Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. G. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:

jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2015-09-24 darbo sutartį Nr. 39 pardavimų vadybininko pareigose bei turėdamas savo žinioje jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, laikotarpyje nuo 2015-09-24 iki 2015-12-03 pagal kvitus, surinkęs iš klientų grynuosius pinigus, tai yra išrašęs pinigų priėmimo kvitus ir paėmęs iš jų bendroje sumoje už 2 804,53 Eur grynųjų pinigų, minėtus pinigus pasisavino ir jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar banko sąskaitą negrąžino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2015-09-24 iki 2015-12-03 (tikslių datų neprisimena, bet maždaug tokiu laikotarpiu) vadybininko pareigose. Darbo sutartį su darbdaviu pasirašė tą pačią dieną, kai pradėjo dirbti. Be darbo sutarties jis, G. G. taip pat pasirašė pareigybinę instrukciją, kurioje buvo nurodytos jo pareigos ir atsakomybės. Šio dokumento kopijos jis, G. G. neturi, pasirašius, ji pasiliko pas darbdavį. Kai jis, G. G. darbinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašant darbo sutartį jau buvo paruošta ir pareigybių instrukcija, kurią paruošė darbdavys - vadovas, nors mano, kad ji buvo standartinė, kaip visiems darbuotojams. Jam, G. G. darbo instrukciją pateikė pasirašyti pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taip pat kartu buvo finansininkė J., pavardės nepamena, bet pavardė prasideda raide Š. Pareigybinėse instrukcijose buvo nurodyta, o ir įmonės finansininkė J. žodžiu nurodė, kad pinigus priimti iš klientų reikia pagal pinigų priėmimo kvitus, o vėliau juos (pinigus) įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, t. y. buvo nurodymas arba pinigus įnešti per bankomatą į įmonės sąskaitą, arba perduoti grynais į buhalteriją. Jei gauti pinigai iš klientų įnešami per bankomatą į įmonės sąskaitą, tai gautus bankomato kvitus ir kliento orderius reikėjo pateikti buhalterijai. Tarp vadovo ir finansininkės bei jo, G. G. buvo žodinis susitarimas, kad pinigai, gauti iš klientų, kiekvieną dieną į sąskaitą neįnešami (nes tai kainuoja), o įnešami maždaug kas savaitę ar dvi, tai priklausė nuo surinktos sumos. Sumos apibrėžtos nebuvo, bet jis, G. G. stengėsi, jog suma būtų didesnė, kad banko mokestis būtų pigesnis (t. y. už kiekvieną įnešimą bankas nusiskaičiuodavo fiksuotą mokestį, nepriklausomai nuo įnešamos sumos). Patys įmonės vadovai norėjo, kad mažomis sumomis per bankomatą nebūtų nešama. Be to, mažomis sumomis galėjo pats disponuoti, pavyzdžiu: pilti benziną į tarnybinį automobilį arba kitoms smulkioms išlaidoms. Įmonės finansininkė jam, G. G. buvo išdavusi pinigų priėmimo kvitų knygutę ir visi kvitai buvo sunumeruoti. Jis, G. G. iš kliento paėmęs pinigus visada šioje knygelėje iš eilės užpildydavo pinigų paėmimo kvitą. Vieną kvito dalį, t. y. kopiją, atiduodavo klientui, o antras – originalas, likdavo pas jį, G. G. kurį turėdavo pateikti finansų skyriui. Visus kvitus pildė iš eilės pagal numeraciją ir juose pildė tikras datas, ir klientui atiduodavo kvito kopiją su tikra data. Tačiau, kai kvitų originalų per savaitę nepriduodavo į finansų skyrių jis, G. G. norėdamas pratęsti terminą antrai savaitei, ant kai kurių pinigų paėmimo kvitų pataisydavo pinigų paėmimo datą, taip pratęsdamas jų, t. y. pinigų ir kvitų, įnešimą į įmonės kasą. Nors įmonės vadovas ar finansininkė nebuvo jam, G. G. nurodę per kiek laiko įnešti iš klientų paimtus pinigus į kasą, tačiau jis pats taip susigalvojo, pratęsti grynų pinigų įnešimo į įmonės kasą terminą pataisydamas datą. Jam, G. G. ši mintis kilo dėl to, kad asmeniškai reikėjo pinigų ir taip norėdamas pasiskolinti iš įmonės, nieko neatsiklausęs ir negavęs leidimo. 2014 m. kovo mėnesį mirė jo, G. G. mama A.-A. G., ji gyveno (duomenys neskelbtini). Po mirties jis, G. G. priėmė palikimą, nežinodamas, kad ji turi skolų. Jis, G. G. žinojo tik jos vieną skolą iš fizinio asmens, kuriam skolą jis gražino. 2015 m. vasaros pabaigoje jam, G. G. į namus atėjo laiškai iš kreditų bendrovių iš kurių sužinojo, kad mama yra prisiėmusi greitųjų kreditų, bendra suma jau buvo apie 1 500 Eur, dabar tikslios sumos nepamena. Laiškų nėra išsaugojęs ir jų pateikti negali. Norėdamas atiduoti tas skolas, kad jam, G. G. neareštuotų turto ir neužblokuotų banko sąskaitos, kilo mintis pasiskolinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinant įmonės vadovams ir taip grąžinti skolas. Galvojo, taip pailgindamas kvitų datų laiką per tris mėnesius skolą grąžins, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nesužinos. Viso jis, G. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė 3 900 Eur, juos pasiskolindamas be vadovo žinios ir tikėdamasis, kad to niekas nesužinos. Tačiau 2015 m. lapkričio mėn. viduryje apie 10-15 dienomis, tikslios datos nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iškvietė jį, G. G. pasiaiškinti. Jis, G. G. suprato, kad vadovas sužinojo apie jo, be pastarojo žinios, pinigų pasiskolinimą. Nors žinojo, kad ankščiau ar vėliau viskas paaiškės, tačiau tuo momentu, kai jam, G. G. reikėjo pinigų, jis pasielgė neapgalvotai ir be leidimo pasiskolino pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be vadovo žinios. Jis, G. G. įmonės vadovui paaiškino, kodėl yra susidaręs pinigų trūkumas iš jo aptarnaujamų klientų, paaiškindamas apie jam iš mamos paveldėtas skolas. Paaiškinimą teikė ir žodžiu, ir raštu. Kadangi 2015-12-03 atleidžiant jį, G. G. iš darbo jam buvo išmokėtas atlyginimas ir atostoginiai, visus šiuos gautus pinigus įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, taip padengdamas dalį savo skolos, todėl jo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo. Žino, kad dėl jo, G. G. kaltės yra likęs pinigų trūkumas 2 804,53 Eur sumai. Jis, G. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui žadėjo grąžinti šią sumą ir prašė, kad jam duotų laiko grąžinti šią sumą, tačiau vadovas nesutiko, liepė grąžinti jam per mėnesį, bet kai jį atleido iš darbo neturėjo galimybių per mėnesį grąžinti minėtų pinigų. Jis, G. G. planavo pinigus grąžinti per pusę metų, tačiau vadovas nesutiko, jis pasakė, kad jei negrąžins per mėnesį, rašys pareiškimą. Jam, G. G. per mėnesį grąžinti pinigus buvo nerealu, atsižvelgiant į tai, kad neturėjo darbo ir dar buvo metų pabaiga. Jis, G. G. nuo savo skolos neatsisako ir šiuos pinigus grąžins, kai tik susiras darbą ir galės tai padaryti. Gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio. Pinigų tikrai nenorėjo pasisavinti visam laikui, jis, G. G. pinigus pasiskolino ir planavo niekam nežinant tuos pinigus iš atlyginimo per tris mėnesius padengti, tačiau tiesa paaiškėjo ankščiau, todėl buvo atleistas iš darbo. (b. l. 58-60)

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. G. parodė, kad dėl jam 2016-02-22 pareikšto pranešimo apie įtarimą jis savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jis, G. G. kreipėsi el. paštu maždaug prieš 1,5 ar 2 mėn. į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. J., jog susitartų dėl padarytos žalos grąžinimo dalimis. Jokio atsakymo nesulaukė, taip suprasdamas, jog pastarasis nesutinka. Jis, G. G. šiam po to neskambino ir nesidomėjo, todėl iki šiol padaryta žala nėra atlyginta. Jis, G. G. žalą sutinka atlyginti dalimis, nes šiuo metu dirba, todėl galėtų sumokėti maždaug per 6 ar 9 mėnesius. Jis, G. G. dar bandys susisiekti su V. ir tartis dėl žalos atlyginimo dalimis, nes šiai dienai tikrai neturi tokios pinigų sumos, kaip 2 804, 53 Eur, kurią turi atlyginti įmonei. Tikrai gailisi, kad taip viskas susiklostė, bet tuo metu buvo jam, G. G. labai sunki jo materialinė padėtis. (t. 1, b. l. 65)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. G. parodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos yra davęs Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjai, kai buvo pirmą kartą apklaustas dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą. Jis, G. G. savo parodymuose nurodė visas aplinkybes, susijusias su įvykiais, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Parodymų tikrai nekeičia ir papildyti nenori. Prašo remtis jo, G. G. pirminiais duotais parodymais. Savo kaltę jis, G. G. pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Įsipareigoja atlyginti dėl savo kaltės padarytą žalą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiai dienai žalos dalį yra atlyginęs, t. y. pervedęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 80 Eur. Šiuo metu yra oficialiai dirbantis, todėl žalą tikrai įsipareigoja padengti dalimis. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, kurio tvarka ir pasekmės jam, G. G. išaiškintos. (b. l. 70)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Įmonėje nuo 2015-09-28 pardavimo vadybininko pareigose pradėjo dirbti G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, pradėjo kilti įtarimai, kodėl yra vėluojamų jo, V. J. įmonės klientų atsiskaitymų. Atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus, t. y. pinigų priėmimo kvitus, važiuodamas pas klientus pasiimdavo, o vėliau į įmonę pristatydavo minėtas įmonės darbuotojas - G. G.. Vėliau, atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad G. G., klastodamas įmonės pinigų priėmimo kvitus, pasisavindavo dalį įmonei priklausančių pinigų. 2015-12-03 G. G. buvo iškviestas į įmonės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atvykęs G. G. pateikė pinigų priėmimo kvitus ir paaiškino, kad dalį pinigų, kurie nurodyti kvituose, pastarasis pasisavino. Prisipažinęs, kad taip padarė, G. G. žadėjo įmonei atlyginti nuostolius ir lėšas greitu laiku grąžinti, tačiau iki 2015-12-22 pinigų pastarasis negrąžino. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 2 804,53 Eur žala. (t. 1, b. l. 15)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonei vadovauja nuo pat įmonės įkūrimo, maždaug nuo 1998 metų. Įmonė užsiima didmenine prekyba statybinėmis medžiagomis. Šiai dienai įmonėje dirba apie 12 žmonių: pardavimų vadybininkai, sandėlininkai, apskaitininkė ir komercijos direktorius. Naujus darbuotojus į darbą priiminėja jis, V. J. pats, kaip ir buvusį pardavimų vadybininką G. G.. Šį vyriškį jis, V. J. pažinojo ankščiau, nes dirbo vienoje įmonėje. Apie G. G. nieko blogo negali pasakyti, dirbo kaip ir kiti darbuotojai, aptarnavo Žemaitijos regioną. Po to, taip susisklostė, kad G. G. atėjo į jo, V. J. įmonę, nes jį pasiūlė klientai, o be to ir jiems patiems Žemaitijos regione reikėjo tokio dirbančio ir jau patirtį turinčio žmogaus, todėl 2015-09-28 G. G. buvo priimtas į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartis su G. G. buvo pasirašyta 2015-09-24, bet oficialiai pradėjo dirbti nuo 2015-09-28. G. G. buvo priimtas į pardavimo vadybininko pareigas. G. G. pagrindinis darbas buvo tas, kad jis važiuotų pas klientus į parduotuves, iš jų paimtų užsakymus, o vėliau už tas prekes nuvyktų pas klientus ir pagal pinigų paėmimo kvitus, už kuriuos jis yra pasirašęs grynųjų pinigų paėmimo kvitų žurnale, surinkti grynuosius pinigus ir įnešti per banką į įmonės sąskaitą arba atvežti į ofisą ir priduoti apskaitininkei. Reikalavimas buvo toks, kad G. G. grynųjų negali laikyti su savimi ne daugiau kaip 1 000 Eur, o jeigu daugiau, tada turi įnešti į banką arba priduoti apskaitininkei. 2015 m. lapkričio mėn. pastebėjo, kad labai „stringa“ atsiskaitymas iš klientų pusės už jiems suteiktas prekes. Tai sukėlė įtarimą, todėl komercijos direktorius E. Š. pradėjo skambinti klientams ir teirautis, kodėl jie neatsiskaito laiku. Klientai pradėjo aiškinti, kad atsiskaitė, bet kažkodėl vadybininkas jų teigimu rašydavo datas į priekį pinigų paėmimo kvituose, pvz., jei reali data 2015-11-14, tai rašydavo 24 d. Pradėjus aiškintis buvo nustatyta, kas tai per vadybininkas, nes tai buvo būtent „Žemaitijos regionas“, kurio niekas kitas neaptarnavo, o tik G. G.. Darbuotojas G. G. buvo iškviestas pasiaiškinti į įmonę, adresu (duomenys neskelbtini). G. G. pats suprato, kam yra kviečiamas, todėl atvežė visus dar pas jį buvusius pinigų priėmimo kvitus užpildytus ir tuščius. Apskaitininkė J. Š. į kompiuterį apskaitos sistemą įvedė visą gautą informaciją iš G. G. perduotų užpildytų kvitų pinigines sumas ir paaiškėjo, jog trūkumas yra apie 4 500 Eur. Tą dieną G. G. nieko neaiškino, teigė, kad turi asmeninių problemų. Pastarasis tą pačią dieną, t. y. 2015-12-03, buvo atleistas iš darbo tiesiog savo noru. Tą dieną gavo atlyginimą ir pinigus už G. G. nepanaudotas atostogas, todėl buvo su juo visiškai pilnai atsiskaityta. Pastarasis pats, savanoriškai, tuos gautus pinigus įnešė į įmonės sąskaitą, taip padengdamas dėl jo paties kaltės padarytą įmonei žalą. Bendroje sumoje dėl G. G. kaltės įmonė patyrė 2 804,53 Eur žalą, kadangi pastarasis šių pinigų negrąžino ir nesiteikė jų grąžinti dalimis. Ši G. G. padaryta žala įmonei iki 2016-01-12 nebuvo grąžinta. Kai G. G. dirbo jo, V. J. vadovaujamoje įmonėje, buvo nurodęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini), o tel. Nr. nurodė kaip (duomenys neskelbtini). (b. l. 17-18)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Šioje įmonėje ji, J. Š. dirba nuo 2009-07-20. Jos, J. Š. pagrindinė pareiga vesti įmonės apskaitą ir bendradarbiauti su tiekėjais. Įmonė nėra didelė, todėl naujus darbuotojus įdarbina pats įmonės direktorius V. J.. Ji, J. Š. asmeniškai bendrauja su visais darbuotojais, todėl ir G. G., kuris buvo priimtas į pardavimo vadybininko pareigas, prisimena. Minėtas darbuotojas niekuo neišsiskyrė, pastarasis iš pirmo žvilgsnio pasirodė bendraujantis ir pakankamai gerai išmanantis savo darbą. G. G. buvo paskirta aptarnauti „Žemaitijos“ regioną. G. G. darbas buvo toks, kad jis turėjo važiuoti pas klientus daryti prekių užsakymus, po to pateiktus užsakymus siųsti į įmonės el. paštą, o po prekių pateikimo jis iš klientų pagal pinigų priėmimo kvitus surinkdavo pinigus, kuriuos turėjo nunešti į banką ir įdėti į įmonės banko sąskaitą. Kiti vadybininkai, kurie dirba Vilniuje, surinktus pinigus iš klientų gali pristatyti ir į ofisą, t. y. jai, J. Š. pačiai, nes ji asmeniškai tvarko visą įmonės piniginę kasą. G. G. po įsidarbinimo pačiame įmonės ofise lankėsi du kartus, o trečią kartą tada, kai buvo atleistas iš darbo ir tai buvo 2015-12-03. G. G. pirmomis dienomis pradėjo dirbti ir po kažkurio laiko jis pristatė ar tai atsiuntė registruotu laišku (orginalus) pinigų priėmimo kvitus. Ji, J. Š. asmeniškai pastebėjo, jog yra nesutapimų, t. y., kad kvitai buvo pildomi ne pagal eiliškumą, tiksliau visi kvitai eina pagal didėjančią tvarką, o datos ne pagal eilę. Paties G. G. darbu įmonė buvo kaip ir patenkinta, bet jam padirbus mėnesį ar daugiau, ji, J. Š. pati pastebėjo, kad jis kažkaip nepateikia pinigų nei į kasą, nei į banko sąskaitą ir vis susidaro kažkoks įsiskolinimas. 2015-10-22 pradėjo trūkti pinigų pagal G. G. pareikalautus pinigų priėmimo kvitus. Kad darbuotojas G. G. neįnešdavo į banko sąskaitą visų pinigų galima buvo nustatyti, nes jis pats informuodavo ją, J. Š. pačią el. paštu, kad tiek ir tiek pinigų jis įnešė į banką ir buvo surašęs datas kada ir iš kokio kliento pinigai buvo paimti, taip pat kokia suma ir koks išrašytas pinigų priėmimo kvitas, t. y. kvito Nr. Įtarimai dėl G. G. kilo dėl to, kad jis, palyginus su kitais vadybininkais, labai mažai surinkdavo pinigų, o ir suvedus patikrinimą pasirodė, kad klientai kaip ir nėra atsiskaitę. Komercijos direktorius E. Š. pradėjo skambinti klientams, kurie tariamai nėra atsiskaitę ir gavo iš jų atsakymus, kad jie tikrai yra atsiskaitę ir kad jiems pasirodė, kad jų vadybininkas G. G. ant pinigų priėmimo kvitų rašydavo kitas datas nei iš tikrųjų jos buvo. Patiems klientams nebuvo jokio skirtumo kokia data išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Dėl šių aplinkybių G. G. buvo iškviestas pokalbiui, kodėl klientų sumokėti pinigai neįnešami į banko sąskaitą, kodėl laiku nesiunčiami pinigų priėmimo kvitai ir kodėl juose keičiama data. 2015-12-03 G. G. atvyko į ofisą (duomenys neskelbtini). G. G. atvežė pinigų priėmimo kvitus tuščius ir tuos kuriuos buvo užpildęs. Kai G. G. padavė pinigų priėmimo kvitus, ji, J. Š. pastebėjo, kad juose yra keistos – taisytos datos. G. G. dėl to rašė paaiškinimą. Tą pačią dieną G. G. pristatytus užpildytus pinigų priėmimo kvitus suvedus į apskaitos programą „Rivile“ buvo suvesti duomenys „Pinigai“. Suvedus duomenis paaiškėjo, kad yra susidariusi 4 500 Eur skola. Pats G. G. nieko dėl to nepaaiškino, bet sutiko su susidariusia skola dėl jo kaltės ir pasakė, kad skolą grąžins ir atsiskaitys. Tą pačią dieną direktorius priėmė sprendimą, kad G. G. bus atleistas iš darbo. G. G. buvo suteikta galimybė išeiti iš darbo savo noru. Įmonė su minėtu darbuotoju atsiskaitė visiškai, t. y. G. G. buvo sumokėtas atlyginimas ir pinigai už nepanaudotas atostogas. G. G. savanoriškai gautus pinigus visus įnešė į įmonės kasą padengdamas dalį dėl jo kaltės padarytą žalą. Skolos likutis – 2 804,53 Eur, bet ją pastarasis pažadėjo taip pat greitai grąžinti. Atskiro rašto kaip ir nebuvo pasirašyta tarp įmonės ir G. G., kad jis skolingas, tačiau buvo pasirašyta balanso apyskaita, kurioje ir nurodyta, kokia suma lieka skoloje, ant jos šis pats pasirašė. Kiek jai, J. Š. žinoma, minėtas darbuotojas neskambino ir nesitarė dėl skolos grąžinimo, todėl 2016-01-15 įmonė yra patyrusi 2 804,53 Eur turtinę žalą. Daugiau neturi ką parodyti. ( b. l. 20-21)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigose. Įmonėje dirba nuo 2007-01-20. Jo, E. Š. pareigos yra tokios - vadovauja vadybininkams, rūpinasi sutarčių su klientais sudarymais, prekių kainomis. Pamena, kad jų įmonėje trūko darbuotojo, būtent Žemaitijos regionui, todėl jis, E. Š. asmeniškai per kitus klientus surado darbuotoją G. G.. Pastarojo asmeniškai tikrai nepažinojo. Šis asmuo kitoje įmonėje dirbo taip pat vadybininku ir būtent Žemaitijos regione, todėl G. G. įmonei kaip ir tiko. Pabendravus su G. G., pastarasis įmonės direktoriaus V. J. buvo įdarbintas pardavimo vadybininku jų įmonėje. Dirbo neilgai, nes lapkričio mėnesį buvo pastebėta, jog šio darbe atsirado trūkumai, t. y. būtent dėl pinigų priėmimo kvitų ir pinigų nepridavimo į kasą. Trūkumus pastebėjo darbuotoja J. Š., nes ji jam pasakė, kad neatitinka tiesiog pinigų priėmimo kvitų eiliškumas ir datos, todėl buvo nuspręsta patikrinti. Patikrinus paaiškėjo, jog yra susidariusios skolos iš kai kurių klientų. Jis, E. Š. pats skambino tiems klientams, kurie kaip ir buvo neatsiskaitę. Bendraujant su klientais paaiškėjo, jog jie yra atsiskaitę pačiam G. G., kuris jiems išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, bet su neteisinga data, kokia tuo metu iš tikrųjų būdavo. Buvo įtarta, kad G. G. klientų pinigus už suteiktas prekes pasisavina sau. Buvo nuspręsta, kad reikia kviestis G. G. į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiaiškinti. Pastarasis 2015-12-03 atvyko ir atsivežė su savimi visus turėtus tiek užpildytus, tiek nepanaudotus pinigų priėmimo kvitus. Suvedus duomenis pagal pateiktus G. G. kvitus, darbuotoja J. nustatė, kad yra įsiskolinimas apie 4 000 Eur, bet jis, E. Š. tikslios pinigų sumos negali pasakyti, nes jam taip buvo pasakiusi darbuotoja J. Po to, kiek jam, E. Š. žinoma, G. G. savanoriškai dalį apmokėjo įsiskolinimo, kai jam buvo išmokėta alga ir pinigai už nepanaudotas atostogas. Kiek šiai dienai liko skolos dėl G. G. netinkamo elgesio įmonei, jis, E. Š. pasakyti tiksliai negali, nes tokios apskaitos asmeniškai neveda. Tokius duomenis tvarko darbuotoja J. (b. l. 23)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. pateikė 2015-12-03 paaiškinimą. (b. l. 24-25)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. pateikė 2015-09-24 G. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties Nr. 39, avanso apyskaitos Nr. 2015-12-03 ir pinigų priėmimo kvitų kopijas ( b. l. 27-39)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo V. J., J. Š., E. Š. parodymai, kita bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., kadangi jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Paskelbus įtariamajam G. G. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, sutiko su bausmės – viešųjų darbų – rūšimi ir dydžiu, prašo teismo sumažinti viešųjų darbų atlikimo laikotarpį ir valandas (b.l. 86-87)

Skirdamas bausmę G. G., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, G. G. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, neteistas, nebaustas administracine tvarka, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, apie pilietį G. G. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale duomenų nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. G. viešųjų darbų bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad G. G. skirtina bausmė didesnė už numatytą bausmės vidurkį.

Prokuroras prašo skirti G. G. 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismas vertina, kad G. G. skirtinas trumpesnis viešųjų darbų laikotarpis atsižvelgiant į aukščiau aptartus bausmės skyrimo motyvus ir aplinkybes.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. G. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Kadangi G. G. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 2804,53 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už pasisavintą turtą. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl G. G. nusikalstamos veikos civilinis ieškovas patyrė 2804,53 eurų žalą. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, dydžio neginčijo. G. G. pateikė įsipareigojimą atlyginti padarytą turtinę žalą iki 2016-09-01. Žalą įsipareigoja atlyginti dalimis sumokėdamas per įmonės banko sąskaitą. Šiai dienai yra padengęs dalį padarytos žalos. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. G. pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 974826 (b. l. 48-49), iš kurio matyti, kad 2016-07-03 G. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 80 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš G. G. priteistina 2724,53 eurų turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., ir skirti 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. G. priteisti 2724,53 eurų turtinei UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę G. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.