- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1333-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24594-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- P. M.
- Ieškovas
- BUAB ,,Superbanketai“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB ,,Superbanketai“ ieškinį atsakovui P. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti ieškovui iš atsakovo 29977 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4676-619/2013 iškėlė bendrovei bankroto bylą. Bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinti 29977 Eur kreditoriniai reikalavimai. Bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga jau 2008 m. pabaigoje (jau nuo pat 2009 m. gruodžio mėnesio bendrovė buvo faktinio nemokumo būsenos), negalėjo vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai akivaizdžiai šias aplinkybes patvirtino, tačiau bendrovės vadovas ir akcininkas - atsakovas, šias aplinkybes žinodamas nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 str. 1 d. įtvirtintos pareigos, nesikreipė į teismą ir nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Atsakovui nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės kreditoriams buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonė labiausiai nukentėjo krizės laikotarpiu, o didžiausi įsipareigojimai buvo paimti kito direktoriaus S. S.. Bankroto administratorius nuo paskutinio dokumentų perdavimo, kuris įvyko 2014-07-02, neužginčijo nei vieno sandorio per metus laiko pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį. Administratorius nesugebėjo per metus laiko pateikti dokumentų teismui, taip dirbdamas neatsakingai, todėl atsakovas prašo taikyti senaties terminą.
3. Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad VMI prie FM 2013 gegužės 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „Superbanketai“ bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad 2013 gegužės 28 d. duomenimis mokestinė nepriemoka sudarė 24256,79 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 29 977 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo valstybei priteista 888,30 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nurodė, kad atsakovo neveikimas lėmė žalos atsiradimą. Įmonės veiklos nuostolingumas buvo matomas jau iš 2008-12-31 įmonės balanso. Atsakovas vykdė veiklą jau egzistuojant faktiniam bendrovės nemokumui, žinodamas, kad prisiimami įsipareigojimai negalės būti įvykdomi. Bendrovė veiklos nevykdė nuo 2011-04-01, bendrovės veikla buvo sustabdyta, atleisti visi įmonės darbuotojai. 2011-03-01 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas pardavė UAB „Superbanketai“ įrangą. Visų ieškovo kreditorinių reikalavimų suma yra 29 977 Eur. Šie kreditoriniai reikalavimai susidarė po to, kai atsakovas nepagrįstai uždelsė pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Dėl šios priežasties teismas laikė, kad visa kreditorinių reikalavimų sumą yra ieškovo patirti nuostoliai, todėl ieškovo prašoma 29977 Eur suma priteistina iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Ieškinio senatis turėjo būti skaičiuojama nuo to momento, kai bendrovės veikla buvo sustabdyta – 2011 metų. Ieškinio padavimo metu ji jau buvo pasibaigusi. Atsakovas nėra atsakingas už įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nes įmonė su finansinėmis problemomis susidūrė dėl pasalinės ekonominės krizės. Atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto UAB „Superbanketai“ iškėlimo, nes jis kiek įmanoma stengėsi išgelbėti įmonę. Nėra visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. nėra nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo kreditorių patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
8. Ieškovas UAB „Superbanketai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas vadovaudamas UAB „Superbanketai“ ir žinantis tikrąją bendrovės padėtį galėjo ir privalėjo priimti geriausius sprendimus bendrovei, tačiau to nepadarė, todėl jis privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
9. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino, nes jis skaičiuojamas ne nuo bendrovės veiklos stabdymo, o nuo tada, kai bendrovės administratorius gavo bendrovės dokumentus.
10. Trečiasis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas žinojo visas aplinkybes, t. y. galėjo (subjektyvusis kriterijus) ir turėjo (objektyvusis kriterijus) žinoti apie įmonės finansinę padėtį ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
14. Atsakovas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju atsakovas pateikė išsamų apeliacinį skundą, o kiti asmenys išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Taigi, šalys turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl žodinis procesas nėra būtinas.
15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu prideda papildomus įrodymus. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovauja (CPK 314 str.).
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Anot apelianto, ieškinio senatis turėjo būti skaičiuojama nuo to momento, kai bendrovės veikla buvo sustabdyta. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad bankroto byla UAB „Superbanketai“ buvo iškelta 2013 m. rugpjūčio 29 d. Įmonės dokumentai UAB „Superbanketai“ galutinai buvo perduoti 2014 m. liepos 24 d. Taigi, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo tada, kai įmonės bankroto administratorius gavo įmonės dokumentus. Ieškovo bankroto administratorius į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015 m. liepos 14 d., taigi įstatyme numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kitoks ieškinio senaties termino (nuo įmonės veiklos sustabdymo) būtų nelogiškas ir neteisingas, nes UAB „Superbanketai“ vadovavo atsakovas, o, neiškėlus bankroto bylos, joks bankroto administratorius nebuvo paskirtas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino.
17. Atsakovas teigia, kad jis nėra atsakingas už įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nes įmonė su finansinėmis problemomis susidūrė dėl pasalinės ekonominės krizės. Be to, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto UAB „Superbanketai“ iškėlimo, nes jis kiek įmanoma stengėsi išgelbėti įmonę. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. 2011 kovo 31 d. buvo sustabdyta UAB „Superbanketai“ veikla. Apeliantas su 2010 gruodžio 31 dienos balansu susipažinęs patvirtinęs jį parašu ir pateikęs VĮ „Registrų centras” žinojo apie įmonės skolas: 141 586 Lt arba 4 1006,13 Eur. Apie ieškovo akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus kreditoriai neinformuoti, nepaskelbta viešai, nepasiūlyti atsiskaitymo grafikai ar kitokie susidariusių įsiskolinimų likvidavimo būdai. Kadangi įmonės veiklos sustabdymas galimas tik: 1) nesant darbuotojų; 2) bendrovei neturint kreditorių (visiškai atsiskaityta su kreditoriais); 3) nesant galiojančių sutarčių; 4) su mokesčių administratoriumi suderinus „nulinių” deklaracijų teikimą už sutartus laikotarpius, tai apeliantas, žinodamas tikrąją bendrovės padėtį, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
19. Apeliantas nurodo, kad sudėtinga įmonės padėtis susidarė dėl pasaulinės ekonominės krizės. Tačiau, kad ir dėl kokių priežasčių įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis, tai neatleidžia įmonės vadovo (ir kaip šiuo atveju akcininko) nuo pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl šis atsakovo argumentas taip pat atmetamas.
20. Apelianto teigimu UAB „Arcus caelestis“ pakenkė bendrovei dėl duomenų neperdavimo, slėpimo ir tikrosios padėties nepateikimo apeliantui. Tokie atsakovo teiginiai nepagrįsti. Nuo 2007-10-25 dienos (bendrovės įsteigimo) iki 2010 birželio 1 dienos UAB „Superbanketai“ buhalterinę apskaitą vedė UAB „Arcus caelestis“. Apeliantas su UAB „Arcus caelestis“ dirbo apie trejus metus, kuri sudarė balansus už 2007, 2008, 2009 metus. Visus šiuos balansus pasirašė apeliantas, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų dėl buhalteriją vedančios bendrovės blogai atliekamų darbų. Apelianto prašymu buhalterė N. B., buvo iškviesta, kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme ir paliudijo, kad nuo 2010 birželio 1 dienos vedė buhalterinę apskaitą Apelianto vadovaujamoje bendrovėje perėmė „likučius“, kurių pagrindu dirbo ir sudarė UAB „Superbanketai“ balansą už 2010 metus, kurį taip pat pasirašė apeliantas. Taigi, atsakovas pasirašydamas įmonės balansus, žinojo tikrąją bendrovės padėtį, galėjo ją vertinti, analizuoti ir priimti bendrovei būtinus sprendimus laiku, o įmonės buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys - UAB „Arcus celestis“ ir N. B. tam jokių kliūčių nesudarė.
21. Apeliantas vadovaudamas UAB „Superbanketai“ ir būdamas vienasmenio sprendimo turėtojas (akcininkų susirinkimuose galimybę teikti ir priimti vienasmenius sprendimus) nuo 2008 metų, žinodamas tikrąją bendrovės padėtį, privalėjo priimti geriausius sprendimus bendrovei ir jos kreditoriams. Atsakovas turėjo suprasti, kad net ir sustabdžius įmonės veiklą, jos įsiskolinimai kreditoriams tik didės, nes už skolas yra skaičiuojamos netesybos. Taigi, atsakovas elgdamasis protingai, atsakingai ir sąžiningai, siekdamas išvengti nuostolių tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams, tik sužinojęs apie sunkią bendrovės padėtį, turėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau atsakovas niekada to nepadarė, nes bankroto byla buvo iškelta ne atsakovo iniciatyva. Kadangi atsakovas kelis metus nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Superbanketai“ iškėlimo, jis yra atsakingas už įmonės kreditorių patirtą žalą, nes jeigu bankroto byla būtų iškelta anksčiau, tokie dideli įsiskolinimai nebūtų susidarę. Taigi, šioje situacijoje yra visos būtinos sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti, todėl atsakovas turi atlyginti įmonės kreditoriams padarytą žalą.
22. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl nėra pagrindo priimti naują sprendimą ar bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.