal dokumentus užregistruotos ilgalaikio ir trumpalaikio turto (prekių, skirtų perparduoti, kuro, pagamintos produkcijos, kasos, atsiskaitomųjų sąskaitų apyvartos žiniaraščių), nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ūkinės operacijos; 2016 m. kovo – balandžio mėn. pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalai, buhalterinių sąskaitų (didžiosios knygos) apyvartos žiniaraščiai, kuriuose būtų užregistruotos ilgalaikio ir trumpalaikio turto (prekių, skirtų perparduoti, kuro, pagamintos produkcijos, kasos, atsiskaitomųjų sąskaitų apyvartos žiniaraščių), nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ūkinės operacijos, neišsaugota ir nepateikta 11 vnt. laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 PVM sąskaitų faktūrų ( 11 vnt), kuriose buvo įformintas 55 523,84 Eur sumai prekių įsigijimas iš UAB „D.“, dėl ko nėra galimybės įvertinti UAB „E.“ 2014 metų finansinėje atskaitomybėje įrašytų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio teisingumo, 2014 ir 2016 metais pelno mokesčio ir PVM deklaracijose deklaruotų apmokestinamųjų sandorių teisingumo ir pagrįstumo; ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo negalima nustatyti UAB „E.“ 2014-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų bei jų struktūros.
2. Be to, S. K., būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2014-05-22 iki 2016-05-01, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą, vykdydamas ūkinę – komercinę veiklą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, į bendrovės apskaitą įtraukęs realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. žinodamas, kad pagal 2016-01-26 PVM sąskaitas faktūras GAR Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugų – internetinio puslapio ir duomenų bazės kūrimo viso 16 940 Eur sumai UAB „P.“ neatliko ir pinigų nemokėjo, į savo kaip atskaitingo asmens 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas įtraukė 16 940 Eur panaudojimą UAB „P.“ vardu jo surašytus ir P. N. pasirašytus už R. B. 7 kasos pajamų orderius (2016-01-11-2016-02-02) neva pagrindžiančius pinigų sumokėjimą, taip laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki vasario 2 d. (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos teritorijoje pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „E.“ turtą – pinigus 16 940 Eur.
3. Be to, S. K., būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2014-05-22 iki 2016-05-01, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą, vykdydamas ūkinę – komercinę veiklą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, į bendrovės apskaitą įtraukęs realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. žinodamas jog pagal 2015-12-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-01 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 50 000 Eur paskola V. D. neišduota, šią ūkinę operaciją pateikdamas įtraukti į bendrovės 2015 m. gruodžio mėn. kasos knygos išlaidas ir taip iš kasos buvo nurašyti pinigai, taip 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos teritorijoje pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „E.“ turtą – pinigus 50 000 Eur.
4. Be to, S. K., būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2014-05-22 iki 2016-05-27 bei bendrovės vieninteliu akcininku, vėliau bendrovės akcijas perrašęs K. G., o šis vėliau – V. B., kurie realiai bendrovės veiklos nevykdė, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 37 straipsnio 10 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 01 dienos iki 2016 m. gegužės 27 dienos, (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos teritorijoje, nesilaikydamas bendrovės veiklos tikslo – pelno siekimo ir bendrovės turto didinimo, sąmoningai blogai valdydamas UAB „E.“, bendrovei esant sunkioje ir nepatenkinamojoje ekonominėje būklėje ir skoloms viršijant pusę į bendrovės balansą įrašyto turto, bendrovės dokumentuose buvo įformintos ūkinės operacijos, kurios sumažino bendrovės turtą ir mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, pasisavino bendrovės lėšas, kas nulėmė jos tyčinį bankrotą, kuris buvo pradėtas Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, taip padarydamas didelę turtinę žalą bendrovės kreditoriams, o būtent:
– pagal 2015-10-01 sudarytą notarinę sutartį pardavė žemės sklypą – (duomenys neskelbtini), T. N. už 13 000 Eur ir 2015-10-01 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 13 000 Eur priėmimą iš T. N. ir kasos knygoje ir sąskaitos registre „Nr. (duomenys neskelbtini) iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai“ fiksavo 13 000 Eur bendrovės skolos T. N. padidėjimą, o bendrovė 40 000 Eur priėmimo neįformino kasos pajamų orderiais (pinigų priėmimo kvitais) ir jų neįtraukė į kasos knygos pajamas ir neapskaitė sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ registruose, nes dėl apskaitos dokumentuose neįformintų ir į apskaitą neįtrauktų ūkinių operacijų 21 176,77 Eur sumažintos pajamos, nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai ar pinigų priėmimo kvitai ir į kasos pajamas nebuvo įtrauktas 40 000 Eur gavimas, neužpajamavus 40 000 Eur, taip bendrovei padarytas 40 000 Eur nuostolis;
– į bendrovės apskaitą įtraukęs realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. žinodamas jog pagal 2015-12-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-01 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 50 000 Eur paskola V. D. neišduota, šią ūkinę operaciją pateikdamas įtraukti į bendrovės 2015 m. gruodžio mėn. kasos knygos išlaidas, taip iš kasos buvo nurašyti pinigai ir jie pasisavinti, taip padarytas bendrovei 50 000 Eur nuostolis;
– į bendrovės apskaitą įtraukęs ūkines operacijas, susijusias su 2015-12-29 paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bendrovė V. K. suteikė 33 000 Eur paskolą iki 2019 m. gruodžio 29 d. su 5 procentų metinėmis palūkanomis bei pagal 2015-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 28000 Eur paskolos išmokėjimą V. K. iš kasos ir pagal bendrovės sąskaitą AB „Š.“ Nr.(duomenys neskelbtini)- fiksavo 5 000 Eur paskolos išmokėjimą V. K., kuri bendrovei nebuvo grąžinta iki bankroto bylos iškėlimo;
– į bendrovės apskaitą įtraukęs realiai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. į savo kaip atskaitingo asmens 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas įtraukė 16 940 Eur panaudojimą UAB „P.“ vardu jo surašytus ir P. N. pasirašytus už R. B. 7 kasos pajamų orderius (2016-01-11-2016-02-02) pagal 2016-01-26 PVM sąskaitas faktūras GAR Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamų paslaugų - internetinio puslapio ir duomenų bazės kūrimo viso 16 940 Eur sumai, kurių UAB „P.“ neatliko ir pinigų nemokėjo, o bendrovės pinigus 16 940 Eur pasisavino, nes į avanso panaudojimą įtrauktas 16940 Eur atsiskaitymas su bendrove „P.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, sumažino jo kaip atskaitingo asmens jo skolą bendrovei ir taip bendrovei padarytas 16 940 Eur nuostolis;
– pagal 2015-08-10 sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos būdu bendrovė už 23 000 Eur nupirkusi transporto priemonę BMW X5, valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) pagal 2015-11-06 automobilio panaudos sutartį Nr. 2 UAB „P.“ perdavusi laikinai ir neatlygintinai naudotis panaudos davėjui priklausantį automobilį, kuris 2016-04-11 lizinguotas turtas pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas turto savininkui UAB „C.“, taip bendrovė laikotarpiu nuo 2015-08-10 iki 2016-04-11 iš viso lizingo bendrovei sumokėjo 9 233,84 Eur, tačiau šiuo automobiliu nesinaudojo, taip padidino sąnaudas ir įsipareigojimus lizingo bendrovei, padarė bendrovei 9 233,84 Eur nuostolį;
– bendrovė 2013-08-26 sudariusi lizingo sutartį su UAB „M.“ ir įvykdžiusi sutarties sąlygas 2016-04-07 už 6 748,15 Eur savo nuosavybėn įsigijo automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2016-04-12 sutartį pardavė UAB „L.“ už 1 138 Eur, o pagal 2016 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščio duomenis AUDI A6 įsigijimo savikaina buvo 6748,15 Eur, nusidėvėjimas 2699,23 Eur, likutinė vertė 4 048,92 Eur, taip automobilį pardavus 2 910,92 Eur mažesne kaina, nei jo likutinė vertė, bendrovė patyrė 2 910,92 Eur nuostolį;
pagal sudarytus sandorius bendrovei buvo padarytas iš viso 106 940 Eur (40000 Eur (neapskaityti pinigai) + 50000 Eur (realiai nesuteiktos paskolos) + 16 940 Eur (avanso panaudojimas nepagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais)) nuostolis bei dėl nuostolingų sandorių bendrovė patyrė 11 933,07 Eur nuostolį (9 233,84 Eur (sumokėta lizingui už turtą)+2699,23 Eur (turto pardavimo nuostolis)), dėl šių jo kaip direktoriaus sudarytų sandorių padarė bendrovės „E.“ kreditoriams didelę turtinę žalą, kurių kreditoriniai reikalavimai 98 837 Eur sumai buvo patvirtinti Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi.
Kaltinamasis S. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį prisipažino iš dalies, o dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį neprisipažino ir parodė, kad buvo UAB „E.“ vadovas, bendrovės „D.“ pardavimų vadovas, su R. B. turėjo po 50 procentų šios įmonės akcijų. UAB „D.“ vadovavo R. B.. Įmonė „E.“ buvo parduota K. G.. Visi dokumentai K. G. buvo perduoti pagal teisės aktų reikalavimus. Įmonės dokumentai buvo laikomi buhalterijoje. Kratos metu pareigūnai paėmė dokumentus, o ko nepaėmė, liko B. Š. įmonėje. Parduodant įmonę K. G., šiam buvo pasakyta apie skolą įmonei, jis matė visus įsiskolinimus.
Dėl kaltinime nurodytų iš T. N. gautų 40 000 eurų kaltinamasis parodė, kad tuos pinigus T. N. sumokėjo K. G., o UAB „E.“ tik pardavė sklypą. Teigė, jog 40 000 eurų UAB „E.“ negavo. Dėl T. N. 13 000 eurų įsiskolinimo paaiškino, jog tai buvo tik buhalterinės korektūros klada, nes 13 000 eurų buvo sumokėta. Vienas namas buvo žmonos, kitas namas, o tiksliau žemės slypas su pamatais, buvo parduotas. „UAB „E.“ prekiavo, bet namų nestatė. Įmonė turėjo žemės sklypą, jame buvo pradėti pamatų statybos darbai. Įmonė medžiagų nepirko, o tik prekiavo medžiagomis. Namą statė K. G., pirko T. N.. Įmonė „E.“ nepirko medžiagų to namo statyboms, nesamdė nei V. D., nei K. G.. Kaltinamasis tvirtino, kad ji nemokėjo atlyginimo šiems asmenims ir jokių medžiagų nepirko. Bendrovių „E.“, „L.“ medžiagos buvo nupirktos, parduotos, išvežtos, bet jos nėra susiję su namų statyba. Vienas namukas, kuris buvo įmonės vardu, o tiksliau žemės sklypas su iš dalies pastatytais, bet neįregistruotais pamatais, už 13 tūkstančių eurų buvo parduotas T. N.. Iš T. N. nėra gavęs 40 000 eurų.
Kaltinamasis S. K. teigė, jog UAB „E.“ turėjo internetinius tinklalapius, kuriuose prekiavo santechnine įranga, elektros įranga bei kitomis prekėmis, susijusiomis su statybomis. Dalis prekių į tinklalapius patekdavo iš tiekėjų. Kaltinamasis S. K. tvirtino, jog nežino tokių aplinkybių, kad P. N. būtų pasirašęs R. B. vardu. Dėl šių aplinkybių nieko paaiškinti negali. Su P. N. nebuvo draugai, jo neprašė pasirašyti dokumentuose.
Dėl 16 940 Eur panaudojimo parodė, kad neoficialūs atlyginimai buvo mokami V. K., I. T., t. y. visiems šešiems įmonės „E.“ darbuotojams. Neoficialaus atlyginimo dydis priklausė nuo įdirbio, nuo parduotų prekių, pratęstų garantijų. Gruodžio mėnesį neoficialių atlyginimų dydis galėjo siekti ir 4 tūkstančiai eurų papildomai. Buvo naudojamos formulės neoficialiems atlyginimams vokeliuose mokėti. Atlyginimas vokeliuose buvo tris kartus didesnis nei oficialus. Susidarė pinigų suma, kuri buvo išmokėta neoficialiems UAB „E.“ darbuotojų atlyginimams. Tie pinigai buvo apskaityti ir nurašyti.
Kaltinamasis S. K. nesutiko su jam pareikštu kaltinimu dėl sąskaitų „UAB „L.“, „E.“, „V.“ bei „E.“ kaip neįvykusių operacijų, teigdamas, kad prekės buvo nupirktos ir parduotos klientams.
Kaltinamasis S. K. dėl UAB „E.“ išrašytų 7 PVM sąskaitų, kuriose įformintos prekių pardavimas už 38 674, 84 Eur sumą bendrovei „S.“ parodė, kad UAB „S.“ teikė pagalbą, kai trūko apyvartinių pinigų bendrovei „D.“. UAB „S.“ užsakydavo jiems prekes iš tiekėjų ir prekės teisiai važiuodavo klientams. UAB „S.“ užsidėdavo 5 procentų maržą ir tai yra normalūs procentai už paslaugą.
Kaltinamasis S. K. dėl paskolos V. D. išdavimo tvirtino, kad suteikė V. D. 50 000 eurų dydžio paskolą, kuri buvo reikalinga V. D. namo statybai. Skolino grynais, kokiomis kupiūromis neprisimena. V. D. nemokėjo palūkanų. Pinigų V. D. pagal sutartį negrąžino. Kokia skolinimo metu buvo UAB „E.“ finansinė padėtis, atsakyti negali, reikia žiūrėti įmonės dokumentus.
Liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamojo S. K. žmonai 2016 m. vasario 22 d. pardavė pardavė sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. įsigijo varžytinėse. Avansas – 5000 eurų – buvo sumokėti pavedimu iš V. K. sąskaitos, o kita dalis pinigų sumokėta grynais. Sklypą pardavė už 8000 eurų. Derybos dėl sklypo pirkimo prasidėjo keliais mėnesiais anksčiau iki sandorio sudarymo – davus rankpinigius, buvo nukelta sandorio data. Pradžioje sklypas buvo tuščias, bet pardavinėjant davė įgaliojimą pradėti statybas – buvo išlieti pamatai.
Liudytojas T. N. parodė, kad 2015 metais iš kaltinamojo pirko tuščią žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), sklypą susirado per pažįstamus. Sklypą pirko iš įmonės UAB ,,E.“, sandoris patvirtintas pas notarą. Berods 13 tūkst. Eur sumokėjo už sklypą. Buvo mokamas ir avansas. Mokėjo grynais pinigais. Neatsimena, ar pinigus sumokėjo pas notarą. Pareigūnams davė tikslesnius paaiškinimus. Namą statė samdyti meistrai, kurie buvo ne įmonės. Iš UAB ,,E.“ pirko kai kurias statybines medžiagas tik namo išorei. Namo vidų rengė kiti žmonės. Buvo išrašytos trys medžiagų pirkimo sąskaitos faktūros. Dėl medžiagų bendravo su kaltinamuoju ir su K., kuris statė namą. Medžiagas pirko tokias, kokias siūlė. K. pavardės nežino, taip pat nežino, ar jis dirbo UAB ,,E.“. Suprato, kad jis dirbo kaip fizinis asmuo, žodinio susitarimo pagrindu. Kaltinamasis rekomendavo K.. N. K., ar jis turi patentą. 40 tūkst. Eur suma yra už namo dėžutės statybą ir statybines medžiagas, t. y. ta suma iki kurios bendravo su K.. Konkrečiai sumos negali pasakyti. Mokėjo grynais ir kaltinamajam, ir K., neatsimena, ar duodavo dokumentą, kai sumokėdavo pinigus. Stengėsi, kuo griečiau pastatyti namą. Buvo pirkta statybinių medžiagų ir iš kitų įmonių, daugiausia iš įmonės ,,N.“. Įmonė ,,V.“ girdėta, neatsimena įmonės ,,E.“. Negali įvardinti, už kokią pinigų sumą iš kitų įmonių pirko medžiagų. Tvirtino liudytojo 2017 m. birželio 13 d. apklausos metu duotus parodymus, esančius 4 tome bylos 105-106 lapuose. Parodė, kad vėliau paaiškėjo, kad kažkur permokėjo, be to medžiagos nukeliavo ne pas jį (T. N.), todėl keliai išsiskyrė. Buvo, kad pats važiuodavo pirkti statybinių medžiagų, būdavo, kad K. važiuodavo pirkti, kai jam duodavo pinigų. Nežino, kur K. pirkdavo statybines medžiagas. P. K., neprisimena, ar jis yra rodęs čekį už medžiagas, ar pasakęs pagal faktą. Tyrėjai siuntė dokumentus, kuriuos rado, per kraustymą daug dokumentų pametė. Galėjo būti daugiau sąskaitų dėl medžiagų pirkimo. Pagal sąskaitas sumokėjo visas sumas. Negali atsakyti, kas jam atveždavo medžiagas, ar kaltinamasis, ar kažkas kitas, nes sąskaitos buvo iš UAB ,,E.“. Negali atsakyti, ar K. G. gavo pinigus iš kaltinamojo. Liudytojas parodė, kad jis su K. G. atsiskaitydavo. Už medžiagas mokėjo kaltinamajam kaip UAB ,,E.“ pagal sąskaitas, o už darbą mokėjo K. G.. Negali tiksliai pasakyti, kiek sumokėjo už darbą iš tos bendros 40 000 eurų sumos. Gali būti, kad 6000 eurų yra sumokėjęs už darbą.
Liudytojas K. G. parodė, kad UAB ,,E.“ – V. B. įmonė, o 2015 m. buvo S. K.. Planavo dirbti, bet neišėjo. Kaltinamasis, kaip UAB ,,E.“ vadovas, paprašė pastatyti namą. Dirbo toje įmonėje statybininku, turėjo verslo liudijimą. Viskam vadovavo kaltinamasis. Dar dirbo V. D.. Per mėnesį, gal dar greičiau pastatė namą. Dirbo kaip UAB ,,E.“ darbuotojas. Dirbo kaip samdomas darbuotojas su verslo liudijimu, jį su V. D. samdė S. K.. Nežino tarp ko buvo sudaryta sutartis dėl namo statybos, nežino, ar buvo sudaryta sutartis. Teisiškai UAB ,,E.“ statė namą. T. N. susitarimas buvo kaip su UAB ,,E.“. Jis (K. G.) su T. N. sutarties dėl namo statybos nepasirašė. Padarė pamatus, sienas ir stogą, neįrenginėjo namo vidaus, apdailos nedarė. Pinigus už darbą grynais vieną kartą, kai atliko darbą, sumokėjo kaltinamasis, dokumentų dėl atsiskaitymo nepildė. Namo šeimininkas pinigų už darbą nemokėjo. Iš T. N. yra gavęs pinigų už namo statybą – jis yra sumokėjęs už darbą, gal 6000 eurų, ir S. K. yra sumokėjęs už darbą apie 3000 eurų. Dalindavosi pinigus su V. D., abiem išėjo po 5000 eurų. Neatsimena sumos, kurią kaltinamasis jam sumokėjo už darbą, pradžioje buvo duotas avansas, atrodo, bendra suma 5000 eurų, bet tiksliai neprisimena. Nesirūpindavo medžiagomis, skambindavo kaltinamajam, kai trūkdavo medžiagų, kurias po skambučio atveždavo. Medžiagų to namo statybai nėra pirkęs. Prisiminė, kad už nupirktas plytutes (čekį nuvežė T. N.) T. N. yra davęs 200 eurų. Kontaktavo su kaltinamuoju, namo šeimininko telefono numerio neturėjo, su šeimininku kontaktavo tik darbų pabaigoje. Kai statė namą, gerai sekėsi, sugalvojo perimti įmonę ,,E.“ ir pats vykdyti veiklą, bet nepavyko, jokios veiklos nevykdė. Kaltinamasis 2016 m. gegužės 27 d. perrašė įmonę, važiavo pas notarą, perdavė kažkokius dokumentus, dalis dokumentų buvo policijoje. Pinigų kaltinamajam už įmonę nemokėjo. Pas notarą buvo su kaltinamuoju, buhalterių nebuvo. Jo (K. G.) iniciatyva nusipirko įmonę ir turėjo tikslą statyti namus, bet taip išėjo, kad nieko nebedarė, naudos jokios nebuvo. Jį perspėjo, kad ta įmonė turėjo skolų, gal 80 tūkst. eurų, bet įmonė turėjo ir turto (turėjo būti dvi mašinos, gal net trys), sakė, kad turtą pardavus, galima būtų padengti skolas ir dirbti toliau. Įmonės turto neperėmė. Nesidomėjo, kur įmonės automobiliai. Nežino, kokios įmonės buvo skolingos nupirktai įmonei. Girdėjo, kad UAB ,,E.“ skolino kaltinamojo broliui V., bet su juo (K. G.) nebuvo apie tai kalbėta. Kai tapo direktoriumi, gal du mėnesius buvo įdarbintas toje įmonėje. Kitų darbuotojų nebuvo. Tapęs direktoriumi, jokios veiklos nevykdė, buhalterės neturėjo. Jokių sandorių nesudarė. D. V. B. irgi norėjo tą įmonę pasiimti. Siūlė jam pabūti vadovu. Tai buvo gal po 4 mėnesių ar pusės metų, nuo įmonės įsigijimo. V. B. paaiškino, kad UAB ,,E.“ turi skolų. Kadangi veiklos nevykdė, perrašė V. B. įmonę. V. B. pinigų už tai nemokėjo. Kai V. B. perrašė įmonę, tada sužinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla. Visus dokumentus supakavo ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui. V. D. - draugas, kartu namuką statė. V. D. įmonei buvo skolingas. Skolinosi, kad namą savo (duomenys neskelbtini) suremontuotų, jis sakė, kad reikia paskolos. V. D. pirko blokelius, apšiltinimo medžiagas, padėjo jam suvežti medžiagas. Neįsivaizduoja, kokio dydžio skola. Kai jis (K. G.) vadovavo įmonei, V. D. žadėjo grąžinti skolą. V. D. įmonei buvo skolingas, neatsimena, ar 50 tūkst. eurų. V. D. pasiskolino pinigus, kol jis (K. G.) dar nebuvo nusipirkęs įmonės. Kai pirko įmonę kaltinamasis parodė dokumentus, kiek V. D. skolingas įmonei. Žino ir iš kaltinamojo, ir iš V. D., kad yra skola įmonei. Su V. D. 2016 metais bendravo, jis sakė, kad grąžins skolą. Po to, kai pastatė namą T. N., šalia esančiame kitame sklype išliejo pamatus. Kaltinamasis sumokėjo už to namo pamatus, šeimininkų nežino.
Liudytojas V. B. parodė, kad K. G. paprašė mėnesiui persirašyti jo (V. B.) vardu įmonę ,,E.“, sakė, kad draugas grįš iš užsienio ir tada perrašys įmonę vėl ant draugo vardo, t. y. atsiims ją. Tai buvo prieš kelis metus, apie rugpjūčio 5 dieną. Ėjo pas notarą, nelabai skaitė, kur pasirašė. Už tai pasiūlė 50 eurų. Nieko neperėmė – nei dokumentų, nei antspaudų. Nieko nežinojo apie tą įmonę. K. G. sakė, kad ta įmonė bankrutavo ir nieko nebebus. Nevykdė jokios veiklos. Dokumentų niekur nesiuntė, nes jų net nematė. Nuo 2016 m. ta įmonė buvo jo (V. B.) žinioje. Nežino, kada tai įmonei iškelta bankroto byla.
Liudytoja A. K. parodė kad dirbo buhaltere bendrovėje ,,L.“, kurioje ir pradžių direktoriumi buvo L. J., vėliau - S. K.. Kai keitėsi direktoriai, buvo surašytas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo aktas, bet ji nedalyvavo. Buvo perduoti visi dokumentai - ir pirminiai, ir registrai. Visi dokumentai buvo pas kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai ji turėdavo važiuoti pas jį, su kaltinamuoju matėsi gal tris keturis kartus, vėliau išėjo iš darbo. Neturėjo priėjimo prie didžiosios knygos, nes viskas buvo programoje, bet priėjimas buvo nelaisvas. Nuvažiavus į ofisą, bandė žiūrėti dokumentus, priduoti ataskaitas. Ji pildė tik deklaracijas. Pradžioje ,,L.“ užsiiminėjo ventiliacijos darbais, pardavinėdavo radiatorius, stantechnikos įrangą, tačiau direktoriaujant S. K., įmonė ėmė pirkti kažkokias statybines medžiagas. Klausė apie sandėliavimą, jai sakė, kad bus parduotos visos prekės. Kai yra vykdoma statyba, tai yra visai kita apskaita. Klausė direktoriaus, ar įmonė keis veiklą, nes įmonės įstatuose buvo nurodyta veikla - prekyba, o keičiant veiklą, skiriasi PVM kodas. Ta įmonė neturėjo užsiimti statyba. Savo iniciatyva išėjo iš darbo, pamatė, kad kažkas nebe taip vyksta, direktorius buvo užsiėmęs, trūko ir laiko atsakymams į jos klausimus, o norint dirbti, reikėjo bendravimo. Kiek žino, kaltinamasis S. K. nuvežė buhalterinius dokumentus į apskaitą tvarkančią įmonę (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prašė jos nuvažiuoti ten ir paaiškinti, bet ji neturėjo, ką paaiškinti. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu dotus parodymus, kurie užfiksuoti 2017 m. gruodžio 14 d. apklausos protokole, esančiame 4 t. 64-66 bylos lapuose.
Liudytoja K. M. parodė, kad dirbo įmonėje buhaltere, jai buvo priskirta tvarkyti įmonės ,,L.“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į UAB ,,E.“, buhalteriją. Nuo 2014 m. liepos 18 d. tvarkė buhalterinius dokumentus. Pradžioje ,,L.“ direktoriumi buvo L., paskui S. K.. R. B. nežino, su juo nėra bendravusi. Tvarkė buhalterinę apskaitą, vedė pirminius buhalterinius dokumentus į sistemą, dirbo su buhalterine programa ,,Rivilė“. Pagal turimus dokumentus suvesdavo pirkimo, pardavimo sąskaitas, banko išrašus, sutvarkydavo avansinę apyskaitą. Nebeatsimena, ar išrašinėdavo sąskaitas faktūras įmonės vardu, jei tai buvo daroma, tai direktoriaus pavedimu, nes nežinodavo, kuo prekiauja ta įmonė. Jai pats direktorius ar kiti darbuotojai pristatydavo pirminius dokumentus, kartais dokumentus patys pasiimdavo. UAB ,,E.“ administratorė I. T. taip pat atveždavo dokumentus. Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus suvesdavo, susegdavo į segtuvus ir jie likdavo įmonėje. Nebuvo jokių trukdžių dėl dokumentų pateikimo. Banko prisijungimų neturėjo, jai atnešdavo banko išrašus. PVM deklaracijas teikė ji ar direktorė B. K.. Balansus ir metinę atskaitomybę sudarydavo direktorė B. K.. Visos deklaracijos buvo pateiktos laiku. 2016 m. balandžio mėnesį buvo daroma krata ir FNTT pasiėmė dalį įmonės dokumentų, likusius dokumentus atidavė pačiam direktoriui kaltinamajam S. K., nutraukdami buhalterinės paslaugos sutartį. Ne ji sprendė dėl sutarties nutraukimo. Jei krata daryta balandžio mėnesio pradžioje, nemano, kad visi dokumentai už kovo mėnesį buvo pristatyti ir suvesti. Bendrovė ,,L.“ dalį prekių perpardavinėdavo, dar buvo statomas namas. Grynųjų pinigų nebuvo. Nepamena apie įmonei suteiktas paskolas. Policijoje jai buvo pateiktas segtuvas, kuriame dokumentai buvo susegti chaotiškai. Pareigūnai klausė, ar ji tokį chaosą atidavė, ji pasakė, kad atidavė dokumentus susegtus tvarkingai, kur pirkimai - ten pirkimai, kur pardavimai - ten pardavimai, ir pagal metus sudėta. Neatsimena, kokių metų tie dokumentai. Prisimena, kad kai kurių dokumentų lapo kampai buvo nukirpti tam, kad nesimatytų numeracija, nors jos atidavė visus dokumentus tvarkingai sunumeruotus. Neatsimena, kokie buvo pateikti įmonės dokumentai po kratos, reiktų žiūrėti pagal aktus. Kokius dokumentus vėliau atidavė direktoriui, tai reiškia tie dokumentai nebuvo paimti kratos metu.
Liudytoja B. Š. parodė, kad tvarkė bendrovės ,,E.“ buhalterinę apskaitą, buhalterė K. M. vedė pirminius dokumentus, teikdavo PVM deklaracijas, ji (B. Š.) sudarė balansus ir metines ataskaitas. UAB ,,E.“ užsiėmė prekyba. S. K. ir kažkokia mergaitė, kuri pas jį dirbo, atveždavo dokumentus. S. K. ateidavo, kai reikėdavo balansų ar šiaip kokių ataskaitų. Nutraukė paslaugų sutartį su šia įmone, nes atėjo FNTT ir pasiėmė minėtos įmonės visus dokumentus, todėl nenorėjo turėti reikalų su tokia įmone. Dokumentai, kuriuos paėmė kratos metu, buvo sutvarkyti. Neatsimena, ar buvo suvesti dokumentai už 2016 m. sausio - kovo mėnesius. Visus likusius dokumentus atidavė pagal perdavimo aktą direktoriui su nutraukimo sutartimi. Už tą laikotarpį, kurį tvarkė įmonės buhalteriją, sunumeravo dokumentus. Dar gavo dokumentų – sąskaitų – iš UAB „E.“ po kratos, todėl skambino tyrėjai ir klausė, kur dėti tuos dokumentus, atsakė, kad jiems dokumentų nereikia. Todėl dokumentus įvedė į įmonės buhalterinę sistemą ir juos atidavė direktoriui. Neprisimena, ar turėjo prisijungimus prie įmonės buhlterinės sistemos po kratos. Buvo atvejis, kai kaltinamasis paprašė pas jį užeiti, nes norėjo kažką paklausti. Būdama pas jį parduotuvėje ,,V.“, ji pasidėjo ant stalo dokumentus, kuriuos turėjo su savimi, o išeidama, ėmė savo dokumentus ir kartu pagriebė ne savo popierius, įsidėjo į rankinę. Dokumentų net nepastebėjo, išsiėmė grįžusi kabinete, pasidėjo ant stalo ir atėjo tyrėjai atlikti kratos. Taip pas ją pakliuvo įmonės ,,D.“ dokumentai. Tvirtino ikiteisminio tyrmo metu duotus parodymus, esančius 4 t. 43, 46-47, 50 b. l.
Iš 2016–04–08 Pranešimo apie sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. Š. įmonė pranešė UAB „E.“, jog nuo 2016 m. balandžio 29 d. įskaitytinai vienašališkai nutraukia paslaugų teikimo sutartį, pasirašytą 2014 m. 07 mėn. 18 Nr. 63 (4 t., b. l. 45).
Iš 2016–05–26 Dokumentų perdavimo – priėmimo akto Nr. 1–1 matyti, jog B. Š. įmonės savininkė B. Š. perdavė, o UAB „E. direktorius S. K. priimė akte nurodytus dokumentus (4 t., b. l. 50).
Iš 2016–04–29 Pranešimo apie sutarties nutraukimo pratęsimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016–05–24 Susitarimo apie sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog abipusiu susitarimu buhalterinių paslaugų sutartis sudaryta 2014–07–18 Nr. (duomenys neskelbtini) nutrūksta nuo 2016–05–26 (4 t., b.l. 52).
Liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamajam ir jo kolegai R. B. skolindavo (grynais, pavedimais) pinigus prekių užpirkimui. Skolindavo įvairiomis sumomis, kurių neprisimena, ir kaip fiziniam asmeniui, ir įmonėms - ,,D.“, ,,E.“. Jie skolindavosi pinigus, jis iš to uždirbdavo. Kai pradėjo strigti atsiskaitymai, tada nebeskolino. Įmonei ,,D.“ gal net ir 10 tūkst. yra skolinęs. Skolindavo ir kaip įmonė, ir kaip fizinis asmuo. Jo įmonė - ,,P.“. Buvo sudaryta panaudos sutartis dėl automobilio BMW X5, kuris priklausė bendrovei ,,E.“. Kadangi dažnai skolindavo pinigus, o jo įmonė automobilio neturėjo, tai kaltinamasis pasiūlė pasinaudoti jo automobiliu, paskui gal jį nusipirkti. Kokiu tiksliai laikotarpiu naudojosi automobiliu, atsakyti negali. Gal du tris mėnesius tuo automobiliu naudojosi. Nemokėjo bendrovei už to automobilio naudojimąsi. Buvo pasiūlymas automobilį išsipirkti, bet apie kainą nekalbėjo, paskui grąžino tą automobilį. Pats S. K. automobiliu kartais naudodavosi, jei jo automobilis sugesdavo. Dokumentuose matė, kad automobilis priklausė įmonei ,,E.“, kad tai lizinginė prekė. Padėjo kaltinamajam prie namo (duomenys neskelbtini) statymo. Dirbo įmonėje su nekilnojamuoju turtu, žinojo, kad galima nupirkti sklypą, pastatyti namą, parduoti ir uždirbti. Tai kaltinamajam patarė dėl projekto pasirinkimo. Buvo nuvažiavę pirkti statybinių medžiagų.
Liudytojas V. D. parodė, kad 2015 metų vasarą su K. G. statė porą namų (duomenys neskelbtini), juos pasamdė S. K., užsakovo nežino. Dirbo apie tris mėnesius, kaip samdomi darbininkai, su K. G. turėjo išsiėmę patentus (abu važiuodavo į mokesčių inspekciją kas mėnesį patentą prasitęsti). Atlyginimą mokėdavo kaltinamasis kas dvi savaites ar kas mėnesį. Kaltinamasis buvo kaip darbdavys, buvo sutartas atlyginimas. Kokią pinigų sumą sumokėjo kaltinamasis už darbą, neprisimena, nenuskriaudė. Pinigus jam (V. D.) už darbą paduodavo K. G., o K. G. pinigus duodavo kaltinamasis. Statybines medžiagas atveždavo automobiliu įmonė, smulkias medžiagas atveždavo K. G., kaltinamasis taip pat atveždavo statybines medžiagas. Nėra pasirašinėjęs dokumentų kaltinamojo prašymu, nieko nepirko ir nesiskolino iš kaltinamojo įmonės. Nėra skolininęsis 50 000 Eur iš kaltinamojo. Buvo pasiskolinęs 10 000 litais iš kaltinamojo automobilio pirkimui, taip pat iš tų pinigų pirko du langus. Tada jokio dokumento nesurašė, buvo žodinis susitarimas, pagal kurį mokėjo procentus ir atidavinėjo paskolą kas mėnesį. Per pusantrų metų ar pora metų visą paskolą su palūkanomis kaltinamajam grąžino. Įmonė „E.“ jam nežinoma. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 5 tome, bylos 13-14, 25-26 lapuose, kad 2014 metais iš S. K. buvo paėmęs 10 000 litų paskolą; kokioje firmoje S. K. tuo metu dirbo neprisimena, tik žino, kad tos firmos ofisas buvo (duomenys neskelbtini), ten kur buvo varlė.lt; kadangi buvo S. K. pažįstamas, tai jokių dokumentų, dėl to, kad pasiėmė iš jo paskolą, nereikėjo; kas mėnesį jam nunešdavo grynais tam tikrą sumą pinigų; S. K. tada paskolino 10 000 litų su palūkanom, jam visą sumą su palūkanom grąžino gal per pora metų.
Liudytoja J. D. parodė, kad gyvena gal prieš 10–11 metų pirktame privačiame name. Pirko seną namą, kurį po truputį iš asmeninių uždirbtų pinigų su vyru tvarkė – vienais metais išorę pasitvarkė, kitais – stogą. Namas nėra užbaigtas. Tėvas V. D. finansiškai neprisidėjo prie namo gerinimo, o padėjo darbu. Tėtis minėjo, kad teisme klausinėjo apie 50 tūkst. eurų paskolą. Ankščiau nieko nežinojo apie pinigus. Į namą investavo gal 2000 eurų, ar šiek tiek daugiau. 2015 metais tėtis nieko nestatė, jei ko paprašydavo, jis padėdavo.
Liudytojas V. K. parodė, kad 2015–2016 metais dirbo UAB „E.“ ekspeditoriumi pardavėju, o UAB „D.“ pardavimų vadovu, pradžioje vadybininku. UAB „E.“ bendrovėje iš pradžių atlyginimas buvo apie 400–500 Eur, vėliau atlyginimą pakėlė iki 1000 Eur. Dalį atlyginimo mokėjo grynais, dalį į pervesdavo kortelę. Grynais mokėdavo apie 500–600 Eur per mėnesį. Kas mėnesį buvo nustatytas planas, kiek darbuotojas turi surinkti vidutiniškai. Priedus skaičiuodavo nuo viršyto pelno.
Iš VĮ „R.“ išrašo matyti, kad S. K. ir R. K. sudarė žemės sklypo 2013-12-13 pirkimo sutartį (duomenys neskelbtini). (t.11, b.l. 116-124).
Iš VĮ „R.“ išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2016-03-02 priklausė M. P. (pagal 2014-05-26 turto varžytinių aktą), o nuo 2016-03-02 iki 2017-05-23 R. K. (pagal 2016-02-22 pirkimo-pardavimo sutartį). (t. 11, b. l. 125-134).
Iš 2016-04-07 kratos protokolo matyti, kad, atlikus B. Š. individualioje įmonėje adresu (duomenys neskelbtini) kratą, buvo paimti UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 14, b.l. 7-9; 4-5).
Iš 2016-07-13 pateikimo matyti, kad S. K. su lydraščiu pateikė 4 segtuvus su bendrovės „E.“ dokumentais (t.10, b.l. 94).
Iš specialisto išvados 2017 m. liepos 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „E.“ matyti, kad bendrovės pavadinimas „L.“ 2015-04-15 pakeistas į UAB „E.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-22 buvo L. J., o laikotarpiu nuo 2014-05-22 iki 2016-05-01 – S. K..
Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-28 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė A. K., laikotarpiu nuo 2014-07-28 iki 2016-05-24 tvarkė B. Š. įmonė. 2014-07-18 su S. K. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą pagal pateikiamus dokumentus. Sutartis nutraukta 2016-04-08 dėl paimtų dokumentų ir neturint prieigos prie serverio. Pagal pateiktus dokumentus 2015 metų pelno mokesčio deklaraciją, ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus ir asmenis VMI ir 2015 m. bendrovės finansinę atskaitomybę VĮ „R.“ 2016-05-25 pateikė B. Š.. 2016-04-29 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie sutarties nutraukimo pratęsimą“ nurodyta, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis pratęsiama neribotam laikui kol bus pateiktos visos metinės ataskaitos už 2015 metus. 2016-05-24 susitarimu dėl sutarties nutraukimo nurodyta, kad paslaugų teikimas nutrūksta nuo 2016-05-26.
Kratos, atliktos 2016-04-07 B. Š. individualioje įmonėje adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtuose dokumentuose, kurie buvo pateikti tyrimui, 2014 ir 2016 metų didžiosios knygos sąskaitų apskaitos registrų nerasta.
Tyrimui pateiktuose dokumentuose (segtuvas UAB „E.“ 2016 m. Įvairūs dokumentai ir t.t.), rastas 2014-07-21 Bylų (dokumentų) perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad buhalterė A. K. perdavė (pasirašė) 2012, 2013 m. ir laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 dokumentus, tačiau akte nėra fiksuota asmens, kuriam perduoti dokumentai vardas, pavardė, pareigos, parašas. 2014-07-21 perduodamų dokumentų sąraše apskaitos registrai neįvardinti.
B. Š. pateikė 2016-05-26 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas dokumentų už 2011 – 2014 metus, 2013-2014 metų (akto eilutės Nr. 6) apyvartos žiniaraščių, didžiosios knygos, balansų, 2015 metų apyvartos žiniaraščių, balansų, metinių ataskaitų (akto eilutės Nr. 18), 2016 m. pirkimų, pardavimų, kasos, banko, avansinių apyskaitų, darbo užmokesčio, VMI deklaracijų, Sodros ataskaitų už 2016 m. (akto eilutės Nr.19) perdavimas UAB „E.“ direktoriui S. K..
Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2016-06-10 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. reikalauta pateikti visus turimus UAB „E.“ buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-05-01 (7 priedas). S. K. su lydraščiu (užregistruotas Panevėžio AVPK 2016-07-13, VĮ „R.“ duomenimis bendrovės direktoriumi nuo 2016-05-27 buvo K. G. (2 priedas)) pateikė 4 segtuvus, kuriuose 2014 ir 2016 metų apskaitos registrų nerasta. Nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti 2014 ir 2016 metų apskaitos registrai, išskyrus kontrolinį apskaitos registrus – kasos knygas ir avanso apyskaitas. Pagal aukščiau nurodytus faktus ir aplinkybes 2014 ir 2016 metais apskaitos registrai buvo sudarinėjami, tačiau nebuvo išsaugoti ir tyrimui nepateikti. Kratos metu paimtuose ir S. K. pateiktuose dokumentuose nerasta trumpalaikio turto-prekių, skirtų perparduoti apskaita, nepateikti 2014-2015 metų turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aktai.
UAB „E.“ 2016 metais, panaudodama UAB „P.“ išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (pagrindas išvados 4 ir 5 lentelės), kuriuose rekvizitai (ūkinės operacijos turinys, jos rezultatas pinigine išraiška ir asmens išrašiusio ir pasirašiusio dokumentus) neatitinka tikrovės, į S. K. 2016m. sausio - vasario mėn. avanso apyskaitas įtraukė 16 940 Eur (iš jų: paslaugų vertė - 14000 Eur, PVM - 2940 Eur) paslaugų įsigijimo ir atsiskaitymo už jas ūkines operacijas, kurios neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punkto reikalavimus, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl į bendrovės apskaitą įtrauktų tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų 2940 Eur padidintas pirkimo PVM. Dėl tyrimui nepateiktų 2016 m. apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti, į kokias buhalterinės sąskaitas (turto ar sąnaudų) buvo įtraukta 14 000 Eur paslaugų vertė (galėjo būti padidintas ilgalaikis nematerialus turtas arba sąnaudos).
UAB „E.“ 2016 metais, panaudodama UAB „P.“ išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (pagrindas išvados 2 ir 3 lentelės), kuriuose rekvizitai (ūkinės operacijos turinys, jos rezultatas pinigine išraiška ir asmens išrašiusio ir pasirašiusio dokumentus) neatitinka tikrovės, į buhalterinę apskaitą (2016 m. sausio mėn. pirkimo operacijų žurnalą, S. K. 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas) įtraukė 16 940 Eur (iš jų: paslaugų vertė – 14 000 Eur, PVM – 2940 Eur) paslaugų įsigijimo ir atsiskaitymo už jas ūkines operacijas, kurios neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Bendrovė, į apskaitą (2016 m. pirkimo operacijų žurnalą, S. K. 2016 m. sausio - vasario mėn. avanso apyskaitas) įtraukdama tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, 14 000 Eur sumažino atskaitingo asmens skolą bendrovei (dėl nepateiktų didžiosios knygos sąskaitų negalima nustatyti ar bendrovė padidino turtą (pvz.: ilgalaikio nematerialaus dydį), ar sąnaudas ir 2940 Eur įtraukė į PVM atskaitą, tuo sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM.
2016 m. sausio – vasario mėn. į S. K. avanso apyskaitas įtrauktas 16 940 Eur panaudojimas, kaip skolos bendrovei „P.“ sumokėjimas pagal šios bendrovės vardu surašytus kasos pajamų orderio kvitus (pagrindas išvados 3 lentelė), kuriose ūkinės operacijos neįvyko dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl negalima nustatyti kur buvo panaudoti į avanso apyskaitas išlaidas įtraukti 16 940 Eur. Bendrovei padarytas 16 940 Eur nuostolis.
UAB „E.“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2014 ir 2016 metų apskaitos registrų (išskyrus kontrolinį apskaitos registrą – kasos knygas ir avanso apyskaitas, kai kuriuos pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalus, kuriuose įrašyti duomenys skirti PVM deklaracijai užpildyti) ir 11 PVM sąskaitų faktūrų (14 priedo 2 lapas), kuriose buvo įformintas 55 523,84 Eur (iš jų: prekių vertė – 45887,49 Eur, PVM – 9636,35 Eur) prekių įsigijimas iš UAB „D.“. Tyrimui nebuvo pateikti 2014 m. kovo, birželio ir lapkričio mėn. pirkimo operacijų žurnalai ir 2014 m. vasario, kovo, balandžio, birželio – gruodžio mėn. pardavimo operacijų žurnalai, buhalterinių sąskaitų (didžiosios knygos) apyvartos žiniaraščiai, kuriuose būtų pagal dokumentus užregistruotos ilgalaikio ir trumpalaikio turto (prekių, skirtų perparduoti, kuro, pagamintos produkcijos, kasos, atsiskaitomųjų sąskaitų apyvartos žiniaraščių), nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ūkinės operacijos. Tyrimui nebuvo pateikti 2016 m. kovo – balandžio mėn. pirkimo ir pardavimo operacijų žurnalai, buhalterinių sąskaitų (didžiosios knygos) apyvartos žiniaraščiai, kuriuose būtų užregistruotos ilgalaikio ir trumpalaikio turto (prekių, skirtų perparduoti, kuro, pagamintos produkcijos, kasos, atsiskaitomųjų sąskaitų apyvartos žiniaraščių), nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ūkinės operacijos. Taip pat buvo neišsaugota ir tyrimui nepateikta 11 laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose buvo įformintas 55 523,84 Eur (iš jų: prekių vertė – 45887,49 Eur, PVM – 9636,35 Eur) prekių įsigijimas iš UAB „D.“.
Apskaitos registrai už 2014 ir 2016 metus nebuvo išsaugoti ir tyrimui nepateikti. Tuo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai. Nesivadovauta 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymu. Pagal 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro Įsakymo Nr.V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomos ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus.
Dėl neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų apskaitos registrų nėra galimybės įvertinti UAB „E.“ 2014 metų finansinėje atskaitomybėje (2016 metų finansinė atskaitomybė VĮ „Registrų centras“ nepateikta) įrašytų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio teisingumo, 2014 ir 2016 metais pelno mokesčio ir PVM deklaracijose deklaruotų apmokestinamųjų sandorių teisingumo ir pagrįstumo. Bendrovės tyrimui pateiktuose 2014-2016 metų pirkimo ir pardavimo operacijų žurnaluose įrašytos sumos nesutampa su PVM deklaracijose įrašytais duomenimis. Tyrimui buvo pateikti 2015 metų didžiosios knygos sąskaitų registrai, susegti ne eilės tvarka (sumaišyta) pagal sąskaitas fragmentai. Tyrimui pateiktuose 2014-2016 metų pardavimo ir pirkimo operacijų žurnaluose įrašyti duomenys netikslūs, neišsamūs ir nepatikimi. UAB „E.“ 2014-2016 metų apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimų, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Padaryti pažeidimai trukdė įvertinti bendrovės 2014-2016 metų turtą ir įsipareigojimus. Pagal pirkimo dokumentuose įformintus statybinių medžiagų duomenis, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) buvo statomi du namukai, t. y. jų statybai buvo panaudotos 40 321,53 Eur (pirkimo kainomis) statybinės medžiagos. Tačiau bendrovė 6 (šešiose) PVM sąskaitose faktūrose įformino ne atskirų nebaigtų statyti namų (objektų) pardavimą, o kaip statybinių medžiagų pardavimą (pagrindas išvados 8 lentelė) UAB „E.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „V.“, iš viso 53 405,11 Eur (iš jų: prekių vertė – 44136,44 Eur, PVM – 9268,67 Eur). Pagal bendrovės dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad bendrovės vardu buvo surašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas tokių pat statybinių medžiagų, tokia pat kaina pardavimas skirtingiems pirkėjams: UAB „E.“ ir T. N.. 2015 m. buhalterinėje sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini)“ T. N. 19 954,30 Eur skola pagal 2015-09-01 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neapskaityta, o 2015-12-18 apskaityta UAB „E.“ 19 954,30 Eur skola, nors tikrasis mokėtojas už medžiagas ir darbus, statant namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo T. N.. UAB „E.“, buhalterinėje apskaitoje (dokumentuose ir apskaitos registruose) įformindama statybinių medžiagų pardavimą pagal 6 (šešias) PVM sąskaitas faktūras įmonėms, o ne tikriesiems objektų pirkėjams pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nurodytus reikalavimus. Dėl PVM sąskaitose faktūrose įformintų ūkinių operacijų, kurios pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes neįvyko, iš dalies negalima nustatyti bendrovės laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 veiklos, turto dydžio (pirkėjų įsiskolinimo) bei jo struktūros.
PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose įformintos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės, bendrovės UAB „E.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „V.“, galėjo suformuoti 44 136,44 Eur sąnaudas ir 9 268,67 Eur padidinti pirkimo PVM, ir tuo sumažinti mokamus mokesčius į biudžetą. Bendrovė grynųjų pinigų (40 000 Eur) priėmimo neįformino kasos pajamų orderiais (pinigų priėmimo kvitais) ir jų neįtraukė į kasos knygos pajamas ir neapskaitė apskaitos sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini)“ registruose. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat pažeisti 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimai, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Dėl padarytų pažeidimų 2015 metų apskaitoje nebuvo apskaitytas 40 000 Eur turtas (pinigai kasoje). Nustatyta, kad bendrovė 2015-10-01 pagal Panevėžio r. 3-ajame notarų biure patvirtintą sutartį pardavė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) C, T. N. už 13 000 Eur. Bendrovės apskaitoje - „Sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas Pirkėjo T. N. 13 000 Eur įsiskolinimas PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu (PVM sąskaita faktūra tyrimui nepateikta). Bendrovė 2015-10-01 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 13 000 Eur priėmimą iš T. N. ir kasos knygoje fiksavo 13 000 Eur padidėjimą kasoje. Tačiau bendrovės apskaitoje nebuvo sumažinta „P. T. N.“ skola, tačiau sąskaitoje „Nr. 4441 Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai“ fiksavo 13 000 Eur bendrovės skolos T. N. padidėjimą. Pagal įrašus apskaitos registruose padidėjo bendrovės skola T. N., o ne sumažėjo pirkėjo įsiskolinimas, kuris buvo apskaitytas „Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pažeistas 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 15 straipsnio 9 dalies reikalavimas, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Dėl neteisingų įrašų iškraipytas bendrovės turtas ir įsipareigojimai.
T. N. pateikė vieną 2015-09-01 UAB „E.“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LEG 000000450 (26 priedas), kurioje įformintas statybinių medžiagų pardavimas T. N. iš viso 19 954,30 Eur (iš jų: prekių vertė 16491,15 Eur, PVM 3463,15 Eur). To paties numerio 2015-12-18 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) buvo įformintas tokių pat statybinių medžiagų, tokia pat kaina pardavimas bendrovei UAB „E.“. 2015 m. buhalterinėje sąskaitoje (27 priedo 7 lapas) „Nr. (duomenys neskelbtini) “ T. N. 19 954,30 Eur skola pagal 2015-09-01 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neapskaityta, o 2015-12-18 apskaityta UAB „E.“ 19954,30 Eur skola, nors tikrasis mokėtojas už medžiagas ir darbus, statant namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo T. N.. Statybinės medžiagos pagal 2015-09-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 19 954,30 Eur (iš jų: prekių vertė –16491,15 Eur, PVM – 3463,15 Eur) buvo parduotos T. N.. Tačiau UAB „E.“ 2015-12-18 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino prekių pardavimą bendrovei „E.“. Bendrovė jų priėmimo neįformino kasos pajamų orderiais (pinigų priėmimo kvitais) ir jų neįtraukė į kasos knygos pajamas ir neapskaitė apskaitos sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini)“ registruose. Už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-575 11 straipsnio 1 dalį atsako vyriausiasis buhalteris arba kiti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Dėl neteisingų įrašų iškraipytas bendrovės turtas ir įsipareigojimai.
UAB „E.“ prekių UAB „S.“ nepateikė, o tik pagal susitarimą su S. K. PVM sąskaitose faktūrose įformino prekių pardavimą UAB „D.“. UAB „E.“ laikotarpiu nuo 2015-12-18 iki 2016-01-26 surašė 7 PVM sąskaitas faktūras (pagrindas išvados 5 lentelė), pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punkto reikalavimus, nes dokumentuose (išvados 5 lentelė) įformintas 38 674,84 Eur (iš jų: prekių vertė – 31 962,67 Eur, PVM 6 712,17 Eur) prekių pardavimas UAB „S.“ neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes. Dėl surašytų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias prekės bendrovėms „S.“ ir UAB „D.“ nebuvo realiai parduotos (patiektos), bendrovei „D.“ padarytas 24 484,09 Eur nuostolis (prekių vertė UAB „S.“ PVM sąskaitose faktūrose įformintomis kainomis).
UAB „E.“ tyrimui pateikė 2015-12-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad bendrovė suteikia 50 000 Eur paskolą V. D.. Bendrovės pateiktame 2015-12-01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas 50 000 Eur išdavimas iš kasos. Dokumente yra įmonės vadovo ir kasininko išdavusio pinigus parašai ir pinigų gavėjo parašas. Dokumente eilutėje „gavau“ neįrašyta gautoji suma eurais – žodžiais, o centai – skaitmenimis, neįrašyti asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Kasos išlaidų orderis įformintas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 punkto reikalavimų: „jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis“.
UAB „E.“ 2015-12-01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas 50 000 Eur paskolos išdavimas V. D. neįvyko pagal dokumente nurodytas aplinkybes. Negalima nustatyti, kur buvo panaudoti į kasos išlaidas įtraukti 50 000 Eur. Bendrovei padarytas 50 000 Eur nuostolis. Bendrovės apskaita tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punktuose nurodytus reikalavimus. Taip pat pažeisti minėto Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Dėl į apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų, kurios nevyko dokumentuose nurodytomis sąlygomis, iš dalies negalima nustatyti bendrovės 2015 metų turto (pinigai kasoje ir finansinio turto (pagal bandomąjį balansą paskolos apskaitytos sąskaitoje Nr. 1619 Paskola fiziniam asmeniui).
Dėl neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų 2014 ir 2016 metų didžiosios knygos sąskaitų registrų nėra galimybės nustatyti, į kokias buhalterinės apskaitos sąskaitas (turto ar sąnaudų) buvo įtrauktos 16 940 Eur internetinio puslapio ir duomenų bazės kūrimo paslaugos, kurių įsigijimas įformintas pagal UAB „P.“ vardu surašytus dokumentus. Dokumentai surašyti pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punkto reikalavimus, nes dokumentų rekvizitai (ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška, asmens turinčio teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentą) neatitiko faktinės ūkinės operacijos esmės. Taip pat buvo pažeisti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Dėl nepateiktų 2016 m. apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti, į kokią turto ar sąnaudų sąskaitą buvo įtrauktos 14 000 Eur internetinio puslapio ir duomenų bazės kūrimo išlaidos. Bendrovė 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 2640 Eur pirkimo PVM pagal UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantis duomenys, todėl 2940 Eur sumažino mokėtiną PVM į biudžetą.
Bendrovė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 11 (vienuolikos) laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose buvo įformintas 55 523,84 Eur (iš jų: prekių vertė – 45887,49 Eur, PVM – 9636,35 Eur) prekių įsigijimas iš UAB „D.“. Dėl nepateiktų 2016 m. apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti ar prekės buvo užpajamuotos, ar jos teisingai apskaitytos bendrovės apskaitoje. Pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai. Nesivadovauta 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red.2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymu, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,
3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“
Pagal 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro Įsakymo Nr.V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomos ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus.
Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų pagal bendrovės pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ 2014-2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų bei jų struktūros (t. 18, b.l. 134 – 165).
Iš specialisto išvados 2018 m. liepos 13 d. Nr. 04/14-2-12-7592 dėl papildomo UAB „E.“ tyrimo matyti, kad pagal VĮ Registrų centras pateiktą UAB „E.“ išrašą bendrovės vieninteliu akcininku iki 2016-05-26 buvo S. K., nuo 2016-05-27 iki 2016-08-11 K. G. ir nuo 2016-08-11 iki 2017-06-26 bendrovės akcininku buvo V. B.. Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „E.“ iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
2015 metų apskaitos registruose banko sąskaitose fiksuoti atsiskaitymai su tiekėjais už įvairias statybines medžiagas, prekes ir paslaugas, su kredito įstaigomis už suteiktus kreditus ir mokant įmokas už išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, mokami mokesčiai ir įmokos į valstybės ir VSDF biudžetus. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad išdavimai iš kasos buvo atlikti pagal dokumentus, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, iš jų:
1. į bendrovės 2015 m. gruodžio mėn. kasos knygos išlaidas įtrauktas 50 000 Eur paskolos V. D. išdavimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl negalima nustatyti kur buvo panaudoti į kasos išlaidas įtraukti 50 000 Eur. Bendrovei padarytas 50 000 Eur nuostolis. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma, nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punktuose ir 6 straipsnio 2 dalies nurodytus reikalavimais.
2. bendrovė 40 000 Eur priėmimo neįformino kasos pajamų orderiais (pinigų priėmimo kvitais) ir jų neįtraukė į kasos knygos pajamas ir neapskaitė sąskaitos „Nr. (duomenys neskelbtini) “ registruose, dėl ko bankroto administratoriui pateiktame skolų sąraše 2016-08-04 buvo neteisingai apskaityta 14 376,11 T. N. skola bendrovei (skolos nebuvo, nes T. N. sumokėjo 40 000 Eur). Tvarkant bendrovės apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto reikalavimų,“ nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai ar pinigų priėmimo kvitai ir į kasos pajamas nebuvo įtrauktas 40 000 Eur gavimas, dėl to sumažintas bendrovės turtas. Bendrovė neužpajamavo 40 000 Eur, todėl patyrė 40 000 Eur nuostolį.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „E.“ 2016 metais, panaudodama UAB „P.“ išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuose rekvizitai (ūkinės operacijos turinys, jos rezultatas pinigine išraiška ir asmens išrašiusio ir pasirašiusio dokumentus) neatitinka tikrovės, į S. K. 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas įtraukė 16 940 Eur atsiskaitymą pagal 7 (septynis) UAB „P.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius ar kvitus, kuriuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes S. K. avanso panaudojimą įtrauktas 16 940 Eur atsiskaitymas su bendrove „P.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, sumažino atskaitingo asmens S. K. 16 940 Eur skolą bendrovei, bendrovei padarytas 16 940 Eur nuostolis (t.19, b. l. 119-140).
Iš 2014-05-20 Nr.10 darbo sutarties matyti, kad akcininkas R. B. priėmė į UAB „L.“ (vėliau UAB „E.“) direktorių S. K. (t. 9, b.l. 108-109).
Iš juridinio asmens registro duomenų matyti, kad UAB „E.“ (buvusi UAB „L.“) direktoriumi S. K. buvo nuo 2014-05-22 iki 2016-05-27, po to direktoriais buvo K. G. 2016-05-27 iki 2016-08-09, o V. B. nuo 2016-08-11 iki 2017-07-18. (t. 10, b.l. 86-90).
Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad UAB „E.“ dirbo S. K. ir kiti darbuotojai (t.10, b.l. 91).
Liudytojas P. N. parodė buvo nuteistas už dokumentų klastojimą 2018-08-28 baudžiamuoju įsakymu. Tyrimo metu sakė, kad jo parašas yra ant dokumentų, tačiau neatsimena nei kada, nei kur pasirašė. Neatsimena, ar tyrimo metu buvo parodytos sąskaitos. Nedirbo UAB ,,P.“. R. B. nepažįsta. Pas S. K. nėra dirbęs.
2018-08-09 prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20693-16 medžiagos, atliekamo pagal BK 222 str. 1 d., 209 str. 1 d., 183 str. 1 d., 2 d., 184 str. 2 d. dėl UAB „E.“, UAB „D.“ atskirtas šis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo P. N. atžvilgiu (t.1, b. l. 48-53).
Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-08-28 priimto teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad P. N. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. dėl UAB „P.“ dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo UAB „E.“. Tyrimo metu P. N. prisipažažino pasirašęs už R. B. orderiuose, tačiau kodėl ir kokiomis aplinkybėmis, neprisiminė. Tuo dokumentus pasirašė, nieko blogo negalvodamas. Pinigų iš S. K. už tai, kad pasirašė tuose lapuose negavo (t. 20, b. l. 78-82).
Iš 2017-02-06 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išvardintas UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvituose (26, 27, 28, 30, 31, 32) ties įrašu „Gavo kasininkas R. B.“, R. B. vardu pasirašė P. N., PVM sąskaitas faktūras rankraštinius įrašus „R. B.“ parašė ir šalia R. B. vardu pasirašė P. N. (t.18, b. l. 53-62).
Iš specialisto išvados 2018 m. liepos 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „E.“ matyti, kad bendrovės vadovu nuo 2014-05-22 iki 2016-05-01 – buvo S. K.. Atliekant UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad bendrovės apskaitos dokumentuose tikrinamuoju laikotarpiu buvo įforminti sandoriai su UAB „P.“.
Tyrimo metu patikrinus tyrimui pateiktų 2016 metų avanso apyskaitose įrašytus duomenis nustatyta, kad į S. K. avanso apyskaitas buvo įtrauktas pinigų 16940 Eur panaudojimas pagal dokumentus, neatitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. 2017-07-05 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „E.“ pateikė dokumentus, kuriuose įformintas paslaugų įsigijimas iš viso 16940 Eur (iš jų: paslaugų vertė – 14000 Eur, PVM – 2940 Eur) iš UAB „P.“. 2017-02-06 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal lentelėje išvardintas UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras (33 ir 34 pozicijos) rankraštinius įrašus „R. B.“ parašė ir šalia R. B. vardu pasirašė P. N..
UAB „E.“ pateiktose bendrovės atskaitingo asmens S. K. avanso apyskaitose įtrauktas 16 940 Eur panaudojimas pagal UAB „P.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus.
UAB „E.“ tyrimui taip pat pateikė 2016-01-04 UAB „P.“ PVM sąskaitą faktūrą VP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas internetinio puslapio sukūrimas iš viso 15 145,57 Eur (iš jų: paslaugų vertė – 12517 Eur, PVM 2628,57 Eur). Taip pat pateikta 2015-12-01 sutartis, pagal kurią UAB „P.“ įsipareigojo sukurti UAB „E.“ internetinį puslapį.
UAB „E.“ 2016 metais, panaudodama UAB „P.“ išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (pagrindas išvados 4 ir 5 lentelės), kuriuose rekvizitai (ūkinės operacijos turinys, jos rezultatas pinigine išraiška ir asmens išrašiusio ir pasirašiusio dokumentus) neatitinka tikrovės, į S. K. 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas įtraukė 16 940 Eur (iš jų: paslaugų vertė – 14000 Eur, PVM – 2940 Eur) paslaugų įsigijimo ir atsiskaitymo už jas ūkines operacijas, kurios neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes.
2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitose per atskaitingą asmenį S. K. įformintas 16 940 Eur atsiskaitymas su UAB „P.“ pagal 7 (septynis) kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose ūkinės operacijos įformintos nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punkto reikalavimais, kad dokumentų rekvizitai (ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška, asmens turinčio teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentą) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu. Jei R. B., L. G. ir P. N. parodymai tikri, tuomet negalima nustatyti kur buvo panaudoti į S. K. 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitų išlaidas įtraukti 16 940 Eur, bendrovei „E.“ padarytas 16 940 Eur nuostolis (t.19, b. l. 119-140).
Iš specialisto išvados 2017 m. balandžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „P.“ matyti, kad bendrovė „P.“ registruota 2015-10-30 ir jai suteiktas įmonės kodas (duomenys neskelbtini). PVM mokėtoja įregistruota 2015-11-19 ir įsiteiktas kodas (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą laikotarpiu nuo 2015-10-30 iki 2015-11-12 bendrovės akcininku buvo UAB „B.“, o nuo 2015-11-13 iki 2016-04-30 akcininku tapo R. B..
UAB „P.“ tyrimui pateikė dokumentus, kuriuose įformintas įvairių paslaugų įsigijimas iš viso 16 940 Eur (iš jų paslaugų vertė – 14000 Eur, PVM – 2940 Eur). UAB „P.“ pateikė 7 kasos pajamų orderius, kuriuose įformintas 16 940 Eur priėmimas iš UAB „E.“, kaip atsiskaitymas už suteiktas paslaugas. Bendrovės vardu dokumentai surašyti pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punkto reikalavimus. UAB „P.“ vardu įformintomis 2 PVM sąskaitomis faktūromis, suformuotos UAB „E.“ 14000 Eur sąnaudos ir 2940 padidintas pirkimo PVM. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą bendrovėje „E.“ septyni kasos pajamų orderių kvitai buvo įtraukti į atskaitingo asmens S. K. avanso apyskaitą, kaip pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.
UAB „P.“ vardu įformintose 2 pardavimo PVM sąskaitose faktūrose ir 7 kasos pajamų orderiuose buvo įrašytos ūkinės operacijos, kurios neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes. Dokumentas turi tiksliai ir teisingai atspindėti ūkinės operacijos (įvykio) turinį, t. y. dokumento rekvizitai turi atitikti formalius reikalavimus (nustatytus teisės aktuose) ir faktinę prasmę (tikrąją ūkinės operacijos (įvykio) esmę).
Bendrovės vardu dokumentai surašyti pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punkto reikalavimus. UAB „P.“ vardu įformintomis 2 PVM sąskaitomis faktūromis, suformuotos UAB „E.“ 14000 Eur sąnaudos ir 2940 padidintas pirkimo PVM. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą bendrovėje „E.“ septyni kasos pajamų orderių kvitai buvo įtraukti į atskaitingo asmens S. K. avanso apyskaitą, kaip pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. (t. 18, b. l. 7-25).
Iš UAB „P.“ vardu įformintų 2 pardavimo PVM sąskaitos – faktūros ir 7 kasos pajamų orderiai, kuriose fiksuotas pinigų 16 940 Eur priėmimas iš UAB „E.“, pasirašytas R. B. ir S. K. (t. 18, b. l. 63-78).
Iš 2016-04-07 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata pas S. K. namuose –(duomenys neskelbtini) kur rasti dokumentai ir UAB „P.“ spaudas. (t.13, b.l. 161-192).
Iš Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad UAB „E.“ iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą. (t.11, b.l. 19).
Iš Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties bankroto BUAB „E.“ byloje matyti, kad kreditoriniai reikalavimai 98 837 Eur sumai patvirtinti (t. 11, b. l. 31-32).
Iš Panevėžio apygardos teismo 2017-12-19 nutarties bankroto BUAB „E.“ byloje matyti, kad kreditorinis reikalavimas dėl pateikto BUAB „D.“ 78 936,42 Eur UAB „E.“ patvirtintas (t. 11, b. l. 83).
Iš (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutarties bankroto BUAB „E.“ byloje matyti, kad kreditoriniai reikalavimai padidinti 24 377,51 Eur sumai pagal kreditorės VMI prašymą (t. 11, b. l. 84).
Iš 2017-08-08 dokumentų priėmimo akto matyti, kad buvęs direktorius V. B. registruota siunta perdavė bankroto administratoriui UAB „B.“ BUAB „E.“ dokumentus – 9 segtuvai ir sutartis (t. 11, b. l. 39).
Iš VĮ Regitra pateiktų duomenų matyti, kad UAB „E.“ vardu buvo registruotos autotransporto priemones – Audi A6, BMW X5, BMW X REIHE ir pridėti jų registravimo ir pardavimo dokumentai – sutartys (t. 12, b.l. 62-84).
Iš specialisto išvados 2018 m. liepos 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomo UAB „E.“ tyrimo matyti, kad pagal VĮ Registrų centras pateiktą UAB „E.“ išrašą bendrovės vieninteliu akcininku iki 2016-05-26 buvo S. K., nuo 2016-05-27 iki 2016-08-11 K. G. ir nuo 2016-08-11 iki 2017-06-26 bendrovės akcininku buvo V. B.. Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „E.“ iškelta bankroto byla.
Pagal 2014 m. balanse įrašytus turto ir įsipareigojimų likučius (pagrindas 1 lentelės duomenys) 2014-12-31 UAB „E.“ turtas sudarė 119 149 Eur, o per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai buvo 102 375 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę (119149 / 2 = 59574,50 Eur) į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Atitinkamai pagal 2015 metų balanse 2015-12-31 bendrovės turtas sudarė 263 176 Eur ir per vienerius mokėtini įsipareigojimai – 203709 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašytos turto vertės (263176 /2= 131 588 Eur).
2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2015-12-01 įstatymo Nr. XII-2107 redakcija) 2 str. 8 dalyje įmonės nemokumas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
UAB „E.“ tyrimui nebuvo pateikta tikrinamojo laikotarpio pradelstų įsiskolinimų apskaita, nebuvo pateikti 2014 ir 2016 metų buhalterinių sąskaitų (didžiosios knygos) apyvartos žiniaraščiai (2017-07-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimų), kuriuose būtų pagal dokumentus užregistruotos ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų ūkinės operacijos. Bendrovė tyrimui nepateikė 2014, 2015 ir 2016 metų apskaitos registrų ar sąrašų, kuriuose būtų fiksuojamos pradelstos skolos pagal tiekėjus ir kitus įsiskolinimus (VMI, VSDF biudžetui ir darbuotojams) nepateikta tiekėjų apskaita, todėl pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti pradelstų įsipareigojimų dydžio 2014-12-31, 2015-12-31, 2016-05-26.
Vadovaujantis 2014-06-11 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VM direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko įsakymu Nr. V-109/B-26/140-V-71 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės (ekonominės) padėties nustatymo“ 14 punktu tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti pradelstų įsipareigojimų dydžio, tyrimas remiasi finansinių rodiklių analize. Iš jų:
1. Einamojo likvidumo/mokumo koeficientas – trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Einamojo likvidumo koeficientas parodo, ar bendrovė pajėgs atsiskaityti su kreditoriais panaudojus trumpalaikį turtą. Kad bendrovė galėtų laiku sumokėti trumpalaikius įsipareigojimus, rodiklis turėtų būti ne mažesnis kaip 1,2. Jeigu einamojo likvidumo koeficientas mažesnis už 1,2, įmonės finansinė būklė nepatenkinama ir įmonė nesugeba įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Tyrimo metu apskaičiuotos koeficiento reikšmės (2014-01-01 – 0,99, 2014-12-31 – 1,11, 2015-12-31 – 0,7, 2016-05-26 – 0,62) buvo mažesnės už 1,2.
2. Bendrasis skolos rodiklis – visų įsipareigojimų ir viso turto santykis. Įsiskolinimo rodiklis parodo, kiek turto yra finansuota skolintomis lėšomis. Kuo mažesnis rodiklis, tuo geresnė įmonės finansinė būklė. Jei rodiklio reikšmė yra didesnė nei 0,7, tai bendrovės finansinės veiklos rizika didėja. Tyrimo metu apskaičiuotos rodiklio reikšmės (2014-01-01 – 0,86, 2014-12-31 – 0,88 2015-12-31 – 0,89, 2016-05-26 – 0,97) yra didesnės 0,7, t. y. bendrovės finansinė būklė blogėjo.
3. Kritinio likvidumo koeficientas – trumpalaikio turto (atėmus atsargas) ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Koeficiento reikšmei esant žemesnei nei 0,5 būklė laikoma nepatenkinama, tarp 1,0 ir 1,5 normali. Pagal finansinių ataskaitų duomenis apskaičiuotos šio koeficiento reikšmės 2014-01-01 – 0,74, 2014-12-31 – 0,43, 2015-12-31 – 0,17; 2016-05-26 – 0,22) rodo, kad nuo 2014-12-31 koeficiento reikšmės yra mažesnės už 0,5, todėl daugiau kaip pusė bendrovės finansavimo šaltinių buvo skolinti.
Tyrimo metu apskaičiuotos UAB „E.“ visų finansinių rodiklių reikšmės nuo 2014-01-01 viršijo kritines ribas, todėl bendrovės finansinė būklė buvo bloga, nepajėgė laiku grąžinti skolų ir vykdyti įsipareigojimų.
Bendrovei esant sunkioje ir nepatenkinamojoje ekonominėje būklėje ir skoloms viršijant pusę į bendrovės balansą įrašyto turto, bendrovės dokumentuose buvo įformintos ūkinės operacijos, kurios sumažino bendrovės turtą ir mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Iš jų:
1. UAB „E.“ tyrimui pateikė 2015-12-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad bendrovė suteikia 50 000 Eur paskolą V. D.. 2015-12-01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas 50 000 Eur išmokėjimas V. D.. UAB „E.“ 2015-12-01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas 50 000 Eur paskolos išdavimas V. D. neįvyko pagal dokumente nurodytas aplinkybes ir pinigai nepagrįstai nurašyti nuo kasos. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma, nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punktuose ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Dėl į apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų, kurios nevyko dokumentuose nurodytomis sąlygomis, nuo kasos buvo nurašyti 50 000 Eur, bendrovei padarytas 50 000 Eur nuostolis.
2. UAB „E.“ tyrimui pateikė 2015-12-29 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad bendrovė V. K. suteikia 33 000 Eur paskolą iki 2019 m. gruodžio 29 d. su 5 procentų metinėmis palūkanomis. Bendrovė 2015-12-29 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 28 000 Eur paskolos išmokėjimą V. K. iš kasos. Taip pat bendrovės sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Š.“, 2015-12-30 fiksuotas 5000 Eur paskolos išmokėjimas V. K.. UAB „E.“ pagal 2015-12-29 sutartį suteikė 33 000 Eur paskolą V. K. ir iki 2016-08-04 jų bendrovei negrąžino, tuomet jis iš viso 33 000 Eur (5000 Eur (pervesti pinigai iš banko) + 28000 Eur (išmokėti iš kasos)), turi grąžinti bankrutavusiai bendrovei.
FNTT prie LR VRM CIS bazėje užregistruotus duomenis, bendrovė VMI nėra pateikusi informacijos (forma FR0711) apie 2015 metais suteiktas 33 000 Eur paskolas V. K.. Bendrovė nesilaikė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (2010-11-23 įstatymo Nr.XI-1160 redakcija) 55¹ straipsnio „Kita trečiųjų asmenų teikiama informacija“ reikalavimų, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 (VMI viršininko 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-118 redakcija) patvirtintų taisyklių 4 ir 5.1 ir 30 punktus, juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus fiziniams asmenims suteikė paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 600 eurų; iki 2017-04-15 VMI turėjo pateikti užpildytą FR0711 formą „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ ir jos FR0711B priedą.
3. UAB „E.“ 2016 metais, panaudodama UAB „P.“ išrašytus tikrovės neatitinkančius 7 (septynis) kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose rekvizitai (ūkinės operacijos turinys, jos rezultatas pinigine išraiška ir asmens išrašiusio ir pasirašiusio dokumentus) neatitinka tikrovės, į S. K. 2016 m. sausio – vasario mėn. avanso apyskaitas įtraukė 16 940 Eur atsiskaitymą su paminėta bendrove. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4-6 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes S. K. avanso panaudojimą įtrauktas 16 940 Eur atsiskaitymas su bendrove „P.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, sumažino atskaitingo asmens S. K. 16 940 Eur skolą bendrovei, bendrovei padarytas 16 940 Eur nuostolis.
4. UAB „E.“ pagal 2015-10-01 sudarytą notarinę sutartį pardavė žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), T. N. už 13 000 Eur. Bendrovė 2015-10-01 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 13 000 Eur priėmimą iš T. N. ir kasos knygoje ir sąskaitos registre „Nr. (duomenys neskelbtini)“ fiksavo 13 000 Eur bendrovės skolos T. N. padidėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs visus įrodymus, juos sugretinęs, konstatuoja:
Kaltinamojo S. K. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas UAB „E.“ direktoriumi, ir būdamas atsakingas už UAB „E.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ 2014 ir 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o taip pat kaltinamasis S. K. panaudojo UAB „P.“ tikrovės neatitinkančius dokumentus – kasos pajamų orderius bei PVM sąskaitas faktūras – kuriuose pasirašė P. N., taip suklastodamas apskaitos dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis S. K. parodė, kad mokėjo neoficialius atlyginimus, teigdamas, jog taip susidarė atitinkama pinigų suma, kuri buvo nurašyta, taip pripažindamas dalį kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl visų kitų jam inkriminuotų buhalterinės apskaitos pažeidimų savo kaltę neigė. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamojo parodymai ne tik prieštarauja liudytojų parodymams, rašytiniams bylos įrodymams, tačiau yra nelogiški ir prieštaringi, todėl teismas juos atmeta ir vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. S. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta byloje esančiais įrodymais – liudytojų parodymais, specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), kitais tyrimo veiksmų protokolais.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai veika, kuria sąmoningai pažeidžiami buhalterinę apskaitą nustatantys norminiai aktai, tarp jų ir Buhalterinės apskaitos įstatymas, sukėlusi šiame baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, be kita ko, įpareigoja buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais ir t. t.
S. K. veiksmai organizuojant apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą pasireiškė šiais veiksmais:
Pagal aukščiau paminėtus bylos dokumentus, liudytojų K. G., V. D., T. N. parodymus, specialistės N. Š. paaiškinimus teisme matyti, jog kaltinamasis S. K. į bendrovės apskaitą neįformino kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į kasos knygos pajamas ir neapskaitė apskaitos sąskaitoje 40 000 eurų gautų iš T. N., priėmimo ir jų nepateikė buhalterei; nepagrįstai registravo pirkėjo T. N. 13 000 Eur įsiskolinimą PVM sąskaitos faktūros pagrindu, kasos pajamų orderyje įformino 13 000 Eur priėmimą iš T. N. ir kasos knygoje fiksavo 13 000 Eur padidėjimą kasoje, tačiau bendrovės apskaitoje nesumažino šia suma T. N. skolos, sąskaitoje fiksavo 13 000 Eur bendrovės skolos T. N. padidėjimą, taip pagal įrašus apskaitos registruose nepagrįstai padidino bendrovės skolą T. N., o ne sumažino pirkėjo įsiskolinimą. Tokiais veiksmais buvo iškraipyta bendrovės turto ir įsipareigojimų struktūra. Nors kaltinamasis S. K. dėl 13 000 Eur fiksavimo aiškino, jog tai buvo buhalterinė klaida, tačiau toks aiškinimas, įvertinus jo patirtį versle, yra neįtikinantis ir jo kaltės nešalina, nes šiuo atveju, nustatyta, jog įmonė padidino skolą T. N., o nesumažino pirkėjo įsiskolinimo ir apskaitoje pavaizduota, kad ne pirkėjas atsiskaitė už sklypą, o kad bendrovė skolinga T. N.. Be to, paminėti kaltinamojo S. K. parodymai prieštarauja liudytojų K. M., B. Š. parodymams, jog apskaita buvo tvarkoma su jo žinia. Kaltinamojo S. K. parodymai, jog jo vadovaujama įmonė niekaip nesusijusi su namo (duomenys neskelbtini), T. N. statybomis, išskyrus statybinių medžiagų pardavimu, yra paneigti bylos įrodymais. Liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 105–106) tvirtino, jog už atliktus darbus bendroje sumoje grynais K. sumokėjo iki 40 000 Eur, o teismo posėdžio metu parodė, kad bendros išlaidos namo statybai buvo apie 40 000 Eur, kuriuos grynais mokėjo kaltinamajam ir K. – už medžiagas mokėjo kaltinamajam kaip UAB „E.“ pagal sąskaitas, o už darbą mokėjo K. G.; pirko medžiagas iš UAB „E.“ namo statybai (24 t., b. l. 24–26). Iš liudytojo T. N. pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, jog jis iš UAB „E.“ pirko medžiagų už 19 954,30 Eur (4 t., b. l. 109). Taip pat nustatyta, jog to paties numerio sąskaitoje faktūroje buvo įformintas tokių pat statybinių medžiagų, tokia pat kaina pardavimas bendrovei UAB „E.“, nors tikrasis mokėtojas už medžiagas, statant namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo T. N., o būtent: UAB „E.“ 2015–12–18 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įformino betono, blokų, statybinės medienos (tašų), polistireno plokščių, lentų ir kitų statybinių medžiagų pardavimą UAB „E.“, iš viso 19 954,30 Eur (19 t., b. l. 57). 2015 m. buhalterinėje UAB „E.“ buhalterinėje sąskaitoje „Nr. (duomenys neskelbtini)“ T. N. 19 954,30 Eur skola pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neapskaityta, o 2015–12–18 apskaityta UAB „E.“ skola, nors tikrasis mokėtojas už medžiagas buvo T. N.. Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu (24 t., b. l. 25–27, b. l. 102) teigė, jog statė namą ir dirbo kaip UAB „E.“ darbuotojas, bendrovė statė namą, bendrovė jį samdė kaip statybininką su verslo liudijimu, T. N. susitarimas dėl namo statybos buvo su UAB „E.“; viskam vadovavo kaltinamasis, pinigus už darbą mokėjo S. K., tik per kaltinamąjį gaudavo grynus pinigus, iš T. N. nėra gavęs pinigų už namo statybą, S. K. už darbą yra sumokėjęs apie 3000 Eur, T. N. – gal 6000 Eur, pinigus dalinosi su V. D., abiems išėjo po 5000 Eur; statybinėmis medžiagomis rūpinosi kalinamasis. Šie liudytojo K. G. parodymai iš esmės atitinka jo pirminius parodymus, jog prašėsi pas kaltinamąjį darbo, iš pradžių dirbo su verslo liudijimu kaip statybininkas pas kaltinamąjį, kaltinamasis kaip direktorius, vadovavo statyboms, atveždavo medžiagų ir t. t. (b. l. 133–135, 5 t.). Liudytojas V. D. teismui patvirtino K. G. parodymus, jog jį su K. G. samdė kaltinamasis, dirbo kaip samdomi darbininkai, su K. G. turėjo išsiėmę verslo liudijimus, atlyginimą mokėdavo kaltinamasis, kaltinamasis buvo darbdavys, statybines medžiagas atveždavo kaltinamasis ir K. G. (K. G. atveždavo smulkias statybines medžiagas) (b. l. 86–87, 24 t.). Specialistė paaiškino, jog namuko statybai buvo užvestos specialios sąskaitos – 01 ir 00, statybinės medžiagos buvo perkamos UAB „E.“ vardu, kas atliko darbus duomenų nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad UAB „E.“ būtų pardavusi statybines medžiagas K. G.. Be to, ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, jog su P. K. jį siejo darbiniai reikalai, nes kartu statė vieną namuką (duomenys neskelbtini) (22 t., b. l. 17). Liudytojas P. K. taip pat pripažino, jog padėjo kaltinamajam namo statymo klausimais (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 147, 24 t., b. l. 29). Specialistės paaiškinimai, paminėtų liudytojų parodymai leidžia tvirtinti, jog pinigai – 40 000 Eur, kuriuos sumokėjo T. N., turėjo būti įtraukti į UAB „E.“ apskaitą, tačiau bendrovė jų priėmimo neįformino kasos pajamų orderiais (pinigų priėmimo kvitais) ir jų neįtraukė į kasos knygos pajamas ir neapskaitė apskaitos registruose bei pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų įsipareigojimų dydžo ar struktūros pasikeitimu.
Specialaus tyrimo metu (Specialisto išvada 2017 m. balandžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog kaltinamasis 2016 metais, panaudojant UAB „P.“ surašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus – kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas faktūras, kuriuose pasirašė P. N., į buhalterinę apskaitą pateikė įtraukti 16 940 Eur paslaugų įsigijimo ir atsiskaitymo už jas ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko (internetinio puslapio ir duomenų bazės kūrimas viso 16 940 Eur sumai), o į savo kaip atskaitingo asmens 2016 metų sausio – vasario mėnesių avanso apyskaitas pateikė įtraukti 16 940 Eur panaudojimą, taip nepagrįstai 14 000 Eur sumažino S. K. kaip atskaitingo asmens skolą bendrovei ir 2940 Eur įtraukė į PVM ataskaitą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl šios kaltinimo dalies teigė, kad susidariusi pinigų suma buvo išmokėta neoficialiems atlyginimams, tie pinigai buvo apskaityti ir nurašyti ir tokį sprendimą priėmė kartu su R. B., tačiau 16 940 eurų nepasisavino. Tokius kaltinamojo S. K. parodymus teismas vertina siekimu sušvelninti savo padėtį, kadangi nustatyta, kad P. N. pasirašė už R. B. (UAB „P.“ vadovą), pinigai nuo apskaitos buvo nurašyti, o jų panaudojimas byloje nėra nustatytas. Dėl neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų 2014 ir 2016 metų didžiosios knygos sąskaitų registrų nebuvo galimybės nustatyti, į kokias buhalterinės apskaitos sąskaitas buvo įtrauktos 16 940 Eur paslaugos, kurių įsigijimas įformintas pagal UAB „P.“ vardu surašytus dokumentus. Be to, kratos atliktos S. K. gyvenamojoje patalpoje metu buvo rasti UAB „P.“ dokumentai ir spaudas (13 t., b. l. 161–162, 164–167), o tai sustiprina teismo įsitikinimą, jog kaltinamasis tyčia į apskaitą įtraukė dokumentus, nors ūkinės operacijos neįvyko, ir tai padarė tam, kad būtų pateisintas pinigų pasisavinimas. Kaltinamojo abstraktūs parodymai, jog susidariusi pinigų suma buvo sumokėta šešiems įmonės daruotojams, jam inkriminuoto kaltinimo nepaneigia, kadangi kaltinamasis teismui nenurodė, kuriems konkrečiai UAB „E.“ darbuotojams, kuriuo periodu, kaip dažnai mokėjo neapskaitytus pinigus, juolab, kad įmonėje kaltinamojo vadovavimo laikotarpiu dirbo daugiau nei šeši darbuotojai (t. 10 b. l. 91). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, patvirtino, kad negalėdamas pagrįsti 16 940 Eur panaudojimo, surašė fiktyvius dokumentus, kad neva UAB „E.“ pirko internetinio puslapio kūrimo paslaugas (22 t., b. l. 88). Kaltinamojo S. K. parodymų, jog atlyginimus „vokeliuose“ mokėjo su R. B. žinia neigė liudytojas R. B. (24 t., b. l. 48), o kaltinamojo brolio liudytojo V. K. parodymais dėl visiems UAB „E.“ darbuotojams mokėtų neoficialių atlyginimų nesiremia, kadangi teismui pateikti bylos duomenys jų nepatvirtina. Ištirtų įrodymų visetas leidžia teigti, jog kaltinamojo S. K. veika pagrįstai buvo kvalifikuota ne tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis S. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „E.“ turtą – pinigus 16 940 Eur.
Taip pat ištyrus bylos įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis PVM sąskaitose faktūrose įformino 6 sandorius, t. y. statybinių medžiagų pardavimą UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „E.“, UAB „V.“ 53 405,11 Eur sumai, nors realiai ūkinės finansinės operacijos sąskaitose nurodytomis sąlygomis neįvyko, ir dėl to į bendrovės sąnaudas buvo nepagrįstai įtraukta 44 136, 44 Eur bei padidintas pirkimo PVM 9268,67 Eur sumai (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 8 lentelė) (18 t., b. l. 150). Kaltinamasis neigė specialisto išvadą, tvirtindamas, kad medžiagos buvo pirktos, parduotos, išvežtos (24 t., b. l. 87), tačiau be savo kaltės neigimo jokių logiškų paaiškinimų nedavė, o netikėti specialistės paaiškinimu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes jis motyvuotas ir pagrįstas objektyviais bylos įrodymais bei norminių aktų reikalavimais, o būtent: specialistė paaiškino, kad šešiose PVM sąskaitose faktūrose buvo įforminta ne atskirų (nebaigtų statyti) namų (objektų) pardavimas, o kaip statybinių medžiagų pardavimas kitoms įmonėms iš viso 53 405,11 Eur sumai. Tyrimo metu nustatyta, jog bendrovės vardu surašyta tos pačios serijos ir numerio sąskaita (duomenys neskelbtini) , įrašant tuos pačius statybinių medžiagų kiekius ir kainas, tačiau apskaitoje apskaitant tik vieną sąskaitą. Specialistė taip pat paaiškino, jog statybinės medžiagos buvo įsigytos ir įtrauktos į pagamintos produkcijos savikainą, tačiau 2015 metų pabaigoje tų statybinių medžiagų pardavimas įformintas bendrovėms „L.“, „E.“, „L.“, „V.“ kaip atskiros statybinės medžiagos. Iš byloje esančių dokumentų (19 t., b. l. 53–57, 73–73–75) matyti, jog sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė direktorius S. K., bet parašo (duomenys neskelbtini) sąskaitoje nėra, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) yra UAB „E.“ antspaudas, o šių sąskaitų faktūrų lydymuose dokumentuose – transporto važtaraščiuose – nurodytas vairuotojas S. K. ir aplinkybė, jog statybinės medžiagos vežtos automobiliu Toyota Corola valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) leidžia pritarti specialistės padarytai išvadą, jog sąskaitos išrašytos ne tikriesiems namukų pirkėjams. Teismas pripažįsta visiškai pagrįstą išvadą, jog UAB „E.“, buhalterinėje apskaitoje įformindama statybinių medžiagų pardavimą 6 PVM sąskaitas faktūras įmonėms, o ne tikriesiems objektų pirkėjams pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „E.“ išrašytose 7 PVM sąskaitose faktūrose (19 t., b. l. 33–40), kuriose įformintas prekių (Kablis YDY 3,1,5, Kabelis, Rekuperatorius, Renovent Exellent, Striukė, Kosmetinė, Knyga, Kabelis – 3,2,5, Įvairios prekės, Vėdinimo įrangos komplektas) pardavimas už 38 674,84 Eur sumą bendrovei „S.“ neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prekės bendrovėms „S.“ ir UAB „D.“ nebuvo realiai pateiktos. Neįtikinamas kaltinamojo S. K. parodymų motyvas, jog tuo metu, kai trūkdavo pinigų UAB „S.“ užsakydavo prekes iš tiekėjų, prekės važiuodavo tiesiai klientams, įmonė UAB „D.“ turėjo sandėlius. Jeigu ir patikėjus šiais S. K. parodymais, tai jie visiškai prieštarauja liudytojos A. K. (UAB „E.“ buhalterės) parodymams, kad pastebėjo su buvusia įmonės veikla nesusijusius pirkimus, t. y. buvo perkamos kažkokios statybinės medžiagos; pastebėjo, kad bandomajame balanse labai padidėjo avansinės apyskaitos likučiai, sandėlio likučiai; paklausus kaltinamojo apie prekių sandėliavimą, jis sakė, jog visos prekės bus parduotos; (24 t., b. l. 27, 4 t., 64–66). Specialistė kategoriškai tvirtino, jog apie prekių sandėliavimą dokumentuose nefiksuota, nepateikti krovinių važtaraščiai, nebuvo dokumentų apie prekių atvežimą, išvežimą, sąskaitose faktūrose turėtų būti parašai, kad pardavėjas perdavė prekes, o pirkėjas prekes priėmė. Šiuo atveju prekės buvo nepateikiamos, o tik įtraukiamos į apskaitą. UAB „S. sąskaitos faktūros išrašytos bendrovei „D.“ buvo įtrauktos į apskaitą, tačiau 2016 m. kovo 1 d. atlikus UAB „D.“ inventorizaciją“ prekės rastos nebuvo. Prekės buvo įtrauktos į apskaitą tik buhalteriškai (19 t., b. l. 33–40). Neigdamas savo kaltę ir tvirtindamas, jog „S.“ teikė pagalbą bendrovei „D.“, kai trūko apyvartinių pinigų, kaltinamasis susipainiojo, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, parodė, jog sandorius susijusius su „S.“ vykdė su R. B. nurodymu ir nesigilino į jų esmę, pats nesuprato, kodėl prekes reikėjo parduoti per „S.“, o ne tiesiai (22 t., b. l. 86). R. B. teisme paaiškino, jog buvo tokia schema – S. K. kaip UAB „E.“ direktorius pirkdavo prekes, parduodavo bendrovei „S.“, kurie jas parduodavo bendrovei „D.“. UAB „D.“ likdavo skoloje, to tos prekės dingdavo – ar kaltinamojo name, ar kam jis tas prekes parduodavo; pristatymo dokumentų nebuvo, bet elektroniniuose laiškuose matėsi, kur nukeliavo prekės, buvo nuvažiuota pas tuos žmones, bet jie neprisipažino; tai išaiškėjo, kai pats atliko tyrimą. (24 t., b. l. 46). R. B. buvo nuteistas už apgaulingą UAB „D.“ apskaitą ir jo parodymų patikimumas privalo būti itin kruoščiai patikrintas. Teismas, sugrętinęs R. B. parodymus su kitais bylos įrodymais, pripažįsta, jog R. B. parodymai neprieštarauja kitiems aukščiau aptarties įrodymų šaltiniams, specialistės atlikto tyrimo rezultatams, jog UAB „E.“ prekių bendrovei „S.“ nepateikė, o tik pagal susitarimą su S. K. sąskaitose įformino jų pardavimą bendrovei „D.“, todėl teismas jais remiasi, priimdamas sprendimą. Akivaizdu, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „E.“ buhalterinės apskaita buvo tvarkoma ne taip, kaip reikalauja teisės aktai. Byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvadomis, o teisiamojo posėdžio metu dalyvavusi specialistė, duodama parodymus, išvadas patvirtino ir paaiškino, kuo remdamasi ji atliko tyrimą bei padarė atitinkamas išvadas. Byloje esančiomis specialisto išvadomis bei specialistės paaiškinimu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014–05–22 iki 2016–05–01 UAB „E.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Nr. IX-574 nuostatas.
Bylos įrodymai patvirtina, kad 2015–12–01 kasos išlaidų orderyje kaltinamasis įformino 50 000 Eur paskolos išdavimą pagal 2015–12–01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. D. ir šią ūkinę operaciją pateikė įtraukti į bendrovės 2015 m. gruodžio mėn. kasos knygos išlaidas, nors realiai ši operacija neįvyko. Be savo kaltės neigimo, jog ūkinė operacija yra įvykusi, kaltinamasis S. K. logiškų paaiškinimų teismui nedavė. Kaltinamojo argumentai, jog liudytojas V. D. galėjo imituoti savo parašą ir pats pasirašyti, atmetami, o būtent: ne tik 2018-01-11 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatai, jog parašai, esantys 2015-12-01 paskolos sutartyje, grafoje „V. D., 2015-12-001 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje gavėjo parašas yra atlikti ne V. D., o kito asmens; atsakyti ar juose pasirašė S. K. nėra galimybių, nes neleidžia atlikti visapusiško išaiškintų požymių įvertinimo (t.18, b.l.115-117), bet ir liudytojų V. D., J. D. parodymai, kurie sutampa tarpusavyje kaltinamojo parodymus paneigia. Liudytojo V. D. parodymų niekaip nepaneigia ir nenuoseklūs liudytojo K. G. parodymai, jog V. D. įmonei buvo skolingas 50 000 eurų, žadėjo pinigus grąžinti (t. 24, b.l .102). Teismas nesiremia 2019 m. birželio 20 d. teisme duotais K. G. parodymais ir vertina juos siekimu sušvelninti kaltinamojo S. K. padėtį, kadangi K. G. parodymai prieštarauja prieš tai paminėtiems bylos įrodymams, o be to, atkreipiamas dėmesysis ir į tą aplinkybę, jog apie tai, jog V. D. buvo skolingas įmonei šis liudytojas parodė, tik pakartotinai jį apklausiant teisme, nors tiek pirmosiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 134), tiek 2019 m. sausio 21 d. pirmą kartą apklausiant teismo posėdyje jis tokių aplinkybių nenurodė ir negalėjo įtikinamai paaiškinti savo parodymų nenuoseklumo priežasčių. Ikiteisminio tyrimo metu K. G. parodė, kad apie tai, kam „E.“ yra suteikęs paskolas, nieko nežino, S. K. tik sakė, kad įmonė turi skolų, kažką kalbėjo apie V. K. paskolas, bet ką konkrečiai neprisimena (5 t., b. l. 134), teisiamojo posėdžio metu pirmosios apklausos metu tvirtino, kad nežinojo, kas bendrovei „E.“ buvo skolingas, su V. D. nebendrauja, gal ir statė V. D. sau namą, girdėjo, kad UAB „E.“ skolino kaltinamojo broliui (24 ,b. l. 26). Akivaizdu, jog UAB „E.“ 2015–12–01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas 50 000 Eurų paskolos išdavimas V. D. neįvyko pagal dokumente nurodyts aplinkybes ir pinigai buvo nepagrįstai nurašyti nuo kasos. Tyrimo metu nustatyta, jog bendrovė apie suteiktą paskolą nėra pateikusi informacijos valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismo išvada ta, jog kaltinime nurodytos aplinkybės dėl 50 000 Eur paskolos visiškai pasitvirtino, nes kaltinamasis S. K., būdamas UAB „E.“ direktoriumi į bendrovės apskaitą įtraukė ūkinę operaciją, kuri realiai neįvyko, t. y. pagal 2015–12–01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015–12–01 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 50 000 Eur paskolą V. D., taip iš kasos nurašydamas ir pasisavindamas pinigus ir padarydamas UAB „E.“ 50 000 Eur nuostolių. Tokie kaltinamojo veiksmai įtakojo įmonės turto sumažėjimą. Kaltinamajam padarius minėtus tikrovės neatitinkančius įrašus bendrovės apskaitos registruose, kaltinamasis įgijo galimybę šiais pinigais disponuoti savo nuožiūra taip bendrovei padarydamas žalą. Ištirtų įrodymų visetas leidžia teigti, jog kaltinamojo S. K. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „E.“ turtą – pinigus 50 000 Eur.
Bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis S. K. neišsaugojo ir buhalterei bei tyrimui nepateikė 2014 ir 2016 metų apskaitos registrų, laikotarpio nuo 2016–01–01 iki 2016–03–31 PVM sąskaitų faktūrų (11 vnt.), kuriose įformintas 55 523,84 Eur sumai prekių įsigijimas iš UAB „D.“ dėl ko nėra galimybės įvertinti UAB „E.“ 2014 metų finansinėje atskaitomybėje įrašytų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio teisingumo, 2014 ir 2016 metų pelno mokesčio ir PVM deklaracijose deklaruotų apmokestinamųjų sandorių teisingumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. buvo UAB „E.“ direktoriumi. Taigi, jis buvo atsakingas ir už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos įstatyme taip pat nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (16 straipsnio 1 dalis) bei apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (19 straipsnio 1 dalis). Nors laikotarpiu nuo 2016–05–27 iki 2016–08–09 laikotarpiu įmonės vadovu buvo K. G., o nuo 2016–08–11 iki 2017–07–18 – V. B., tačiau iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai pareikalavus pateikti UAB „E.“ dokumentus, kaltinamasis 2016–07–13, pateikė 4 segtuvus, nors tuo laikotarpiu bendrovės vadovu buvo K. G. (t. 19, b.l. 149). Ši aplinkybė neprieštarauja ikiteisminio tyrimo ir teisme duotiems K. G. parodymams (5 t., b. l. 133–135, 24 t., b. l. 25), jog jam buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, nes dalis dokumentų buvo pas pareigūnus, jis jokios veiklos nevykdė, buhalterija nebuvo tvarkoma, V. B. dokumentų neperdavė, o vėliau visus, S. K. perduotus, dokumentus išsiuntė į (duomenys neskelbtini) benkroto administratoriui; o taip pat V. B. parodymams, kad K. G. jokių dokumentų ir spaudo nedavė. Šie įrodymų šaltiniai paneigia kaltinamojo parodymus, jog jis nėra atsakingas už 2014 metų ir 2016 metų apskaitos registrų, t. y. 2014 m. kovo, birželio ir lapkričio mėn. pirkimo operacijų žurnalų ir 2014 m. vasario, kovo, balandžio, birželio – gruodžio mėn. pardavimo operaijų žurnalų, buhalterinių sąskaitų (didžiosios knygos) apyvartos žiniaraščių, kuriuose užregistruotas ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ūkinės operacijos ir 11 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kuriose įformintas 55 523,84 Eur sumai prekių įsigijimas iš UAB „D.“ nepateikimą. Liudytoja B. Š. nurodė, kokius dokumentus jos įmonė po atliktos kratos 2016–04–07 perdavė kaltinamajam S. K. ir jos parodymus patvirtina byloje esantis 2016–05–26 Dokumentų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1–1 (4 t., b. l. 50), o liudytoja K. M. parodė, jog tyrimo metu pareigūnai parodė jos pateiktą segtuvą, kuriame dokumentai buvo sudėti ir susegti chaotiškai, kai kurių dokumentų lapo kampai buvo nukirpti, nors ji visus dokumentus atidavė kaltinamajam tvarkingai sunumeruotus, surašytus (t. 24, b. l. 28, t. 4, b. l. 58). Šių liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog įmonės „E.“ apskaitos registrai už 2014 ir 2016 metus buvo sudaromi, tačiau nebuvo išsaugoti ir tyrimui nepateikti. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog B. Š. įmonė S. K. perdavė 19 bylų, o S. K. tyrėjams perdavė tik 4 segtuvus (t. 19, b.l. 149). Specialistė teismo posėdyje patvirtino, jog tyrimui perduoti dokumentai buvo sumaišyti, tai yra pateikti ne taip, kaip tvarkė dokumentus buhalterė, dokumentai sumaišomi tam, kad sunkiau būtų nustatyti ūkinę finansinę veiklą, o nesant apskaitos registrų, nėra galimybės įvertinti atskirų ūkinių operacijų turinį, šiuo atveju, nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti 2014 ir 2016 metų apskitos registrai, išskyrus kontrolinį apskaitos registrus – kasos knygas ir avanso apyskaitas (t. 24, b. l. 71, t. 18, b. l. 137–139).
Ištyrus paminėtas specialisto išvadas bei įvertinus teisme apklaustų liudytojų parodymus, išklausius specialistės paaiškinimus, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamasis S. K., būdamas UAB „E.“ direktoriumi sąmoningai pažeisdamas nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai ją tvarkė, suklastodamas apskaitos dokumentus, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ 2014–2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų bei jų struktūros, todėl kaltinamojo S. K. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), nes jis be to dar ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „E.“ turtą – pinigus 16 940 Eur ir 50 000 Eur.
BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014).
Blogas įmonės valdymas yra aktyvūs kaltininko veiksmai arba jo neveikimas, kai tai nulemia įmonės nemokumą ir bankrotą ir padaroma žala kreditorių turtiniams interesams. Kaltinamasis S. K. dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį be savo kaltės neigimo iš esmės detalesnių parodymų nedavė, tačiau byloje, ištirtais įrodymais – specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojų parodymais – nustatytas pinigų nepajamavimas, paskolų suteikimas, pinigų pasisavinimas (50 000 Eur, 16940 Eur), lizinguoto turto perdavimas naudotis UAB „P.“, taip padidinant sąnaudas, turto – automobilio Audi A6 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) – pardavimas mažesne nei likutinė jo verte. Kaltinamajam žinant apie įmonės sudėtingą finansinę padėtį, jis, kaip įmonės vadovas, atsakingas už įmonės veiklą, jos tinkamą turto valdymą ir lėšų naudojimą, nesistengė imtis įmonės finansinę padėtį stabilizuojančių veiksmų, o priešingai įmonę tik formaliai perrašė K. G., kuris visiškai jokios veiklos nevykdė, ir tai rodo tiek bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesų nepaisymą, neefektyvų ir nuostolingą ūkinės komercinės veiklos vykdymą, taigi blogą įmonės valdymą. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „E.“ bankrotą lėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės.
Vadovaujantis byloje surinktais ir aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje, nes jis sąmoningai blogai valdydamas UAB „E.“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.
Dėl veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „D. turto iššvaistymas) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „D.“ turto pasisavinimas).
Be to, S. K., būdamas uždaros akcinės bendrovės „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) 50 proc. akcininku ir pagal 2011 m. birželio 01 d. Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dirbdamas bendrovės prekybos vadovu, pagal 2012-02-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas bendrovės atskaitingu asmeniu, suteikiant jam teisę atlikti mokėjimus, pagal 2012-11-02 „Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr.1“, būdamas visiškai materialiai atsakingu už jam perduotų vertybių išsaugojimą, darbdavio perduotas prekes, kurias parduoda tretiesiems asmenims, už pinigines lėšas, kurias gauna iš trečiųjų asmenų, tuo pačiu atlikdamas ir bendrovės kasininko funkcijas, sutarties pagrindu įsipareigojęs prisiimti visišką materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtas vertybes, turėdamas teisę bendrovės vardu atlikti ūkines – finansines operacijas, tuo pačiu dirbdamas laikotarpiu nuo 2014-05-22 iki 2016-05-01 UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. vasario 04 d., (duomenys neskelbtini), jis kaip UAB „E.“ vadovas pagal išrašytas 7 PVM sąskaitas pardavęs UAB „S.“ prekes, kurias jo prašymu UAB „S.“ atsakingi asmenys pagal tomis pačiomis dienomis išrašytas 2015-12-18 – 2016-01-26 7 PVM sąskaitas faktūras už 33 451,25 Eur sumą (7024,74 Eur PVM) viso už 40 475,99 Eur UAB „D.“ realiai nepardavė, nes šių prekių iš UAB „E.“ nebuvo gavusi, o tik išrašė sąskaitas – faktūras su prekių antkainiu, po ko jis, pateikdamas bendrovės „D.“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. B. įtraukti minėtas prekes pagal sąskaitas – faktūras į apskaitą ir dėl šių įtrauktų tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų buvo nepagrįstai užpajamuotos 33 451,25 Eur vertės prekės UAB „D.“ apskaitoje bei tuo pačiu padidintas bendrovės turtas (prekės, skirtos perparduoti) ir 8974,16 Eur padidintas pirkimo PVM ir šių prekių inventorizacijos metu nebuvo rasta, o pagal 2016-02-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 900 Eur sumai (iš jų: šildymo sistemos komplektas - 9 008,26 Eur, PVM 1891,74 Eur), kurios įsigijimo savikaina 8974,16 Eur įforminęs pardavimą jo vadovaujamai UAB „E.“, taip tokiais savo nusikalstamais veiksmais, minėtų prekių įsigijimą įforminus UAB „S.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, iš viso 24 477,09 Eur (33 451,25 Eur – 8974,16 Eur) ir bendrovei „D.“ nesumokėjus už šias prekes, jis šias prekes panaudojo savo asmeniniams tikslams ir namo statybai, jis pasisavino jam pareigų pagrindu patikėtą svetimą UAB „D.“ priklausantį didelės vertės turtą – prekes: Kabelį YDY 3*1,5, Kabelį, R. R. Exellent, Striukę Motorsport M dydis Puma, K. D. Wach center, Knyga, Kabelį -3,2,5, Įvairias prekes, Vėdinimo sistemos komplektą – už 24 477,09 Eur sumą.
Be to, S. K., būdamas UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) 50 proc. akcininku ir pagal 2011 m. birželio 01 d. Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dirbdamas bendrovės prekybos vadovu, pagal 2012-02-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas bendrovės atskaitingu asmeniu, suteikiančiu jam teisę atlikti bendrovės vardu mokėjimus, pagal 2012-11-02 „Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr.1“, būdamas visiškai materialiai atsakingu už jam perduotų vertybių išsaugojimą, darbdavio perduotas prekes, kurias parduoda tretiesiems asmenims, už pinigines lėšas, kurias gauna iš trečiųjų asmenų, tuo pačiu atlikdamas ir bendrovės kasininko funkcijas, turėdamas jam patikėtus bendrovės grynuosius pinigus bei su jais atlikti ūkines – finansines operacijas, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), jis nuo 2014-01-01 iki 2016-04-30 kaip atskaitingas asmuo viso gavęs 569 368,902 Eur bendrovės reikmių naudojimui grynųjų pinigų ir 533 970,08 Eur sumą pateisinęs išlaidas panaudojimą pateisinančiais dokumentais, pagal avansines apyskaitas ir jų registrus 2016-04-30 dienai apskaitoje fiksavus 35 303,14 Eur jo nepanaudotą bendrovės pinigų likutį, nepateikdamas bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei ir direktoriui likusios pinigų dalies panaudojimą patvirtinančių apskaitos dokumentų, jų negrąžinęs į bendrovės kasą, o pinigus panaudodamas ne bendrovės reikmėms ir dalį mokėdamas bendrovės darbuotojams kaip grynų pinigų priedą be apskaitos dokumentų bei įrašytų sumų, šių dokumentų nepateikdamas nei bendrovės direktoriui, nei buhalterei, nei atliktos 2016-03-01 inventorizacijos metu, tokiais veiksmais jis iššvaistė jam patikėtą UAB „D.“ buvusį didelės vertės svetimą turtą – pinigus 35 303,14 Eur sumą.
Kaltinamasis S. K. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „D.“ turto pasisavinimas) ir BK 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „D.“ turto iššvaistymas) neprisipažino visiškai.
Kaltinamasis S. K. dėl 7 sąskaitų išrašymo UAB „S.“ parodė, kad UAB „S. teikė pagalbą, kai trūko apyvartinių pinigų bendrovei „D.“. UAB „S.“ užsakydavo jiems prekes iš tiekėjų ir prekės važiuodavo klientams. UAB „S.“ užsidėdavo 5 procentų maržą ir tai yra normalūs procentai už paslaugą.
Dėl kaltinimo iššvaisčius 35 303,14 eurų kaltinamasis S. K. parodė, kad dalis darbuotojų pripažino, kad atlyginimas buvo mokėtas vokeliuose, telefoniniuose pokalbiuose matyti, kad R. B. pripažino, jog darbuotojams reikia mokėti, nes buvo susidariusi tokia situacija, kad darbuotojai grasino išeiti iš darbo ar kreiptis dėl algų nemokėjimo. Kiekvieną savaitę su darbuotojais kalbėdavosi apie motyvaciją, skatinimus, pardavimų didėjimus. Bendrovėje „D.“ labai daug sumokėta vokeliuose. Visi darbuotojai iki vieno gavo atlyginimus vokeliuose. Visi pinigai, kurių iššvaistymu yra kaltinamas, yra išmokėti atlyginimams vokeliuose. „Rivilės“ programoje matyti, kiek kiekvienas gaudavo, kiekvienas žinojo procentą. Kartu su R. B. paskaičiuodavo atlyginimą vokeliuose. Buhalterija šitą situaciją žinojo. UAB „P.“ būdavo pinigų nurašymas, o UAB „D.“ kas mėnesį vis didėdavo pinigai kasoje. Geriausi darbuotojai buvo V. K., T. A., D. D., D. A..
Liudytojas R. B. parodė, kad buvo pripažintas kaltu už apgaulingą UAB ,,D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB ,,D.“ direktoriumi buvo nuo 2011 m., kaltinamasis buvo pardavimų vadovas. Įmonė įkurta (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju žodžiu buvo pasidalinę kompetencijas – kaltinamasis vadovavo (duomenys neskelbtini) dviem parduotuvėms, jo (R. B.) darbas (duomenys neskelbtini) – su įmonėmis, didmeninė prekyba. (duomenys neskelbtini) grynų pinigų nebuvo, buvo tik atsiskaitymai per banką. (duomenys neskelbtini) buvo gryni pinigai parduotuvėse. S. K. buvo atsakingas už kasą, yra jo parašai. Jis (R. B.) nekontroliavo kasos. Kai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), pas buhaterę J. B. pasirašydavo dokumentuose. Pasirašinėdavo ant orderių, tuo metu net nežinojo ar išlaidų, ar pajamų. Būdamas (duomenys neskelbtini), negalėjo sukontroliuoti grynųjų pinigų (duomenys neskelbtini). Pasitikėjo įmonėje dirbančiais žmonėmis. Nekontroliavo nei S. K., nei buhalterės darbo. Įmonės ,,D“ veikla – mažmeninė ir didmeninė prekyba buitine, IT technika. Turėjo ,,V.“ frančizę, tai yra turėjo galimybę per jų svetainę prekiauti prekėmis, kuriomis prekiaudavo ,,V.“ – sporto prekėmis, prekių asortimentas labai didelis. Apie 2014 m. S. K. pradėjo statyti namą, buvo paėmęs paskolą, darbuotojai ėmė sakyti, kad stringa prekės. Neišmanė finansinių dalykų, klausdavo S. K., buhalterės. Nors buvo paėmę paskolą, bet vėl trūko pinigų, tada įkalbėtas kaltinamojo, užstatė savo namą, paėmė 130 tūkstančių eurų paskolą, įnešė gautus pinigus į UAB ,,D.“ tam, kad išspręstų finansines problemas. Galiausiai prarado namą, nes pinigai buvo išgrobstyti. Šeima prarado apie 150 tūkst. eurų. Kai 2016 m. įvyko kratos namuose, buvo šokas, nesuprato, kas nutiko. Dvejus metus dirbo su teisėsauga, tyrėjais, pateikinėjo ataskaitas, duomenis, analizuodamas, pamatė, kas dėjosi įmonėje. Išsiaiškino, kokiu būdu buvo grobstomi gryni pinigai. Schema tokia – ateina žmogus, kuris užsakė prekes iš S. K., T. A. išrašo jam pasiūlymą, kiek jam reikia sumokėti, žmogus duoda grynus pinigus, T. A. duoda tą sąskaitą, kitą egzempliorių pasiima sau, kurį su pinigais atiduoda S. K.. Ta sąskaita yra kaip pasiūlymas, bet apskaitoje nefigūruoja. T. A. mėnesio gale siųsdavo elektroniniu paštu S. K., kiek jo tokiems draugeliams parduota prekių, už kokią sumą. O kiek pats S. K. taip darydavo, neturi įrodymų. Realiai jis (R. B.) atliko vadybininko pareigas, tik dokumentuose buvo direktorius, nes įmonė negalėjo būti be direktoriaus, bet realiai neatliko direktoriaus pareigų. Įmonės dokumentai buvo saugomi pas buhalterę J. B.. S. K. nepateikė dokumentų dėl 35 tūkst. eurų panaudojimo. Klausė jo, kada grąžins pinigus, jis žadėjo grąžinti. Žinojo, kad tokią pinigų sumą S. K. paėmė iš įmonės. S. K. neminėjo, kur buvo panaudoti pinigai, kurie jam buvo išduoti pagal finansinę apyskaitą. Nekontroliavo darbuotojų atlyginimų, skatinimo tvarkos. Kiek žino, per susirinkimus kaltinamasis rodydavo lenteles, kaip darbuotojus skatindavo. Nekontroliavo, ar buhalterė mokėdavo atlyginimus grynais ar per banką. Negalėjo žinoti, ar mokėdavo vokeliuose atlyginimus. Jei tai būtų žinojęs, būtų supratęs, kur dingsta pinigai. Nėra kalbėjęs su kaltinamuoju apie neapskaitytus pinigus, vokelius. N. V. K. nemokėjo atlyginimo grynais. S. K. paėmė paskolą apie 50 tūkst. eurų, pradžioje sakė iš uošvių, po to pradėjo vogti įmonės pinigus ir statė namą. Vėliau sužinojo, kad per įmonę buvo perkamos statybinės medžiagos, kad buvo atskiras S. K. padalinys, kur važiuodavo statybinės medžiagos. Kai įsikišo institucijos, pradėjo domėtis, pamatė, kad nupirkta statybinių medžiagų, santechnikos UAB ,,D.“ vardu, ant sąskaitų buvo S. K. parašai, kad pirko prekes, užpajamuodavo ant UAB ,,D.“ ir nusiveždavo į namus. Su S. K. nekalbėjo, kad bus statomas namas iš įmonės lėšų. Jei pamatydavo likučiuose statybines medžiagas, manydavo, kad kartais koks klientas ir užsakydavo tokias prekes, bet įsivaizduodavo, kad tos prekės bus parduotos. Pats išsiaiškino, kad buvo sukurtas atskiras padalinys statybinėms medžiagoms, kurios likusios tame padalinyje ir dabar, bet realiai jų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė daug elektroninių laiškų iš įmonės kompiuterio serverio. Žiūrėdavo, kas prekę nupirko, kur prekė užpajamuota. Sutikrino kiekvienos prekės kelionę, pamatė, kad vienos prekės draugams parduotos grynais pinigais neapskaitant, o kitos prekės nupirktos ir išvežtos į kaltinamojo namą. Įmonėje sandėlių prekėms sandėliuoti nebuvo. Kai kurios prekės buvo nupirktos, neparduotos, bet realiai jų nėra. Su UAB ,,S.“ buvo tokia schema: S. K., kaip UAB ,,E.“ direktorius nupirkdavo prekes, parduodavo bendrovei ,,S.“, kurie jas parduodavo bendrovei ,,D.“. UAB ,,D.“ likdavo skoloje, o tos prekės dingdavo ar jo name, ar jis prekes kam nors parduodavo. Pristatymo dokumentų nebuvo, bet elektroniniuose laiškuose matėsi, kur nukeliavo prekės, buvo nuvažiuota pas tuos žmones, bet jie neprisipažino. Tai išaiškėjo, kai pats atliko tyrimą. UAB ,,D.“ turi 400 tūkst. kreditorinių įsiskolinimų, tarp kreditorių yra ir jis (R. B.), nes jo namas užstatytas. 2016 m. buvo atlikta inventorizacija UAB ,,D.“, apie tai S. K. buvo informuotas, bet jis inventorizacijoje nedalyvavo. Buvo nustatytas prekių trūkumas. Anksčiau inventorizacijos nebuvo daromos, nes nenusimanė apie buhalteriją. Kiek žino, patys darbuotojai darydavo mikro inventorizacijas, visi pasižymėdavo, viskas buvo tvarkoje. K. Ž. iš darbo išėjo, nes S. K. išėmė pinigus iš kasos. Tai buvo ne pirmas kartas, bet kitais kartais kaltinamasis grąžindavo pinigus ar sąskaitas pateikdavo. Kai pinigų trūko, buvo nutarta, kad palieka vieną parduotuvę (duomenys neskelbtini). Todėl prekes turėjo pervežti iš (duomenys neskelbtini) gatvę. Tai organizavo S. K. Prekių likučių niekas netikrino. Tai buvo 2015 m. vasaros pabaiga. Inventorizacija atlikta vėliau, rezultatai apgailėtini. Pradžioje buvo atlikta inventorizacija dokumentaliai, paskui nuvažiavo į parduotuvę, suprato, kad prekių nėra. Buvo tik maža dalis prekių. 2015–2016 m. žinojo, kad S. K. perėmė bendrovę UAB ,,E.“ iš ankstesnio direktoriaus. Iš kalbų žinojo, kad ta įmonė užsiėmė panašia veikla. Jis (R. B.) tuo metu, kai įmonės direktoriumi buvo L., buvo bendrovės ,,E.“ akcininku, bet nedalyvavo jos veikloje. Ta bendrovė užsiiminėjo gal statybinėmis medžiagomis, santechnika. UAB ,,E.“ pirkdavo kažką ir liko skolingi bendrovei UAB ,,D.“ apie 80 tūkst. eurų. Tie pinigai nukeliavo į UAB ,,E.“ ir jų negrąžino.
Iš Panevėžio teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įsakymo matyti, kad R. B. atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinant jį pagal BK 222 str. 1 d. perduota nagrinėti į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus ir jis pripažintas kaltu dėl apgaulingos UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (t. 6, b.l. 165-173).
Liudytoja J. B. parodė, kad dirbo buhaltere įmonėje UAB ,,D.“, dirbo savo namuose. Patys darbuotojai pajamuodavo prekes ir išrašydavo sąskaitas. Jos pareiga buvo pateikti deklaracijas mokesčiams, statistikai, Sodrai. Turėjo prisijungimą prie banko, darydavo pavedimus Sodrai, mokesčiams, pervesdavo atlyginimus. Taip pat ji sutikrindavo pirkimų, padavimų dokumentus. J. P. pajamuodavo prekes, ji (J. B.) taip pat sutikrindavo, ar gerai supajamuota pagal sąrašą. Prekių nematydavo. Prekės patekdavo iš karto klientui. Jie turėdavo daug prekybos vietų. Pildydama deklaracijas, tikrindavo, ar programoje teisingai pajamuota pagal pirminius dokumentus, o pajamuodavo atsakingi darbuotojai. Pirkimus žymėdavo kiekviena parduotuvė atskirai, ji suvesdavo į bendrą. Buvo sąrašas atsakingų asmenų už pirkimus – pardavimus. R. B. buvo direktorius, o S. K. buvo kaip įmonės savininkas, bet jo pareigų neatsimena. UAB ,,D.“ ji dirbo 5-6 metus, iš ten išėjo vasario mėnesį prieš trejus metus. Kai dirbo, ji buvo viena buhalterė. Direktorius R. B. buvo atsakingas už kasą. Kai pradėjo dirbti, kasa buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kasininku buvo S. K.. Kasos pajamų ir išlaidų orderius atspausdindavo ir juos ji pasirašydavo. Direktorius R. B. irgi juos pasirašydavo. Ji dirbo su dokumentais, pinigų nematydavo. Prie ,,Rivilės“ programos prieidavo visi – R. B., S. K. ir visi darbuotojai. Ji nedisponavo grynais pinigais. Jei būdavo inkasuojami pinigai iš kasos aparto, ir jie nepatekdavo į banką, tai juos pasiimdavo atsakingas asmuo. Pavyzdžiui jai parašydavo, kad S. K. pasiėmė tam tikrą pinigų sumą, tai ta pinigų suma buvo pajamuojama kasoje ir išlaiduojama S. K.. Pardavimų sąskaitų-faktūrų ji nerašydavo. Kasos pajamų, išlaidų orderius atspausdindavo po operacijos. Jei būdavo pirkimas grynais pinigus, bet nebūdavo kasos aparato, turėdavo išrašyti pinigų priėmimo kvitą. UAB ,,D.“ turėjo sąskaitą banke, ji atlikdavo mokėjimus per banką, pavedimus už prekes. Prisijungimus prie banko turėjo ir direktorius, ir S. K., ir K. Ž.. Prekyba daugiausia vyko grynaisiais pinigais. Avansines apyskaitas pildydavo ji. Nežino, ar per dvejus metus buvo išmokėta beveik pusės milijono avansas S. K., reiktų žiūrėti avansines apyskaitas. S. K. vardu buvo pildomos avansinės apyskaitos, nes pas jį atsidurdavo tie pinigai. S. K. atsiskaitydavo už avansinius pinigus, jis pateikdavo sąskaitas, kuriose buvo matyti, kur panaudoti pinigai. Išėjo iš darbo UAB ,,D.“ 2016 m. vasario mėnesį. Vėliau buhalterijai tvarkyti buvo pasamdyta įmonė. Mokėdavo darbuotojams atlyginimus per banką, nežino, ar būdavo mokami darbuotojams priedai ne per banką, ji negaudavo priedų prie atlyginimo, apie darbuotojų skatinimo priemones, nežino. Darbo užmokestis buvo nevienodas, ji pervesdavo priskaičiuotą atlyginimą į kortelę, gal ten būdavo ir priedai priskaičiuoti. Dabar negali atsakyti, kaip buvo numatyta darbo sutartyje. Nepamena, kad atlyginimai būtų mokėti grynais. Pagal dokumentus realus kasininkas buvo S. K.. Nepamena, ar laiku buvo pateikinėjami pirkimus pateisinantys dokumentai. Nebuvo ji kviesta į inventorizaciją. R. B. sakė, kad darys inventorizaciją, ir jie bandė daryti, bet nepadarė, ji negavo dokumentų. Kur vykdavo mažmeninė prekyba, ten buvo kasos aparatai. Jei neveikdavo kasos aparatas, išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, bet tai išimtis. Kylo neaiškumų su bendrove ,,S.“, nes buvo didelės sumos sąskaitų su šia įmone ir prekės buvo ne tokios, kaip visada. R. B. klausė, ar traukti į PVM deklaracijas, ar gavo tas prekes, nes gruodžio 31 d. direktorius turėjo pasirašyti suderinimo aktą. Pradžioje R. B. sakė netraukti į deklaraciją, liepė palaukti, o galutinis jo sprendimas buvo traukti. R. B. sakė, kad gavo tas prekes ir likučių suderinimas buvo metų gale, jis pasirašė ir išsiuntė, ji ant to akto nesirašė. Su S. K. apie tai nekalbėjo. Tos prekės galėjo keliauti tiesiai pirkėjui, bet tuo metu tos prekės buvo gautos ir neparduotos, todėl iškilo klausimas. Žinojo, kad S. K. statė namą.
Liudytoja K. Ž. parodė, kad dirbo kasininke UAB ,,D.“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo atsakinga už parduotuvės bendrą tvarką, prekių pajamavimą, kasą. Atvažiuodavo DPD kurjeris su prekėmis, iškraudavo jas sandėlyje, vadybininkai sutikrindavo prekes, sąskaitas atnešdavo jai, ji užpajamuodavo ,,Rivilės“ programoje pirkimus, paduodavo vaikinams kodus, jie sumarkiruodavo ir pardavinėdavo prekes, išrašydavo sąskaitas klientams, darydavo pavedimus už prekes tiekėjams. Dirbdavo su grynais pinigais. Išimdavo grynus pinigus iš kasos, įnešdavo bankomate su banko kortele į įmonės banko sąskaitą. Tai darydavau tik ji. Buhalterė tai matydavo. Nemokėdavo atskaitingam asmeniui pinigų. Tiesioginis vadovas buvo S. K., o direktorius R. B., daugiau bendraudavo su S. K.. Reikėdavo pavedimus atlikti tiekėjams, iš kurių imdavo prekes, matydavo, kiek yra skolingi pagal sąskaitas, pagal jas darydavo pavedimus. Bendraudavo su kitų įmonių vadybininkais. Buvo vienintelis atvejis, kai atėjusi į darbą, rado tuščią kasą, truko apie 1000 eurų. Informavo apie tai S. K. ir parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Po to S. K. įnešė pinigus į kasą. UAB ,,D.“ išdirbo iki 2016 m. Atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą, grynais pinigais nebuvo gavusi. Priedas prie atlyginimo nebuvo mokamas. Nežino, ar buvo mokamas priedas kitiems parduotuvės darbuotojams. Iš jos buvo reikalaujama susitikrinti pagrindinių prekių likučius. Atėjusi į tą darbą, neturėjo pasirašyti už likučius ir išeinant iš darbo niekas to nereikalavo. Fiziškai prekes, kurios buvo parduotuvėje, skaičiuodavo dėl savęs, tai darydavo gal kas mėnesį. Išeidama iš darbo, nedarė inventorizacijos. Neteko matyti statybinių medžiagų parduotuvėje ir jų nepajamavo, nieko apie tai nežino.
Liudytojas T. A. parodė, kad 2014 m. pradėjo dirbti pardavimų vadybininku bendrovėje ,,D.“. S. K. buvo tiesioginis vadovas. Užsakinėdavo prekes ir jas priimdavo iš DPD siuntų tarnybos, vėliau teko jas supajamuoti, sutikrinti sąskaitas, kurias suvesdavo į buhalterinę apskaitą, prekes parduodavo. Pajamuoti ėmė tik po metų ar pusantrų metų darbo. Buvo ir internetinė prekyba. Kai gaudavo grynus pinigus, apskaitydavo kasoje. Dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Paskutinius darbo metus tekdavo daryti pinigų išėmimą iš kasos ir nunešti pinigus į banką, ten gaudavo banko kvitą ir jį dėdavo prie buhalterinių dokumentų. Gaudavo iš tiesioginio vadovo, t. y. kaltinamojo nurodymą, kad reikia padaryti grynų pinigų išėmimą, todėl išimdavo pinigus, jų nenešdavo į banką, o padėdavo į stalčių, apie tai informuodavo kaltinamąjį elektroniniu paštu ir buhalterę J. B.. Pinigų sumų neatsimena. Praktiškai visi darbuotojai prie ,,Rivilės“ programos prisijungdavo. Visada paimdavo pinigus, jei klientas mokėdavo grynais. Jei klientas turi atidėjimą, ar yra koks giminaitis, kuris žinoma, kad sumokės pavedimu, tai būdavo išrašoma sąskaita. Būdavo, kad ateidavo žmogus, suderinęs kainą su kaltinamuoju, kaltinamojo darbe nebūdavo, jam būdavo pasakyta, kokią prekę ir už kiek paduoti, tas asmuo paduodavo pinigus, kuriuos padėdavo į stalčių, jokių dokumentų neišduodavo, nieko nedarydavo nei ,,Rivilės“ programoje, nei buhalteriškai, neišrašydavo garantijos, sakydavo, kad kaltinamasis susitvarkys. Kaltinamasis pasiimdavo pinigus ir sutvarkydavo kažkaip. Nežino, kaip kaltinamasis susitvarkydavo likučius. Jis (T. A.) buvo atsakingas už kompiuterius, darydavo jų inventorizaciją kas savaitę ar dvi, susitikrindavo savaitės pabaigoje. Kiti darbuotojai atlikdavo kitų prekių inventorizaciją. Darant inventorizaciją, būdavo priekių, prie kurių būdavo parašytas nuliukas. Išsiaiškino, kad ta prekė rezervuota, t. y. atidėta klientui. Taip rezervuodavo buhalterinėje apskaitoje R. B. ir S. K.. Jei prekė būtų parduota, jos nesimatytų, darant inventorizaciją. Tų rezervuotų prekių realiai nematydavo. Būdavo daromas kasoje išėmimas, išimami pinigai, o prekės nevažiuoja. Apie tai informuodavo elektroniniu paštu kaltinamąjį ir buhalterę. Tai darydavo kaltinamojo paliepimu. Rašydavo laišką tam, kad galėtų susiskaičiuoti, kiek išimta pinigų. Elektroniniu paštu gaudavo nurodymą, kokias prekes reikia užsakyti ir išsiųsti klientui nurodytu adresu. Tai užsakydavo tas prekes, išsiųsdavo tiesiai galutiniam klientui ir buhalteriškai surašydavo prekių kodus kaltinamajam elektroniniu paštu ar ant lapo, ir jis išrašydavo pirkimo dokumentus, susitvarkydavo buhalteriškai. Iš darbo išėjo sausio ar vasario mėnesį prieš 2-3 metus. Direktorius R. B. užvažiuodavo kas dvi savaites, kartais kas mėnesį, labai nekontroliuodavo, prekes pristatydavo, kai buvo didesni užsakymai. Pokalbis su R. B. ir D. D. buvo toks - aiškino situaciją, kad paliks darbą, nes vėluoja prekės, reiškia įmonė vėluoja sumokėti, o jiems reikia teisintis klientams ir nesmagu taip dirbti. Įsivaizdavo, kad trūko apyvartinių lėšų. R. B. išsakė savo problemas. R. B. pažadėjo sutvarkyti, kad prekių tiekimas nestrigtų. Pasiliko įmonėje dirbti dar metams. Žinojo, kad S. K. statosi namą. Galimai gryni pinigai ėjo namo statybai, bet tai tik jo nuomonė. Nėra kalbėjęs su kaltinamuoju apie grynų pinigus ėmimus iš kasos. Gaunamas atlyginimas buvo stabilus, mokamas į banko kortelę. Darbuotojai buvo skatinami, skatindavo S. K., sumokėdavo grynaisiais pinigais. Gal būt pasirašinėjo už tuos pinigus, nepamena. Yra gavęs keletą kartų grynų pinigų, gal 4000-5000 litų iš viso. 2016 m. išėjo iš darbo abipusiu susitarimu. Tuo metu prekės buvo kraustomos į (duomenys neskelbtini) gatvės padalinį, ne daug priekių buvo likę. Tvirtino 2017 m. gruodžio 5 d. apklausos protokoles fiksuotus parodymus, esančius 5 t. 97-99 b. l. Mano, kad tik vadybininkams skatinimo sistema buvo. Neprisimena, ar apie tai buvo kalbama per susirinkimus. Prisimena, kad Kalėdiniu laikotarpiu daugiausia pelno sugeneravęs vadybininkas yra keliavęs į kelionę. Jam neteko keliauti. Buvo vadybininkų, kurie nešė didesnį pelną nei jis. Mažai tekdavo bendrauti su kitais vadybininkais apie priedus. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 5 t. 102-103 b. l.
Liudytoja J. P. parodė, kad apie metus laiko dirbo UAB ,,D.“ vadybininke, įdarbino kaltinamasis. Bendraudavo ir su R. B.. Kaltinamasis nurodydavo darbus, kuriuos turėdavo atlikti. Buvo atsakinga už internetinę prekybą. Turėdavo priėjimą prie ,,V.“ programos, užsakydavo prekes iš tiekėjo. Prisijungdavo kaip vadybininkė prie programos, kad užsakyti klientui prekę. Prekes tekdavo užpajamuoti ,,Rivilės“ programoje. Darydavo prekių inventorizaciją pagal tai, ką turi parduotuvėje. Jei klientas atsiskaitydavo grynais, įmušdavo gautus pinigus į kasą. Kasos žurnalo nepildydavo, nes nemokėdavo, tai darydavo buhalterė J. B.. Darydavo grynų pinigų išėmimą iš kasos ir nunešdavo į šalia esantį Š. Banke išduodavo dokumentą, kad įnešti pinigai, jį paduodavo S. K.. Neprisimena, ar jį pateikdavo buhalterei. Atlyginimą gaudavo į kortelę, jis priklausydavo nuo pardavimų, gaudavo priedą už gerus pardavimus. Priedo dydį nustatydavo kaltinamasis, dokumento nesurašydavo, sumokėdavo grynais. Gal pora kartų yra gavusi priedą. Neprisimena priedo sumos, gal 100 ar 200 litų. Nežino, ar visiems mokėdavo priedus, apie atlyginimus tarpusavyje mažai kalbėdavo. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 4 t. 163-165 b. l.
Liudytoja L. O. parodė, kad dirbo įmonėje UAB „D.“, kaltinamasis buvo jos vadovas. Dirbo administratore, gaunamas atlyginimas buvo lyg ir 500 eurų, bet tiksliai neatsimena. Atlyginimas buvo mokamas į kortelę. Grynais atlyginimo nėra gavusi, taip pat nėra gavusi premijos. Nežino apie kitų darbuotojų skatinimą. Įmonėje dirbo A. R., T. M., A. D. ir kt. R. B. buvo tos įmonės direktorius.
Liudytojas A. R. parodė, kad UAB ,,D.“ dirbo metus laiko. Įdarbino S. K.. Buvo atsakingas už garantinių prekių priežiūrą, siuntimą, techninį jų aptarnavimą, taip pat reikėdavo pristatyti klientams buitinę techniką. Buvo IT specialistas, technikas. Su įmonės dokumentais nedirbo. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tekdavo apsilankyti ir kitoje parduotuvėje, jei reikėdavo pervežti prekes. Daugiausia bendraudavo su S. K.. Gaudavau minimalų atlyginimą į banko kortelę. Atlyginimas grynais jam nebuvo mokamas, jis nebuvo skatinamas. Žino, jog priklausomai nuo pardavimų buvo skatinami vadybininkai. Jokių dokumentų nepildydavo. Išėjo iš darbo direktoriaus R. B. prašymu, nes įmonė bankrutavo. Pagrindinis jo darbo pobūdis – darbas su garantinėmis prekėmis.
Liudytojas A. M. parodė, kad su kaltinamuoju dirbo UAB „D.“. D. Š., R. B. dirbo (duomenys neskelbtini). 2016 metų kovo mėnesį nuvyko su R. B. į (duomenys neskelbtini) į ir parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gatvėje suskaičiavo prekių likučius, pasirašė inventorizacijos aktą (2 t., b. l. 61). Kartu dar buvo S. V.. Prekių nebuvo daug. Jis trūkumų nenustatinėjo, tiesiog suskaičiavo prekes. Už darbą gaudavo atlyginimą, neprisimina, ar atlyginimas buvo mokamas grynais. Premijos nebuvo išmokėtos, nors buvo žadėta.
Liudytojas D. A. parodė, kad dirbo įmonėje „D.“ nuo 2011 metų. Pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, po keleto metų persikėlė į B. gatvę. Dirbo vadybininko pareigose, pardavinėjo kompiuterius ir pan. Atlyginimas buvo mokamas į kortelę, kokio dydžio neprisimena, nes dar atlyginimą gaudavo litais, vėliau gaudavo eurais. Paskatinimų, priedų prie atlyginimo grynais jis negaudavo. Nieko nežino apie įmonėje veikusią skatinimo sistemą. Neprisimena, kad būtų nustatyta, kiek vadybininkas turi suprekiauti. Įmonės susirinkimuose spręsdavo, ką daryti dėl žmonių nepasitenkinimų, ar prekės keliauja ilgiau nei nurodyta internetiniame puslapyje.
Liudytojas V. K. parodė, kad 2015-2016 dirbo UAB ,,E.“ ekspeditoriumi – pardavėju, UAB ,,D.“ (septynerius metus) – pardavimų vadovu, pradžioje vadybininku. Bendrovėje UAB ,,D.“ užsakinėjo prekes, pardavinėjo. (duomenys neskelbtini) gatvėje 3. Pradžioje metus dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB ,,E.“ darbo vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB ,,D.“ dirbo su grynais pinigais, mušdavo į kasą. Neimdavo grynų pinigų iš kasos, nenešdavo į banką, už tai buvo atsakinga K. Ž.. Buhalterinėje programoje tik įmušdavo į kasą ir sutikrindavo prekių likučius. Įmušus gautus pinigus į kasą, automatiškai ,,Rivilės“ programoje užsifiksuodavo, kad prekė parduota. Bendrovėje ,,E.“ buvo toks pat jo darbo pobūdis. Apie paskolą atsisakė duoti parodymus. Bendrovėje ,,D.“ dirbo iki parduotuvės uždarymo, jo nenorėjo atleisti R. B., pralaikė du-tris mėnesius, kreipėsi į darbo apsaugos inspekciją, pasikonsultavo ir po dviejų mėnesių atleido. Tuo pačiu metu išėjo ir iš UAB ,,E.“. Bendrovėje ,,D.“ gaudavo atlyginimą ir grynais, ir per banką, mokėjo ir kaltinamasis, ir R. B.. Programa apskaičiuodavo, kiek kiekvieno vadybininko suprekiauta, ir per susirinkimus kiekvieną mėnesį pasakydavo, kiek uždirbta. Vieną dalį pervesdavo į kortelę, o kas uždirbta viršaus, duodavo grynais kaltinamasis, ir R. B. kelis kartus davė. Gruodį pardavimai geriausi, tai papildomai gaudavo ir 1000 eurų, ir daugiau. Sausį gal 100 eurų papildomai. Vidurkis buvo apie 1500-1300 eurų papildomai į mėnesį. Oficialiai gaudavo minimalų atlyginimą. 2015-2016 m. daugiausia uždirbdavo iš visų darbuotojų. Visi vadybininkai gaudavo ženkliai didesnius atlyginimus nei minimumas, per susirinkimus apie tai buvo kalbama. Negali pasakyti, ar servizo darbuotojai gaudavo padidintus atlyginimus, buhalterė gaudavo padidintą atlyginimą. Bendrovėje ,,E.“ pradžioje jo atlyginimas buvo mažas apie 400-500 eurų, paskui pakėlė iki 1000 eurų, dalį mokėjo grynais, dalį pervesdavo į kortelę. Oficialus atlyginimas buvo apie 500-600, o likutį gaudavo grynais apie 500-600 eurų į mėnesį. Mano, kad už juos nepasirašydavo nei UAB ,,E.“, nei UAB ,,D.“. Kas mėnesį buvo nustatytas planas, kiek žmogus turi surinkti vidutiniškai, atrodo, tai buvo 2500 eurų. Pelnas vidutiniškai buvo 4000-4500 eurų, tai 4500 minus 2500, yra 2000, tai nuo tos sumos skaičiuodavo, kiek papildomai turi išmokėti. Priedus skaičiuodavo nuo viršyto pelno. Uždirbdavo pakankamai nemažai visus darbo metus. Tik prieš įmonės uždarymą buvo nežymus atlyginimų vėlavimas. Per susirinkimus, kuriuose dalyvaudavo S. K. ir R. B., skaičiuodavo formules, pagal kurias apskaičiuodavo atlyginimų priedus. Iš pardavimų mokėdavo atlyginimus grynais pinigais. Negali atsakyti, ar jam buvo išduoti avansiniai pinigai pirkti prekes. R. B. paskambino, prašė pervesti į jo sąskaitą 2000, nes įmonės sąskaitoje buvo minusas, tai tą pačią dieną K. pervedė, jis nuėmė ir atidavė. Negali atsakyti, ar paskola negrąžinta įmonei.
Liudytojas S. V. parodė, kad bendrovėje ,,D.“ dirbo dvejis metus verslo skyriaus vadovu. Pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, paskui (duomenys neskelbtini) gatvėje. R. B. buvo direktorius, jis vadovavo įmonei. S. K. buvo filialų vadovas, lyg komercijos direktorius. Daugiausia bendravo su R. B.. Dirbo su didelėmis įmonėmis, užsakymus priimdavo, sąskaitas išrašinėdavo, prekes išsiųsdavo. Būdavo klientų paieška, užsakymų priėmimas, prekių pardavimas, sąskaitų išrašymas. Viskas buvo programoje ,,Rivilė“. Prekes pajamuodavo atsakingi asmenys, buhalterė dažniausiai, kartais ir jam tekdavo pajamuoti. Darbo specifika buvo su įmone ,,M.“, atsiskaitymai būdavo per banką. Atsiskaitymų grynais nebūdavo. Už prekes dažniausiai apmokėdavo pagal išrašytas sąskaitas, įmonės turėdavo atidėjimą ir jie išsiųsdavo prekes. Atsiskaitymai grynais buvo labai retai. Realiai, kiek būdavo užsakymų, tiek atsiveždavo prekių į vietą ir parduodavo. Neturi duomenų apie vykdytą prekybą santechnika. 2016 m. buvo atliekama inventorizacija, prekių tikrinimas. Jo atlyginimas buvo į banko sąskaitą, grynais negaudavo. Atlyginimą pervesdavo buhalterė. Internete įmonė prekiavo viskuo, tačiau statybinėmis medžiagomis – plytomis, vamzdžiais, santechnika neprekiavo, neteko tokių prekių parduoti. Neturi informacijos apie vadybininkų skatinimus. Susirinkimai būdavo, buvo aptariama, kaip padidinti pardavimus, pinigais neskatindavo, gal žadėdavo algą padidinti. Susirinkimai buvo visų padalinių, juose būdavo paskirstomi darbai. Dažniausiai būdavo stabilus atlyginimas. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 3 t. 15-16 b. l.
Liudytojas D. D. parodė, kad 2015-2016 metais dirbo UAB ,,D.“ pardavimų vadybininku (duomenys neskelbtini). Buvo atsakingas už pardavimus, už parduodamas prekes ir paslaugas. S. K. ir R. B. buvo lygiaverčiai vadovai, abu priiminėdavo sprendimus. Atlyginimas buvo minimalus, toks ir išliko. Skatindavo geru žodžiu. Jo darbo rezultatai nebuvo didžiausi, neatsimena, kad būtų gavęs paskatinimą. Buvo aptarę su R. B. ir S. K., kad jei rezultatai gerės, turės kasmetinį pokalbį, kurio metu spręsis atlygis. Atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą. Kiekviena prekė buvo pajamuojama, gaudavo unikalų kodą. Atsikaitymai už prekes buvo per kasą grynaisiais ar banko kortele. Nepajamuodavo prekių, už tai buvo atsakinga buhalterė, administratorė. Nėra gavęs nei priedų prie atlyginimo, nei atlyginimo vokeliuose.
Liudytojas T. M. parodė, kad dirbo UAB ,,D.“ prieš trejis metus. Į darbą priėmė S. K.. Prižiūrėjo kompiuterius, surinkdavo juos, remontuodavo. Kartu dirbo A. R. ir L. O.. Atlyginimas buvo apie 400 eurų. Mokėjo į kortelę, grynais negaudavo. Priedų negaudavo. Nežino apie skatinimą. Jis nebuvo skatinimas.
Liudytojas G. S. parodė, kad dirbo ir dabar dirba UAB ,,S.“ direktoriumi. Bendradarbiavo su įmone UAB ,,D.“. Buvo susitarimas su S. K., kad UAB ,,S.“ perka prekes ir parduoda UAB ,,D.“. Tyrimo metu pateikė sąskaitas-faktūras. Realiai nematė tų prekių pirktų iš ,,E.“, bet buvo atsikaityta ir tos prekės išrašytos bendrovei UAB ,,D.“. Dėl sąskaitos-faktūros, esančios 3 t. 34-40 b. l., sąskaitos-faktūros, esančios 3 t. 42-46 b. l. parodė, kad pirkta iš bendrovės UAB ,,E.“, parduota bendrovei UAB ,,D.“. Yra ne viena sąskaita, kad pirkta iš UAB ,,V.“ ir parduota UAB ,,D.“. Sąskaitų turinys atitinka faktą, kas buvo pirkta, tas buvo parduota. Ne vienerius metus pasitikėjimo pagrindu dirbo su UAB ,,D.“, kuriai atstovavo S. K.. Sąskaitos būdavo atsiunčiamos dažniausiai elektroniniu paštu. Buvo sutarta 4-5 procentų marža, ir parduodavo UAB ,,D.“. Jo įmonė buvo pelninga, siekianti naudos. Parduodavo įmonei UAB ,,D.“, po to iš UAB ,,D.“ irgi pirkdavo prekes. Kompiuterinėje srityje jų savikaina žema, todėl buvo nuspręsta pirkti iš UAB ,,D.“, o ne iš tiesioginio tiekėjo dėl didesnio pelno. Nemažai prekių buvo pirkta, yra tarpusavio atsiskaitymų aktai. Buvo nuspręsta, kad viską susidengs. Jei UAB ,,D.“ trūko apyvartinių lėšų, o UAB ,,S.“ jų turėjo, tai ir pirko prekes iš ,,E.“ ir pardavė UAB ,,D.“. Žinojo, kad vienas iš tų įmonių savininkų S. K.. Su R. B. buvo derinami atsikaitymų aktai. Iš anksto su R. B. nebuvo kalbėta apie pardavimus. Pasak S. K., gavęs prekes, jis turėjo nuvežti į UAB ,,D.“. Kai UAB ,,E.“ pardavė prekes, jo įmonė sumokėjo pinigus, o kai pardavė prekes įmonei ,,D.“, jo įmonė susidengdavo tarpusavio atsiskaitymo aktais. Šiai dienai UAB ,,D.“ yra skoloje apie 30 tūkst. Eur su palūkanomis, be palūkanų apie 22 tūkst. Turi būti pasirašytas aktas tarp UAB ,,S.“ direktoriaus ir UAB ,,D.“ direktoriaus, kad UAB ,,D.“ skolingi apie 22 tūkst. eurų. Su R. B. derino skolas. 2016 m. vyko pokalbis su S. K., R. B. dėl tų prekių. Jo įmonė pardavė įmonei UAB ,,D.“, aiškinosi, kur tos prekės, bet nežino, kam jie pardavė tas prekes. Žino, kad UAB ,,D.“ tas prekes pardavė, tik nežino kam. Jo įmonė nupirkdavo pigiau, parduodavo brangiau, prekių nematydavo, nes pasitikėdavo. Esmė yra ta, kad jo įmonė turėjo lėšų nupirkti ir parduoti, jo įmonė buvo kaip finansavimo šaltinis už tam tikrą maržą. Tokie pardavimai nebuvo dažni, tik su S. K., kurį pažinojo. Įmonė ,,S.“ užsidirbdavo iš tokių pirkimų, pardavimų. Ir dabar vyksta tiesioginiai pardavimai iš tiekėjų tiesiai klientams, nematant prekių. Buvo parduota prekių ir UAB ,,F.“.
Liudytojas R. B. parodė, kad S. K. pirkdavo iš tam tikrų įmonių stambias prekes, sutardavo su G. S., kad bendrovė ,,E.“ nuperka prekes, parduoda G. S., šis užsidėdavo 4-5 procentus ir parduodavo bendrovei UAB ,,D.“, o UAB ,,D.“ parduoda atgal benrovei ,,E.“. Ratas apsisukdavo, bet tas prekes, kurias pirko UAB ,,E.“, S. K. nusiveždavo į savo namus. Yra pateikęs schemą su sąskaitomis, kur pirkta, kur prekės nekeliavo. 2016 m. vyko atsiskaitymai su UAB ,,S.“, nes S. K. buvo sugalvojęs tą schemą. S. K. sakydavo: ,,grąžinsiu, kažką padarysiu“, bet konkrečių grąžinimų nebūdavo. Jis sakydavo, kad UAB ,,E.“ pardavė UAB ,,S.“ o jie UAB ,,D.“. S. K. sakydavo, kad prekes paėmęs ir jam atsiskaitys už prekes, o ,,D.“ atiduos G. S.. S. K. nupirkdavo prekę, kad ją parduotų, kad uždirbtų pinigus. Jis sakė, kad tuos reakuperatorius, kurie buvo UAB ,,D.“ kažkam parduos ir gaus pinigus. Žinojo, kad G. S. finansuodavo, nes jo įmonėje buvo sunki finansinė padėtis. Tuo metu nežinojo, kad UAB ,,E.“ prekes G. S. įmonei pardavė.
Iš specialisto išvados 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „D.“ matyti, kad UAB „D.“ įregistruota 2010-12-15. Bendrovė PVM mokėtoju įregistruota 2010-12-29. VĮ „Registrų centras“ išraše užfiksuotais duomenims, bendrovės įstatinis kapitalas 10000 Lt (2896 Eur), vardinių paprastųjų akcijų skaičius 100 vienetų. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „D.“ akcininkais buvo R. B. ir S. K., turintys po 50 paprastųjų vardinių akcijų.
Bendrovės pagrindinė veikla – Kompiuterinės ir buitinės technikos prekybos tinklo internetinė parduotuvė. Asortimente: kompiuteriai, foto, video, GPS, MP3 grotuvai, mobilieji telefonai, televizoriai, buitinė technika bei vartojimo kreditai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi bendrovei „D.“ iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2016-11-17 po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „P.“.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „D.“ buhalterinę apskaitą iki 2016-02-01 tvarkė J. B., nuo 2016-02-01 iki 2016-03-01 UAB „A.“ įgaliotas asmuo K. Š..
Bendrovės buhalterinei apskaitai tvarkyti įdiegta „Rivilė gama“ buhalterinės apskaitos programa. Tyrimui buvo pateikti UAB „D.“ laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2016-05-02 pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitos faktūros, įvairūs dokumentai (atlyginimo apskaičiavimo, įvairių prekių ir paslaugų pirkimo dokumentai, atliktų inventorizacijų aprašai, kasos dokumentai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos. Reikalingi apskaitos registrai buvo įrašyti į USB laikmeną (2017-05-11 apžiūros protokolas), t. y. ilgalaikio turto, bandomieji balansai, prekių pirkimų ir pardavimų analizė 2016-03-01 padalinyje OO“, pirkėjų įsiskolinimas ir kt. registrai. Taip pat 2017-06-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pateikti pirkimų važtaraščiai, bendrovės atsiskaitymų su įvairiomis įmonėmis apyvartos žiniaraščiai, prekių apskaitos santraukos ir t.t.).
UAB „D.“ tiriamojo laikotarpio atsargos registruotos antros klasės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „A.“ (ir subsąskaitose). Bendrovės tyrimui pateiktuose 2014 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Apskaitoje atsargos registruojamos įsigijimo savikaina, kurią sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Transportavimo išlaidos į atsargų savikainą neįskaičiuojamos. Transporto išlaidos nurašomos iš karto į veiklos sąnaudas“. Apskaičiuodama parduotų atsargų savikainą bendrovė „D.“ taiko FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos.
Įmonės vadovo įsakymu inventorizacijos nebuvo paskiriamos atlikti, nesurašomi prekių inventorizacijos (sutikrinimo) aktai. Duomenys įrašyti į 2014 metų finansinę atskaitomybę ir 2015 metų (2015-12-31) buhalterinės apskaitos sąskaitas nepatikrinti ir nepatikimi. Taip pat nepatikrintas „Prekių, skirtų perparduoti“ kiekis ir prekių vertė. Bendrovėje nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 17 straipsnio reikalavimais, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio 8 dalies reikalavimais, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, kurios inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
UAB „D.“ direktoriaus R. B. 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta inventorizacijos komisija. Šiuo įsakymu inventorizacijos komisijos pirmininku paskirtas direktorius R. B., nariais paskirti pardavimų vadovas A. M. ir verslo skyriaus vadovas S. V..
Inventorizacija, adresu (duomenys neskelbtini), atlikta 2016 m. kovo 1 d. Inventorizacijos apraše fiksuota, kad inventorizacija pradėta 2016-03-01 16 val. 00 min. ir baigta 2016-03-01 19 val. 00 min. Inventorizacijos akte pasirašė komisijos pirmininkas R. B., nariai A. M. ir S. V..
Pagal R. B., S. V. parodymus apie inventorizacijos atlikimą buvo informuotas pardavimų vadovas S. K., tačiau inventorizacijoje nedalyvavo ir inventorizacijos apraše nepasirašė.
Pagal tyrimui pateiktos 2012-11-02 „Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr.1“ 1 punktą „Kolektyvas įsipareigoja visiškai materialiai atsakyti už jam perduotų vertybių išsaugojimą; darbdavio perduotas prekes, kurias kolektyvas parduoda tretiesiems asmenims, už pinigines lėšas, kurias kolektyvas gauna iš trečiųjų asmenų, šiems pardavę Darbdavio patikėtas prekes; už darbo priemones bei papildomus apskaitos dokumentus.“ Sutartis pasirašyta kolektyvo nariai: S. K., D. A., E. Š., M. U., M. Š., P. V., T. A., J. P..
Žemesnės instancijos teismas
S. K. darbo sutarties 10 punkte nurodyta, kad „Darbuotojas įsipareigoja prisiimti visišką atsakomybę už UAB „D.“ jam patikėtų materialinių vertybių, kurios yra betarpiškai susijusios su jo atliekamu darbu, išsaugojimu“.
Tyrimui pateikto 2016-03-01 bandomojo balanso duomenimis pirktų ir perpardavimui skirtų prekių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 276 484,84 Eur prekių likutis.
2016 m. kovo 1 d. inventorizacijos apraše fiksuotas 276 519,93 Eur prekių, skirtų perpardavimui, likutis. Skirtumas 35,09 Eur (276519,93-276484,84).
Atlikus inventorizaciją 2016-03-01 nustatytas faktiškas 528,54 Eur prekių likutis ir 275 991,39 Eur (276519,93-528,54) prekių trūkumas. Atlikus inventorizaciją buvo nustatytas 275 991,39 Eur trūkumas. Iš šios sumos atskaičius 2212,26 Eur išlaidų pripažįstamų sąnaudomis, koreguotas trūkumas – 273 779,13 Eur (275991,39 Eur prekių trūkumas – 2212,26 Eur išlaidos pripažįstamos sąnaudomis).
Tyrimo metu nustatyta, kad daliai inventorizacijos metu nerastų prekių laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 buvo įformintas jų pardavimas iš viso 34 712,75 Eur (prekių vertė 28 688,31 Eur, PVM – 6024,44 Eur) bendrovei „E.“, P. K., V. D., E. Č. (26 priedas). Duomenys pateikiami 3 lentelėje. Pagal tyrimo metu sudarytą suvestinę parduotų prekių savikaina 21 912,80 Eur
Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes bendrovėje laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 buvo surašytos 9 (devynios) PVM sąskaitos faktūros, į kurias įtrauktas ir inventorizacijos metu nerastų prekių pardavimas. Jų įsigijimo savikaina 21912,80 Eur. Iš viso prekėms, kurios nebuvo rastos inventorizacijos metu ir įsigytų prekių pardavimas iš viso 34 712,75 Eur (prekių vertė 28688,31 Eur, PVM – 6024,44 Eur). Dokumentai surašyti pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punkto reikalavimus, kad dokumento rekvizitai – apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir kiekybine turi tiksliai ir teisingai atspindėti ūkinės operacijos (įvykio) turinį, t. y. dokumento rekvizitai turi atitikti formalius reikalavimus (nustatytus teisės aktuose) ir faktinę prasmę (tikrąją ūkinės operacijos (įvykio) esmę).
Pagal aukščiau aprašytus faktus ir aplinkybes UAB „D.“ prekių pardavimo dokumentais neįformintas prekių iš viso 251 866,33 Eur (273779,13 Eur (kooreguotas inv. trūkumas) – 21912,80 Eur (po 2016-03-01 inventorizacijos parduotos prekių savikaina)) pardavimas. Neįforminus dokumentais prekių pardavimo bendrovei „D.“ padarytas ne mažiau kaip 251 866,33 Eur nuostolis.
Pagal ikiteisminio tyrimo byloje pateiktus dokumentus ir tyrimo medžiagą, bendrovės prekių tiekėjai pristatydavo prekes tiesiogiai prekių pirkėjams, tačiau UAB „D.“ nebuvo surašyti prekių pardavimo ir pinigų gavimo dokumentai, prekės realiai negautos.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „D.“ direktoriaus R. B. 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta inventorizacijos komisija 2016-03-01 atliko prekių inventorizaciją bendrovės padalinyje „O.“ adresu (duomenys neskelbtini). Inventorizacija paminėtu adresu atlikta 2016 m. kovo 1 d.. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)“ Prekės skirtos perparduoti“ padalinyje „O.“ apskaitytos prekės 276 519,93 Eur buvo palygintos su faktiškai nustatytu 528,54 Eur prekių likučiu ir nustatytas 275 991,39 Eur (276519,93 Eur-528,54 Eur) prekių trūkumas. Iš jų eliminavus 2212,26 Eur prekių, kurios pripažįstamos sąnaudomis bei po inventorizacijos įformintų 21912,80 Eur trūkstamų prekių pardavimą (pagrindas išvados 26 priedo 16-17 lapai), nustatyta, kad 251866,33 Eur (275991,39 Eur (prekių trūkumas) – 2212,26 Eur (išlaidos pripažįstamos sąnaudomis) - 21912,80 Eur (po 2016-03-01 įformintas nerastų prekių pardavimas)) prekėms turėjo būti įforminti pardavimo dokumentai.
Pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes prekės pirktos iš įmonių: UAB „P.“, UAB „J.“, UAB „B.“, UAB „E.“, UAB „L.“, MB „E.“, UAB „G.“, UAB „J.“, UAB „E.“, UAB“ K.“, UAB „S.“) buvo parduotos arba panaudotos, tačiau pardavimo ūkinės operacijos nebuvo įformintos PVM sąskaitomis faktūromis, bei nefiksuotas grynųjų pinigų priėmimas nefiksuotas elektroninio kasos aparato juostoje ar kasos pajamų orderiais. Prekių pardavimo neįforminus dokumentais, iš dalies negalima nustatyti prekių pardavimo tikrosios vertės. „Prekių skirtų perparduoti savikaina“ neperkelta į parduotų prekių savikainą, todėl 2016-03-01 atliktos inventorizacijos metu prekių nerasta.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „D.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, iš jų:
- 6 straipsnio 2 dalį: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes bendrovė į didžiosios knygos sąskaitas „Nr. 500 Parduotų prekių pajamos“ neįtraukė nemažiau kaip 251866,33 Eur pardavimo pajamų ir į sąskaitos „Nr. 4484 „Mokėtinas PVM“ – ne mažiau, kaip 52891,94 Eur PVM, iš viso 304758,27 Eur.
- 12 straipsnio 1 dalis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes nesurašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, ir juose nefiksavo ne mažiau 251 866,33 Eur parduotų prekių vertės ir ne mažiau 52891,94 Eur pardavimo PVM, iš viso ne mažiau 304 758,27 Eur.
Tyrimo metu nustatyta, kad daliai inventorizacijos metu nerastų prekių laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 buvo įformintas jų pardavimas iš viso 34 712,75 Eur (prekių vertė 28688,31 Eur, PVM – 6024,44 Eur) bendrovei „E.“, P. K., V. D., E. Č.. Pagal tyrimo metu sudarytą suvestinę parduotų prekių savikaina 21 912,80 Eur. Bendrovėje laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 buvo surašytos 9 PVM sąskaitos faktūros prekėms, kurių nerasta inventorizacijos metu, pardavimas viso 34712,75 Eur (prekių vertė 28688,31 Eur, PVM – 6024,44 Eur). Dokumentai surašyti nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Pagal tyrimo metu nustatytas faktus ir aplinkybes, vadovo įsakymu inventorizacijos nebuvo paskiriamos atlikti, o jei prekės buvo sutikrinamos, tai nesurašomi prekių inventorizacijos (sutikrinimo) aktai. Dėl to duomenys įrašyti į 2014 metų finansinę atskaitomybę ir 2015 metų (2015-12-31) buhalterinės apskaitos sąskaitas nepatikrinti ir nepatikimi. Taip pat nepatikrintas ir neinventorizuotas sąskaitoje „Nr. 2014 Prekės, skirtos perparduoti“ kiekis ir prekių vertė. Tvarkant apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 17 straipsnio reikalavimais, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 16 straipsnio 8 dalies reikalavimais, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, kurios inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkte nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną. Pagal Tvarkos 9 punktą įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju finansininku (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą. Prekių įsigijimas pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos ūkinės operacijos neįvyko dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis.
Prekių įsigijimas pagal UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ikiteisminio tyrimo byloje pateiktą UAB „S.“ direktoriaus G. S., UAB „S.“ darbuotojos V. L. parodymus S. K. elektroniniu paštu persiųsdavo UAB „E.“ ir UAB „F.“ PVM sąskaitas faktūras UAB „S.“ vadybininkams. Šie PVM sąskaitose faktūrose išvardintoms prekėms pagal susitarimą pritaikydavo 3 ar 5 % antkainį ir UAB „S.“ vardu išrašydavo įformindavo prekių pardavimą UAB „D.“.
1.1.Tokiu būdu, kai prekių UAB „S.“ iš UAB „E.“ negauna, o jas tiesiogiai nuveža S. K. buvo išrašytos 7 (septynios) PVM sąskaitos faktūros (pagrindas išvados 13 lentelė), kuriose įformintas prekių pardavimas UAB „D.“ iš viso 40475,99 Eur (iš jų: prekių vertė 33451,25 Eur, PVM 7024,74 Eur).
Pagal tyrimui pateiktą UAB „D.“ 2016-03-01 Inventorizacijos aprašą prekių, kurių įsigijimas įformintas UAB „S.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose iš viso 24 484,09 Eur, nerasta. Be to, po atliktos inventorizacijos, nerastoms UAB „S.“ prekėms, bendrovėje „D.“ buvo įformintas jų pardavimas UAB „E.“. UAB „E.“ neperdavė prekių UAB „S.“, o ji atitinkamai neperdavė prekių UAB „D.“. Jei prekės nebuvo perduotos, o tik surašytos prekių pardavimo PVM sąskaitos faktūros, tuomet bendrovėje „D.“ prekės užpajamuotos pagal dokumentus, kuriuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko nurodytomis aplinkybėmis.
UAB „D.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punkto reikalavimus bei 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes į bendrovės sąskaitą „Nr.2014 prekės, skirtos perparduoti“ padalinyje „O.“ buvo įtrauktos 33451,25 Eur (24484,09 + prekių gavimas pagal bendrovės „S.“ surašytus dokumentus, kuriuose įformintas prekių pardavimas neįvyko nurodytomis aplinkybėmis.
Pagal UAB „S.“ pateiktus dokumentus, bendrovė taip pat performino prekių, kurių įsigijimas įformintas pagal UAB „F.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. UAB „S.“ 3 (trijose) PVM sąskaitose faktūrose (pagrindas išvados 13 lentelė) už tą pačią kainą UAB „S.“ vardu performino prekių pardavimą UAB „D.“, iš viso 8078,07 Eur (iš jų: prekių vertė 6676,09 Eur, PVM 1401,98 Eur).
Pagal bendrovės tyrimui pateiktą prekių pirktų iš UAB „S.“ suvestinę, įvardintą kaip „Pirkimų analizė“ ir 2016-03-01 inventorizacijos aprašą (priedas) nustatyta, kad atliktos inventorizacijos metu nebuvo rasta prekių iš viso 616,22 Eur, kurios į apskaitą buvo įtrauktos ir pagal UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Prekių pardavimas įformintas pagal S. K. prašymą ir UAB „F.“ (direktorius A. B.) PVM sąskaitas faktūras. Prekės, kurios apskaitoje buvo užpajamuotos nurodytais kodais (pagrindas išvados 14 lentelė), taip pat buvo pirktos ir iš UAB „V.“.
Pagal tyrimui pateiktą UAB „D.“ 2016-03-01 Inventorizacijos aprašą prekių, kurių įsigijimas įformintas UAB „S.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose iš viso 24477,09 Eur, nerasta. Jei UAB „E.“ neperdavė prekių UAB „S.“, o ji atitinkamai neperdavė prekių UAB „D.“, o tik surašytos prekių pardavimo PVM sąskaitos faktūros, tuomet bendrovėje „D.“ prekės užpajamuotos pagal dokumentus, kuriuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko nurodytomis aplinkybėmis.
UAB „D.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punkto reikalavimus bei 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes į apskaitą buvo įtrauktas 40475,99 Eur (iš jų: prekių vertė- 33451,25 Eur, PVM 7024,74 Eur) prekių įsigijimas pagal 7 (septynias) UAB „S.“ surašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos ūkinės operacijos neįvyko pagal dokumente nurodytas aplinkybes. Dėl į apskaitą įtrauktų tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų buvo 33 451,25 Eur buvo nepagrįstai užpajamuotos prekės UAB „D.“ apskaitoje, tuo buvo padidintas bendrovės turtas (prekės, skirtos perparduoti) ir 8974,16 Eur padidintas pirkimo PVM. UAB „S.“ PVM sąskaitose faktūrose įrašytas prekes už tą pačią kainą „perpardavė“ UAB „D.“.
Atskaitingas asmuo S. K.
Tyrimui pateikti laikotarpio 2014-01-01 – 2016-04-30 atskaitingo asmens S. K. išlaidas pateisinantys dokumentai, avansinės apyskaitos ir šių apyskaitų registrai, kurie įvardinti sąskaitų aktyvumo ataskaitomis. Pagal išlaidų dokumentus, avansines apyskaitas ir jų registrus 2016-04-31 apskaitoje fiksuotas 35 303,14 Eur atskaitingo asmens S. K. nepanaudotas bendrovės pinigų likutis (47 priedas) (20 lentelė).
Tyrimo metu patikrinus S. K. 2014 m., 2015 m., 2016 m. sausio – balandžio mėn. avansines apyskaitas ir jų registrus nenustatyti faktai, kad darbuotojams būtų buvę mokami grynų pinigų priedai. Tyrimui pateiktoje atskaitingo asmens avanso apyskaitoje 2014 m. sausio 1 d. užfiksuota, kad bendrovė S. K. buvo skolinga 95,68 Eur. 2014-2016 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpiu atskaitingam asmeniui S. K. buvo išmokėtas 569 368,90 Eur avansas. Pagal išlaidas pateisinančius dokumentus laikotarpio išlaidos 533 970,08 Eur: pinigai buvo įnešami į banko sąskaitas arba buvo atsiskaitoma su tiekėjais (47 priedo 1-11 lapai). Avansinėje apyskaitoje ir registre 2016-04-30 fiksuotas 35303,14 Eur grynų pinigų likutis pas S. K. (47 priedo 12 lapas).
UAB „D.“ direktorius R. B. 2016-08-31 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad auditorius atliko patikrinimą ir nustatė, jog 2016-04-30 S. K. skola bendrovei 34 231,70 Eur, t. y. 1071,44 Eur mažesnė negu fiksuota 2016 m. balandžio mėn. atskaitingo asmens S. K. avansinėje apyskaitoje ir registre.
Tyrimui pateiktas 2016-03-07 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį S. K. buvo išmokėtas 1071,44 Eur avansas (47 priedo 13 lapas). Šis S. K. išmokėtas avansas įregistruotas avansinėje apyskaitoje ir registruose: sąskaitų aktyvumo ataskaitoje ir atskaitingo asmens S. K. detalioje ataskaitoje (47 priedo 11 lapas), kaip S. K. gautas avansas, todėl nėra pagrindo 1071,44 Eur mažinti S. K. skolų bendrovei. Bendrovės dokumentuose ir apskaitos registruose 2016-05-02 fiksuotas atskaitingo asmens S. K. negrąžintas avansas 35 303,14 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ laikotarpio nuo 2014 – 2016 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (t.15, b.l. 10–55).
Iš UAB „D.“ direktoriaus R. B. 2016 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos inventorizacijos komisijos ir aprašo matyti, kad atlikta UAB „D.“ inventorizacija, S. K. nedalyvavo (t.15, b.l. 101–102).
Iš 2011 m. birželio 1 d. S. K. darbo sutarties Nr. 6 matyti, kad S. K. priimtas dirbti prekybos vadovu. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad „Darbuotojas įsipareigoja prisiimti visišką atsakomybę už UAB „D.“ jam patikėtų materialinių vertybių, kurios yra betarpiškai susijusios su jo atliekamu darbu, išsaugojimu“ (t. 1, b.l. 172 –176).
Iš 2012-02-06 direktoriaus įsakymo matyti, kad S. K. paskirtas atsakingu asmeniu kaip pardavimų vadovas ir jam leidžiama atlikti piniginius mokėjimus UAB „D.“ vardu (t.1, b.l. 178).
Iš 2016-04-08 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata UAB „D.“ patalpose ir išimti dokumentai (t.12, b.l. 88–95).
Iš 2016-04-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB ,,D.“ apskaitos dokumentai, kurie rasti kratos metu pas J. B. (t.12, b.l. 122-126; 115-125).
Iš 2016-04-07 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata UAB „D.“ patalpose - (duomenys neskelbtini), kur rasti dokumentai, laikmenos, kompiuteriai ir pinigai – 460 Eur, kurie apžiūrėti ir saugomi Panevėžio VPK kasoje (t.12, b.l. 130-156; 166-181).
Iš dokumentų pateikimo 2016-04-26, 2016-04-28 protokolų matyti, kad R. B. pateikė UAB „D.“ dokumentus (t. 13,b.l. 1–83).
Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „D.“ direktoriumi buvo R. B., o valdybos nariu buvo S. K. (t.7, b.l. 1-3).
Iš Sodros bazės duomenų matyti, kad UAB „D.“ dirbo darbuotojai, taip pat ir S. K. (t.7, b.l. 5-6).
Iš kratos ir apžiūrų protokolų matyti, kad apžiūrėti UAB „D.“ išimti kompiuterių kietieji diskai, USB laikmenos, kurie saugojami Panevėžio VPK (t. 14, b.l.-7-9; 16-18;;25-27;34-40;51-53;58-60;73-78; 84-88; 89-91; 107-109;115-117; 123-124; 130-138; 139-141).
Iš 2017-05-11 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei, apžiūrėta UAB „D.“ buhalterinės programa „Rivilė“ (t.14, b.l. 149-155).
Iš pateiktų UAB „S.“ 2015-12-18 – 2016-01-26 7 PVM sąskaitų matyti, kad išrašytos UAB „D.“ (t.16, b.l. 175-182).
Iš UAB „E.“ parduotų prekių bendrovei „S.“ sąrašo matyti, kad parduota: „Kabelis YDY 3*1,5, Kabelis, Šildymo sistemos komplektas, R. R. Exellent, S. M. M dydis Puma, K. D. Wach center, Knyga, Kabelis -3,2,5, Įvairios prekės, Vėdinimo sistemos komplektas (t. 16, b.l.184-192).
Iš UAB „D.“ atskaitingo asmens S. K. apyskaitų ir registrų matyti, kad pagal avansines apyskaitas ir jų registrus 2016-04-30 apskaitoje fiksuota 35 303,14 Eur S. K. skola bendrovei (t.17, b.l. 81-94).
Ištyrus rašytinius bylos įrodymus, išklausius speciaistės paaiškinimus, liudytojo G. S., R. B. ir kaltinamojo S. K. parodymus, akivaizdu, jog kaltinamojo parodymai dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje yra paneigti. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis V. K., būdamas UAB „D.“ 50 procentų akcininku ir prekybos vadovas, paskirtas bendrovės atskaitingu asmeniu, suteikiant jam teisę atlikti mokėjimus, pagal 2012–11–02 „Darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, turėdamas teisę bendrovės vardu atlikti ūkines – finansines operacijas, kaip UAB „E.“ vadovas pagal išrašytas 7 PVM sąskaitas faktūras (t. 16 b.l.184–192) pardavęs UAB „S.“ prekes, kurias jo prašymu UAB „S.“ atsakingi asmenys pagal tomis pačiomis dienomis išrašytas 2015–12–18 – 2016–01–26 7 PVM sąskaitas faktūras už 33 451,25 Eur sumą (7024,74 Eur PVM) viso už 40 475,99 Eur bendrovei „D.“ realiai nepardavė, nes šių prekių iš UAB „E.“ nebuvo gavusi, o tik išrašė sąskaitas – faktūras su prekių antkainiu, po ko kaltinamasis, pateikdamas bendrovės „D.“ apskaitą tvarkiusiai J. B. įtraukti minėtas prekes pagal sąskaitas– faktūras į apskaitą ir dėl šių į apskaitą įtrauktų tikrovės neatitinkančių operacijų buvo nepagrįstai užpajamuotos 33 451,25 Eur vertės prekės UAB „D.“ apskaitoje bei pačiu padidintas bendrovės turtas (prekės, skirtos prparduoti) ir 8974,16 Eur padidintas pirkimo PVM ir šių prekių nerasta, o pagal PVM sąskaitą 10 900 Eur sumai, kurios įsigijimo savikaina 8974,16 Eur įforminęs pardavimą jo vadovaujamai UAB „E.“, taip tokiais savo veiksmais, minėtų prekių įsigijimą įforminus UAB „S.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, iš viso 24 477,09 Eur ir bendrovei „D.“ nesumokėjus už šias prekes, jis pasisavino jam pareigų pagrindu patikėtą svetimą UAB „D.“ priklausantį didelės vertės turtą – prekes už 24 477,09 Eur sumą. Teismas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti nuosprendžio dalyje (nuosprendžio 29–30 puslapiai) dėl UAB „E.“ išrašytų 7 PVM sąskaitų – faktūrų, kuriose įformintas prekių pardavimas 38 674,84 Eur bendrovei „S.“ pripažįsta, jog kaltinamojo S. K. veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis pasisavino didelės vertės – UAB „D.“ turtą – prekes už 24 477,09 Eur.
Taip pat teismas pripažįsta, jog kaltinamasis S. K. laikotarpiu nuo 2014–01–01 iki 2016–04–30 kaip atskaitingas asmuo viso gavęs 569 368 Eur bendrovės reikmių naudojimui gynųjų pinigų ir 533 970,08 Eur pateisinęs išlaidas jų panaudojimą pateisinančiais dokumentais, pagal avansines apyskaitas ir jų registrus 2016–04–30 apskaitoje fiksavus 35 303,14 Eur jo nepanaudotą bendrovės pinigų likutį, nepateikdamas bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei ir direktoriui likusios pinigų dalies panaudojimą patvirtinančių apskaitos dokumentų, jų negrąžinęs į bendrovės kasą, o pinigus panaudodamas ne bendrovės reikmėms ir dalį mokėdamas bendrovės darbuotojams kaip grynųjų pinigų priedą be apskaitos dokumentų bei įrašytų sumų, šių dokumentų nepateikdamas direktoriui, buhalterei, iššvaistė jam patikėtą UAB „D.“ didelės vertės turtą – pinigus 35 303,14 Eur sumą. Nors kaltinamasis tvirtino, jog visi pinigai panaudoti ne asmeniniais tikslais, o įmonės reikmėms, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, paneigiančių turto iššvaistymą. R. B. tvirtino, kad S. K. nepateikė dokumentų dėl 35 tūkst. Eur panaudojimo, o jo paklausus, kada grąžins pinigus, žadėjo grąžinti, aplinkybių dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose nenurodė. Liudytojai L. O., D. A., A. M., K. Ž., J. B., R. B., T. M., A. R., D. D., S, V. paneigė priedų gavimą grynais pinigais, o aplinkybė, jog liudytojai V. K., J. P. ir T. A. davė parodymus apie mokamus neoficialius atlyginimus, kaltinamojo kaltės niekaip nepaneigia, kadangi dalis pinigų buvo išmokėta be apskaitos dokumentų, negalima nuskaityti įrašytų sumų ir kam kokrečiai jos yra išmokėtos. Juolab, kad liudytojai J. P., T. A. nurodė gavę santykinai nedidelius priedus – J. P. teigė, kad gal pora kartų gavo 100–200 litų, o T. A. – gal 4000 – 5000 litų. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamojo S. K. veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 2 dalį, nes jis iššvaistė didelės vertės UAB „D.“ turtą – pinigus 35 303,14 Eur.
Civilinis ieškovas BUAB „E.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „B.“ pareiškė 66 940 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 120–123). Iš byloje esančių dokumentų, matyti, jog prašomą priteisti civilinį ieškinį sudaro pasisavinto UAB „E.“ turto vertė – 50 000 Eur paskolos V. D. nurašymas iš kasos ir šių pinigų pasisavinimas bei 16 940 Eur pasisavinimas. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir teismo padarytas išvadas dėl didelės vertės UAB „E.“ turto pasisavinimo, pripažįstama, jog BUAB „E.“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir iš kaltinamojo S. K. BUAB „E.“ priteistina 66 940 Eur, kadangi turtinė žala padaryta neteisėtais kaltinamojo S. K. veiksmais.
Civilinis ieškovas BUAB „D.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „P.“ pareiškė 59 780,23 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 110–111). Iš byloje esančių dokumentų, matyti, jog prašomą priteisti civilinį ieškinį sudaro pasisavinto UAB „D.“ didelės vertės turto 24 477,09 Eur ir iššvaistyto didelės vertės turto – piniginių lėšų 35 303,14 Eur suma. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes pripažįstama, jog BUAB „D.“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir iš kaltinamojo S. K. BUAB „D.“ priteistina 59 780,23 Eur, kadangi turtinė žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo S. K. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis įvykdė keturis sunkius, vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Atsižvelgiama į kaltinamojo S. K. asmenybę – kaltinamasis nusikalto, būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (21 t., b. l. 5–165), baustas administracine tvarka (20 t., b. l. 146–165), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, byloje nėra, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, į visas bylos aplinkybes.
Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, jam už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje kaltinamajam S. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už apysunkį (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir nesunkius (300 straipsnio 1 dalis, 209 straipsnį) nusikaltimus skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI–1350 redakcija) 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas baudos vidurkis, skiriamas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Įvertinus kaltinamojo S. K. asmenybę, visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiktų BK 41 straipsnyje keliamus tikslus.
Aplinkybės, jog šiuo metu kaltinamasis S. K. dirba, turi šeimą, po įvykdytų nusikaltimų kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų teismui nėra pateikta, leidžia teismui daryti išvadą, jog S. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, tik išimtinai skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog bankrutavusioms bendrovėms priteisiami civiliniai ieškiniai, kuriuos kaltinamasis įpareigotinas atlyginti, todėl esant paminėtoms visoms aplinkybėms, daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, skirtinos straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, t. y. S. K. atžvilgiu BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu taikytina BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr.XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-24) nuostata, kuri laikytina švelninančia jo padėtį. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant įpareigojimus, padarys kaltinamajam S. K. pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti S. K. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kadangi tenkinami civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, jog visos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik BK 67 straipsnyje nurodytais atvejais, bet ir atidedant bausmės vykdymą, bei atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis 2K-P-58-697/2019), yra tikslinga kaltinamajam S. K. skirti BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė, teismo nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, S. K. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;
BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 40 MGL (1506,4 Eur) dydžio bauda;
BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „E.“ turto – pinigų 16 940 Eur pasisavinimas) ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams;
BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „E.“ turto – pinigų 50 000 Eur pasisavinimas) ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;
BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „D.“ turto – prekių už 24 477,09 Eur pasisavinimas) ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams;
BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės UAB „D.“ turto – pinigų 35 303,14 Eur – iššvaistymas) ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
BK 209 straipsnį ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015–03–24 iki 2017–10–06) 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant S. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 69 straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – ir įpareigoti S. K. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą civiliniams ieškovams – BUAB „E.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „B.“ 66 940 eurų ir BUAB „D.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „P.“ 59 780,23 eurų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinio ieškovo BUAB „E.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „B.“, 66 940 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš S. K. civiliniam ieškovui 66 940 eurų turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo BUAB „D.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „P.“, 59 780,23 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš S. K. civiliniam ieškovui 59 780,23 eurų turtinei žalai atlyginti.
Panevėžio apygardos prokuratūros 2–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus (duomenys neskelbtini) nutarimu laikinai apribotas S. K. ir R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieškinių dalyje.
Pinigus – 460 eurų, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, pagal 2016 m. balandžio 12 d. kasos pajamų orderį serija VPK Nr. (duomenys neskelbtini), panaudoti civilinio ieškovo BUAB „D.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „P.“ civilinio ieškinio padengimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.