Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-128-282/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-13
Bylos Nr.: 1A-128-282/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42282-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: V. J.
Nukentėjusysis: Z. Ž.
Advokatai: Irmantas Motužis, Audrius Karpinskas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-282/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42282-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.3.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistojo V. J. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams, paskiriant išdirbti 50 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose.

Priteista iš V. J. 109,63 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo Z. Ž. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. J. priteista 200 Eur Z. Ž. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Valstybės naudai iš V. J. priteista 365,12 Eur už nukentėjusiajam Z. Ž. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurią turi sumokėti V. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 1 d., apie 13 val., bendro naudojimo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia vieną kartą ranka suduodamas Z. Ž. į pakaušio sritį ties kaire ausimi, taip jį pargriaudamas ant žemės bei koja spirdamas jam ne mažiau kaip 3 kartus į nugaros sritį, tuo padarydamas Z. Ž. poodinę pakaušio kraujosruvą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė Z. Ž. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. ir jo gynėjas advokatas Audrius Karpinskas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir V. J. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė BK 140 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, arba nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, bei nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais arba juos atmesti.

Šalies argumentai

2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis nepagrįstas, nes teismo išvados dėl V. J. kaltės nepagrįstos byloje esančių įrodymų visuma bei neatitinka bylos aplinkybių, teismo išvados paremtos tik paties nukentėjusiojo, siekiančio išvengti atsakomybės už smurtinius ir neteisėtus veiksmus, bei paties įvykio nemačiusios nukentėjusiojo artimos draugės A. N. G. duotais nenuosekliais parodymais, visiškai neanalizuojat ir nevertinant nuteistojo nekaltumą patvirtinančių objektyvių įrodymų bei netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, dėl to teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Nurodo, kad vertinant nukentėjusiojo ir jo draugės A. N. G. parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis dėl jo sužalojimo į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik kitą dieną po įvykio, t. y. 2019-10-02, kai jo paties atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo nuteistojo motinos G. J. ir sutuoktinės V. J. atžvilgiu, panaudoto toje pačioje vietoje ir to paties konflikto metu (tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad iš karto po konflikto bei nukentėjusiojo Z. Ž. nurodomo nuteistojo smurtinio elgesio prieš jį į įvykio vietą buvo atvykę nuteistojo sutuoktinės iškviesti policijos pareigūnai, jiems nukentėjusysis jokių nusiskundimų neišreiškė, pareiškimo dėl jo atžvilgiu naudoto smurto nerašė. Taip pat pažymi, kad į įvykio vietą buvo atvykę ir greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau nukentėjusysis į medikus nesikreipė, o dėl neva šio įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų, nukentėjusysis į medicinos įstaigą kreipėsi tik kitą dieną, kai baudžiamojoje byloje nuteistojo nurodytais ir iš dalies paties nukentėjusiojo pripažintais duomenimis jis iš karto po įvykio vyko į (duomenys neskelbtini) spręsti turtinių nesutarimų ir galimai šiame mieste patyrė smurtinius veiksmus. Be to, paties nukentėjusiojo parodymai, jog jis įvykio dieną buvo susitikęs prie (duomenys neskelbtini) ežero su jo neįvardintu policijos pareigūnu, sustiprina pagrindą manyti, kad nukentėjusiojo kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl nuteistojo baudžiamojo persekiojimo išgalvotais teiginiais yra tik siekis sušvelninti savo teisinę atsakomybę baudžiamojoje byloje. Pažymi, kad paties nukentėjusiojo parodymai dėl nuteistojo smurtinių veiksmų apimties baudžiamajame procese nuolat kito, o nukentėjusiojo parodymus patvirtinusią liudytoją A. N. G. ir nukentėjusįjį sieja itin artimi ryšiai. Be to, šios liudytojos parodymai neatitinka byloje apklaustų asmenų parodymų, jog nuteistasis įvykio metu buvo be batų, tai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti, jog paties įvykio metu liudytoja A. N. G. buvo tolokai nuo konflikto vietos ir joje pasirodė tik atvykus policijos pareigūnams. Dėl to apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos A. N. G. parodymais, kurie neatitinka tiesos, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

2.2. Taip pat apeliantai skunde teigia, kad V. J. kaltės iš dalies nepripažino, kaip nurodyta nuosprendyje, nes teisme V. J. kategoriškai nurodė, jog jokio smūgio nukentėjusiajam Z. Ž. nesudavė, tik telefoninio pokalbio su sutuoktine V. J. metu gavęs jos prašymą nedelsiant sugrįžti į namus dėl nukentėjusiojo smurtinio elgesio prieš ją ir nuteistojo motiną G. J. bei grįžęs į namus ir matydamas nukentėjusiojo agresiją, siekdamas tai nutraukti, tik paėmė ranka nukentėjusiajam už sprando bei paguldė nukentėjusįjį ant žemės ir prirėmė jo kojas keliu. Pažymi, kad V. J. kaltę iš dalies pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir nuteistasis turėjo nedelsiant išvykti dirbti į Norvegijos Karalystę, bei paties nuteistojo teigimu, patyrė ikiteisminį tyrimą vykdžiusios tyrėjos spaudimą.

2.3. Apeliantai skunde nurodo, kad V. J. mama G. J., žmona V. J., liudytojai S. P. ir A. P. nurodė, jog nuteistasis jokio smūgio nukentėjusiajam Z. Ž. į pakaušio ar kitas kūno vietas nesudavė, o tik paėmęs už sprando pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Šie liudytojai paneigė nukentėjusiojo parodymus, nes šie liudytojai kategoriškai nurodė, jog V. J. nukentėjusiajam tikrai nespyrė. Pažymi, kad teisme buvo apklausti liudytojai E. Ž. ir G. P., kurie matė įvykį ir yra nesusiję nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistuoju. Liudytojas E. Ž. parodė, kad V. J. automobiliu „BMW X5“ į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą atvyko beveik kartu su policijos pareigūnais, kad kieme konfliktas iki atvykstant nuteistajam tęsėsi jau ilgokai, o iš automobilio be batų, avėdamas tik kojines išlipęs nuteistasis paėmęs už kaklo nukentėjusįjį tik paguldė ant žemės. Pažymi, kad šis liudytojas kategoriškai nurodė, jog nukentėjusysis ne suduodant smūgį, o naudojant tik fizinę jėgą ir lenkiant link žemės buvo paguldytas ant žemės. Iš esmės analogiškus parodymus teisme davė ir liudytoja G. P., kuri akcentavo paties nukentėjusiojo Z. Ž. neadekvatumą ir jo smurtinius veiksmus nuteistojo mamos G. J. atžvilgiu bei patvirtino kitų liudytojų ir paties nuteistojo nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiojo paguldymą ant žemės tik paėmus už sprando, o ne suduodant smūgį. Pažymi, kad teismui pateiktos iš interneto svetainės https://www.google.lt/maps/ spausdintos nuotraukos apie nurodytų liudytojų buvimo ir konflikto vietas, patvirtina, kad šiems dviem liudytojams visa konflikto vieta buvo matoma puikiai ir pats atstumas iki šios vietos buvo tikrai nedidelis.

2.4. Taip pat apeliantai skunde teigia, kad teisme buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu išvadą Nr. G 2176/2019 dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto pateikęs ekspertas D. V., kuris paaiškino, jog nukentėjusiojo Z. Ž. medicinos dokumentuose su 2019 m. spalio 1 d. įvykiu galimai yra susijęs tik VšĮ Regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje kitą dieną po įvykio fiksuota ne kraujosruva, o tik nežymus patinimas pakaušio srityje. Eksperto teigimu visi kiti nukentėjusiojo nurodomi sveikatos sutrikimai yra sietini tik su jo amžiumi ir to nulemtomis ligomis. Atmesdamas galimybę nukentėjusiajam patirti sveikatos priežiūros įstaigoje kitą dieną po įvykio fiksuotą patinimą pakaušio srityje nuteistojo pargriovimo ant žemės metu ekspertas nurodė, kad atsižvelgiant į kiemo dangą, tokiu atveju neabejotinai būtų buvę toje vietoje nubrozdinimai, kurių fiksuota nebuvo. Vėlgi atmesdamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo galimybes nuteistojo veiksmais ekspertas nurodė, jog paėmus už sprando ir guldant ant žemės nukentėjusiajam fiksuotas sužalojimas negalėjo būti padaromas, o toks nežymus patinimas pakaušio srityje labiau būdingas atsitrenkimo į kietą paviršių ar daiktą metu. Pažymi, kad teismo medicinos ekspertas negalėjo nurodyti tikslios nukentėjusiojo patinimo pakaušyje vietos, kas šiuo atveju tik patvirtina prielaidą, kad nuosprendis priimtas remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo nenuosekliais parodymais.

2.5. Apeliantai skunde nurodo, kad liudytojos S. P. darytas 2019-10-01 vykusio konflikto tarp nukentėjusiojo Z. Ž. ir (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo gyventojų vaizdo įrašas patvirtina, kad ginant save ir nuteistojo mamą G. J. nuo nukentėjusiojo Z. Ž. smurtinio elgesio bei tuo pačiu siekiant nukentėjusįjį sulaikyti iki atvyks į vietą policijos pareigūnai, V. J. pastūmė nuo savęs Z. Ž. ir pastarasis nugara, visų ūgiu trenkėsi į už jo stovintį lengvąjį automobilį. Taip pat iš šio vaizdo įrašo matyti, kad Z. Ž. stumiant V. J., pastaroji gindamasi mėgina suduoti nukentėjusiajam bei pastūmė nukentėjusįjį, po to Z. Ž. nugara atsitrenkė į ūkinio pastato duris. Pastebi, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad nugara trenkdamasis į ūkinio pastato duris ir su durimis kontaktavo ir nukentėjusiojo galva pakaušio srityje. Dėl to apeliantai teigia, kad nukentėjusiajam nežymus patinimas pakaušio srityje galėjo atsirasti būtent vaizdo įraše fiksuotų kontaktų metu.

2.6. Apeliantai skunde teigia, kad V. J., sugriebdamas nukentėjusįjį už sprando bei paguldydamas jį ant žemės, neturėjo jokio tikslo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar nukentėjusįjį sužaloti. Nurodo, kad V. J. tyčia buvo nukreipta ne į fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimą ar jo sveikatos sutrikdymą, o į paties nukentėjusiojo smurtinio elgesio nuteistojo artimų asmenų atžvilgiu nutraukimą, tai be paties nuteistojo parodymų, patvirtina liudytojų parodymai, S. P. padarytas vaizdo įrašas bei nuteistojo sutuoktinės mobiliojo ryšio telefono skambučio išklotinė apie nuteistojo ir jo sutuoktinės telefoninį pokalbį, nukentėjusiojo grasinimus panaudoti prieš nuteistojo sutuoktinę kišenėje laikomą peilį, grasinimus kastuvu, taip pat panaudotą fizinį smurtą prieš nuteistojo mamą ir sutuoktinę, pastarosios prašymą nuteistajam nedelsiant grįžti namo dėl atvykusio į nuteistojo namus nukentėjusiojo grasinimų kastuvu, taip pat tebesitęsiančių nukentėjusiojo agresijų nuteistajam atvykus į šio konflikto vietą. Kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma veikiant tik tyčia, o įvertinus skunde aptartus ir byloje esančius įrodymus, apeliantai teigia, kad V. J., paimdamas nukentėjusiajam už sprando bei jį paguldydamas ant žemės, neturėjo jokio tikslo sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ar sutrikdyti jo sveikatos, o siekė tik nutraukti nukentėjusiojo neteisėtus ir galimai nusikalstamus veiksmus, dėl to V. J. veika negali būti laikoma nusikalstama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl to apeliantai mano, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas V. J. išteisinant neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką arba nesant jo veikoje BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių, o nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėti arba jie turi būti atmesti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo V. J. ir jo gynėjo adv. A. K. apeliacinis skundas dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio buvo atmestas.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą, 2022 m. vasario 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

6. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl V. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigia, kad nuosprendis neišsamus, nepagrįstas.

8.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

8.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl V. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta įrodymų vertinimo analizė yra neišsami, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nebuvo išsamiai įvertinti ir nebuvo sugretinti tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. nepasisakyta dėl byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumo, sąsajumo ir jų vertinimo, nenurodyta, kodėl teismas tiki vienais įrodymais, o kitus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl V. J. kaltės, nesilaikė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir šie pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje.

9. V. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis tyčia, iš savanaudiškų paskatų nežymiai sužalojo nukentėjusįjį Z. Ž..

9.1. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Kartu pažymėtina, jog fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180- 719/2020). Be to, nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

9.2. Nukentėjusysis Z. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019-10-01 apie 12 val. jis atvažiavo pas buvusią draugę A. N. G. ir stumdant šiukšlių konteinerius įvyko konfliktas tarp jo ir V. J., S. P. bei G. J., kurios jam neleido stumdyti konteinerių, neleido automobiliu išvažiuoti, kad į kiemą parvažiavęs V. J. vyras pripuolė prie jo iš nugaros ir kietu daiktu trenkė jam į galvą, ties kaire ausimi, o nugriuvus ant žemės jį visur spardė, sudavė daugiau kaip 10 smūgių, sužalojo stuburą, dabar jam temsta akyse, tirpsta rankos, buvo užspardytos kaklo kraujagyslės, kad policija atvažiavo po 10 min., bet V. J. jau buvo dingęs, policija iš jo paėmė paaiškinimą, taip pat buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, bet jo nieko neklausė, jam buvo stresas. Nukentėjusysis teisme teigė, kad niekas jo prieš tai nebuvo sumušęs. Nors iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes – konflikto su moterimis aplinkybes, V. J. suduotus smūgius – nukentėjusysis Z. Ž. nurodė ir savo pareiškime bei apklausų ikiteisminiame tyrime metu, tačiau nukentėjusiojo parodymuose yra esminių prieštaravimų. Pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad fizinį skausmą jis patyrė dėl V. J., S. P., V. J., G. J. jam suduotų smūgių (t. 1, b. l. 9–13). Pareiškimo pateikimo dieną apklaustas kaip liudytojas Z. Ž. teigė, kad minėtos moterys jį užsipuolė, ėmė jį spardyti, kiekviena iš jų jam spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, smūgiavo rankomis, kumščiavo, kad rankomis kiekviena moteris jam sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, kad į kiemą įvažiavęs V. J. pribėgęs prie jo kumščiu smogė į kairę ausį, kad nugriuvus ant žemės V. J. jam spyrė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. 2019-10-31 papildomos apklausos metu nukentėjusysis Z. Ž. teigė, kad aiškiai neprisimena, ar S. P. jam sudavė smūgius, bet matė, kad V. J. ir S. P. kilnojo kojas, o jis rankomis bandė jas atstumti, kad pribėgusi G. J. jam 3 kartus trenkė per veidą, bet smūgiai nebuvo skausmingi, labiau jį erzino ir provokavo, todėl jis jai įspyrė į koją, kad grįžęs V. J. ranka jam trenkė į pakaušį ties kaire ausimi, o nugriuvus ant žemės spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į nugaros sritį (t. 1, b. l. 37–38). Šios apklausos metu nukentėjusysis teigė, kad moterys, su kuriomis jis konfliktavo, jam fizinio skausmo nesukėlė, kad V. J. suduotas smūgis ir spyriai į nugaros sritį buvo skausmingi, todėl jis kitą dieną po įvykio kreipėsi į ligoninę pas medikus ir pretenzijas reiškia tik V. J.. 2019-12-17 apklausos metu Z. Ž. teigė, kad įvykio metu jį spardė 4 asmenys: V. J., G. J., V. J. ir S. P., ir jis reiškia 20 000 Eur civilinį ieškinį dėl jam įvykio metu padarytos žalos (t. 1, b. l. 49). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis baigiamosios kalbos metu teigė, kad dėl jam padarytų sužalojimų kalti yra visi keturi, t. y. V. J., V. J., G. J. ir S. P. (t. 2, b. l. 99). Taigi, nukentėjusysis ne tik skirtingai nurodė jam V. J. suduotų smūgių skaičių, priemones (kietu daiktu, ranka, kojomis), kūno vietas, kur buvo suduoti smūgiai, bet ir jį sužalojusius asmenis. Taip pat nukentėjusysis skirtingai nurodė įvykio laiką, nes pirminėje apklausoje jis teigė, kad jis buvo sumuštas 2019-10-01 apie 10 val. (t. 1, b. l. 9–13), vėliau – kad apie 12 val. (t. 1, b. l. 37–38; t. 2, b. l. 64–65), o apžiūros ligoninėje metu teigė, kad buvo sužalotas 14-15 val. (t. 1, b. l. 24, 100), nors byloje nustatyta, kad įvykis įvyko apie 13 val. (t. 1, b. l. 111–112; t. 2, b. l. 76–77). Iš tokių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

9.3. Be to, nukentėjusiojo parodymus apie jam suduotų smūgių skaičių ir padarytus sužalojimus paneigia byloje esantis VšĮ „Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės” gydytojo A. D. 2019-10-02 padarytas įrašas Z. Ž. ligos istorijoje ir teismo medicinos specialisto išvada, specialisto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. VšĮ „Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės” gydytojo A. D. 2019-10-02 įraše (t. 1, b. l. 24, 100) nurodyta, kad 2019-10-02 9:30 val. Z. Ž. kreipėsi į gydymo įstaigą nurodęs, kad 2019-10-01 apie 14-15 val. patyrė traumą buityje – buvo sumuštas pažįstamų asmenų, skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, nugaros apatinės dalies skausmu, abiejų blauzdų skausmu (5 balai). Iš šio gydytojo įrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, kitų ir nepatikslintų blauzdų sričių sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, smegenų sukrėtimas, nes palpuojant skausminga nugaros apatinė sritis, abiejų blauzdų sritis, judesiai skausmingi. Taip pat iš šio gydytojo įrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo atlikti tyrimai ir nustatytas tik nežymus skausmingumas ir patinimas pakaušio srityje, bet nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų nugaros apatinėje dalyje, abiejų blauzdų srityje, į kurias nukentėjusiojo teigimu jam buvo spirta, nenustatyta. Nukentėjusiojo nurodytų patirtų daugybinių sužalojimų nepatvirtino ir nukentėjusiajam atliktos galvos kompiuterinės tomografijos, dubens priekinės rentgenogramos išvados – lūžių, hemoragijų, hematomų nenustatyta. Specialisto išvadoje Nr. G 2176/2019 (03), atliktoje iš Z. Ž. medicininių dokumentų duomenų (VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad „2019-10-02 VšĮ Regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje Z. Ž. diagnozuotas nugaros apatinės dalies, abiejų blauzdų ir galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Konstatuotas „nežymus skausmingumas ir patinimas pakaušio srityje“, rodantis į poodinę pakaušio kraujosruvą. Kitos diagnozės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl jomis remtis nustatant sveikatos sutrikdymo mastą negalima. Poodinė pakaušio kraujosruva atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, padaryta buka jėga, gavosi nuo pakaušio sumušimo, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą“ (t. 1, b. l. 120). Teisme apklaustas teismo medicinos specialistas D. V. patvirtino pateiktą specialisto išvadą bei paaiškino, kad sužalojimai išryškėja pirmomis valandomis po sužalojimo ir sužalojimus turi patvirtinti objektyvūs duomenys – žaizda, kaulų lūžiai, objektyviai matomas patinimas, paraudimas. Z. Ž. medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota tokių sužalojimų, tik nežymus guzas pakaušio srityje, smegenų sukrėtimas nepagrįstas jokiais duomenimis, jokių nubrozdinimų nebuvo, o nukentėjusiojo skausminga nugara – tai nuo senatvės. Specialistas nurodė, kad, jei buvo pakaušio poodinė kraujosruva, ji būdinga griuvimui, bet ne suėmimui už sprando, be to, pakaušio patinimas nenurodytas kurioje vietoje, ar šone, ar kitur, šis pakaušio patinimas galėjo atsirasti atsitrenkus į paviršių, į kietą daiktą arba galėjo atsirasti nuo prispaudimo ir, kad tai nereikšmingas sužalojimas. Specialistas taip pat nurodė, kad, jei nukentėjusysis nuo smūgio būtų kritęs ant žvyro – tai būtų buvę nubrozdinimai, o to nebuvo, be to, vartojant jėgą, būtų buvę didesni sužalojimai. Taigi, iš specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, specialisto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam Z. Ž. buvo nustatytas tik vienas sužalojimas – „patinimas pakaušio srityje“ („poodinė pakaušio kraujosruva“) ir tai paneigia nukentėjusiojo Z. Ž. parodymus, jog V. J. jį mušė ir spardė, padarė daugybinius sužalojimus.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Taip pat nukentėjusysis apylinkės teisme parodė, kad V. J. jį spardė avėdamas batus, po to juos nusimovęs kažkur paslėpė, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, V. J. jau buvo pasišalinęs. Tokius nukentėjusiojo parodymus paneigia policijos pareigūnų automobilyje įrengtos vaizdo kameros vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, kieme buvo visi proceso dalyviai, tarp jų ir V. J., kuris buvo be batų (t. 1, b. l. 111-112). Taip pat liudytojai V. J., G. J., S. P., A. P., E. Ž., G. P. bei pats nuteistasis parodė, kad į kiemą parvažiavęs V. J. iš automobilio išlipo avėdamas tik kojinėmis, buvo be batų.

9.5. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaringi, juos paneigia byloje esančių kitų įrodymų visuma, bei atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto į policiją kreipėsi tik 2019-10-03, t. y. po įvykio praėjus dviem paroms ir, kai jo paties atžvilgiu dėl tą pačią dieną, toje pačioje vietoje atliktų neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, daroma išvada, kad tokiais nenuosekliais ir prieštaringais parodymais nukentėjusysis siekė apkalbėti, apkaltinti nuteistąjį padarius nusikalstamą veiką, todėl nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi ir jais grįsti nuteistojo kaltę nėra pagrindo.

9.6. Nors nukentėjusiojo parodymus, jog V. J. jam sudavė smūgį ranka į galvos sritį ir po to nugriuvusiam spyrė, patvirtina liudytojos A. N. G. parodymai, tačiau ši liudytoja yra nukentėjusiojo artima draugė, sugyventinė, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekiu padėti nukentėjusiajam įrodyti V. J. kaltę. Be to, liudytojos A. N. G. parodymai yra nepatikimi, nes jos parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Liudytoja A. N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad ji darbavosi darže, kai išgirdo, kad Z. Ž. konfliktuoja su V. J., S. P. ir G. J., nes girdėjo šių moterų balsus, bet nematė, kas vyko konflikto metu, kadangi jai vaizdą užstojo prie tvoros augančios tujos. Ši liudytoja taip pat parodė, kad ji prie tvoros atėjo, kai į kiemą įvažiavo V. J., ir ji atėjusi matė, kaip iš automobilio išlipęs V. J. pribėgęs prie Z. Ž. sakė, kad jo mamos nespardys, ir ranka sudavė nukentėjusiajam į pakaušį ir nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam 1 kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį (t. 1, b. l. 53-54, t. 2, b. l. 90–91). Tokius liudytojos A. N. G. parodymus, kad ji matė, kaip V. J. ranka sudavė smūgį Z. Ž. į galvos sritį ir nugriuvusiam ant žemės spyrė į šlaunį, paneigia medicininiai dokumentai, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, specialisto paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam Z. Ž. buvo padarytas tik vienas sužalojimas pakaušyje, sužalojimų (hematomų) kojose nenustatyta. Be to, pats nukentėjusysis nenurodė, kad V. J. jam spyrė į dešinės kojos šlaunį, jis teigė, kad V. J. jam spyrė į įvairias kūno vietas, o patikslinęs nurodė, kad į nugaros sritį. Be to, liudytojos A. N. G. parodymus, jog ji matė Z. Ž. sužalojimo momentą, paneigia policijos pareigūnų automobilyje įrengtos vaizdo kameros įrašas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą tik tada prie tvoros vartelių priėjo A. N. G. (t. 1, b. l. 111-112). Taigi, šis vaizdo įrašas ir minėti medicininiai dokumentai, paties nukentėjusiojo Z. Ž. parodymai paneigia liudytojos A. N. G. parodymus, jog ji matė, kaip Z. Ž. V. J. sudavė smūgį į galvos sritį ir gulinčiam ant žemės spyrė į koją. Taip pat liudytoja A. N. G. teigė, kad V. J. nukentėjusiajam spyrė avėdamas darbiniais batais, nors tokią liudytojos nurodytą aplinkybę paneigia paties nuteistojo V. J., liudytojų V. J., G. J., S. P., E. Ž., G. P., A. P. parodymai, jog iš automobilio V. J. išlipo avėdamas tik kojinėmis, buvo be batų. Tai patvirtina ir policijos automobilyje įrengtos vaizdo kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad V. J. kieme vaikščiojo neavėdamas batų. Be to, liudytoja A. N. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad po įvykio ji su nukentėjusiuoju nebuvo susitikusi, nebendravo, todėl nežino konkrečiai, kur jam buvo padaryti sužalojimai. Iš liudytojos A. N. G. ir Z. Ž. 2019-10-10 rašytų ir policijai pateiktų pareiškimų matyti, kad liudytoja identiškai, kaip ir nukentėjusysis Z. Ž., nurodė aplinkybes apie tarp nukentėjusiojo ir moterų kieme įvykusį konfliktą, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus (t. 1, b. l. 19–24). Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis Z. Ž. apklausos metu nurodė, kad jis su V. J. šeimos nariais vėl konfliktavo 2019-10-03 (t. 1, b. l. 9–12). Šios paminėtos aplinkybės, t. y. pareiškimuose identiškai nurodytos įvykio aplinkybės, Z. Ž. parodymai apie vėliau vykusį konfliktą, paneigia liudytojos A. N. G. parodymus, kad ji po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad liudytojos A. N. G. parodymai yra nepatikimi, liudytoja yra suinteresuota padėti nukentėjusiajam apkalbėti nuteistąjį, todėl tokiais liudytojos A. N. G. parodymais nėra pagrindo vadovautis sprendžiant V. J. kaltės klausimą.

10. V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, nurodydamas, jog prisipažįsta, kad paėmė nukentėjusiajam už sprando ir jį pargriovė ant žemės, kad nukentėjusiojo paėmimas už sprando galėjo atrodyti kaip smūgio sudavimas (t. 1 b. l. 141–143, 149–150; t. 2, b. l. 62–63). Nuteistasis parodė, kad 2019-10-01 jam paskambinusi žmona V. J. prašė greitai grįžti namo, nes Z. Ž. grasina kastuvu, spyrė jo motinai G. J., todėl jis greitai grįžo namo ir įvažiavęs į kiemą pamatė kastuvą, agresyvų Z. Ž., taip pat pamatė, kad jo žmona išsigandusi, mama „drebėjo“, todėl sugriebęs Z. Ž. už sprando, jį paguldė ant žemės, keliu prispausdamas neleido atsikelti, kad nukentėjusiojo ilgai nelaikė prispaudęs, paleido iki į kiemą atvažiuojant policijos pareigūnams, kurie atvažiavo netrukus. V. J. neigė tyčia sudavęs nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį ar jį spardęs. Tokias įvykio aplinkybes nuteistasis V. J. nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bet ir kaip liudytojas apklaustas baudžiamojoje byloje, išnagrinėtoje Z. Ž. atžvilgiu (Liteko duomenys). Taigi, nuteistojo V. J. parodymai apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą „smurtą“ yra nuoseklūs.

10.1. Be to, nuteistojo V. J. parodymus, jog jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, nespyrė, o tik už sprando paėmęs nukentėjusįjį paguldė ant žemės, patvirtina liudytojų V. J., G. J., S. P. parodymai. Nuteistojo V. J. parodymus patvirtina ne tik jo šeimos narės (žmona ir motina) bei kaimynė, bet ir liudytojų A. P., E. Ž., G. P. parodymai. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis tvarkėsi savo garaže, kai kieme vyko konfliktas, todėl nematė, kas kam ką darė, matė, kad į kiemą parvažiavo V. J., kuris priėjęs prie konfliktuojančių asmenų pastūmė Z. Ž. ties sprandu, matė, kad Z. Ž. buvo nugriuvęs ant žemės, bet nematė, kad V. J. būtų spardęs Z. Ž. (t. 1, b. l. 77–79). Nors teisme liudytojas A. P. nurodė, kad nuo V. J. pastūmimo Z. Ž. atsisėdo ant suolo, o ne nugriuvo ant žemės, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bet teigė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo teisingi ir tikslesni. Liudytojas E. Ž. teisme parodė, kad įvykio dieną buvo atvežęs prekes į V. J. kioską už 70 metrų nuo V. J. namo ir matė, kaip kieme senyvo amžiaus vyriškis stumdėsi su moterimis, kaip į kiemą „BMW“ markės automobiliu įvažiavo V. J. vyras vienomis kojinėmis ir rankomis prispaudė senyvo amžiaus vyrą ant žemės, jokio smūgio ar spardymo nebuvo, tuoj pat atvažiavo policijos pareigūnai. Liudytoja G. P. teisme parodė, kad įvykio dieną stovėjo prie kiosko su prekių tiekėju ir matė, kaip nukentėjusysis kieme stumdė moterį (močiutę), provokavo, rodė įvairius gestus, matė kaip į kiemą parvažiavo V. J., greitai išlipo iš automobilio, suėmė nukentėjusįjį už sprando ir paguldė ant žemės, o po poros minučių atvyko policijos pareigūnai. Ši liudytoja tvirtino spyrių iš V. J. pusės nemačiusi, tik paėmimą už kaklo. Nors liudytojas A. P. yra nuteistojo kaimynas, o E. Ž. ir G. P. yra pažįstami su liudytoja V. J. (prekių tiekėjas ir darbuotoja), tačiau šių liudytojų parodymai sutampa su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis.

10.2. Liudytojos S. P. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas tarp nukentėjusiojo Z. Ž. ir liudytojų V. J., G. J. vykęs konfliktas, kurio metu Z. Ž. vaikščiojo pasiėmęs iš garažo kastuvą, kuriuo liudytojoms sukėlė išgąstį, grėsmę, spyrė G. J., V. J. skambutis vyrui, kad grįžtų namo, nes Z. Ž. su kastuvu vaikšto, užmuš, motinai spyrė (t. 2, b. l. 84). Šiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina liudytojų V. J., G. J., S. P., G. P., E. Ž. ir A. P. parodymus apie įvykio dieną vykusį konfliktą, kurio metu nukentėjusysis elgėsi agresyviai ir provokuojančiai, rodė nepadorius gestus, grasino kastuvu, įspyrė liudytojai G. J.. UAB „Bitė Lietuva“ pateikta mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso liudytojai V. J.) skambučių suvestinė patvirtina, kad 2019-10-01 V. J. pirma paskambino bendrojo pagalbos centro trumpuoju numeriu 112 (12.49.49 val.), o po 5 minučių (12.54.29 val.) skambino abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso V. J.). Ši skambučių suvestinė patvirtina V. J. parodymus, jog ji dėl Z. Ž. agresyvių veiksmų pirmiausia pranešė policijai, o po to skambino savo vyrui ir prašė, kad pastarasis kuo greičiau grįžtų namo. Byloje nuteistojo gynėjo pateikti duomenys (fotonuotraukos iš internetinės prieigos https://www.google.lt/maps/) patvirtina, kad liudytojams E. Ž. ir G. P. niekas neužstojo vaizdo kieme. Iš policijos pareigūnų automobilyje įrengtos vaizdo kameros vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą visi įvykio dalyviai buvo vietoje (taip pat ir V. J.), niekas smūgių nesudavė, niekas nebuvo pargriuvęs ir niekas nebandė atsistoti nuo žemės, kad tada priėjo liudytoja A. N. G., kad Z. Ž. ginčijosi su V. J., kad Z. Ž. parodė vietą, kur V. J. jam sudavė smūgį, t. y. pakaušio sritį ties kaire ausimi. Iš šio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis jau buvo atsistojęs, o tai patvirtina liudytojų ir paties nuteistojo parodymus, jog nukentėjusįjį jis paleido prieš pat į kiemą įvažiuojant policijos pareigūnams. Kaip jau minėta, specialisto išvadoje Nr. G 2176/2019 (03) nurodyta, kad nukentėjusiajam Z. Ž. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl poodinės pakaušio kraujosruvos, kuri buvo padaryta buka jėga ir gavosi nuo pakaušio sumušimo (t. 1, b. l. 120). Taigi, specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padarytas tik vienas sužalojimas pakaušyje ir tai sutampa su nuteistojo bei liudytojų parodymais, jog V. J. kontaktas buvo tik su nukentėjusiojo pakaušiu. Teisme apklaustas teismo specialisto išvadą pateikęs specialistas D. V. paaiškino, kad Z. Ž. medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuotas tik nežymus guzas pakaušio srityje, kad pakaušio poodinė kraujosruva yra būdinga griuvimui, bet ne suėmimui už sprando, kad toks pakaušio patinimas galėjo atsirasti atsitrenkus į paviršių, į kietą daiktą arba galėjo atsirasti nuo prispaudimo ir, kad tai nereikšmingas sužalojimas. Taigi, tokie specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei specialisto paaiškinimai teisme, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo gautis nuo atsitrenkimo į paviršių ar nuo prispaudimo, bet ne nuo smūgio sudavimo, patvirtina nuteistojo ir liudytojų parodymus, kad V. J. nukentėjusiajam smūgio į galvos sritį nesudavė. Dėl to netikėti nuteistojo V. J. ir liudytojų V. J., G. J., S. P., A. P., E. Ž., G. P. parodymais, kurie atitinka tarpusavyje ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, nėra pagrindo.

11. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo Z. Ž. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, juos paneigia medicininiai dokumentai, specialisto išvada, o liudytojos A. N. G. parodymai yra nepatikimi, kad liudytojų V. J., G. J., S. P., A. P., E. Ž., G. P., nuteistojo parodymai sutampa tarpusavyje ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad V. J. tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam Z. Ž. į pakaušio sritį ties kaire ausimi ir pargriautam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į nugaros sritį.

12. Nuteistasis pripažįsta, kad jis nukentėjusįjį suėmęs už sprando paguldė ant žemės ir buvo prispaudęs, tačiau tvirtino, kad tyčia nukentėjusiojo nesužalojo. Byloje nustatyta (liudytojų, nuteistojo parodymai, telefono skambučių suvestinė, vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys), kad nuteistasis V. J. į įvykio vietą atvyko paprašytas savo žmonos V. J.. Liudytojų V. J., G. J., S. P., G. P., E. Ž. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis konflikto metu su liudytojomis V. J., G. J. ir S. P. elgėsi agresyviai, provokuojančiai, rodė nepadorius gestus, pasiėmęs iš garažo kastuvą juo kelis kartus mojavo prieš moteris, taip sukeldamas joms baimę. Nors V. J. grįžus į kiemą nukentėjusysis rankose nebelaikė kastuvo, dėl ko nebuvo pagrindo prieš nukentėjusįjį naudoti fizinę jėgą (t. y. nebuvo būtinosios ginties sąlygų) – paimti už sprando ir paguldyti nukentėjusįjį ant žemės ir laikyti prirėmus keliu, tačiau jis matė, kad nukentėjusysis buvo agresyvus, jo žmona buvo išsigandusi, jo motinos atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas (nukentėjusysis pripažino vartojęs smurtą – įspyręs į koją G. J.), todėl jis nukentėjusįjį paimdamas už sprando ir paguldydamas jį ant žemes, taip tik nuramino nukentėjusįjį, tyčia smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir nukentėjusįjį paleido prieš atvykstant policijos pareigūnams. Kadangi nukentėjusiajam nustatytas vienintelis sužalojimas – poodinė kraujosruva pakaušyje galėjo būti padaryta buka jėga ir pagal specialisto aiškinimus šis sužalojimas galėjo būti padarytas nuo prispaudimo prie žemės ir anot specialisto yra nereikšmingas, pripažįstama, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas buvo padarytas ne tyčiniais nuteistojo veiksmais, o dėl neatsargumo.

13. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, t. y. į tai, kad nuteistasis V. J. tyčia nukentėjusiajam Z. Ž. į pakaušio sritį ranka nesudavė ir pargriautam nespyrė į nugaros sritį, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas pakaušyje galėjo būti padarytas dėl prispaudimo ar atsitrenkimo, t. y. ne tyčiniais V. J. veiksmais, bei į tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl konstatuojama, kad V. J. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), kuriuo V. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Išteisinus V. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, byloje nukentėjusiojo Z. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur neturtinės žalos ir Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl išlaidų, patirtų suteikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas, paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat iš V. J. nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos už nukentėjusiojo Z. Ž. atstovavimą pirmosios instancijos teisme (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 109,63 Eur palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo Z. Ž. ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nepriteisti iš V. J. Valstybės naudai 365,12 Eur už nukentėjusiajam Z. Ž. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Daiktinius įrodymus – 2 vnt. kompaktinių diskų, esančius pakete Nr. 1, saugomus prie baudžiamosios bylos, palikti prie baudžiamosios bylos.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėErnesta MontvidienėVirginija Žindulienė