Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-484-890/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
II-484-890/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00457-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
S. G.
Nukentėjusysis
V. J.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Aivaras Velutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-484-890/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00457-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.2.; 21.10.4. (S)
ROIK: (duomenys neskelbtini)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. G.,jos atstovui advokatui Aivarui Velučiui,nukentėjusiajam V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9626-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2022 m. birželio 15 d. S. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2022 m. gegužės 30 d., apie 18.00 val., savavališkai pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise bendrai priklauso S. G. ir V. J., durų spyną ir atsisakė duoti pakeistos spynos raktus V. J.. Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo S. G. pasiūlyta iki 2022 m. liepos 15 d. sumokėti 8 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b.l. 11-12).

2022 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-9626-2022, kuriuo S. G. pripažino kalta ir nubaudė pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur dydžio bauda (b. l. 14-15).

2022 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens S. G. skundas dėl 2022 m. liepos 18 d. Institucijos priimto nutarimo panaikinimo. Pareiškėja skundu prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. nutarimą panaikinti S. G. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių ir administracinio nusižengimo teiseną S. G. atžvilgiu nutraukti, o nenustačius pagrindo nutraukti administracinę teiseną minėtu pagrindu, teiseną nutraukti S. G. veiksmuose esant administracinę atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajam reikalingumui. Nustačius, kad skunde nurodyti administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nusižengimo nutarimo turinio trūkumai trukdo teisingai išnagrinėti bylą ir šių trūkumų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tenkinus prašymą nutraukti S. G. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, S. G. priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (b.l. 3-9).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 punkto nuostatą bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, nes savo teises S. G. įgyvendino nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, neduodama V. J. pakeistos buto spynos rakto ir neleisdama jam netrukdomai patekti į butą, kuris nuosavybės teise bendrai priklauso S. G. ir V. J. ir iki šiol nėra teismo sprendimu padalintas. S. G. tyčia nedavė rakto V. J., tai yra ji suprato, kad dėl to, jog ji nedavė buto rakto, V. J. negalės į butą patekti. S. G. norėjo taip elgtis, ką įrodo ir jos skunde dėstomos aplinkybės, jog V. J. ji duos raktą tik tada, kai teismas vyksiančiame santuokos nutraukimo civiliniame procese nustatys jo bendravimo su vaikais tvarką. Darytina išvada, kad S. G. savavališkai realizavo savo teisę, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeisdama V. J. teisę naudotis bendru nuosavybės turtu. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, turto nuosavybės dokumentai ir kiti) patvirtina, kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika. Institucija mano, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2022 m. liepos 18 d. nutarimą be pakeitimų. Bylą Institucija prašo nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 29-31).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad nei S. G. surašyto 2022 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), nei skundžiamo 2022 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo medžiagoje turinys neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Juose nenurodyta, kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus S. G. pažeidė esant būtinumui pakeisdama gyvenamojo būsto durų spyną ir / arba, kokie teisės reikalavimai ir kokiais terminais įpareigoja S. G. perduoti naujos durų spynos raktus nemokamai nekilnojamojo turto bendrasavininkui, ir/ar tokių reikalavimų ginčo situacijoje buvo nesilaikoma ar laikomasi netinkamai, bei ar tokie S. G. veiksmai (neveikimas) suponuoja ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių jos veiksmuose buvimą. Šie administracinio nusižengimo bylos procesinių dokumentų trūkumai pažeidžia S. G. teisę į tinkamą gynybą ir negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi tam būtina pakeisti administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo turinį. Šie trūkumai turi būti ištaisyti grąžinant administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėja S. G. teismo prašė jos atstovo pareikštą prašymą tenkinti. Nukentėjusysis V. J. nurodė, kad nėra teisininkas, todėl negali komentuoti, ar buvo padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai surašant dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu bei administracinio nusižengimo bylos duomenimis, nustatė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto institucijos nutarimo priėmimui, todėl panaikina skundžiamą nutarimą ir grąžina administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja skunde suformulavo prašymą, kurį teismo posėdžio metu pakartojo pareiškėjos atstovas dėl esminių administracinio nusižengimo protokolo bei skundžiamo nutarimo trūkumų grąžinti šią administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, tai yra už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko turi būti nurodoma ir administracinio nusižengimo esmė, ir ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame be kita ko turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.

Nors, kaip minėta, ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, ir jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose įstatymuose, tačiau nei S. G. 2022 m. birželio 15 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nei skundžiamame 2022 m. liepos 18 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodytas nei specialus įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus S. G. pažeidė, nei juo labiau minėtuose procesiniuose dokumentuose nenurodoma tvarka, kurios nesilaikė pareiškėja.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija tik atsiliepime į pareiškėjos skundą paminėjo, kad S. G. pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalies reikalavimą, draudžiantį piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiantį įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Visgi pastebėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, turi būti konstatuota, jog asmens elgesys ne apskritai pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, tačiau yra neteisėtas, konkrečiai nurodant, kokie įstatymai, nustatantys konkrečią tvarką, yra pažeisti. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Nagrinėjamu atveju S. G. pagal ANK 518 straipsnį nubausta už tai, kad ji savavališkai pakeitė buto, kuris nuosavybės teise priklauso bendrai jai ir nukentėjusiajam, durų spyną ir atsisakė nukentėjusiajam duoti pakeistos spynos raktus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos savavališkais veiksmais įvardijamas jai nuosavybės teise kartu su nukentėjusiuoju bendrai priklausančio buto spynos pakeitimas, ir jos neveikimas – atsisakymas duoti pakeistos spynos raktus nukentėjusiajam.

Kad šioje byloje būtų galima konstatuoti asmens kaltę, pasireiškusią tyčia, skundžiamame nutarime bei protokole turėtų būti nurodyti kiti būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tai yra, turėtų būti nurodyta, ar S. G. vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, ar ta teisė yra ginčijama kito asmens ir kas ją ginčija, be to, turėtų būti nurodyta, ar toks teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Taigi, administracinio nusižengimo protokole (o taip pat ir skundžiamame nutarime) neatskleista administracinio nusižengimo sudėtis, kaip tai numatyta ANK 518 straipsnyje. Tai patvirtina, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo atliktas išsamus įvykio aplinkybių tyrimas, nevertinti pareiškėjos pateikti duomenys apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą ir susiklosčiusius galimai konfliktinius šeimyninius santykius, duomenys apie civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, išdėstytos aplinkybės laikytinos esminiu materialiosios teisės pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2020).

ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinės galimybės nustatyti, kokį įstatymą ir jame numatytą tvarką galimai pažeidė S. G., juo labiau pagal pareiškėjos skundą nagrinėjamoje byloje nurodyti tokio įstatymo pažeidimą, kadangi įstatymo nenurodymas negali būti laikomas nei rašymo apsirikimu, nei juo labiau netikslumu, kurį būtų galima ištaisyti. Keisti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, keisti ar tikslinti administracinio nusižengimo sudėties požymius, inkriminuoti įstatymų pažeidimus gali tik institucija, surašiusi nutarimą. Taigi teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir nutarime suformuluoto kaltinimo turinį, nes tokiu būdu būtų pažeista S. G. įstatymo garantuojama procesinė teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama ir nuo tokio kaltinimo gintis.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Visgi ANK 518 straipsnis dalių neturi, tokį rašymo apsirikimą teismas nagrinėdamas bylą iš esmės galėtų ištaisyti, tačiau, kadangi nutarimas yra naikinamas, atkreiptinas dėmesys ir į šį įstatymo neatitikimą, kuris turėtų būti ištaisytas.

Tik ištaisius išdėstytus administracinio nusižengimo protokolo trūkumus ir iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, gali būti vertinami pareiškėjos skunde keliami klausimai, susiję su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 518 straipsnyje, taip pat vertinama, ar S. G. veiksmuose yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, o ne nutraukiama, teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, neturi pagrindo priteisti pareiškėjai jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjos S. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9626-2022 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė