Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-11-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26513-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai vairuojantis asmuo neturi teisės jas vairuoti arba jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Padarius aptariamą nusižengimą, asmenims numatyta bauda nuo 800 iki 1 000 Eur, be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų, o pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad M. P. kaltė padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus yra visiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2025-10-17 02.00 val. Ukmergėje, Vilniaus g. jis vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą ir be privalomosios techninės apžiūros automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam buvo atimta 2025-07-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-­­­­­­­­134634-2025 nuo 2025-08-11 iki 2026-05-09 už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taip pat 2025-09-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-­­­­­­­­153680-2025 nuo 2025-10-07 iki 2026-07-06 už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tą padarė pakartotinai, nes pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas atitinkamai 2025-07-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-­­­­­­­­134634-2025 ir 2025-09-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-­­­­­­­­153680-2025 ir paskirtų nuobaudų neįvykdė (ANK 40 straipsnis). Iš administracinio nusižengimo registro duomenų matyti, kad 2025-07-21 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-­­­­­­­­134634-2025 ir 2025-09-16 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-­­­­­­­­153680-2025 nebuvo apskųsti, yra įsiteisėję, to pakanka konstatuoti faktą, kad ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytus veiksmus jis padarė pakartotinai. Todėl M. P. veika yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis ir tinkamai kvalifikuota kaip ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatyti nusižengimai.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis buvo informuotas pažeidžiant ANK nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025-10-17 administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas jam dalyvaujant ir buvo jam įteiktas pasirašytinai, kartu administraciniu nusižengimo protokolu informuojant pareiškėją, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2025-10-30 14.39 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje rašytinio proceso tvarka, taip pat išaiškinant pareiškėjui teisę per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos pateikti reikalavimą surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškėjas nustatytu terminu nepateikė, todėl sutiktina su institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjas šiuo atveju buvo informuotas tinkamai, ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Taip pat nėra pagrindo visiškai sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, jam buvo pritaikyta nepagrįstai.

ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Aptariamu atveju skundžiamame nutarime nėra konkretizuota, kokio padaryto administracinio nusižengimo atžvilgiu - ar numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ar numatyto 424 straipsnio 5 dalyje, ar abiejų - pareiškėjui yra taikoma aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad šiuo atveju veikos pakartotinumas yra vienas iš būtinų ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl nustačius šį administracinio nusižengimo sudėties požymį, kartu su aptariamu nusižengimu ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, pareiškėjui negali būti taikoma, juolab pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas. Taip pat iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 2025-07-21 ir 2025-09-16 nutarimais ir paskirtų administracinių nuobaudų nėra įvykdęs, todėl remiantis šia aplinkybe, 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atžvilgiu ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė skundžiamu nutarimu pareiškėjui yra taikoma pagrįstai.

Kita vertus, teismas taip pat pastebi, kad net ir nenustačius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo atžvilgiu pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui skundžiamu nutarimu vis tik paskirtos laikantis ANK 34 straipsnio nuostatų.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Aptariamu atveju M. P. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus buvo paskirtos 75 Eur dydžio baudos, o už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą – 900 Eur bauda, tai yra įstatymo sankcijose numatytų baudų vidurkiai, taip pat už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių, tai yra terminas nustatytas artimas ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyto termino vidurkiui, kas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padarė vieną iš pavojingų administracinių nusižengimų, anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir ANK 415 straipsnio 2 dalies atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, visiškai atitinka ANK 34 straipsnio nuostatas. Todėl teismo vertinimu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. P. yra individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir atitinka teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jo atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį šalina ta aplinkybė, kad jis nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus ankstesnius 2025-07-21 ir 2025-09-16 nutarimus, kuriais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes el. pašto adresą, kuriuo jam buvo išsiųsti šie nutarimai, jis buvo faktiškai pasikeitęs.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Aptariamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad iki šioje byloje pareiškėjui 2025­-10-17 surašyto administracinio nusižengimo protokolo procesiniai dokumentai administracinių nusižengimų bylose pareiškėjui buvo išsiųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje alternatyviai nurodomų būdų – el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį administracinių nusižengimų protokolų surašymo sistema 2025-10-17 dienai sugeneravo būtent kaip pareiškėjo naudojamą el. pašto adresą, nurodytą valstybės informacinėse sistemose ir naudojamą elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Todėl neabejotinai darytina išvada, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui 2025-07-21 ir 2025-09-16 nutarimų atžvilgiu taip pat buvo įteikti tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) jis nenaudoja nuo 2024 m. balandžio mėn., nėra pakankama daryti priešingą išvadą. Teismų praktikoje pažymėta, kad korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-256-380/2025). Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad asmuo, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad savo el. pašto adreso valstybės informacinėse sistemose neatnaujino, tą padarė tik po pusės metų po jo faktinio pakeitimo, todėl šiuo atveju ne institucija, bet pareiškėjas yra laikomas atsakingu už tai, kad procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami tuo el. pašto adresu, kuris pareiškėjo ir buvo nurodytas viešajame registre. Be to, pastebėtina ir tai, kad aplinkybė, kad el. pašto (duomenys neskelbtini) dėžutė nėra aktyvi, nustatyta tik 2025-11-04 siunčiant pareiškėjui skundžiamą nutarimą, dėl ko skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota siunta ir nauju el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) Iki tol procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tai yra tuo el. pašo adresu, kuris pareiškėjo buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ir kuris pareiškėjo buvo naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Šis el. pašto adresas buvo nurodytas ir 2025-10-17 pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole, iš ko spręstina, kad iki 2025-10-17 nurodytas el. pašo dėžutė buvo aktyvi ir pareiškėjo naudojama.

Pateiktu skundu pareiškėjas taip pat kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo - klausimą prašydamas šios administracinio poveikio priemonės jam neskirti.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso pačiam pareiškėjui ir yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė, nes vairuodamas ją pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisykles. Nors transporto priemonės konfiskavimas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 8 dalies nuostatas nėra privalomas ir numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, tačiau įvertinus visas šiai administracinio poveikio priemonei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad ginčijamu nutarimu aptariama administracinio poveikio priemonė pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, jo pažeidimai daromi miestų teritorijoje ir skirtinguose miestuose, yra šiurkštūs ir pakartotiniai, kas rodo jo sąmoningą ir tyčinį Kelių eismo taisyklių ignoravimą. Dėl to teismui kyla pagrįstų abejonių, jog nepritaikius pareiškėjui papildomos administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės konfiskavimo, jis ir toliau laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų administracinių nusižengimų. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus per 5 metų laikotarpį buvo baustas 15 kartų, todėl šioje byloje aptariami nusižengimai nėra atsitiktiniai, o vertintini daugiau kaip nuolatinio pareiškėjo neteisėto elgesio pasekmė. Esant šioms aplinkybėms, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas siekiant sudrausminti pareiškėją ir daryti jam prevencinį poveikį bei užkirsti kelią naujų analogiškų nusižengimų padarymui. Papildomos administracinio poveikio priemonės taikymas, nepaisant pareiškėjo patiriamų neigiamų pasekmių, šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia pareiškėjo teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl skiriamų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių M. P. kylantys finansiniai ir kiti sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl papildomos administracinio poveikio priemonės taikymo, neturi. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Kaip minėta anksčiau, praeityje M. P. ne kartą buvo baudžiamas už tą patį Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskirtų baudų nemoka, todėl jis turėjo puikiai suvokti ne tik daromo pakartotino nusižengimo keliamą pavojų, bet ir galimas griežtesnes neigiamas pasekmes, todėl tokias pasekmes jis turi prisiimti. Todėl, teismo vertinimu, M. P. teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės, kad jo padėtis be teisės vairuoti transporto priemones ir pačios transporto priemonės tapo sudėtinga, nėra pagrindas daryti išvadą, kad jam administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra paskirta nepagrįstai. Nekyla abejonių, kad minėtos pareiškėjo padėtį apibūdinančios aplinkybės jam buvo žinomos iki aptariamo nusižengimo padarymo, tačiau jos pastarojo nuo pakartotinio neteisėto transporto priemonės vairavimo nesulaikė. Taigi, kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties pareiškėjo neatsakingo elgesio rezultatas.

Nors pateiktame skunde pareiškėjas tvirtina, kad 2025-10-17 administracinius nusižengimus padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes vežė dukrai vaistus, teismas su šiuo pareiškėjo tvirtinimu taip pat neturi pagrindo sutikti.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

Teismas pažymi, kad įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir teismo posėdžio metu pateiktą paaiškinimą apie transporto priemonės vairavimo priežastis, darytina išvada, jog 2025-10-17 neteisėtą transporto priemonės vairavimą nulėmė ne būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimas, bet pareiškėjo esmines Kelių eismo taisykles ignoruojantis elgesys. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo dukros gyvybei ar sveikatai kilusį pavojų, todėl teigti apie pareiškėjo šeimos nariams kilusią realią grėsmę, kuri buvo didesnė už grėsmę, kurią pareiškėjas sukėlė vairuodamas transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta pakartotinai, nėra pagrindo. Kita vertus, sutiktina su institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad net jei ir būtų pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo dukros sveikatai kilusį pavojų, šis galėjo būti šalinamas kitomis teisėtomis priemonėmis (greitosios medicinos pagalbos kvietimas, kitų asmenų pagalba ir pan.). Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktus pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, teismui objektyvių duomenų nepakanka.

Taigi, ginčijamas nutarimas dalyje tiek dėl 900 Eur baudos, tiek ir dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 20 mėnesių terminui ir transporto priemonės konfiskavimo - taikymo M. P. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjui nutraukti nėra teisinio pagrindo. Taip pat teismas nemato pagrindo keisti skundžiamo nutarimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Kaip minėta anksčiau, vienas iš pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje, yra pakankamai pavojingas, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nes ne be reikalo įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą ne tik baudą, bet ir privalomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taip pat papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Taip pat, kaip minėta anksčiau, už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą pareiškėjas yra baudžiamas trečią kartą, taip pat buvo baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad jis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, o jo pakartotinis elgesys, vairuojant automobilį be teisės vairuoti ir be jokios protingos ir racionalios priežasties, tik patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtų ir privalomų Kelių eismo taisyklių laikymąsi, ir rodo, kad iš ankstesnių baustumų jokių išvadų jis nepadarė, iš ankstesnio elgesio nepasimokė ir skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jo nuo naujų nusižengimų darymo neatgrasė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas sankcijas. Todėl šiuo atveju siekiant administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonių tikslų, griežtų sankcijų pritaikymas pareiškėjui yra neišvengiamas ir būtinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-11-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26513-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.