Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: T. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė Jūratė Mockuvienė.

1. Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į tėvo T. R. (a. k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) turtą, sudarant paveldimo turto apyrašą.

2.1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2024 m. spalio 4 d. pateikė atsiliepimą (DOK-148473) į pareiškimą, kuriame nurodė, kad po mirusio skolininko T. R. mirties gavusi pranešimą pradėjo paveldėjimo valstybės vardu procedūrą ir 2023-05-17 raštu Nr. RVPT-5614 kreipėsi į Vilniaus miesto 41 notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei išduotas nebuvo. Atliekant paveldėjimo veiksmus, nustatyta, kad po palikėjo T. R. mirties liko 242,74 Eur piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitoje ir 1754,29 Eur AB SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis T. R. vardu skolų ir neišmokėtų lėšų nėra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė. Teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, VMI neprieštarauja, kad T. R. įstatyminės atstovės – pareiškėjos J. R. pareiškimas dėl termino nepilnamečio vaiko T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, būtų patenkintas. VMI prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VMI atstovui nedalyvaujant.

2.2. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė Jūratė Mockuvienė 2024 m. spalio 8 d. pateikė atsiliepimą (DOK-149550). Nurodė, kad po T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties Vilniaus miesto 41-ajame notaro biure yra paveldėjimo byla. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi VMI. Apie VMI kreipimąsi buvo pranešta palikėjo sutuoktinei J. R., taip pat Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui. VMI nurodė, kad palikėjas T. R. turėjo lėšas banko sąskaitoje ir sukauptas lėšas pensijų kaupimo sąskaitoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, palikėjas liko skolingas valstybės biudžetui. 2022 m. rugsėjo 29 d. notaro biure gautas VMI pranešimas dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo T. R. įpėdiniams. Palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimas turi atitikti vaiko interesus, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgiant į paveldimo turto sudėtį, palikėjo skolas. Užtikrinant vaiko interesus, priėmus palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakoma paveldėto turto suma. Notarė prašo civilinę bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, notarei Jūratei Mockuvienei nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

3. Bylos duomenys patvirtina, kad T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (pirmos eilės įpėdinis) ir turi teisę į jo palikimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2024 m. rugsėjo 20 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad duomenų apie T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų Testamentų registre nėra. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje duomenų apie T. R. vardu įregistruotas ir/ar nuosavybės teise deklaruotas kelių transporto priemones nėra. Bylos duomenimis T. R. nekilnojamojo turto neturėjo. Palikėjas T. R. 2023 m. balandžio 26 d. buvo skolingas valstybės biudžetui 239,10 Eur gyventojų mokesčių nepriemokos ir delspinigių (VMI 2023-05-17 raštas Nr. RVPT-5614, priedas prie DOK-148473), šiuo metu minėta skola gali būti padidėjusi. Lietuvos antstolių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu pateikta informacija apie T. R. skolas ir vykdomą išieškojimą (priedas prie pareiškimo), išieškoma suma 600 Eur (taip pat žr. teismo 2024-10-29 surinktus duomenis iš antstolių informacinės sistemos). VMI pateiktais duomenimis T. R. vardu yra banko sąskaita AB SEB banke (2023 m. gegužės 9 d. likutis 242,74 Eur) ir II pakopos pensijų fondo sąskaita, kurios 2023 m. gegužės 9 d. vertė buvo 1754,29 Eur.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį, tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi išreikšti savo valią dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Remiantis CK 5.57 straipsniu, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

5.1. T. R. pats negalėjo priimti palikimo ir įgyvendinti savo teisių dėl objektyvių priežasčių, nes yra mažametis. Remiantis CK 3.163 straipsnio nuostatomis, nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjai. Mirus vaiko tėvui T. R., vaiko motina J. R. dėl leidimo priimti palikimą į teismą nesikreipė ir palikimo mažamečio vaiko vardu nepriėmė, nes buvo įsitikinusi, kad T. R. jokio turto neturėjo. Ir tik po to, kai notaras informavo pareiškėja bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. spalio mėnesio raštu nurodė pareiškėjai imtis veiksmų, siekiant užtikrinti sūnaus paveldėjimo teises, pareiškėja sužinojo, kad T. R. kaupė lėšas senatvės pensijai gauti ir į šį turtą turi teisę priimti palikimą mirusiojo T. R. sūnus T. R.. Gavusi informacija, pareiškėja 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

5.2. Remiantis aukščiau nustatytos aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad:

1) egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės (įsitikinimas, kad T. R. jokio turto neturi), kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti T. R. palikimą mažamečio T. R. vardu;

2) pareiškėjos nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, laikytinos objektyviomis (objektyviai pateisinamomis) ir todėl laikytinos svarbiomis priežastimis pateisinti palikimo priėmimo termino praleidimą;

3) sprendimas atnaujinti terminą T. R. palikimui priimti nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes suinteresuoti asmenys dėl įpėdiniui T. R. priklausančios palikimo dalies priėmimo prieštaravimų nepateikė, be to sprendimas atnaujinti terminą atitinka ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudaro pagrindą atnaujinti jai terminą palikimui priimti. Teismas pažymi, jog pareiškimas T. R. vardu dėl palikimo priėmimo turi būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

6.1. Pareiškėja prašyme nurodė, kad teismas atnaujintų T. R. (įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į tėvo T. R., sudarant paveldimo turto apyrašą.

6.2. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Aktualu ir tai, kad notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertins, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, taip pat jis įvertins ir dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, reikalingumą, pateiks pareiškėjai dėl to savo poziciją. Toks palikimo priėmimo būdas susijęs su papildomomis išlaidomis ir nėra imperatyvus, dėl jo paprastai sprendžiama, kai nėra galimybės įsitikinti, jog paveldimų skolų nėra arba, kad jos yra akivaizdžiai mažesnės už paveldimą turtą, tačiau atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35, 3.2 skyrių).

6.3. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pareigos pasisakyti, kad šiuo atveju palikimas turi būti priimamas tik sudarant paveldimo turto apyrašą. Dėl to kokiu būdu bus priimtas palikimas, turi apsispręsti pati pareiškėja, įvertinusi visas palikimo priėmimo rizikas ir kaip yra geriausia yra apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus.

7. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

8. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškimą ir atnaujinti T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdiniui T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurį atstovauja jo motina J. R. (j. a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą trejų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovai pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio palikimo dalies priėmimo į notarą pagal T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.