Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybę atstovaujančios Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui T. B.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos patikslintą prašymą dėl 760 Lt padarytos turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2011 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu prašymu dėl 920 Lt padarytos turtinės žalos dėl užmokesčio neišmokėjimo pareiškėjai pagal LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 26 p. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-20-469/2010, Nr. 2-649-471/2010, Nr. 2-77-322/2010 I. V., 2-111-496/2010, Nr. 2-142-446/2010, Nr. 2-269-322/2010, Nr. 2-546-322/2010, Nr. 2-411-322/2010, 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. P. nurodė, jog Taisyklių 26 p. parašyta: „...jeigu pareiškime, prašyme ar skunde pareiškiamas daugiau nei 1 savarankiškas reikalavimas, už kiekvieną papildomą reikalavimą nurodyti dydžiai didinami 20 procentų...“. Jokių nuorodų apie pagrindinį savarankišką, išvestinį savarankišką, apie susijusį reikalavimą, nesusijusį reikalavimą nėra. 26 p. reikalavimo taikymas iškilo tik santuokos nutraukimo bylose. Dėl reikalavimo nustatyti tėvystę, nustatyti gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo tvarką yra 3 skirtingi reikalavimai ir mokestis mokamas taip, kaip nustatyta taisyklėse. Objektai skirtingi ir įstatymas leidžia savarankiškai nagrinėti. Nuo praeitų metų spalio mėnesio situacija pasikeitė, nes pradėta aiškinti, kad santuokos nutraukimo byloje yra 1 savarankiškas reikalavimas, t.y. ieškinio dalykas sutapatinamas su ieškinio dalyku pagal kitus reikalavimus, kurie sprendžiami kompleksiškai santuokos nutraukimo byloje. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo CK 3 knygos 74 str. numato, kad gali būti numatomas atskiras nagrinėjimas. Dėl bendravimo tvarkos 3 knygos 175 str. nurodo, kad gali būti nagrinėjama kaip savarankiškas reikalavimas. 3 knygos 196 str. aiškiai numato, kad vaikams priteisiamas materialinio išlaikymo dydis gali būti nagrinėjamas visiškai atskirai, kaip savarankiškas reikalavimas. Turtiniai ginčai tiek nutraukiant santuoką, tiek nenutraukus santuokos sutuoktiniams pagal 3 knygos 127 str. ir kitų straipsnių reikalavimus sprendžiami kaip savarankiški reikalavimai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 str. numatyta, kad koordinacinė tarnyba neturi įgaliojimų aiškinti įstatymus, jai suteikta teisė teikti pasiūlymus Vyriausybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 str. 5 d. numatyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir jo dydį nustato Vyriausybė. Kiekvienas savarankiškas reikalavimas numato, kad turi būti didinamas mokestis 20 procentų. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 546 buvo prašoma sumokėti už 4 savarankiškus reikalavimus, Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 411 buvo prašoma sumokėti už 5 savarankiškus reikalavimus, civilinėje byloje Nr. 269 buvo prašoma sumokėti už 5 savarankiškus reikalavimus, civilinėje byloje Nr. 142, Nr. 20 buvo prašoma sumokėti už savarankiškus reikalavimus. Už savarankiškus reikalavimus nėra sumokėta. Prašė priteisti iš atsakovo 760 Lt, nes civilinėse bylose Nr. 77 ir Nr. 111 buvo sumokėta už savarankiškus reikalavimus. Tai rodo, kad pati tarnyba už vienus savarankiškus reikalavimus sumokėjo, už kitus – nesumokėjo.

Atsakovės atstovas T. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tarnyba vadovaujasi teisės aktais ir jai suteiktais įgaliojimais ir advokatų nurodymai, kokius punktus taikyti tarnybai, neturi galios. Pažymėtina, kad tarnyba kiekvienu atveju vertina prašymus ir taikomus taisyklių punktus ir savo sprendimuose eksplicitiškai tuos punktus įvardija kiekvienu konkrečiu atveju. Tarnyba pažymi, kad ji turi pareigą įvertinti prašymą ir pagal jį taikomus savarankiškus reikalavimus, tačiau papildomai vertinti advokatų nurodytus reikalavimus ji turi tik, kai jie papildomai nurodyti pačiame prašyme, o nei viename pareiškėjos prašyme dėl užmokesčio nėra įvardijamas joks reikalavimas, pavyzdžiui: dėl išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo konkretus reikalavimas nėra įvardintas, o nurodomas skaičius ir punktai. Pažymėtina, kad advokatai pagal prašymų reikalavimus turi nurodyti tik proceso stadiją arba atskirą procesinį veiksmą, o taisyklių punktus taiko, nurodo ir užmokestį apskaičiuoja tarnyba. Kuris reikalavimas pareiškėjos vertinamas kaip savarankiškas, tarnybai nėra žinoma ir tarnybai tokie duomenys nėra pateikti. Taip pat iš prašymo (skundo) nėra aišku, kokiu teisės aktu vadovaujantis ji juos priskiria savarankiškiems. Taip pat pažymėtina, kad vertinant prašymą dėl užmokesčio apskaičiavimo, tarnyba analizuoja ir vertina pateiktus prie prašymo dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai bei nustačius savarankiškus reikalavimus pagal juos atitinkamai apskaičiuoja užmokestį. Tikslus užmokesčio skaičiavimas pateiktas žiniaraštyje. Tarnyba pasisako sprendimuose dėl visų taikomų taisyklių punktų pagal konkretų prašymą bei advokatų nurodytų reikalavimų. Taigi tarnybai vertinant prašymą nenustačius savarankiškų reikalavimų bei pareiškėjai prašyme nenurodžius konkrečių reikalavimų, kurie laikytini savarankiškais, tarnybai nekyla pareiga ir dėl jų pasisakyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo efektyvumo ir kokybės principai įtvirtinti šio įstatymo 3 str. 2 p., jais privaloma vadovautis siekiant užtikrinti efektyvų, kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą. Jais vadovautasi vertinant advokatės pareiškimą. Efektyvumo ir ekonomiškumo principai taip pat apibrėžti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 str. 5 d.: „Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai ir ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.“ Todėl vertinant reikalavimus, ar jie priskirtini savarankiškiems, būtina vadovautis nurodytais principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aiškinant principus jie negali būti aiškinami taip, kad paneigtų kitus principus ir kitų žmonių laisves ir teises (pavyzdžiui teisę į užmokestį). Tačiau įvertinus tai, kad taisyklių 7 punktas nustato, jog jei advokato teikiamos antrinės teisinės pagalbos faktiškai sugaištas laikas pusantro karto viršija šiose taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) laiką, advokatas turi teisę kreiptis į tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Už kiekvieną papildomą suteiktos antrinės teisinės pagalbos valandą advokatui skiriamas papildomas 0,05 MMA užmokestis. Teisės aktai numato papildomą užmokestį už papildomą darbo krūvį, tai užtikrina teisę į užmokestį už papildomą darbo krūvį. Įvertinus visas aplinkybes teigtina, kad 26 p. taikymas tik savarankiškiems reikalavimams yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad teisės aktai nepateikia savarankiško reikalavimo apibrėžties – tai yra teisės spraga, todėl aiškinant šią sąvoką reikia vadovautis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, bendraisiais teisės principais, taikyti įstatymo analogiją (CPK, CK) bei atsižvelgti į teismų praktikoje esančius savarankiško reikalavimo išaiškinimus. Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo savarankiško reikalavimo taikymu civilinėse bylose 2009 m. buvo supažindinta pareiškėja. Reikia įvertinti, ar jis priskirtas savarankiškam reikalavimui pagal Aukščiausiojo Teismo, pagal Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų normas. Jei pareiškėja savo iniciatyva norėjo nurodyti (ko neprivalėjo daryti), turėjo teisę pirmame lape “nurodyti arba pridėti atskirą dokumentą su paaiškinimais ir pagrįsti, ką ji laiko savarankiškais reikalavimais “proceso stadija ir procesinis veiksmas” ir pridėti dokumentus su paaiškinimais, ką ji laiko savarankiškais reikalavimais. Mūsų tarnyba įvertino pareiškėjos pridėtus reikalavimus ir prašymą ir savarankiškų reikalavimų nenustatė, kadangi ji jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiga įvardinti savarankiškus reikalavimus advokatui nekyla. Tarnyba turi diskrecijos teisę ir įvertina visus dokumentus ir prašymą bei nustatinėja, ar yra savarankiškų reikalavimų. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. P. patikslintas prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos dėl užmokesčio neišmokėjimo ir neturtinės žalos.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Pagal šias CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, esantis priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis (žala) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4 - 1202/2006). Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Pareiškėja 760 Lt turtinės žalos atsiradimą kildina iš užmokesčio nesumokėjimo už antrinės teisinės pagalbos teikimą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-20-496/2010, Nr. 2-649-471/2010, Nr. 2-42-446/2010, Nr. 2-269-322/2010, Nr. 2-546-322/2010, Nr. 2-411-322/2010 pagal LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.69 patvirtintų Taisyklių dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 26 p.

Advokatų, teikiančių antrinę pagalbą, užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. 2 p., 9 str. 3 d. 7 p., 14 str. 18 d. ir 17 str. 5 d. Taisyklių 26 p. numato, jog jeigu ieškinyje, pareiškime, prašyme ar skunde pareiškiamas daugiau nei vienas savarankiškas reikalavimas, už kiekvieną papildomą reikalavimą šiose Taisyklėse nurodyti dydžiai didinami 20 procentų.

Pareiškėja 2011 m. balandžio 13 d. patikslintame prašyme nurodė, jog LR CK 3.174 str., 3.175 str., 3.196 str., 3.127 str., 3.196 str. savo objektu yra skirtingi nuo LR CK 3.60 str. objekto – santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.174 str., 3.175 str., 3.196 str., 3.127 str. gali būti savarankiškai nagrinėjami teisme nebūtinai santuokos nutraukimo byloje. Joks įstatymas nedraudžia keletą savarankiškų susijusių reikalavimų negrinėti vienoje byloje, jei taip patogiau šalims ar numato tiesiogiai įstatymas (CPK 80 str. 1 d.)

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008 nurodyta, jog nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, o visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos posėdžio 2010 m. sausio 19 d. protokole Nr. 1 (b.l.144) nurodoma, jog vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 385 str. 1 d., 541 str. 2 d., LR civilinio kodekso 3.59 str., 3 d. 62 str. 3 d., 3.69 str. 1 d., santuokos nutraukimo bylose neatsiejamai susiję su savarankišku reikalavimu nutraukti santuoką laikomi: reikalavimas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, reikalavimas išspręsti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo (nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus), reikalavimas dėl kito sutuoktinio išlaikymo, reikalavimas dėl turto padalijimo (nepriklausomai turto rūšių ir kiekio), reikalavimas nustatyti pavardes po santuokos nutraukimo.

Pareiškėja teismo posėdžio metu pažymėjo, jog Koordinacinė tarnyba neturi įgaliojimų aiškinti nei įstatymų, nei poįstatyminių aktų ir nurodė, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 str. nuostatas jai suteikta teisė tik teikti pasiūlymus.

Pažymėtina, jog LR teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1R-347 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 p. numatyta, jog pagrindinis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos uždavinys – padėti Tarnyboms formuoti bendrą praktiką organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nuostatų 1 p. nurodoma, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija yra kolegiali valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų (toliau vadinama – Tarnybos) patariamoji institucija, sudaryta siekiant užtikrinti Tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir Tarnybų bendradarbiavimą. Taip pat Nuostatų 19 p. įtvirtinta, jog Kolegijos sprendimai įforminami protokolu. Įvertinus Kolegijos kompetenciją bei tai, jog būtent protokole yra įforminami patariamosios institucijos sprendimai, darytina išvada, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi vadovautis ir taikyti savo veikloje Kolegijos sprendimų normas, įformintas protokolais. Nagrinėjamos bylos atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo taikyti ir remtis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos posėdžio 2010 m. sausio 19 d. protokole Nr. 1 nustatytais kriterijais dėl savarankiškų, savarankiškų papildomų reikalavimų tam tikrose civilinių bylų kategorijose.

Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-142-446/2010 ieškinys dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtu, kitų savarankiškų reikalavimų byloje nėra (b.l.58-59); Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-649-471/2010 sprendimu (b.l.87-88) ieškinys patenkintas, nuspręsta santuoką nutraukti, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatytos pavardės po santuokos nutraukimo, priteistos bylinėjimosi išlaidos, kitų savarankiškų reikalavimų byloje nėra; Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-20-496/2010 sprendimu (b.l.92-94) ieškinys patenkintas, santuoka nutraukta, padalintas santuokos metu įgytas turtas, nustatytos pavardės po santuokos nutraukimo, priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kitų savarankiškų reikalavimų byloje nėra; Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-411-496/2010 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b.107-109) ieškinys patenkintas, santuoka nutraukta, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nuspręsta dėl materialinio išlaikymo, dėl bendravimo su sūnumi, padalintas santuokos metu įgytas turtas, nustatytos pavardės po santuokos nutraukimo, kitų savarankiškų reikalavimų byloje nėra; Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-546-322/2010 2010 m. spalio 25 d. sprendimu (b.115-116) ieškinys patenkintas, santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išspręstas klausimas dėl materialinio išlaikymo, dėl įmokos už įsiskolinimą mokėjimo už nustatytą laikotarpį, nustatytos pavardės po santuokos nutraukimo, kitų savarankiškų reikalavimų byloje nėra; Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-269-322/2010 2010 m. spalio 25 d. sprendimu (b.118-119) ieškinys patenkintas, santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, išspręstas klausimas dėl materialinio išlaikymo, nustatytos pavardės po santuokos nutraukimo, kitų savarankiškų reikalavimų byloje nėra.

Konstatuotina, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai neišmokėjo užmokesčio (nepadidino užmokesčio dydžio dvidešimčia procentų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-20-496/2010, Nr. 2-649-471/2010, Nr. 2-42-446/2010, Nr. 2-269-322/2010, Nr. 2-546-322/2010, Nr. 2-411-322/2010 pagal LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.69 patvirtintų Taisyklių dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 26 p. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamos 760 Lt užmokesčio sumos neišmokėjimas pareiškėjai yra neteisėtas. Darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad jai dėl atsakovės veiksmų būtų kilusi 760 Lt turtinė žala. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento (neteisėto akto), teisė į turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Pareiškėja 2011 m. balandžio 13 d. patikslintame skunde nurodo, jog ji sąžiningai atliko savo darbą minėtose civilinėse bylose, todėl turėjo pagrįstą teisę gauti priklausantį darbo užmokestį. Nurodė, jog žeminančiomis sąlygomis turi prašyti teismo iš atsakovo priteisti jai padarytą žalą dėl užmokesčio neišmokėjimo, patirti dvasinius išgyvenimus, jai yra nesmagu ir dvasiškai nepatogu, kai valstybės tarnautojas tyčia nevykdo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, ignoruoja ją, kaip teisinių civilių santykių subjektą, ji turėjo gaišti laiką, prašydama atsakovo išduoti oficialų sprendimą dėl atsisakymo jai išmokėti užmokestį pagal Taisyklių 26 p., atsakovas trukdė pareiškėjai savo laiškais, kurie teismui negali būti skundžiami. Dėl viso to patyrė neturinę žalą, kurią įvertina 1000 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. Pagal 6.271 str. 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismo nuomone, paminėtų sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatymas yra taikytinas ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., kai neturtinė žala padaroma neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

Byloje nenustačius, jog atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjai neišmokėdama už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-20-496/2010, Nr. 2-649-471/2010, Nr. 2-42-446/2010, Nr. 2-269-322/2010, Nr. 2-546-322/2010, Nr. 2-411-322/2010 pagal LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Taisyklių dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 26 p. 760 Lt užmokesčio būtų atlikusi neteisėtus aktus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės 1000 Lt žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisimo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos V. P. reikalavimai dėl 760 Lt turtinės žalos padarytos dėl užmokesčio neišmokėjimo pareiškėjai pagal LR Vyriausybės 2011 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 26 p. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-20-469/2010, Nr. 2-649-471/2010, Nr. 2-142-446/2010, Nr. 2-269-322/2010, Nr. 2-546-322/2010, Nr. 2-411-322/2010, 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. P. patikslintą prašymą dėl 760 Lt padarytos turtinės žalos dėl užmokesčio neišmokėjimo pareiškėjai pagal LR Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 26 p. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-20-469/2010, Nr. 2-649-471/2010, Nr. 2-142-446/2010, Nr. 2-269-322/2010, Nr. 2-546-322/2010, Nr. 2-411-322/2010 bei 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.