Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-15 · Civilinė byla Nr. e2A-847-924/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
e2A-847-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01412-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas, Diana Labokaitė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-847-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01412-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.6.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K., atstovaujamo advokato D. G., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-541-305/2019 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. K. 3 034,22 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė draudimo sutartį Nr. 12 7714423, pagal kurią buvo apdrausta automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui. 2017 m. liepos 7 d. kelyje Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai įvyko autoįvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota S. S. B., sutrikdyta V. B. sveikata. Eismo įvykio pažymoje šio įvykio kaltininku nurodytas E. K., kuris vairavo automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 10 114,05 Eur dydžio draudimo išmokas ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 30 procentų sumokėtos draudimo išmokos, t. y. 3 034,22 Eur. Draudimo sutartis buvo sudaryta su transporto priemonės savininku (atsakovu) R. K., kuris draudimo sutartyje yra nurodomas draudėju. Draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių, lemiančių draudimo rizikos padidėjimą ar sumažėjimą, tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytą apdraustojo amžių. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2 punktu, kuris nurodo, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui), draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės draudėjas R. K. nurodė, jog apdraustą transporto priemonę vairuos 43 metų ir vyresni asmenys, o eismo įvykio kaltininkas E. K. yra gimęs 1993 m., padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumą, t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 30 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes jis pradedamas skaičiuoti nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Nagrinėjamoje byloje aktualios draudimo išmokos buvo išmokėtos: 1) 2018 m. gegužės 17 d. – 7 619,08 Eur, 2) 2018 m. birželio 14 d. – 2 134,65 Eur, 3) 2018 m. liepos 9 d. – 180,16 Eur, 4) 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 180,16 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. K. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad reikalavimui, reiškiamam TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas teisę į regresą iš draudimo teisinių santykių įgijo 2017 m. liepos 7 d., kai sužinojo apie draudimo sutarties pažeidimą, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018 m. liepos 8 d. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 7 d., todėl senaties terminas praleistas daugiau nei trys mėnesiai. Atsakovo transporto priemonės draudimo sutartis buvo sudaryta jo vardu, jis pirko automobilį sau. Vėliau automobilį iš jo perpirko sūnus - trečiasis asmuo E. K.. Atsakovas buvo išvykęs į užsienį, grįžęs ketino perrašyti draudimo sutartį, tačiau nesuspėjo – įvyko eismo įvykis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo R. K. 3 034,22 Eur žalos atlyginimą (išmokėtos draudimo išmokos dalies), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 034,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančiam veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, bei 6,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių tarp šalių nėra. Atsakovas pripažino, kad jis pažeidė draudimo sutartį, neįvykdęs pareigos tinkamai ir laiku pranešti ieškovui, draudikui, apie padidėjusią draudimo riziką. Tačiau ginčas tarp šalių yra kilęs dėl teisės klausimo – ieškinio senaties termino skaičiavimo. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

6. Teismas nurodė, kad ieškovas apie patį eismo įvykį ir, atitinkamai, transporto priemonės valdytoją bei jo amžių sužinojo ne 2017 m. liepos 7 d., o 2017 m. liepos 12 d.: įvykių išklotinėje bei draudžiamojo įvykio tyrimo aktuose nurodyta, kad pranešimo apie eismo įvykį ieškovui data yra 2017 m. liepos 12 d. Tačiau esminis momentas yra tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, atlyginęs dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui žalą, reiškia atsakovui regresinį reikalavimą, todėl turi būti taikoma ne CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, bet CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamu atveju – draudimo išmokos išmokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoka buvo išmokėta per kelis kartus laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., bei į tai, kad ieškovas (kreditorius) su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 3 034,22 Eur žalos atlyginimo iš R. K. priteisimo kreipėsi į teismą 2018 m. spalio 5 d., teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį yra nepagrįstas.

7. Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas dėl 3 034,22 Eur žalos atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos dalies) priteisimo iš atsakovo yra pareikštas teisėtai. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymais išmokėjo 10 114,05 Eur dydžio draudimo išmoką ir reikalauja priteisti iš atsakovo 30 procentų šios išmokos – 3 034,22 Eur, kadangi atsakovas neįvykdė pareigos informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Atsakovas nei išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nei reikalaujamo priteisti draudimo išmokos procentų dydžio, neginčijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 148-155). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje, reglamentuojančioje ginčo teisinius santykius nustatyta, jog reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

8.2. Teismas neteisingai nustatė datą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pirmoji prievolė nukentėjusiam asmeniui įvykdyta 2017 m. rugpjūčio 17 d., sumokant 2237 Eur išmoką. Todėl nuo šios datos vėliausiai skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pateikimo metu jau buvo pasibaigęs.

8.3. Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl teismas ex officio negali jo atnaujinti. Aptariamu atveju taip pat nėra pagrindų atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą teismo iniciatyva, nes jokių svarbių ir pateisinamų objektyvių priežasčių, dėl ko buvo praleistas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovas nenurodė ir jų nėra.

Atsiliepimas

9. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 171-173). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl ieškinio senaties taikymo, todėl teismo sprendimo naikinimui nėra pagrindo.

9.2. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

9.3. Nagrinėjamoje byloje aktualios draudimo išmokos buvo išmokėtos: 2018 m. gegužės 17 d. – 7619,08 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 2134,65 Eur, 2018 m. liepos 9 d. – 180,16 Eur, 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 180,16 Eur. Bendra išmokėta suma pagal pareikštą ieškinį yra 10114,05 Eur. Nuo šios sumos skaičiuojamas 30 proc. draudimo išmokos grąžinimas, t. y. 3034,22 Eur.

9.4. Apeliantas yra nesusipažinęs nei su ieškiniu, nei su byla, nei su skundžiamu teismo sprendimu, nes apeliaciniame skunde vertina įrodymą, kuris yra nesusijęs su nagrinėjama byla. Ši aplinkybė buvo pažymėta 2019 sausio 11 d. ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose ir teismas, priimdamas sprendimą, nevertino šio įrodymo, kadangi šis įrodymas pateiktas dėl techninės klaidos. Todėl reikalavimas dėl šios išmokos nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas. Dėl šios išmokos dalies grąžinimo jau yra įsiteisėjęs teismo įsakymas byloje eL2-2296-831/2017 ir priverstinį išieškojimą vykdo antstolis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

12. Tarp ieškovo (draudiko) ir atsakovo (draudėjo) 2017 m. birželio 17 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 7714423 (toliau – Draudimo sutartis), kuria apdrausta transporto priemonės automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir turtui (e. b. l. 25). Draudimo sutartis įsigaliojo 2017 m. birželio 17 d., galiojimo terminas numatytas 12 mėnesių, nutraukta 2017 m. liepos 16 d.

13. Draudimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant šią riziką: transporto priemonės valdytojo amžiaus grupė – 43 metai ir vyresni; draudėjas teisę vairuoti draudžiamą transporto priemonę įgijo 1991 m. sausio 17 d., transporto priemonė nebus naudojama keleivių pervežimui už užmokestį, pervežant padidintos rizikos krovinius, saugos tarnybos paslaugoms teikti, taksi paslaugoms teikti, automobilių nuomai, mokymas vairuoti (Draudimo sutartis, e. b. l. 25). Draudimo sutarties 7 punkte numatytas Draudimo rizikos padidėjimas - jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti raštu draudiką apie padidėjusią draudimo riziką; pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių 62.2. punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sutarties galiojimo metu padidėjus draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko, vadovaujantis 62.1. punktu – jeigu sudarant sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informacijų arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei pasikeitė informacija, nurodyta 8 punkte.

14. 2017 m. liepos 7 d. kelyje Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota S. S. B., sutrikdyta V. B. sveikata. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-1021/2018 šio įvykio kaltininku pripažintas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo transporto priemonę BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, o kito žmogaus buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (e. b. l. 38-52).

15. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais (įvykių išklotine (e. b. l. 26), 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. draudžiamojo įvykio tyrimo aktais (e. b. l. 24, 27, 61, 62)), apskaičiavo ir išmokėjo dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui V. B. 10 114,05 Eur dydžio draudimo išmoką (2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimai apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. AJA/17/002295/AA (e. b. l. 34, 35, 53, 54, 55, 56, 57)), kurią išmokėjo per kelis kartus: 2018 m. gegužės 17 d. – 7 619,08 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 2 134,65 Eur, 2018 m. liepos 9 d. – 180,16 Eur, 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 180,16 Eur (e. b. l. 23, 36, 59, 60, 63).

16. Ieškovas (kreditorius) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 2018 m. spalio 5 d. pateikė Marijampolės apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8583-305/2018 išieškoti iš skolininko R. K. 3 034,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui. Skolininkui R. K. pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų ir teismui juos priėmus, ieškovas per teismo nustatytą terminą 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškinį. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinį ir 2018 m. spalio 10 d. teismo įsakymą panaikino.

17. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį yra nepagrįstas.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, nes neteisingai nustatė datą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Apelianto teigimu, kadangi pirmoji prievolė nukentėjusiam asmeniui įvykdyta 2017 m. rugpjūčio 17 d., sumokant 2237 Eur išmoką, nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pateikimo metu jau buvo pasibaigęs.

19. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas pažeidė draudimo sutartyje nustatytą pareigą informuoti ieškovą (draudiką) apie draudimo rizikos padidėjimą (Sutarties 7 punktas), todėl jam tenka Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 62.2 punkte nurodyti padariniai. Pagal minėtas Taisykles (62.2 punktas) draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Konstatavus atsakovo padarytą pažeidimą, pagrįstai spręstas klausimas dėl jo turtinės atsakomybės dėl sutarties pažeidimo, t. y. dėl draudiko teisės reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) išmokėtą sumos dalį (10 114,05 Eur x 30 proc. = 3 034,22 Eur).

20. Ginčas byloje yra kilęs dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo (dėl ieškinio senaties termino pradžios), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik ieškinio senaties taikymo klausimu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

21. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

22. Byloje nekilo ginčo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), tačiau šalys nesutaria dėl ieškinio senaties termino pradžios.

23. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-177/2014). Reikalavimui, kuris atsirado iš regresinės prievolės, pareikšti ieškinio senatis prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas (draudikas), atlyginęs dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui žalą, reiškia atsakovui regresinį reikalavimą, todėl turi būti taikoma ne CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, bet CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamu atveju – draudimo išmokos išmokėjimo.

25. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama tai, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau apelianto teigimu, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y., kai nuo eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta pirmoji draudimo išmoka.

26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimą. Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 62.2 punkte, Draudimo sutarties 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl draudimo sutarties pažeidimo, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo draudiminės išmokos nukentėjusiam nuo eismo įvykio išmokėjimo (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu išsamiai pasisakė bei pateikė motyvuotas išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju reikšminga, kad ieškovas (draudikas) nukentėjusiajam asmeniui ieškiniu reikalaujama sumą sumokėjo 2018 m. gegužės 17 d. – 7 619,08 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 2 134,65 Eur, 2018 m. liepos 9 d. – 180,16 Eur, 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 180,16 Eur, o su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 3 034,22 Eur priteisimo kreipėsi į teismą 2018 m. spalio 5 d., t. y. nepraleidęs sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

27. Ieškinio senaties instituto, nustatyto abiejų šalių interesais, tikslas yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą (juolab, tuo metu nėra aiškus ir žalos dydis), taip pat, kad draudikui išmokėjus nukentėjusiam asmeniui pirmą draudimo išmoką, jis neturės pareigos atlyginti kitos dėl to paties draudžiamojo įvykio nukentėjusiojo asmens patirtos žalos, o atlyginęs šią žalą, neturės teisės reikšti regresinį ieškinį. Todėl atsakovo aiškinimas, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pirmos išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo (nagrinėjamu atveju nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d.) nėra logiškas bei pagrįstas. Įvertinus ieškinio senaties tikslus bei teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad kai reiškiamas regresinis reikalavimas dėl atskirais laikotarpiais atliktų draudimo išmokų dalių išreikalavimo – vienerių metų ieškinio senatis pradedama skaičiuoti ne nuo pirmos išmokos išmokėjimo, o kiekvienos išmokos daliai nuo tos išmokos išmokėjimo (prievolės įvykdymo) momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmoji 2237 Eur draudimo išmoka nukentėjusiajam asmeniui išmokėta 2017 m. rugpjūčio 17 d., tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas regresinio reikalavimo atsakovui dėl šios jo atlygintos žalos nereiškia. Dėl šios išmokos dalies priteisimo jau yra įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas civilinėje byloje eL2-2296-831/2017.

28. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atmetus skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų paskirstymo nesprendžiama.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEdvardas PaliokasMindaugas Šimonis