Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ievos Gavelytės-Kalytienės, Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 6 dalimi, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir V. A. skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant V. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendį, bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo M. V. civilinių ieškinių procesas nutrauktas, kadangi žala buvo atlyginta. Iš V. A. nukentėjusiajam M. V. priteista 1 800 Eur proceso išlaidų, patirtų apmokant atstovo advokato teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. A. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą, o būtent: jis 2022 m. gegužės 7 d., apie 5.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Kalvarijų g. 272A, konflikto metu sudavė M. V. ne mažiau nei keturis smūgius į galvos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, galvos plaukuotoje dalyje, muštinę nosies nugarėlės žaizdą su nosies kaulų lūžiu, kraujosruvas kairės pusės žande su apatinio žandikaulio lūžiais kairės pusės kampe ir pakrumplio srityje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Vyriausiojo prokuroro vertinimu, apylinkės teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. Teismo skirta bausmė šiuo atveju nėra proporcinga ir užtikrinanti bausmės tikslus. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmes. Apeliantas sutinka, kad atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, byloje nustatytas pakankamas pagrindas V. A. paskirti BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę. Kita vertus, nustatytos nuteistojo padėtį gerinančios aplinkybės, jo asmenybę apibūdinantys duomenys nenusveria kitų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos ir nesuteikia pagrindo skirti tokią švelnią bausmę, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas. Todėl, apelianto įsitikinimu, teismo sprendimu skirti laisvės apribojimą didesnį, tačiau artimą minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui, pažeistas teisingumo principas, neįvertinamos dėl nusikaltimo pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje, neišlaikyta pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo. Tokia bausmė, nors kartu buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, laikytina akivaizdžiai per švelnia valstybės reakcija į nuteistojo padarytą veiką.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Apelianto įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl teismo sprendimo skirti nuteistajam tik 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su apribojimais, kaltininko sąmonėje gali susiformuoti lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, specialiajai bei bendrajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Siekiant pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo, visuomenės intereso ir bausmės tikslų realizavimo, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, nuteistajam V. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą turi būti skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Gynėjo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas parinko tinkamą bausmės dydį, tinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas ir V. A. paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę, užtikrinančią bausmės tikslus. Anot advokato, V. A. padaryta veika yra atsitiktinė, nulemta jo ligos (kai emocijų proveržiai ir nesugebėjimas kontroliuoti elgesio iškrovų yra ypač paskatinti išorinėmis provokacijomis, asmens impulsyvių veiksmų trukdymu). V. A. padarė išvadas ir ėmėsi veiksmų, kad daugiau nesiveltų į konfliktus, išvengtų smurto. Jis reguliariai gerai jam išrašytus vaistus nuo depresijos, lankosi pas psichologus-psichoterapeutus, dirba su savimi, savikontrole, elgesio korekcija, yra susikoncentravęs į darbus, sūnų, sveiką ir ramią gyvenseną, pavojaus visuomenei nekelia. Yra pagrindas manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, dalyvaus elgesio pataisos programoje, kas turės teigiamą įtaką jo asmenybei. Atsiliepime pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali pakoreguoti bausmę tada, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju, nesant BK 41, 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, nėra pagrindo koreguoti nuteistajam V. A. paskirtą bausmę ją sugriežtinant. Be to, prokuroras apeliaciniu skundu neįrodė, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta bausmė prieštarauja bausmės tikslams ir baudžiamosios teisės principams, nepateikė jokių duomenų, kaip ir kuo ilgesnė laisvės apribojimo bausmė (1 metai 2 mėnesiai) bus efektyvesnė už pirmosios instancijos teismo paskirtą ir subendrintą 9 mėnesių bausmę.

9. Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Taip pat prokurorė patikslino, kad skundu prašoma paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę už konkrečiai šioje byloje V. A. padarytą nusikaltimą ir nėra nurodoma dėl bausmių bendrinimo. Nuteistojo V. A. gynėjas palaikė kolegos pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė palikti V. A. jam paskirtą bausmę, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentavo, kodėl skiria būtent tokią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą.

11. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nuteistojo V. A. kaltė bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde kelia tik nuteistajam V. A. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą – neginčydamas parinktos bausmės rūšies (laisvės apribojimo), nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas paskirti ilgesnės trukmės laisvės apribojimo bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose, tai yra tik dėl V. A. skirtos bausmės.

12. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. A. paskirtos bausmės pagrįstumo, pirmiausia pastebėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, visų pirma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkdamas V. A. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek ir kitas aplinkybes, ir, skirdamas švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. A. paskirta bausmės rūšis už minėto nusikaltimo padarymą yra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį, be to, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, vyriausiojo prokuroro nėra ginčijama.

16. Vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko V. A. būtent skirtinos bausmės dydį, tai yra paskyrė per trumpą laisvės apribojimo bausmės terminą. Pasak prokuroro, apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir tikrąjį pavojingumą, veiksmų intensyvumą ir kilusius padarinius, nepakankamai atsižvelgė į V. A. ankstesnius teistumus ir patraukimus administracinėn atsakomybėn bei neskyrė dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepagrįstai parinko mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Teisėjų kolegija su vyriausiojo prokuroro argumentais nesutinka ir daro išvadą, kad ir parinkdamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam V. A. teisingą ir ne per švelnią bausmę.

17. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės trukmė BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenurodyta, ji nustatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Taigi matematinis šios bausmės vidurkis yra 1 metai ir 1,5 mėnesio. Vertinant nuteistajam V. A. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą pažymėtina, kad V. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis.

18. Skirdamas V. A. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad V. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nors skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės, detaliai ir nėra atskleistos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, tačiau teigti, kad teismas neįvertino realaus nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo, veikos pobūdžio ir kilusių realių padarinių, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Iš bendro nuosprendžio konteksto matyti, kad teismas vertino tiek V. A. panaudoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, tiek M. V. padarytų sužalojimų vietą, tiek kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo V. A. nusikalstami veiksmai buvo pakankamai intensyvūs (sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius), smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti į galvos, veido sritį, nukentėjusiajam padaryti pakankamai rimti ir matomi sužalojimai (poodinės kraujosruvos kaktoje, galvos plaukuotoje dalyje, muštinė nosies nugarėlės žaizda su nosies kaulų lūžiu, kraujosruvos kairės pusės žande su apatinio žandikaulio lūžiais kairės pusės kampe ir pakrumplio srityje). Kita vertus, nors V. A. pasielgė agresyviai ir sureagavo neadekvačiai, byloje nustatyta ir tai, kad konfliktą bei nuteistojo veiksmus išprovokavo būtent neblaivus nukentėjusysis M. V., kuris tiek žodžiais, tiek gestais įžeidinėjo V. A. bei, kaip nurodė įvykį matęs nešališkas liudytojas M. B., netgi pirmasis pastūmė ir smogė V. A..

19. Apylinkės teismas visapusiškai įvertino ir V. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau kelis kartus teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmogaus sveikatai bei viešosios tvarkos pažeidimus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog V. A. buvo teistas 3 kartus, vieną kartą baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau pažymėtina, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (1 t., b. l. 118–121) matyti, kad pirmasis jo teistumas (Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) bauda, kurią sumokėjo 2014 m. balandžio 18 d.), padarius kitą analogišką nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu, jau buvo išnykęs, o dar vienas nuosprendis V. A. atžvilgiu (nors veikos padarytos anksčiau) buvo priimtas žymiai vėliau nei jis padarė šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, tai yra 2024 m. balandžio 17 d. Vadinasi, aktualios nusikalstamos veikos padarymo metu V. A. buvo teistas tik vieną kartą. Sutiktina su apeliantu, kad anksčiau V. A. padarytos nusikalstamos veikos taip pat buvo susijusios su smurto panaudojimu, o tai rodo, kad šioje byloje jo atlikti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad jis yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kita vertus, po šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra po 2022 m. gegužės 7 d., V. A. daugiau nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, kaip matyti iš kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių bylos duomenų, kuriuos įvertino ir apylinkės teismas (4 t., b. l. 179–180, 181–187), V. A. dirba, vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja kitų įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) valdyme, aktyviai dalyvauja sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (yra jos „(duomenys neskelbtini)), palaiko pozityvų kontaktą su (duomenys neskelbtini), kurioje treniruojasi jo sūnus, išlaiko ir rūpinasi savo sūnumi, be to, kas yra aktualiausia šioje byloje (ekspertams konstatavus tam tikrus psichikos ir elgesio sutrikimus), lankosi pas psichologą–psichoterapeutą, aktyviai dirba su savimi, savikontrole, elgesio korekcija. Taigi, dabartinis V. A. gyvenimo būdas vis tik rodo, jog jis padarė išvadas dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio ir ėmėsi veiksmų, orientuotų į savo asmenybės tobulinimą bei smurtinio elgesio kontrolę.

20. Skirdamas V. A. bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančią, bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką V. A. padarė būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. V. A. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, taip pat savo noru atlygino tiek visą nukentėjusiajam padarytą žalą, tiek ir visiškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, be to, bylos duomenys patvirtina, kad V. A. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. V. elgesys, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 bei 6 punktuose.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, sprendė, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą paskyrus V. A. artimesnę minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui laisvės apribojimo bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V. A. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą bei jo pastangas keisti savo elgesį, vieną sunkinančią ir netgi tris nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistajam paskirti net trys įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, padėsiantys įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismo V. A. paskirta mažesnė nei bausmės vidurkis ir artimesnė minimaliam dydžiui laisvės apribojimo bausmė nėra aiškiai per švelni, atitinka siekiamus bausmės tikslus, ją keisti į griežtesnę 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo V. A. paskirtos bausmės dydžiu ir mano, kad paskirta bausmė nėra proporcinga ir užtikrinanti bausmės tikslus, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bausmė V. A. buvo individualizuota netinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.