- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- A15.-366-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00036-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. U.
- Nukentėjusysis
- A. C.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
nedalyvaujant nukentėjusiajam A. C. (A. C.) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW ,,Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126, 222 punktų reikalavimus. Taip V. U. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. U., apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi ir parodė, kad įvykio dieną buvo stipriai apsinuodijęs. Nurodė, kad minėtos mašinos nepastebėjo, norėjo susitikti su automobilio savininku, tačiau jo nebuvo Lietuvoje. Paaiškino, kad nepastebėjo minėto automobilio, žiūrėjo per veidrodėlį tam, kad neužkabintų šlagbaumo, o į kitą pusė nepasižiūrėjo. Viskas vyko aikštelėje. Buvo pranešta policijai, kuri atvažiavo į įvykio vietą, kai jis negalėjo susisiekti su automobilio savininku. Pripažįsta, jog pasišalino iš eismo įvykio, tačiau pažymi, jog pasišalino, kadangi nepastebėjo, kad užkabino kitą automobilį. Ant jo vairuoto automobilio bamperio buvo tik įbrėžimas, įlenkimo nebuvo.
Iš rašytinio 2019 m. spalio 15 d. V. U. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 11.30 val. degalinėje ((duomenys neskelbtini)) užkabino automobilį ,,Skoda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iš karto nepastebėjo, kadangi blogai jautėsi (b. l. 23).
Iš rašytinio A. C. 2019 m. spalio 2 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. ar 29 d. jis paliko automobilį Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) mokamoje aikštelėje (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 1 d. 18.20 val. atvažiavo į aikštelę pasiimti automobilio ir pastebėjo, kad apgadintos (įlenktos) vairuotojo pusės durelės. Automobilio aikštelės darbuotojai jokios informacijos nesuteikė, todėl iškvietė policiją, kad būtų užregistruotas įvykis. Minėtas automobilis apdraustas kasko draudimu bendrovėje ,,BTA“ (b. l. 7,8).
Iš 2019 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio K. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. spalio 2 d. apie 13.00 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), laukia pranešėjas, kuris rado savo apgadintą automobilį, kas apgadino, nežino. Pranešėjas paaiškino, kad 2019 m. birželio 28 d. ar 29 d. jis paliko automobilį Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) mokamoje aikštelėje (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 1 d. 18.20 val. atvažiavo į aikštelę pasiimti automobilio ir pastebėjo, kad apgadintos (įlenktos) vairuotojo pusės durelės. Eismo įvykis įformintas (b. l. 4, 24).
Iš 2019 m. spalio 2 d. 13.00 val. eismo įvykio schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – kairės pusės durys (b. l. 6).
Iš VĮ ,,Regitra“ pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio VW ,,Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas – V. U., automobilio Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9).
Iš 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės E. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad su ja susisiekė iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio savininko darbdavys, kuris nurodė, kad automobilį Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino ir iš įvykio vietos išvažiavo automobilis VW ,,Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. U. (b. l. 14).
Iš 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės E. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad eismo įvykio metu 2019 m. spalio 29 d. buvo nuvykta į degalinę (duomenys neskelbtini), dėl vaizdinės medžiagos peržiūros. Vaizdinėje medžiagoje užfiksuota, kaip išvažiuodamas iš stovėjimo vietos automobilis VW ,,Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilio Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairės pusės priekines dureles. Po susidūrimo matyti, kaip VW ,,Passat“ vairuotojas iš automobilio neišlipo, tačiau kurį laiką sėdi automobilyje. Praėjus minutei minėtas automobilis iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 15).
Iš 2020 m. balandžio 3 d. AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto išlaidos yra 1292,48 Eur be PVM (b. l. 22).
Dėl V. U. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. U., kaip automobilio VW ,,Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad V. U. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį kitą automobilį, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, V. U. rašytinio paaiškinimo ir jo paaiškinimo teismo posėdžio matyti, kad nuo pat tyrimo pradžios V. U. savo kaltę pripažino ir neneigė, kad važiuodamas aikštelėje apgadino stovintį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, V. U. kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga: nukentėjusiojo rašytiniu paaiškinimu, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, eismo įvykio schema, 2020 m. balandžio 3 d. AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad automobilio Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto išlaidos yra 1292,48 Eur be PVM (b. l. 22).
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad V. U. nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, taip pažeidė KET 126 punkte nustatytą vairuotojo pareigą, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Sprendžiant dėl V. U. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
V. U. teigė, kad įvykio dieną jautėsi blogai, buvo stipriai apsinuodijęs, neginčijo, kad galėjo apgadinti kitą, tačiau nurodė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nepastebėjo, kad užkabino kitą automobilį. Ant jo vairuoto automobilio bamperio buvo tik įbrėžimas, įlenkimo nebuvo. Iš pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos matyti, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintos, įlenktos, vairuotojo kairės pusės durelės ir šiuos apgadinimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo jausti bei pamatyti. Tuo pačiu jis suprato (turėjo suprasti), jog nagrinėjamo įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, dėl ko jis privalėjo likti įvykio vietoje ir imtis atitinkamų veiksmų jam įforminti, kaip nustatyta KET 222 punkte. V. U. atsakomybės nepaneigia, jog jis ėmėsi veiksmų pranešti apie įvykusį eismo įvykį, t. y. norėjo susitikti su automobilio savininku, tačiau, jo teigimu, šio nebuvo Lietuvoje. Kaip minėta, KET 222 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui kyla pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį. Be to, V. U. nurodomos aplinkybės, kad taip jis padarė dėl to, jog tądien jautėsi prastai, buvo stipriai apsinuodijęs, taip pat ir subjektyvus įvykio vertinimas, neturi reikšmės V. U. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir nepaneigia jo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad KET 14 punkto nuostatos draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju V. U., pasijutęs blogai ir žinodamas savo sveikatos būklę, privalėjo laikytis KET reikalavimų ir esant tokiai būklei nevairuoti padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, o kviestis greitąją pagalbą ir (arba) imtis kitų priemonių dėl tuo metu buvusios savo sveikatos būklės.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad V. U. veiksmais dėl automobilio Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų padaryta žala siekia 1292,48 Eur be PVM (b. l. 22), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog V. U. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį VW ,,Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Skoda ,,Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino, padaręs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl V. U. skirtinų nuobaudų
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą V. U., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, vairavo prastos sveikatos būklės, į administracinėn atsakomybėn traukiamo V. U. asmenybę – administracine tvarka baustas už smulkius pažeidimus, kitų grubių KET pažeidimų nenustatyta, duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų. V. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. U. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, V. U. materialinę padėtį, teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Dėl administracinio poveikio priemonių
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokių administracinio poveikio priemonių taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors V. U., vairuodamas transporto priemonę, padarė gana šiurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, vairavo būdamas prastos sveikatos būklės, kai KET nuostatos tą draudžia daryti, tačiau tiriant ir nagrinėjant bylą, savo padarytus nusižengimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo akivaizdžiai matyti iš jo elgesio teismo posėdžio metu. Be to, bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas nebuvo apsunkintas, iš jo žodžių bandė susisiekti su apgadinto automobilio savininku. Be to, būtina atsižvelgti į V. U. asmenybę. Jis anksčiau nė karto netrauktas administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio ar kitus grubius KET pažeidimus, byloje duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn taip pat nėra. Taigi V. U. iki šiol laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir KET reikalavimų, todėl jo nustatyti šioje byloje administraciniai nusižengimai laikytini labiau atsitiktinio pobūdžio ir neleidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir (ar) transporto priemonės konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
V. U. (V. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.
V. U. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. U. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti V. U. paskirtos vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1100 Eur) dydžio baudos mokėjimą 22 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).