- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-39-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15919-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Institucija) atstovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskyrė kaltinamajam V. A. stacionarią kompleksinę teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Institucijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi atidavė kaltinamąjį V. A. į Institucijos Utenos ekspertinį skyrių iki ekspertizės akto pateikimo teismui, bet ne ilgiau nei tris mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo V. A. patalpinimo į ekspertizės įstaigą dienos. Taip pat šia nutartimi Institucijos Utenos ekspertinis skyrius buvo įpareigotas fiksuoti su kaltinamuoju V. A. atliekamus tyrimus, daryti tyrimų veiksmų garso ir vaizdo įrašus, rengti testų protokolus ir šiuos duomenis saugoti.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti Institucijos atstovo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo ir grąžino šį prašymą Institucijai.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai
5. Skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą Institucijos atstovo prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo išnagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
6. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prie ekspertizės akto gali būti pridėta vaizdinė medžiaga, kuri tampa sudedamąja ekspertizės akto dalimi. Vis tik nei paminėta įstatymo nuostata, nei kiti teisės aktai nenumato privalomo teismo ekspertizės fiksavimo vaizdo priemonėmis bei šios medžiagos pateikimo kartu su ekspertizės aktu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 209 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad ekspertizės įstaigose ekspertizės atliekamos laikantis šių įstaigų nuostatuose nustatytos tvarkos, t. y. įstatymų leidėjas aiškiai suformavo nuostatą, kad negali būti pažeidžiami nepriklausomumo ir savarankiškumo principai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartyje įpareigodamas ekspertus fiksuoti su kaltinamuoju V. A. atliekamus tyrimus, daryti tyrimų veiksmų garso ir vaizdo įrašus, rengti testų protokolus ir šiuos duomenis saugoti, pažeidė skiriamos teismo ekspertizės nepriklausomumo, savarankiškumo principus ir nepagrįstai suabejojo Institucijos ekspertų kvalifikacija.
7. Skunde aiškinama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė, jog ši nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, kas savaime paneigia nutartyje nurodomus prašymo atmetimo motyvus ir pagrindus.
8. Institucijos atstovas pažymi, kad BPK 439 straipsnyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys, turi teisę BPK nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Institucijos atstovo pateiktas prašymas ir jo dalykas nepatenka į BPK nustatytų neskundžiamu teismų nutarčių išimtį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis yra neteisėta. Institucijos atstovo prašymas atnaujinti terminą ir skundas buvo teikiamas ne dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio, o dėl teisiamajame posėdyje priimtos nutarties, kuri pažeidė Institucijos teises ir teisėtus lūkesčius.
9. Skunde nurodoma, kad ekspertizės atliekamos vadovaudamasi BPK 209 straipsnio 4 dalimi bei kitais teisės aktais. Teisės aktai nenumato nei pareigos, nei teisinio pagrindo atliekant stacionarią kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, taip pat kitokias ekspertizes fiksuoti jas vaizdo įrašymo priemonėmis. Institucijos atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui tokias aplinkybes nurodė pateikdamas informaciją raštu, taip pat apie tai pažymėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir skundo padavimo. Be to, pabrėžiama, kad Institucija neturi techninių galimybių vykdyti nustatyto įpareigojimo, kurio vykdymas galėtų pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
10. Atsiliepime į skundą kaltinamojo gynėjas advokatas prašo Institucijos atstovo skundą atmesti.
11. Atsiliepime aiškinama, kad žemesnysis teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Institucijos atstovas neturi teisės skųsti nutartį dėl kaltinamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą ir laikymo šioje įstaigoje. Žemesnysis teismas tinkamai vadovavosi BPK 312 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis subjektus, turinčius teisę skųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Teisę skųsti teismų sprendimus turi subjektai, kurie turi suinteresuotumą vykstančio baudžiamojo proceso eiga bei baigtimi, šiuo atveju Institucija tokio suinteresuotumo neturi.
12. Kaltinamojo atstovas teigia, kad Institucijos atstovas nepagrįstai nurodo, jog, atliekant stacionarines teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, vaizdo ir garso įrašai nedaromi. Toks Institucijos atstovo teiginys prieštarauja TEĮ nuostatoms. Įpareigojimas, atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, fiksuoti atliekamų veiksmų garso ir vaizdo įrašus, niekaip neriboja ekspertų nepriklausomumo ir savarankiškumo, nepažeidžia kitų asmenų teisių.
13. Advokatas nurodo, kad Institucijos Utenos ekspertiniame skyriuje laikomi asmenys yra stebimi visą parą, todėl daro išvadą, jog, atliekant ekspertinį tyrimą, iš tikrųjų yra techninės galimybės daryti vaizdo ir garso įrašus.
14. Atsiliepime teigiama, kad BPK 439 straipsnio 1 dalies nuostatos, priešingai nei nurodoma skunde, taip pat nenumato teisės Institucijos atstovui skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį, nes Institucija nėra nei proceso dalyvis, nei subjektas, kuriam būtų taikytos BPK 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės.
15. Kaltinamojo atstovas mano, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nutarties apskundimo termino praleidimą šiuo atveju lėmė ne objektyvios priežastys, o Institucijos atstovų nerūpestingumas ir neatsakingumas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Institucijos atstovo skundas atmestinas.
Aukštesniojo teismo argumentai dėl subjektų, turinčių teisę paduoti skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo išspręsti klausimai, numatyti BPK 141 straipsnyje.
16. BPK 141 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia kaltinamajam daryti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kaltinamasis teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo teismui. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi buvo išspręsti kaltinamojo V. A., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskirta stacionari kompleksinė teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizė, atidavimo į ekspertizės įstaigą ir laikymo joje klausimai.
17. BPK 141 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmuo atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. BPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl suėmimo aukštesniajam teismui turi teisę paduoti suimtasis arba jo gynėjas. Šie asmenys skundą turi teisę paduoti per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo. BPK 131 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prokuroras ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamos nutarties priėmimo turi tiesę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo nepaskyrimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog skundą dėl kaltinamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą ir jo laikymo tokioje įstaigoje per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo gali paduoti kaltinamasis arba jo gynėjas, o tuo atveju, jeigu kaltinamąjį atsisakoma atiduoti į ekspertizės įstaigą ir laikyti jį tokioje įstaigoje, skundą per tris dienas turi teisę paduoti prokuroras. Jokie kiti subjektai skųsti teismo nutarčių, priimtų laikantis BPK 141 straipsnyje nustatytos tvarkos, neturi teisės. Taigi konstatuotina, kad Institucijos atstovas neturi teisės skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, tuo pačiu jis neturi teisės ir prašyti atnaujinti tokios nutarties apskundimo termino.
18. Aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kas aptarta šio procesinio sprendimo 17 pastraipoje, konstatuoja, kad BPK yra numatyta speciali teismų nutarčių dėl asmenų atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą apskundimo tvarka. Dėl šios priežasties tokios nutartys negali būti ir nėra skundžiamos BPK 439 straipsnyje numatyta tvarka.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartyje nurodoma, jog ši nutartis Vilniaus apygardos teismui gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos. Įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje, yra akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties apskundimo terminas yra nurodytas neteisingai. Šią nutartį turėjo teisę skųsti tik kaltinamasis ar jo gynėjas per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos. Prokuroras tokios nutarties skųsti apskritai neturi teisės, nes šia nutartimi kaltinamasis buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą ir nustatytas jo laikymo terminas tokioje įstaigoje. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje yra visiškai nepagrįstai nurodyta, jog Institucijos atstovas gali prašyti prokuroro kreiptis į teismą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo dėl šios nutarties pateikimo.
20. BPK 440 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, jog žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos BPK 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Akivaizdu, kad šiuo atveju Institucija nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyvis BPK 440 straipsnio 1 dalies prasme, pačiai Institucijai ar jos atstovams nebuvo taikytos BPK 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės, todėl Institucijos atstovas neturi teisės teikti skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties.
Aukštesniojo teismo argumentai dėl įpareigojimo fiksuoti atliekamus tyrimus ir kt.
21. Aukštesnysis teismas negali paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu žemesnysis teismas, spręsdamas klausimus dėl kaltinamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą ir jo laikymo šioje įstaigoje termino nustatymo, nutarė įpareigoti Institucijos Utenos ekspertinį skyrių fiksuoti su kaltinamuoju V. A. atliekamus tyrimus, daryti tyrimų veiksmų garso ir vaizdo įrašus, rengti testų protokolus ir šiuos duomenis saugoti. Manytina, kad panašaus pobūdžio klausimai, remiantis teisės aktų nuostatomis, galėtų būti sprendžiami nebent skiriant ekspertizę (pastebėtina, kad pagal BPK 439 straipsnio 2 dalį nutartys dėl naujų įrodymų rinkimo (taip pat ir ekspertizės skyrimo) yra apskritai neskundžiamos), o ne atiduodant asmenį į ekspertizės įstaigą.
22. Tuo pačiu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartyje išdėstytas sprendimas, su kuriuo nesutinka Institucijos atstovas, yra įpareigojantis tik tiek, kiek jo vykdymas neprieštarauja Institucijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nepažeidžia asmens teisių ir laisvių, taip pat tiek, kiek jis gali būti objektyviai vykdomas. Taigi Institucijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai kaltinamajam paskirtą stacionarią kompleksinę teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę privalo atlikti, jos eigą bei rezultatus fiksuoti tik taip, kaip nustatyta ekspertų, atliekančių tokią ekspertizę, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
23. TEĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismo ekspertas privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. TEĮ 27 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti ekspertizės akto tiriamajai daliai keliami reikalavimai, taip pat ir reikalavimas nurodyti atliktus tyrimus, jų metu naudotus metodus bei priemones, gautus rezultatus ir kt. Taigi teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, kilus klausimų dėl atliktų tyrimų, jų metu naudotų metodų, gautų rezultatų ir pan., turi teisę/pareigą apklausti ekspertą teisiamajame posėdyje ir pašalinti kylančius neaiškumus. Manytina, kad vien galinčios kilti abejonės dėl atliktų tyrimų, jų metu taikytų metodų, nėra pagrindas įpareigoti fiksuoti atliekamus tyrimus taip, kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartyje. Tuo labiau, kad pagal TEĮ 27 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas turi teisę pareikalauti dokumentų, kuriuose yra užfiksuota eksperto atliekamų tyrimų eiga, sąlygos ir rezultatai (aišku, jeigu tokie dokumentai atliekant konkretų tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti rengiami).
24. TEĮ 27 straipsnio 5 dalyje iš tikrųjų yra nustatyta, kad prie teismo ekspertizės akto pridėta vaizdinė medžiaga (aukštesniojo teismo įsitikinimu, vaizdinė medžiaga nereiškia, jog tai yra būtinai filmuota medžiaga, taip pat vaizdinės medžiagos sąvoka nebūtinai turi apimti garsinę medžiagą) yra sudedamoji teismo ekspertizės akto dalis. Vis tik TEĮ 27 straipsnio nuostatos reguliuoja teismo ekspertizės rezultatų įforminimo, o ne ekspertinio tyrimo eigos fiksavimo klausimus. Ekspertų atliekamų tyrimų eiga privalo būti fiksuojama griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant žmogaus teisių bei laisvių, užtikrinant atliekamų tyrimų patikimumą, o ne taip, kaip pageidauja reikiamos kvalifikacijos bei patirties neturintys subjektai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti Institucijos atstovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.