Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI3-5419-257/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-01
Bylos Nr.: eI3-5419-257/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00029-2018-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas: A. Z.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, S. B., VĮ Utenos regiono keliai, Stasio Balinsko individuali įmonė
Advokatai: Aurelijus Gruodis

Kategorijos

15.6Žemėtvarka ir jos planavimo dokumentai
15.7Kadastriniai matavimai
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
57.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
57.3Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas

Administracinė byla Nr. eI3-5419-257/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00029-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 55.1.1; 55.1.3; 57.2.4; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjo A. Z. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus atstovui Liutaurui Kvikliui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. Z.,trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“ atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens S. B. individualios įmonės atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individuali įmonė) dėl sprendimo ir išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Utenos skyriaus (toliau – ir NŽT Utenos skyrius) 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas) bei neatskiriamą jo dalį kadastro duomenų bylą; 2) NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ (toliau – ir Išvada).

Pareiškėjas A. Z., trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individualios įmonės atstovai nedalyvavo 2020 m. rugsėjo 3 d. viešame teismo posėdyje, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad gavo NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 41SD-4581-(14.41.104.) „Dėl privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), kuriame buvo nurodyta, jog uždarosios akcinės bendrovės „Mobitakas“ (toliau – UAB „Mobitakas“) matininkas V. Z. (toliau – V. Z.) atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), matavimus, parengė šio žemės sklypo planą bei kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centro Utenos filialui nustačius, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribų negali pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos neatitinka pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų ribų, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 126 punktu, parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planas yra tikslintinas. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas ir neatskiriama jo dalis kadastro duomenų byla, Išvada yra neteisėti, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tvirtino, kad atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų, faktiškai nacionalizavo dalį pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, nes atliekant žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, po to juos tikrinant ir priimant sprendimą suformuoti naują žemės sklypą, į naujai suformuotą žemės sklypą buvo įtraukta apie 320 kv. m. ploto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. A. Z. teigė, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškiai pažymėtos natūroje, nustatytos natūroje pažymėtų žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi, tvirtino, kad keisti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas yra imperatyviai draudžiama. Pažymėjo, kad privataus turto nacionalizavimas gali būti įgyvendinamas tik laikantis griežtai įstatymuose nustatytos tvarkos bei teisingai atlyginant. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), buvo galimai suformuotas pažeidžiant teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad Utenos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345 patvirtinto (duomenys neskelbtini) suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąraše nurodyto suprojektuoto kelio sklypo plotas buvo 17,43 ha, o naujai suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), plotas yra 18,49 ha, t. y. 1,06 ha didesnis. Esant tokiai situacijai, kadastrinių matavimų darbai galėjo būti tęsiami tik turint atsakovo išvadą, kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 21 punktas. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie naujai formuojamą žemės sklypą, jam nebuvo siųsti naujo formuojamo žemės sklypo planai. NŽT Utenos skyrius, nekreipdamas dėmesio į pažeidimus, parengė 2017 m. spalio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą bei priėmė Sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Rašte ir Išvadoje nenurodoma, kokių faktinių duomenų pagrindu ir kokių teisės aktų pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planas yra netinkamas ir tikslintinas. Pareiškėjas tvirtino, kad argumentas, jog matininkas, rengęs šiuo metu pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą, galimai padarė tam tikrus pažeidimus, negali būti pagrindu nacionalizuoti dalį pareiškėjo įsigyto žemės sklypo.

Pareiškėjo A. Z. atstovas advokatas A. Gruodis teismo posėdyje nurodė, kad patikslintą skundą palaiko. Nurodė, kad administraciniais aktais 2002 m. buvo suformuotas konkrečių ribų ir ploto žemės sklypas, jo ribos buvo pažymėtos vietovėje, parengtas sklypo planas pagal riboženklius, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir parduotas V. A.. 2003 m. A. Z. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ginčo dalyje auga medžiai, pastatyta tvora. Pareiškėjo žemės sklypą kerta kelias, kuriam buvo atlikti kadastriniai matavimai 2017 m. ir nuspręsta, jog kelias turi būti 18 m. A. Z. advokatas akcentavo, kad valstybė administraciniais aktais faktiškai paėmė iš pareiškėjo dalį jam priklausančio sklypo teritorijos, nacionalizavo dalį žemės sklypo, tačiau už ją tinkamai neatlygino. Dėl atliktų kelio juostos žemės sklypo kadastrinių matavimų ne tik pasikeitė pareiškėjo žemės sklypo ribų konfigūracija, bet ir sumažėjo sklypo plotas 330 kv. m. Rėmėsi Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi, 18 straipsnio 9 dalimi. Nurodė, kad sutinka, jog 2002 m. rengiant žemės sklypo planą galėjo būti padaryti pažeidimai, tačiau po to buvo priimti atitinkami institucijų sprendimai, sudarytos sutartys, pareiškėjas apie tuos pažeidimus nežinojo įsigydamas sklypą, iš privataus asmens nusipirko konkrečių ribų žemės sklypą, juo naudojosi 14 metų ir turi teisėtą lūkestį toliau šiuo žemės sklypu naudotis. Atsakovas, priimdamas Išvadą, negali kvestionuoti (keisti, naikinti) ankstesnių priimtų administracinių sprendimų, kuriais buvo patvirtintas 2002 m. žemės sklypo planas. Rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 125 ir 126 punktais. A. Z. priklausančio žemės sklypo dviejų dalių ribos pažymėtos tiesiomis linijomis, o parengtame kelio juostos plane žemės sklypo riba ties pareiškėjo sodyba pažymėta laužyta linija. Pažymėtos kelio juostos žemės sklypo ribos pareiškėjui priklausančių statinių nekerta. Pabrėžė, kad nors kelio juostos žemės sklypo ploto skirtumas yra didesnis nei leistina paklaida ir pareiškėjo žemės sklypo ribos skiriasi, tačiau nustatytų procedūrų, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte, neatliko. Advokatas A. Gruodis paaiškino, kad Išvadoje suformuluotas teiginys apie tikslintiną pareiškėjui priklausančio žemės sklypo planą buvo įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą, todėl neatlikęs kadastrinių matavimų, jis negali laisvai disponuoti savo žemės sklypu. Prašė tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius atsiliepimu prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Utenos skyrius nurodė, kad, pagal NŽT Utenos skyriaus turimus archyvinius duomenis, 1993 m. parengtame (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekte bei vėliau parengtuose ir patvirtintuose šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose yra nurodyta, kad kelio (duomenys neskelbtini), plotis yra 18 m. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše nurodyta, kad kelias (duomenys neskelbtini), yra priskirtas krašto keliams. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte (1995 m. balandžio 11 d. – 2002 m. spalio 22 d. laikotarpio redakcija) buvo nustatyta, kad žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas V kategorijos kelias, minimalus plotis yra 18 metrų. NŽT Utenos skyrius paaiškino, kad 2002 m. sausio 25 d. parengtame žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad jį kerta kelias (duomenys neskelbtini), kurio plotas neįskaičiuotas į bendrą šio žemės sklypo plotą. Tačiau pagal plane (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškų koordinates, tarp šio žemės sklypo rytinės ir vakarinės dalių yra tik apie 13,70 m pločio tarpas. Atsakovas, remdamasis šiais duomenimis, darė išvadą, kad atliekant žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo nesivadovauta teisės aktuose nustatytu kelio (duomenys neskelbtini), pločiu. Nurodė, kad UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z., 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikęs kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė planą M:1000, kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pateikė ją NŽT Utenos skyriui. NŽT Utenos skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą šio žemės sklypo planą, jį suderino bei priėmė Sprendimą, kuriuo buvo suformuotas kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypas ir patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys. VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Sprendimu suformuoto kelio juostos žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. (11.10.4)-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ nurodė, kad kelio juostos žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas kitų žemės sklypų, tarp jų – ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribas. Atsakovas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 126 punktu, parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai ir kad turi būti tikslinami kitų žemės sklypų, tarp jų – ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), planai. NŽT Utenos skyrius apie tai pareiškėją informavo 2017 m. gruodžio 1 d. parengtu Raštu. Atsakovas teigė, kad priėmė motyvuotą, teisingą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl teisingai parengto kelio juostos žemės sklypo plano ir tikslintino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plano.

Atsakovo NŽT Utenos skyriaus atstovas L. Kviklys teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjo patikslintą skundą. Atsakovo atstovas nurodė, kad kelias (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas 1993 m. nurodant, kad šio kelio plotis 18 metrų. L. Kviklys nurodė, kad tokio pločio kelio pažymėjimas atitiko Kelių įstatyme įtvirtintą valstybinių kelių reglamentavimą. Nurodė, kad matininkas, atlikdamas pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, neišlaikė 18 m. kelio juostos, t. y. nuo kelio vidurio ašies 9 metų į abi puses. Žemės sklypų kadastriniai matavimai anksčiau vyko kameraliai, nevykdavo į vietą. Paaiškino, kad žemės sklypo dalis nebuvo nusavinta, priimta Išvada. Pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti tikslintini, nes sklypai persidengia. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1T-105, ženklinant kelio juostą nėra kviečiami gretimų žemės sklypų savininkai. Kelio juosta vietoje nėra ženklinama riboženkliais. Nurodė, kad kelio juostos neformavo per statinius. Kadangi pareiškėjas nusipirko žemės sklypą, tai kompensavimas negalimas.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Mobitakas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, S. B. individuali įmonė atsiliepimų į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. Z. patikslintas skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriamos jo dalies – kadastro duomenų bylos, NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvados Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, kad ,,Pareiškėjas neginčija atsakovo teisės formuoti žemės sklypą kelio (duomenys neskelbtini), statybai, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo pakeistos jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) ribos bei dalis žemės sklypo be jo sutikimo pateko į keliui formuojamą žemės sklypą. Todėl šio ginčo dalyką sudaro pareiškėjo nuosavybės teisės pažeidimo aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro 2018 m. vasario 8 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas yra žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) savininkas. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Šios aplinkybės teisės aktų tvarka nėra paneigtos, todėl žemės sklypo ribų planas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas.“

Atkreiptinas dėmesys, jog įrašų apie žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centro paieškos duomenų bazėje nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. išrašas patvirtina, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Pastarasis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 m.

Byloje nustatyta, kad V. A. pagal 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-1038 nusipirko (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NJ-1038 5 ir 10 punktuose nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir prie šios sutarties pridedamas parduodamos žemės sklypo planas. Iš 2002 m. parengto ir patvirtinto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad šio žemės sklypo bendras plotas –(duomenys neskelbtini), gretimybėse nurodyta – laisva valstybinė žemė.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. Z. pagal su V. A. sudarytą 2003 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-3807 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. NJ-3808 privačion nuosavybėn įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Toks pastarojo žemės sklypo plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2002 m. vasario 22 d. pagal Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 10-04-19 ,,Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. išrašas).

UAB „Mobitakas“ matininkas V. Z. 2017 m. rugsėjo 25 d. atliko kelio (duomenys neskelbtini) kelio juostos žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė šio kelio juostos žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą.

UAB ,,Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių su prašymu Nr. 269 priimti sprendimą dėl būtinybės tikslinti neteisingai suformuotą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribas, nes suformuota kelio juosta valstybinės reikšmės regioniniam keliui (duomenys neskelbtini) kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini).

VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių su prašymu patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).

NŽT Utenos skyrius, patikrinęs kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ją suderino ir 2017 m. spalio 5 d. priėmė Sprendimą suformuoti žemės sklypą (kelio juostą), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti UAB „Mobitakas“ matininko V. Z. nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis ir kadastro duomenų bylą.

VĮ Utenos regiono keliai 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašymu įregistruoti Sprendimu suformuotą kelio juostos žemės sklypą.

VĮ Registrų centras 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (11.10.4)-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“, kuriame nurodė, kad kelio juostos žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

NŽT Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad, patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o turi būti tikslinami keturių žemės sklypų, kurių ribas kerta kelias (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai. Remiantis šia Išvada pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas: ,,Architektūriniai-urbanistiniai apribojimai. NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017-12-01 išvada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad šio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas.“

NŽT Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. Raštu informavo pareiškėją, kad tikslintinas jo nuosavybe valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, remiantis 2017 m. spalio 5 d. Sprendimu, Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. gruodžio 14 d. įregistruotos Lietuvos valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teisė į šį žemės sklypą.

Pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir su 2018 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės reikšmės keliu užimto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo.

Pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. teismui pateikė matininkų parengtą savo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), susikirtimo schemą (planą), iš kurio galima matyti persidengimą (susikirtimą) su žemės sklypu (kelio juosta Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), susikirtimo schema parengta remiantis byloje esančiu S. B. individualios įmonės 2002 m. parengtu planu ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Iš pastarosios schemos galima matyti besikertančių žemės sklypų ribas ir nustatyti plotą, kuriuo sumažėjo pareiškėjo žemės sklypas patvirtinus naujus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini).

Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 12 punktu ir 84¹.1.1.1 papunkčiu, Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 51 punktais.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-05-01) 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-01 iki 2020-01-01) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad žemės sklypai formuojami kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-28 iki 2017-12-01) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija nuo 2015-11-01 iki 2020-01-01) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-23), 12 punkte numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje (toliau vadinama – vykdytojai). Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.1.1.1. punkte numatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininko, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo ar (ir) šių Nuostatų 841.1.1.2.1 ir 841.1.1.2.2 punktuose nurodytais atvejais – savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos, patvirtinusios specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą turi būti pateiktas, kai nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus žemės sklypų kadastro duomenys.

Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2017-09-01 iki 2018-02-27), 4 punkte nurodyta, kad atliekant kelio kadastrinius matavimus, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio (toliau – kelias), kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimto žemės sklypo (toliau – kelio juosta) kadastro duomenų byla. Tų pačių taisyklių 50 ir 51 straipsnyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys (toliau – Teritorinis padalinys) kelio juostos kadastro duomenų bylos patikrinimą atlieka vadovaudamasis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“. Teritorinis padalinys, nustatęs, kad kelio juostos kadastro duomenų byla parengta pagal Nuostatų, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus, suderina kelio juostos planą. Jeigu kelio juostos byla parengta ne pagal Nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus, teritorinis padalinys kelio juostos kadastro duomenų bylą grąžina matininkui trūkumams taisyti.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 8 punkte nustatyta, kad tikrinimo kameraliai metu, teritorinis padalinys nustato, ar:

8.1. žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra visi dokumentai, nurodyti:

8.1.1. Nuostatų 64 punkte – Taisyklių 7.1 papunktyje nustatytu atveju;

8.1.2. Nuostatų 64 punkte ir Metodikos 115–118 punktuose – Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju;

8.2. visuose žemės sklypo kadastro duomenų bylos egzemplioriuose komplektuojamų dokumentų duomenys sutampa tarpusavyje ir sutampa su skaitmenine forma parengtų bylos dokumentų, pateiktų per informacinę sistemą „GeoMatininkas“ arba žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje, duomenimis;

8.3. žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas;

8.4. žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet nesuformuoto ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, ploto skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede;

8.5. žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto skirtumas nėra didesnis nei leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000, nurodyta Nuostatų 211 punkte (išskyrus Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytą atvejį);

8.6. žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus;

8.7. atliktos procedūros, nurodytos Nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose (Taisyklių 7.1 papunktyje nustatytu atveju ir Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypą, lėšomis) arba Nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose ir Metodikos 100–102 punktuose (Taisyklių 7.2 papunktyje nustatytu atveju, kai žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti valstybės lėšomis);

8.8. teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas;

8.9. teisingai užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma;

8.10. teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, t. y. žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo metu galiojusius žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus laikantis Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 9 punktas reglamentuoja, kad atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 10 punkte numatyta, kad jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą (toliau – pažeidimai), ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 1 priedą 2017 m. spalio 4 d. buvo surašytas NŽT Utenos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 41KAM-85775, tačiau jame nurodyta, jog patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą nustatyta, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo plotas nustatyti teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, remiantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.3, 10 ir 12 punktais, ir NŽT Utenos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, turėjo nurodyti pastabose, jog žemės sklypo (kelio juosta), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kerta, be kita ko, besiribojantį ir pareiškėjui priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Utenos skyrius turėjo nederinti ir netvirtinti Sprendimu žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos.

Kaip minėta, V. A. pagal 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-1038 nusipirko (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2002 m. parengto ir patvirtinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad šio žemės sklypo bendras plotas – (duomenys neskelbtini), gretimybėse nurodyta – laisva valstybinė žemė. Taip pat A. Z. pagal su V. A. sudarytą 2003 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-3807 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. NJ-3808 privačion nuosavybėn įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Toks pastarojo žemės sklypo plotas ir atitinkamos jo ribos įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre 2002 m. vasario 22 d. pagal Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 10-04-19 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 8 d. išrašas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje taip pat nurodė, kad ,,Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Šios aplinkybės teisės aktų tvarka nėra paneigtos, todėl žemės sklypo ribų planas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas.“

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę per prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus arba reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 3 dalį nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu, o šio straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, kuris Lietuvos valstybei įsigaliojo nuo 1996-05-24, 1 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Tačiau ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.

Įstatymuose valstybės ir privataus asmens nuosavybės teisė į tą pačią nekilnojamo daikto (žemės sklypo dalį), yra nenumatyta, tačiau būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje 2017 m. gruodžio 14 d. įregistravus Lietuvos valstybės nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės žemės patikėjimo teises į šį žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktas nesuteikia teisės Nacionalinės žemės tarnybai ar jos struktūriniam padaliniui paimti iš asmens nuosavybę.

NŽT Utenos skyrius turėjo atsisakyti priimti Išvadą pagal Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 126 punktą ir atsisakyti nustatyti, kad kelio juostos Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla parengta teisingai ir patvirtinti kadastro duomenis, o besiribojančių privačių asmenų žemės sklypų planai tikslinti, nes tokia Išvada sudaro teisinę galimybę valstybei ir privačiam asmeniui vienu metu įregistruoti nuosavybės teisę į tą patį nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypo dalį) Nekilnojamojo turto registre ir pažeidžia privačių asmenų (šiuo atveju – pareiškėjo A. Z.) teises bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kadastro duomenys yra oficiali informacija apie kadastro objektą, kuri yra prieinama ir skirta visiems suinteresuotiems asmenims (neapibrėžtam asmenų ratui) ir savo turiniu yra išsami bei patikima. Tai reiškia, kad šios informacijos įregistravimo kadastre (tuo pačiu nekilnojamojo turto registre) faktas suteikia suinteresuotiems asmenims jos patikimumo ir tikrumo garantiją ne tik fakto, bet ir teisės taikymo požiūriu (2011 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A[2]-2656/2011). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai <...>. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys gali būti keičiami tik esant teisėtam pagrindui (2014 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-696/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teisę į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų galima įregistruoti tik nuginčijus atitinkamus administracinius sprendimus ir/arba privačių asmenų žemės sklypų kadastro duomenis ir/ar atitinkamus žemės perleidimo sandorius ir/arba kitais būdais atlyginus už paimamą privačią nuosavybę.

Be to, teismo nuomone, NŽT Utenos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, kadangi žemės sklypo (kelio juostos) Nr. (duomenys neskelbtini) ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo, nurodyto teritorijų planavimo dokumente, ploto skirtumas yra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. (duomenys neskelbtini) suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąrašo, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345, 25 punkte nurodyta, kad suprojektuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto valstybinės reikšmės regioninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. naujo suformuoto kelio plotas skiriasi (duomenys neskelbtini) ha nuo suprojektuoto kelio ploto (duomenys neskelbtini) suprojektuotų valstybinės ir vietinės reikšmės (viešųjų) kelių žemės sklypų sąraše ir viršiją leistiną maksimalią ploto paklaidą, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedu, atitinkamam suprojektuotam žemės sklypui maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,50 ha (0,12 x ?17,43 ha, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto 2000 m. mastelį 1:10000, patvirtinto Utenos apskrities viršininko administracijos 2000-05-18 įsakymu Nr. 10-08-57). Atsižvelgiant į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.4, 10 ir 12 punktus, NŽT Utenos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 41KAM-85775 neturėjo pažymėti, kad žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, NŽT Utenos skyrius neturėjo suderinti kelio juostos Nr. (duomenys neskelbtini) plano ir neturėjo tvirtinti Sprendimu žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas ne valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta Sprendimo pavadinime ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre), bet valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad NŽT Utenos skyrius, gavęs UAB ,,Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 269, kuriame buvo nurodoma, jog suformuota kelio juosta valstybinės reikšmės regioniniam keliui Nr. (duomenys neskelbtini) kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir pareiškėjo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo pradėti procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte, tačiau to nepadarė, nors, kaip minėta, suformuoto kelio juostos Nr. (duomenys neskelbtini) ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas minėtų Nuostatų 1 priede, ir naujai suformuoto kelio juostos ribos (konfigūracija) neatitiko 2002 m. parengto ir patvirtinto pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų ribų (konfigūracijos).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatoma, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardintus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Kadastro nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą) žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-502/2018 ir kt.).

Pareiškėjas A. Z., prašydamas tenkinti patikslintą skundą, rėmėsi, be kita ko, Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi, tvirtino, kad keisti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas yra imperatyviai draudžiama, teigė, kad Išvada nepagrįsta teisės normomis ir faktiniais duomenimis.

NŽT Utenos skyrius, pagrįsdamas Išvados teiginį, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas neteisingas, nurodė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, kurį parengė S. B. individuali įmonė, neatitiko tuo metu taikytų 1993 m. – 1997 m. (duomenys neskelbtini) preliminarinio žemės reformos projekto ir 2000 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) žemės reformos projekto sprendinių, susijusių su keliu (duomenys neskelbtini), bei prieštaravo šio kelio statusą reglamentavusiems teisės aktams, todėl yra tikslintinas, o kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo planas parengtas teisingai. Atsakovas nurodo, kad priimdamas Išvadą rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktu.

NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. Išvadoje nurodyta, kad: 1) patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai; 2) turi būti tikslinami keturių žemės sklypų, kurių ribas kerta kelias (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai.

Sprendžiant dėl NŽT Utenos skyriaus parengtos Išvados, taip pat turi būti atsižvelgiama į 1995 m. gegužės 11 d. priimto Kelių įstatymą, kurio (įstatymo Nr. I-891 redakcija) 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad keliai, atsižvelgus į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (1 dalis), o valstybinės reikšmės keliai – į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (2 dalis). Kelių įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustatė, kad valstybinės reikšmės kelius registruoja Susisiekimo ministerija, jų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punkte buvo nurodyta, kad V kategorijos, t. y. žemiausios kategorijos, valstybinių kelių žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis yra 18 metrų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 472 patvirtino Lietuvos Respublikos magistralinių ir krašto kelių sąrašą, kurio 2 priedo duomenimis, kelias (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas krašto kelių kategorijai. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės patikslino šį sąrašą ir 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas rajoninių kelių kategorijai (duomenys neskelbtini) eilutė). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 284 nauja redakcija išdėstytame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias (duomenys neskelbtini), išliko priskirtas rajoninių kelių kategorijai (duomenys neskelbtini) eilutė). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikšmės keliai. Nuo 2002 m. spalio 23 d. galiojančio Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai, t. y. ir priskirti rajoniniams keliams, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Teismas sprendžia, jog pagal nurodytą teisinį reguliavimą, valstybė keliui (duomenys neskelbtini), buvo suteikusi valstybinio kelio statusą, nuo 1999 m. birželio 9 d. jį priskyrusi rajoniniams keliams. Įvertinus bylos duomenis, matyti, kad 1993 m. – 1997 m. rengto (duomenys neskelbtini) preliminariniame žemės reformos projekto grafinėje dalyje (brėžinyje) yra įbraižytas kelias (duomenys neskelbtini), ir pažymėta, kad jo plotis yra 18 metrų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje, vykusiame Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose, S. B., S. B. individualios įmonės atstovas, teikdamas paaiškinimus apie atliktus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nurodė, kad šiems darbams atlikti jis buvo gavęs ištrauką iš (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto. S. B. paaiškino, kad vietovėje buvo nustatyta, jog formuojamą žemės sklypą į dvi dalis dalijo faktiškai esantis kelias, kurį plane įvardijo kaip laisvos valstybinės žemės fondui priskirtą žemę. S. B. tvirtino, kad atliekant minėto kelio kadastrinius matavimus, jam nebuvo pateikta jokių duomenų apie kelio, kertančio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statusą. Susižinoti, kad šio kelio plotis turi būti 18 m., galimybių neturėjo, nes pateiktoje 2000 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje nebuvo nurodyta, kad jame įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), plotis yra 18 m., o valstybinių kelių sąrašas, reikalingas kadastrinių matavimų darbams atlikti, jam buvo pateiktas vėliau, jau po atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų.

Utenos apskrities viršininko administracija 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 10-08-57 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtino 2000 m. parengtą (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą. Išanalizavus šį projektą, sprendžiama, kad jo grafinėje dalyje (brėžinyje) kelias (duomenys neskelbtini), yra įbraižytas; šis kelias kirto ir į dvi dalis padalijo žemės teritoriją, kurioje vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kelio (duomenys neskelbtini), plotis (18 m) projekte nėra nurodytas.

Sprendžiant dėl 2000 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projekte pažymėto valstybinio kelio (duomenys neskelbtini), pločio, šios projekto dalies sprendiniai vertintini sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtinto Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo (duomenys neskelbtini) eilutės duomenimis ir 1995 m. gegužės 11 d. priimto Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punkto nuostatomis. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad 2000 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projekto sprendinys dėl jame įbraižyto kelio (duomenys neskelbtini), turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad šis kelias yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, o jo plotis – 18 m; šiuo keliu užima žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktą, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Kaip minėta, remiantis šia Išvada pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas: ,,Architektūriniai-urbanistiniai apribojimai. NŽT prie ŽŪM Utenos skyrius 2017-12-01 išvada Nr. 41IŽ-45-(14.41.111.) informavo, kad šio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas.“

Taigi, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 126 punktą pirmiausia priimamas sprendimas dėl būtinybės tikslinti besiribojančio žemės sklypo (-ų) planą (-us), kuriame privalo būti nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai, apie tokio sprendimo priėmimą turi būti informuotas savininkas (-ai), taip pat surašoma išvada kadastro tvarkytojui, t. y. priimami skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektams. Toks Nuostatų 126 punkto vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-727-552/2020). Iš byloje teikiamų duomenų akivaizdu, kad nebuvo priimtas atskiras administracinis sprendimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo. Atsakovas nurodė, kad Išvadoje yra nurodytas sprendimas dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo. Šiuo aspektu netgi vertinant, ar pačioje Išvadoje yra nurodyti teisiniai ir faktiniai jos priėmimo pagrindai, pagrindžiantys tikrinamų kadastrinių matavimų teisėtumą, akivaizdu, kad Išvadoje nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų, kodėl besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys turi būti tikslinami.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (žr. pvz. LVAT 2015-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-422/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog atsakovo Išvadoje priimtam sprendimui dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo, kaip individualiam administraciniam aktui, šiuo atveju taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas.

Pažymėtina ir tai, kad teisiniai argumentai ir faktiniai administracinio akto priėmimo pagrindai (sprendimo, išvados ir kt.) turi būti nurodyti pačiame administraciniame akte, o ne sprendime, kuriuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka vertinamas administracinio akto teisėtumas, ar teisme nagrinėjant bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Akcentuotina ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Vyriausiasis administracinis teismas, iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010). Būtent tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjant šios kategorijos administracines bylas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinat ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų apibendrinimą, kuriam pritarta 2018 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija, Nr. 29, 618-658 psl.).

Žemės sklypo riba pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį laikoma riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Nagrinėjamu atveju V. A. perkant valstybinės žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypo plane (2002 m. sausio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas).

Taigi, kaip minėta, Išvadoje nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų dėl sprendimo, kodėl besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys turi būti tikslinami, taip pat neįvertinta tai, kad 2002 m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypo plane, neįvertintas imperatyvus teisinis reguliavimas, numatytas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Be to, Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad patikrinus kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog kelio (duomenys neskelbtini), juostos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, nes, kaip minėta, buvo nustatyta procedūrinių pažeidimų dėl kelio juostos minimalios leistinos paklaidos ir ribų atitikties pareiškėjo žemės valdos projektui.

Minėta, kad kelio kadastro duomenų rengimo ir kadastro duomenų formų pildymo tvarką reglamentuoja Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės, kuriose, teismo vertinimu, yra įtvirtintos specialiosios teisės normos. Tai reiškia, kad kelio juostos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymui Kadastro nuostatų 32.1.1.2 ir 32.1.1.3 punktuose įtvirtintos taisyklės netaikomos.

Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėse nustatyta, kad kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas, taip pat nepildoma kelio juostos plane 3-ioji lentelė (42 punktas; 2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija). Pagal Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 37 ir 42¹ punktus (2016 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1P-263-(1.3.) redakcija), tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi kelio juostos, esančios mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio juostos, kuri ribojasi su sodininkų bendrijos teritorija, kadastro duomenys, kelio juostos planas turi būti suderintas ir su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu.

Remiantis tuo, kas nurodyta, kaip nepagrįsti vertinami pareiškėjo skundo teiginiai, kad reikėjo pranešti pareiškėjui apie naujai formuojamą žemės sklypą (kelio juostą Nr. 4915), išsiųsti jam formuojamo žemės sklypo planus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl NŽT Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriama sprendimo dalis – kadastro duomenų byla, NŽT Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvada Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), todėl naikintini.

Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo patikslintas skundas tenkintas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas patyrė 726,00 Eur išlaidų už byloje dalyvavusio advokato pagalbą, t. y. už apeliacinio skundo surašymą (500 Eur + 105 PVM), už pasiruošimą ir dalyvavimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose teismo posėdyje (3 val.), už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą ir išrašą iš sąskaitos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė išlaidas už apeliacinio skundo rengimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinis skundas Regionų apygardos administraciniam teismui per Elektroninių paslaugų portalą įteiktas 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. ketvirtas 2018 m. ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra antras 2018 m. ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 926,70 Eur.

Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 1,7. Maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rengimą galėtų būti iki 1575,39 Eur (koeficientas 1,7 padaugintas 926,70 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2018 m. antrą ketvirtį).

Žemesnės instancijos teismas

Pasirengimas bei atstovavimas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 3 d. vyko 2020 m. trečią ketvirtį.

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Teismo vertinimu, už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo jam valandą galėtų būti priteista iki 138,10 Eur (koeficientas 0,1 padaugintas iš 1381,00 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2020 m. pirmą ketvirtį).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovaudamas teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdyje (nuo 10 val. 35 min. iki 11 val. 44 min.) pareiškėjo advokatas užtruko 1 val. 09 min.

Dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą nurodytina, kad Rekomendacijų 8.16 punktas numato, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4. Už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, galėtų būti priteistina iki 552,4 Eur (koeficientas 0,4 padaugintas iš 1381,00 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2020 m. pirmą ketvirtį).

Taigi, pareiškėjo prašoma 726,00 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, teikdamas skundą ir apeliacinį skundą teismui, sumokėjo 23,00 Eur ir 11,25 Eur žyminių mokesčių. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų skaičių pareiškėjui iš atsakovo NŽT Utenos skyriaus priteistina viso 760,25 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41straipsniu, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 41SK-1056-(14.41.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriamą jo dalį – kadastro duomenų bylą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. 411Ž-45-(14.41.111) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus pareiškėjui A. Z. 760,25 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė