Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju antstolė D. P., vykdydama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės A. J. dukters D. D. naudai, nustatė, kad skolininkė neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl 2014-08-01 Patvarkymu pasiūlė išieškotojui, skolininkei ir jos sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (5 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, nustatė, kad A. J. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. J. pajamų, gaunamų iš VSDFV išmokų ir kitų pajamų. Suinteresuotas asmuo A. J. atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, jog jai nepriklauso ½ dalis jos sutuoktinio pajamų, o taip pat kad 2014-08-26 ji su A. J. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį (18 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, suinteresuoto asmens A. J. atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą iš dalies tenkinti atskirąjį skundą.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). LR CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Nagrinėjamos bylos atveju A. J. ir A. J. santuoka įregistruota 2010-06-18, 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutuoktiniai sudarė Vedybų (Povedybinę) sutartį (23–25 b. l.). Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas (kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės, o taip pat bet koks kitas turtas ir/ ar neturtinės vertybės) nuo šios sutarties patvirtinimo dienos yra jį įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3 p.). Šalys taip pat susitarė, kad pajamos, kurias bet kuri viena iš šalių įgis savo vardu po Vedybų sutarties patvirtinimo dienos, tokios kaip pajamos iš kurios nors vienos iš šalių darbinės ar intelektinės veiklos, gaunami dividendai, pensijos, pašalpos, draudimo, tikslinės paskirties ar kitokios išmokos, loterijų ar kiti bilietai, laimėjimai, prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos, gautos realizavus turtą, laikytiną asmenine šalies nuosavybe, įskaitant šaliai asmeninės nuosavybės teise priklausančias įmonių akcijas (dalis) ar kitokius vertybinius popierius, iš šaliai asmeninės nuosavybės teise priklausančios įmonės veiklos gautos pajamos, pajamos iš privačių pensijų ar gyvybės draudimo fondų, taip pat bet kokios kitos pajamos, kurias po Vedybų sutarties patvirtinimo dienos gaus viena iš šalių, bus laikomos šias pajamas įgijusios šalies asmenine nuosavybe (4 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atitinkama nuostata numatyta ir A. J. ir A. J. Vedybų (povedybinėje) sutartyje, kurioje šalys nurodė, jog turtas (kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės, o taip pat bet koks kitas turtas ir/ar neturtinės vertybės), įgytas nuo santuokos įregistravimo momento iki šios sutarties įsigaliojimo, yra tokio teisinio režimo, kuris šios sutarties sudarymo dieną yra nustatytas (2 p.). Taigi, iš Vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų konstatuotina, kad iki Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo atsiradusios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tik nuo Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. Todėl esant sudarytai ir nenuginčytai 2014-08-26 A. J. ir A. J. Vedybų (povedybinei) sutarčiai, nustatančiai, kad A. J. lėšos ir pajamos, gautos po 2014-08-26 (Povedybinės sutarties sudarymo) yra jos asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo A. J. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio jos sutuoktinio A. J. turto. Skolininkės A. J. bendras su A. J. turtas yra tik jo sutuoktinio A. J. darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias jis gavo iki 2014-08-26. Lėšos, darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias A. J. gavo po 2014-08-26 Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo yra asmeninė jo nuosavybė (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis c. b. Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1667-160/2013).

Sutiktina su antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad 2014-08-26 Vedybų (Povedybinė) sutartis buvo sudaryta fiktyviai, galimai siekiant išvengti atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 3.108 straipsnio 3 dalis numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo. Vadovaujantis minėta teisės norma, išieškotojas Š. D., siekdamas apginti savo nepilnametės dukters interesus, gali ginčyti A. J. ir A. J. vedybų (povedybinę) sutartį, prašydamas ją pripažinti negaliojančia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, tačiau skolininkei A. J. po teismo nutarties priėmimo pateikus 2014-08-26 Vedybų (povedybinę) sutartį, pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

Nustatyti, kad skolininkei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jos sutuoktinio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų iš VSDFV išmokų ar kitų pajamų iki 2014 m. rugpjūčio 26 d.