Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2497-223/05 nutraukė pareiškėjo ir D. M. santuoką bei patvirtino 2005 m. balandžio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečiai vaikai F. J. M. (šiuo metu F. J. P.), M. M. bei L. E. M. lieka gyventi su mama D. M., o pareiškėjas moka materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Lt (arba 57,92 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o jiems besimokant vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai. Pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus visuomet vykdė. 2006 m. pavasarį pareiškėjas išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Tarptautiniai tarpbankiniai pavedimai tuo metu buvo labai brangūs, todėl pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išlaikymą savo vaikams teikė darydamas grynųjų pinigų perlaidas per POST OFFICE ir Opal Transfer (reg. No 12154036), atlikdamas perlaidas D. M. į AB Ūkio banką, o 2018-2019 m. lėšas pervesdavo į D. M. banko sąskaitą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. jai sumokėjo 3 183 Eur, tačiau D. M. melagingai nurodo, kad tai pinigai, kuriais buvo dengiamas įsiskolinimas už solidarų kreditą. Pareiškėjas nei asmeninių, nei solidarių su D. M. kreditorių neturėjo.

Nurodo, kad Opai Transfer dokumentus saugo tik penkerius metus, todėl pareiškėjas negalėjo iš jų gauti patvirtinančių dokumentų. Iš BAB Ūkio banko taip pat negauta informacija, nes pareiškėjas nebuvo BAB Ūkio banko klientas. Tokia informacija laikoma banko paslaptimi ir gali būti pateikiama tik teismui ar teisės aktų nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo ar kitoms valstybės institucijoms. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-99-320/2022. Bylos nagrinėjimo metu teismas daug kartų kreipėsi į BAB Ūkio banko bankroto administratorių UAB „Valnetas“, tačiau duomenys nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos dėl didelės apimties techninės įrangos gedimo, kurio pasekmė - duomenys tapo nenuskaitomi, žadant duomenis pateikti, kai tik bus atlikti sistemos atkūrimo darbai.

Teigia, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. sūnaus M. M. ir dukters L. E. M. (sūnus F. J. P. 2011 m. birželio 15 d. tapo pilnamečiu) išlaikymo lėšos buvo pervedamos į sūnaus M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nes D. M. 2014 m. gruodžio 11 d. trumpąja žinute (SMS) paprašė, kad nuo šiol visus pinigus pareiškėjas pervedinėtų į sūnaus sąskaitą. Šį prašymą motyvavo tuo, kad jei socialinis darbuotojas matys gaunamas lėšas, nebegaus kompensacijos už dujas. Pinigai į šią sąskaitą buvo pervedami ne tik iki sūnaus M. M. pilnametystės (2016 m. gegužės 3 d.), bet ir vėliau - iki 2017 m. lapkričio 2 d.. Lėšomis ir toliau disponavo D. M., pervedamų lėšų dydis nepakito. 2017 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui pervedus vaikų išlaikymui skirtus pinigus į D. M. sąskaitą, ji 2017 m. gruodžio 4 d. trumpąja žinute teiravosi, kodėl pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą.

Paaiškina, kad D. M. 2009 m. vasario 25 d. kreipėsi į VSDF dėl išmokų vaikams mokėjimo, pateikė 2009­ m. sausio 15 d. prašymus išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas, VIF) gauti bei pasinaudodama tuo, kad pareiškėjo vaikų išlaikymui daromos grynųjų pinigų perlaidos neatsispindi gavėjo sąskaitoje, pateikė klaidinančią, tikrovės ir faktinių aplinkybių neatitinkančią, informaciją, kad ji negauna vaikams skirto išlaikymo. VIF 2009 m. birželio 11 d. priėmė sprendimus Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442 „Dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo“. Apie priimtus sprendimus pareiškėjas turėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, tačiau tai nebuvo padaryta. 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo parengtas raštas pareiškėjui, adresas nurodytas Lietuvoje, nors jis nuo 2006 m. negyveno Lietuvoje ir buvo deklaravęs išvykimą į užsienį. Duomenų, patvirtinančių tai, kad šis raštas buvo išsiųstas ir įteiktas pareiškėjui nėra. D. M. niekada neinformavo pareiškėjo, jog iš VIF gauna vaikų išlaikymo išmokas. Apie D. M. mokamas išmokas pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį, gavęs iš Jos Didenybės teismų ir tribunolo tarnybos Išlaikymo priskyrimo reikalų centro 2017 m. lapkričio 6 d. pranešimą apie nutarimą dėl išlaikymo, o vėliau ir VIF direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. sprendimus. 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į VSDFV ir nurodė, kad išlaikymas vaikams visada buvo mokamas. Nors 2018 m. sausio 10 d. VSDFV buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tačiau VSDFV Mažeikių skyrius nesivadovavo teisės aktais ir nepriėmė sprendimo nutraukti išmokų mokėjimą D. M. ir toliau nepagrįstai mokėjo išmokas. VSDFV Mažeikių skyrius perskaičiavo skolą, nustatė permoką D. M. ir priėmė 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1985 ir Nr. IVI_SP2-1987. D. M. už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatė 4 848,42 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoką. Nustačius permoką buvo sumažinta pareiškėjo skola valstybės biudžetui.

Teigia, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš jo 10 660,72 Eur skolą į valstybės biudžetą. Šis sprendimas pareiškėjui (jo atstovės prašymu) buvo įteiktas tik 2022 m. rugpjūčio mėn.. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių bei pakartotinai pateikė dokumentus, patvirtinančius jog jis teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir vėliau. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakymą, kad vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui nebus perskaičiuota.

Nurodo, kad gavęs VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. raštą, iš kurio ir sužinojo, kad papildomai buvo priskaičiuota skola už dukrai L. E M. išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., nedelsiant kreipėsi ir pateikė naujus dokumentus, kurie nebuvo iki tol pateikti ir vertinti VSDFV Mažeikių skyriaus. Tačiau papildomai pateikti dokumentai nebuvo įvertinti. VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. birželio 15 d. pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė ištirti ir vertinti pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus nurodydamas, kad vaikų išlaikymo išmokos nebus perskaičiuojamos. Pareiškėjo skundą dėl minėto atsakymo VSDFV iš esmės atmetė, tenkino tik vieną reikalavimą iš dalies. Neįsiteisėjus VSDFV sprendimui, VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš pareiškėjo 696,92 Eur skolą. Pagal su sprendimu pateiktą priedą skola apskaičiuota už dukrai L. E. M. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. mokėtas išmokas, nutraukiant visų skolų priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų išieškojimą.

Remiasi Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.)) 3 str. 2 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios įstatymo 7 str. 2 p., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Kreipimosi į vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo (akto redakcija galiojusi nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2010­ m. rugpjūčio 31 d.) 5 p. nuostatomis. Tvirtina, kad priimant 2009 m. birželio 11 d. sprendimus Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35­7441, Nr. 1.35-7442 „Dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo“, nesivadovauta Įstatymo 14 str. 1 ir 2 d. nuostatomis.

Remiasi Įstatymo 6 str. 1 ir 2 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Įstatymo 12 str. 2 p., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo (akto redakcija galiojusi nuo 2008­ m. kovo 30 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.) 10 ir 12 p. nuostatomis. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus D. M. nuo 2009 m. balandžio mėn. gaudama vaikams skirtą išlaikymą iš pareiškėjo apie tai per tris darbo dienas raštu privalėjo informuoti VIF, kuri turėjo nutraukti išmokų mokėjimą. 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštu „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“ D. M. apie šią pareigą buvo informuota, tačiau šios pareigos nevykdė. Nutraukus vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą, D. M. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. negaudama vaikų išlaikymui skirtų pinigų iš pareiškėjo turėjo dar kartą kreiptis dėl išmokos iš VIF mokėjimo, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra.

Pažymi, kad negali pateikti įrodymų apie laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. atliktus mokėjimus, tačiau D. M. 2019 m. balandžio 16 d. el. laiške VSDFV Mažeikių skyriui nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. jai sumokėjo 3 183 Eur. Nors ji nurodo, kad tai pinigai, kuriais buvo dengiamas įsiskolinimas už solidarų kreditą, tačiau šios lėšos buvo skirtos vaikų išlaikymui. Pateikti Opal Transfer dokumentai patvirtina, kad nuo 2012 m. spalio 2 d. D. M. taip pat nepertraukiamai (kas mėnesį) gaudavo iš pareiškėjo vaikų išlaikymui skirtas lėšas. D. M. neinformavo ne tik VIF apie gaunamas lėšas vaikų išlaikymui iš jų tėvo, bet taip pat niekada neinformavo ir pareiškėjo apie tai, kad jai yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos. Tokiu būdu D. M. beveik dešimt metų tuo pačiu metu gavo vaikams skirtą išlaikymą ir iš pareiškėjo, ir iš VIF.

Remiasi Įstatymo 11 ir 12 str., šiuo metu galiojančio Įstatymo redakcijos 15 str. 1 d. nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (pvz. 2015 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-430-602/2015).

Teigia, kad visas D. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. nepagrįstai išmokėtas išmokas VSDFV Klaipėdos skyrius privalo išieškoti iš jos pačios, kadangi ji kreipdamasi dėl išmokų gavimo pateikė klaidinančią informaciją, vėliau nevykdė pareigos informuoti VIF apie gaunamą iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tačiau VSDFV Mažeikių skyrius, vėliau VSDFV Klaipėdos skyrius nesivadovavo teisiniu reglamentavimu, gero administravimo bei teisėtumo principais, pareiškėjo pateiktais dokumentais, dėl ko neteisingai perskaičiavo valstybės biudžetui skolą, nurodydami, kad pareiškėjo skola yra 10 660,72 Eur.

Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 str. 1 d. ir teigia, kad 2005 m. balandžio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nurodyta kokia tvarka, t. y. grynaisiais ar pavedimu, pareiškėjas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir į kieno sąskaitą šie pinigai bus pervedami.

Teigia, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, perėmęs VSDFV Mažeikių skyriaus teises, pateikdamas 2022 m. birželio 15 d. atsakymą turėjo vertinti ne tik pareiškėjo 2018 m. liepos 17 d. pateiktus dokumentus, tačiau ir 2019­ m. rugpjūčio 14 d. bei prie 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo pateiktus dokumentus, tame tarpe ir D. M. siųstas trumpąsias žinutes, objektyviai įvertinti visą esamą situaciją, turimus dokumentus bei faktines aplinkybes. Tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius atsakyme tik formaliai nurodė, kad pateikti dokumentai nebus pakartotinai vertinami, nes tie patys dokumentai jau buvo įvertinti. Pažymi, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl vien ta aplinkybė, kad mokėjimų išrašuose nėra nurodyta, jog tai išlaikymo lėšos visiems vaikams, negali lemti pareiškėjui pareigos antrą kartą vykdyti jau įvykdytą prievolę. D. M. prašymu į sūnaus M. M. sąskaitą pervestas lėšas VSDFV Klaipėdos skyrius privalo užskaityti už abu vaikus ir neturi pagrindo pareiškėjui skaičiuoti jokios vaikų išlaikymo išmokų skolos už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d..

Remiasi LR CK 6.113 str. nuostata ir teigia, kad VSDFV Mažeikių skyrius skaičiuodamas pareiškėjui vaikų išlaikymo išmokų permokų dydį neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo teikiamas išlaikymas vaikams buvo ženkliai didesnis nei teismo priteistas ir, kad pareiškėjas D. M. prašymu keletą mėnesių vaikams išlaikyti skirtas lėšas sumokėjo jai iš anksto, dėl ko per laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo keli mėnesiai, kuriais pareiškėjas nepervedė pinigų. VSDFV Mažeikių skyrius už šiuos mėnesius skolą nepagrįstai skaičiavo pareiškėjui, bet ne permoką D. M.. VSDFV Klaipėdos skyrius neperskaičiavo vaikų išlaikymo išmokų, todėl šios sumos nepagrįstai yra reikalaujamos iš pareiškėjo.

Pažymi, kad 2017 m. lapkričio 21 d. per advokatą L. M. kreipėsi į VSDFV, nurodydamas, kad D. M. elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, nes gauna vaikams skirtą išlaikymą ir iš pareiškėjo ir iš VIF. Tačiau VSDFV nenutraukė išmokų mokėjimo ir D. M. vaikų išlaikymo išmokos už dukrą L. E. M. buvo mokamos iki 2018 m. gegužės 31 d. (paskutinis mokėjimas 2018 m. birželio 21 d.). Taip pažeista Įstatymo 6 str. 1 d. nuostata.

Akcentuoja, kad VSDFV Klaipėdos skyrius turi duomenis, jog sūnus F. J. P. dar 2011 m. birželio 15 d. tapo pilnamečiu, 2018 m. birželio 15 d. jam sukako 25 metai, todėl pareiškėjas neturėjo jokios pareigos teikti išlaikymą jau suaugusiam sūnui. M. M. pilnamečiu tapo 2016 m. gegužės 3 d.. Taigi, D. M. pareiškėjo 2018 m. pervesta dalis pinigų buvo skirta būtent dukters išlaikymui, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius privalėjo šiuos pinigus užskaityti kaip išlaikymą dukrai L. E. M. už 2018 m.. VSDFV Mažeikių skyrius pareiškėjo 2017 m. gruodžio 2 d. D. M. pervestus 175 Eur užskaitė, kaip išlaikymą L. E. M., tačiau pareiškėjo 2018 m. toliau mokamas tokio pat dydžio ir tokiomis pat sąlygomis išlaikymas buvo nepagrįstai neužskaitytas.

Akcentuoja, kad D. M. ne kartą yra nurodžiusi prieštaringas aplinkybes. 2019­ m. balandžio 15 d. paaiškinime VSDFV Mažeikių skyriui ji nurodo, kad dalies pinigų iš vis nėra gavusi, kita dalis pinigų buvo skirta ne vaikų išlaikymui, o kitokių skolų grąžinimui. Žemiau jau yra teigiama, kad 2016 m. birželio 15 d. pervesti 200 Eur yra gimtadienio dovana M. M., o 2016 m. liepos 18 d. jai pervesti 408,80 Eur yra skirti visų trijų vaikų atostogoms. 2019 m. liepos 30 d. patikslintame skunde D. M. jau nurodo, kad iš pareiškėjo niekada ir jokia forma nėra gavusi jokių įmokų pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą. Tačiau šias aplinkybes paneigia ne tik pareiškėjo pateikti ir aukščiau nurodomi dokumentai, bet ir pačios D. M. į administracinę bylą Nr. eI2-99-320/2022 pateikti AB SEB banko išrašai.

Tvirtina, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. rašte ir 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjo bendras įsiskolinimas yra 10660,72 Eur, iš jų 8133,32 Eur vaiko išlaikymo išmokos, 2093,36 Eur palūkanos ir 434,04 Eur delspinigiai. Bendra 10660,72 Eur įsiskolinimo suma apskaičiuota padarant skaičiavimo klaidų. Pagal prie 2019 m. rugsėjo 5 d. rašto pridėtą 2018 m. rugpjūčio mėn. ataskaitą matyti, kad pareiškėjo įsiskolinimas už sūnų M. M. yra 2384,82 Eur skola ir 756,68 Eur priskaičiuotų palūkanų, už dukrą L. E. M. - 3638,32 Eur skola ir 877,003 Eur priskaičiuotų palūkanų, už sūnų F. J. P. - 1242,26 Eur skola ir 459,65 Eur priskaičiuotų palūkanų. Bendroje sumoje 7265,40 Eur skola ir 2 093,36 Eur palūkanų. Tačiau 2018 m. rugpjūčio mėn. ataskaitoje skola yra nurodoma 7835,40 Eur. Delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo 7265,40 Eur ir yra 392,33 Eur. VSDFV Klaipėdos skyrius formaliai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo skolą valstybės biudžetui, liko neištaisyta ir ši matematinė klaida, o 2022 m. birželio 15 d. atsakyme taip pat nurodoma, kad skola valstybės biudžetui yra 10660,72 Eur.

Vertina, kad VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas ir 2022 m. birželio 15 d. atsakymas yra neteisėti ir naikintini, nes priimti nesilaikant nustatyto teisinio reglamentavimo, neįvertinus objektyviai situacijos ir turimų dokumentų. Pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes jis yra įpareigojamas vykdyti antrą kartą jau įvykdytą prievolę. VSDFV Klaipėdos skyrius turi perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo sumą, įvertinant teisinį reglamentavimą, D. M. veiksmus, paaiškinimus bei visus turimus dokumentus ir aplinkybes.

Nurodo, kad VSDFV sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dalyje dėl skolos dalies išieškojimo, dėl kurios išieškojimo yra priimti 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis; įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą. Paliko nenagrinėtą prašymą dėl minėto sprendimo išieškojimo (vykdymo) sustabdymo, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nepatikslino ir nenurodė šio prašymo teisinio pagrindo.

Teigia, kad VSDFV neatsižvelgė į skunde pateiktus motyvus - siekiant išvengti pareiškėjui neigiamų pasekmių, nepagrįstų įmokų išieškojimo, dėl kurio susidarys pareiškėjui nuostoliai ir tai žymiai apsunkins jo materialinę padėtį, nurodytas teisinis reglamentavimas. Visas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas yra neteisėtas. Paskutinis vaikas, kuriam VIF mokėjo išmokas, buvo L. E. M., išmokos mokamos buvo iki 2018 m. gegužės 31 d., todėl nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti papildomą 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, kadangi visos skolos jau buvo apskaičiuotos. Panaikinant neteisėtai priimtą sprendimą iš dalies, paliekama galioti kita sprendimo dalis. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas taip pat patvirtina faktą, kad iš pareiškėjo norima išieškoti tą pačią skolą du kartus, nors šiuo sprendimu panaikinamos palūkanos ir delspinigiai.

Remiasi LVAT praktika (pvz. 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis dėl individualaus administracinio akto. Tvirtina, kad 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas ir VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas yra be motyvų, nenurodyta remiantis kokias dokumentais jie priimti, nenurodytas teisinis pagrindas.

Akcentuoja, kad VSDFV Mažeikių skyrius priimant sprendimą nesivadovavo galiojančio Įstatymo 14 str. 2 d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 7 ir 10 d. nuostatomis bei LVAT praktika (pvz. 2020 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1302-602/2020) ir esant galiojantiems 2017 m. birželio 19 d. sprendimams „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolinimo“ Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707, neteisėtai nusprendė antrą kartą išieškoti iš pareiškėjo įsiskolinimą, netaikant 5 metų senaties termino.

Pažymi, kad 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą gavo tik 2022­ m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams po jo priėmimo. Jis nebuvo pateiktas su 2019 m. rugsėjo 5 d. VSDFV Mažeikių skyriaus raštu ir su 2022 m. birželio 15 d. atsakymu. Šiuo metu yra keturi galiojantys sprendimai, kurių pagrindu iš pareiškėjo yra išieškoma ta pati 10660,72 Eur skola valstybės biudžetui: 2017 m. birželio 19 d. VSDFV sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3- 707, kurie pagal Įstatymo 11 str. 2 d. yra ir vykdomasis dokumentas; 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuris paliktas iš dalies galioti, ir kuris remiantis Įstatymo 14 str. 2 d. taip pat yra vykdomasis dokumentas. Todėl VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas ir 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas yra neteisėti.

Nurodo, kad 2017 m. birželio 19 d. VIF priėmė tris sprendimus dėl vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo: sprendimu Nr. V3-705 nuspręsta išieškoti 1637,62 Eur skolą dėl išmokų F. J. M. (išmokų išmokėjimo data nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2011 m. liepos 22 d.) bei 5 procentus metinių palūkanų; sprendimu Nr. V3-706 nuspręsta išieškoti 5635,23 Eur skolą dėl išmokų L. E. M. (išmokų išmokėjimo data nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gegužės 23 d.) bei 5 procentus metinių palūkanų; sprendimu Nr. V3-707 nuspręsta išieškoti 4954,97 Eur skolą dėl išmokų M. M. (išmokų išmokėjimo data nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2016 m. birželio 22 d.) bei 5 procentus metinių palūkanų. 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo advokatas atsiuntė pranešimą, kuriuo informavo VIF, jog D. M. elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teisėmis, nes pareiškėjas teikė išlaikymą savo vaikams. 2018 m. liepos 17 d. pareiškėjo advokatas pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių buvo matyti, jog jis pervedinėjo pinigines lėšas į D. M. banko sąskaitas, o dalį vaikų išlaikymui skirtų lėšų pagal D. M. rašytinį prašymą pervedė į nepilnamečio vaiko M. M. banko sąskaitą. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus mokėjimo dokumentus, VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP-1983, IVI_SP2-1985, Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“. Iš viso šiais sprendimais nustatyta 4848,42 Eur permoka: dėl nepilnamečiam vaikui L. E. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėtų išmokų susidarė 1882,91 Eur permoka (už 2009 m. balandžio - spalio mėnesius, 2012 m. spalio - gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio - liepos mėnesius, rugsėjo - gruodžio mėnesius, 2014 m. sausio - lapkričio mėnesius, 2016 m. birželio, liepos mėnesius, 2017 m. gruodžio mėnesį); dėl nepilnamečiam vaikui M. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. mokėtų išmokų susidarė 2570,15 Eur permoka (už 2009 m. balandžio - spalio mėnesius, 2012 m. spalio - gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio - liepos mėnesius, rugsėjo - gruodžio mėnesius, 2014 m., 2015 m. sausio - liepos mėnesius, rugsėjo mėnesį, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2016 m. sausio - gegužės mėnesius); dėl nepilnamečiam vaikui F. J. P. (buvusi pavardė – M.) nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. mokėtų išmokų susidarė 395,36 Eur permoka (2009 m. balandžio - spalio mėnesius).

Teigia, kad nustačius D. M. 4848,42 Eur permoką, pareiškėjo skola sumažėjo permokos suma. 2019 m. gegužės 17 d. buvo priimtas sprendimas dėl 10660,72 Eur skolos (t. y. 8133,32 Eur vaikų išlaikymo išmokų, 434,04 delspinigių, 2093,36 Eur delspinigių) išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktas vykdyti 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 28255.

Paaiškina, kad D. M. ginčijo teismine tvarka jai nustatytą 4848,42 Eur permoką - Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-99-320/2022 dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimų teisėtumo, tačiau 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas bylą nutraukė konstatavus, jog minėtuose sprendimuose nėra jokių imperatyvių patvarkymų dėl permokų išieškojimo ir minėti sprendimai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Po šio teisminio ginčo VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-35800 „Dėl D. M., vaikų išlaikymo išmokų permokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka“ išieškoti iš D. M. 4848,42 Eur permoką. D. M. šį sprendimą apskundė – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-186-609/2023.

Teigia, kad pasibaigus administracinei bylai Nr. eI2-99-320/2022, pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi dėl vaikų išlaikymo skolos sumažinimo, 2022 m. birželio 15 d. raštu VSDFV Klaipėdos skyrius informavo, jog vaikų išlaikymo išmokos nebus perskaičiuojamos, nes su prašymu pateikti dokumentai jau buvo įvertinti ir pakartotinai vertinami nebus. Taip pat informavo pareiškėją, jog priverstinio skolos išieškojimo procedūros Anglijoje yra sustabdytos. Pareiškėjas pateikė skundą VSDFV, kuri 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu neatnaujino termino paduoti skundui dėl VIF 2017 m. birželio 19 sprendimų Nr. V3-705, V3-706 ir V3-707 ir šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtą; taip pat panaikino 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dalyje dėl skolos dalies išieškojimo, dėl kurios išieškojimo yra priimti VIF 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis; įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydžio, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška; įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir mokėjimo nurodymą Nr. 28255 dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo nutraukimo atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą. VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo patikslino 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir nusprendė iš pareiškėjo išieškoti skolą, kuri 2022 m. lapkričio 22 d. dienai yra 696,92 Eur. Kartu su sprendimu buvo parengta skolos detalizavimo lentelė ir joje nurodytas įsiskolinimas, atsiradęs po 2017 m. birželio 19 d. sprendimų priėmimo, t. y. pareiškėjo įsiskolinimas nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio. Taip pat detalizacijos lentelėje išaiškinta, jog yra nutrauktas palūkanų ir delspinigių išieškojimas. Pareiškėjas VSDFV dėl minėto sprendimo pateikė skundą.

Argumentuoja, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas (nuo 2018 m. sausio 1 d. - Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas, kuriuo buvo įtvirtinta teisė vaikams gauti vaikų išlaikymo išmokas. Remiasi Įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. 1 p. (šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 12 str.) 6 str. 2 d., 12 str., 2 str. 3 d., LVAT praktika (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-552/2019, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1587-552/2019). 2022 m. birželio 29 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1147) 2 str. 2 d. nuostata, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. skolininkui priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių išieškojimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Argumentuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs apskundimo terminą dėl 2017 m. birželio 19 d. VIF sprendimų Nr. V3-705, V3-706, V3-707 panaikinimo. Minėti sprendimai nebuvo užginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pareiškėjas buvo juos gavęs. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-99-320/2022 dėl D. M. nustatytos 4848,42 Eur permokos, atitinkamai pareiškėjo skola sumažėjo tik 4848,42 Eur. 2017 m. birželio 19 d. sprendimais iš pareiškėjo buvo nutarta išieškoti 12227,82 Eur, tad išskaičiavus permoką, likusi išieškoma pareiškėjo skolos suma pagal 2017 m. birželio 19 d. sprendimus buvo 7379,40 Eur, tačiau ši skola nebuvo ginčijama. Pareiškėjas nepateikė jokių svarbių priežasčių, kodėl praleido apskundimo terminą. Nei VIF, nei VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo pagrindo savo iniciatyva tikrinti, ar D. M. negauna dvigubų išlaikymo lėšų ir stabdyti jai tolimesnių išmokų mokėjimo.

Tvirtina, kad prieš priimant 2009 m. birželio 11 d. sprendimus dėl išmokų skyrimo pareiškėjo vaikams, VIF patikrino D. M. pateiktus dokumentus. Vienas iš pateiktų dokumentų buvo antstolės N. J. 2009 m. sausio 8 d. pažyma, patvirtinanti, jog dėl išlaikymo išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla ir, jog išieškotojai D. M. nėra išmokėtos išlaikymo išmokos. Ši pažyma patvirtino, jog pareiškėjas neteikia išlaikymo vaikams, kas sudaro pagrindą gauti vaikų išlaikymo išmokas iš valstybės biudžeto. Įstatymo nuostatos nenustato pareigos periodiškai tikrinti, ar vaikų išlaikymo išmokų gavėjai negauna dvigubų išlaikymo lėšų. VIF buvo tinkamai informavęs D. M. apie jos pareigą pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokų mokėjimui, tačiau tokių duomenų iš D. M. nebuvo gauta.

Pažymi, kad jei tam tikrus neteisėtus veiksmus atliko D. M., toks ginčas (tarp pareiškėjo ir D. M.) yra labiau civilinio pobūdžio, o ne administracinio. Atitinkamai, neturėtų būti atsižvelgiama į pareiškėjo teiginius apie D. M. nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teisėmis. Išmokų nutraukimas, permokų nustatymas galimas tik gavus informaciją apie išmokų skyrimui reikšmingas aplinkybes – nagrinėjamu atveju tokios informacijos iki 2017 m. lapkričio 21 d. nebuvo gauta. Informacija apie pareiškėjo galimai teikiamą išlaikymą buvo gauta 2017 m. lapkričio 21 d., pagrindžiantys duomenys gauti tik 2018 m. liepos 17 d., tuo metu D. M. nepilnamečiams vaikams jau nebebuvo mokamos jokios išmokos, nes išmokų mokėjimas buvo baigtas 2018 m. gegužės mėnesį, atitinkamai nebuvo pagrindo stabdyti išmokų mokėjimo.

Teigia, kad pareiškėjas žinojo apie jo nepilnamečiams vaikams mokamas vaikų išlaikymo išmokas iš valstybės biudžeto, bet buvo pasyvus, laiku nepateikė įrodymų apie vaikams teikiamą išlaikymą. VIF 2010 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui išsiuntė raštą kartu su 2009 m. birželio 11 d. sprendimų nuorašais. Dokumentai buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) - šiuo adresu buvo deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę deklaravo 2011 m. vasario 22 d.. Joks pranešimas apie neįteiktą pareiškėjui 2010 m. rugpjūčio 24 d. siuntą nesugrįžo, vadinasi, dokumentai buvo įteikti tinkamai ir pareiškėjas jau nuo 2010 m. žinojo, jog jo vaikams yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos iš valstybės biudžeto. Jei pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su VIF nuo 2010 m., visi dokumentai būtų pateikti laiku ir į juos būtų buvę atsižvelgta.

Tvirtina, kad VIF atsižvelgė į visus skolos dydžiui reikšmingus pareiškėjo pateiktus dokumentus, todėl keisti skolos dydžio nėra teisinio pagrindo. Permokos D. M. nustatytos jau nuo 2009 m. balandžio mėnesio. Bendra permokų suma yra 4848,42 Eur. VSDFV teritorinis skyrius netgi atsižvelgė į tuos mokėjimus, kuriuos pagal D. M. prašymą pareiškėjas pervedė į vaiko M. M. banko sąskaitą.

Pažymi, kad išskaičius 4848,42 Eur permoką, pagal 2017 m. birželio 19 d. priimtus sprendimus iš pareiškėjo išieškoma skola yra 7436,40 Eur; pagal 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą iš pareiškėjo išieškoma skola yra 696,92 Eur, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas nutrauktas. Nurodytais sprendimais iš pareiškėjo išieškotina skola yra 8133,32 Eur. Šiuo metu jokie priverstinio išieškojimo veiksmai nėra atliekami, pagal minėtus sprendimus priverstinio išieškojimo būdu nebuvo išieškotos jokios sumos, taigi skolos dydis yra nepasikeitęs. Pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai – tiek 2017 m. birželio 19 d. sprendimas, tiek 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, tiek 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas sudaro nuoseklią grandinę, jie buvo parengti tinkamai pagal teisės aktų nuostatas.

Vertina, kad VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu VSDFV Klaipėdos skyriui pavesta sumažinti pareiškėjo skolą valstybės biudžetui (pritaikius išieškojimo senaties terminą, nutraukus delspinigių ir palūkanų išieškojimą, taip pat patikslinus skolos susidarymo laikotarpį (kurio dalis dubliavosi su laikotarpiu, už kurį yra išieškoma pareiškėjo skola pagal VIF sprendimus). Panaikinus šį sprendimą, liktų galioti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuris iš dalies yra neteisėtas. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teigia, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti jo skolą valstybės biudžetui nėra pagrįstas teisės aktų normomis, faktiniais duomenimis ar dokumentais. Joks teisės aktas nenumato VSDFV Klaipėdos skyriaus pareigos perskaičiuoti vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui pagal skolininko prašymą (pageidavimą). Pagrindas perskaičiuoti skolininko skolą yra nauji (arba naujai pateikti) dokumentai, kuriuose yra duomenų apie išlaikymo vaikams mokėjimą tuo laikotarpiu, kuriuo vaikų išlaikymo išmokos buvo mokamos iš valstybės biudžeto, nustačius, kad skolininkas savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdo. Pareiškėjo prašymas VSDFV Klaipėdos skyriui perskaičiuoti jo skolą valstybės biudžetui, teigiant, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. jis mokėjo išlaikymą vaikams, negalėjo būti tenkinamas, nes teikdamas šį reikalavimą, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, o reikalavo VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV patiems susirasti jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Remiasi Įstatymo 12 ir 13 str. nuostatomis ir teigia, kad nei VSDFV, nei VSDFV Klaipėdos skyrius jokiais teisės aktais nėra įpareigoti rinkti įrodymus (dokumentus) apie išlaikymo vaikams teikimą.

Akcentuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-99-320/2022 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01693-2019-7) nustatyta, kad iš BAB Ūkio banko bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ duomenų apie D. M. gautas pinigų perlaidas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra galimybės gauti dėl objektyvių kliūčių, ir kad dėl aplinkybių, kurioms pagrįsti buvo prašyti išreikalauti papildomi įrodymai, galima spręsti pagal kitą byloje surinktą medžiagą.

1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą „Dėl I. M. vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. VRE-SP2 15969 (toliau – ir 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas);

2. panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2022 m. birželio 15 d. atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. Nr. (8.20E) DV-S-49519 (toliau – ir 2022 m. birželio 15 d. atsakymas);

3. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (18.2E) I13014 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas);

4. įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.

Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-06-15 raštu Nr. (8.20E) DV_S-49519 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakyta į pareiškėjo 2022-05-12 prašymą atsakyti į pareiškėjo 2019-11-07 prašymą Fondo valdybos Mažeikių skyriui (kurio nagrinėjimas buvo sustabdytas iki administracinės bylos Nr. eI-7980-257/2019 pagal D. M. skundą išnagrinėjimo). 2019-11-07 prašyme Fondo valdybos Mažeikių skyriui pareiškėjas prašė: 1) perskaičiuoti jo vaikų išlaikymo išmokų skolą valstybės biudžetui atsižvelgiant į 2018-07-17 Fondo valdybos Mažeikių skyriui pateiktus dokumentus; 2) pateikti informaciją, kada ir kaip pareiškėjas buvo informuotas apie VIF administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11d. sprendimus „Dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442; 3) pateikti informaciją, ar minėti sprendimai yra galiojantys ir vykdytini, ir tuo atveju, jeigu jie nėra galiojantys, pateikti informaciją, kokio sprendimo pagrindu priskaičiuotas ir vykdomas vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo išieškojimas iš pareiškėjo.

2022 m. birželio 15 d. atsakyme nurodyta, kad 2018-07-17 Fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikti dokumentai nebus pakartotinai vertinami, nes jie jau buvo įvertinti ir jais remiantis I. M. vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui jau buvo sumažinta, todėl jo skola valstybės biudžetui nebus perskaičiuojama; taip pat pateikta pareiškėjo prašoma informacija dėl jo informavimo apie priimtus sprendimus bei šių sprendimų galiojimo.

2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu, išnagrinėjus privaloma ikiteismine tvarka pareiškėjo 2022 m, rugsėjo 13 d. skundą, buvo nuspręsta:

1. panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VRESP2-15969 dalyje dėl skolos dalies išieškojimo, dėl kurios išieškojimo yra priimti VEF administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis;

2. įpareigoti Fondo valdybos Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VRE SP2-15969 dėl išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydžio, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos I. M. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais bei atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir skolos išieškojimo. Atitinkamai patikslinti mokėjimo nurodymą Nr. 28255;

3. įpareigoti Fondo valdybos Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VRE SP2-15969 ir mokėjimo nurodymą Nr. 28255 dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo nutraukimo atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą.

Pareiškėjas iš esmės siekia nuginčyti Fondo valdybos sprendimus bei įrodyti, kad jam nepagrįstai ir neteisingai yra priskaičiuota vaikų išlaikymo išmokų skola (toliau- Skola), nes jis trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M., laiku ir tinkamai mokėjo lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko atsiradusi Skola, kaip Fondo valdybos permoka D. M. (toliau- Permoka), turėtų būti išieškoma iš pastarosios.

Pažymėtina, kad pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatas asmens privalančio teikti išlaikymą vaikams, atsiradęs skolos dydis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas ir asmens, gaunančio vaiko išlaikymo išmokas, atsiradusios permokos dydis už nepagrįstai gautas vaiko išlaikymo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, yra tiesiogiai susiję, t. y., skolos ir permokos dydžiai įtakoja vienas kitą, ir yra proporcingi vienas kitam, nes kiek didėja arba mažėja skola, tiek atitinkamai didėja arba mažėja permoka.

Visa tai, remiantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi nustatančia, kad „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“ ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad „Išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas.“ lemia, kad ginčijamu 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjui Skolos dydis - 8133.32 Eur, buvo nustatytas teisingai.

Byloje nustatyta ir tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo konstatuota, kad skundžiamu 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skolos dalis (kuri nebuvo išieškoma Vaikų išlaikymo fondo (toliau – VIF) administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai skundžiamo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjusi išieškojimo senatis) yra išieškoma pagrįstai; o kita pareiškėjo skolos dalis (dėl kurios išieškojimo yra priimti VIF administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis) buvo išieškoma nepagrįstai.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius vykdydamas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. VRE-SP3-1920, kuriuo patikslino skundžiamą 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir jį išdėstė kitaip: nurodė naują išieškotiną vaikų išlaikymo išmokų sumą (kuri nėra išieškoma VIF administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai skundžiamo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjusi išieškojimo senatis) 2022-11-22 dienai – 696,92 Eur, taip pat pateikė pareiškėjo skolos valstybės biudžetui (už 2017 m. gegužė mėn. – 2018 m. gegužė mėn. laikotarpį) skolos susidarymo detalizaciją bei teisinį pagrindą.

Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis 2022 m. birželio 21 d. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 2 straipsnio 2 dalimi, su vaikų išlaikymo išmokomis susijusių 2093,36 Eur palūkanų ir 434,04 Eur delspinigių išieškojimas nutrauktas.

Visa tai lemia, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2022 m. lapkričio 22 d. priėmus sprendimą Nr. VRE-SP3-1920, iš esmės neteko galios ginčijamas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, nes jis esminiai yra pakeistas tiek teisinės argumentacijos, tiek materialinės išraiškos (Skolos dydžio) aspektais.

Netenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas - panaikinti 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, nes kaip minėta, šiuo sprendimu buvo nuspręsta panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, dėl netinkamai pritaikyto senaties termino Skolos atžvilgiu, įpareigojant Fondo valdybos Klaipėdos skyrių perskaičiuoti Skolą, atsižvelgiant į nuostatas dėl senaties termino taikymo.

2022-06-29 įsigaliojo 2022-06-21 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1147) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad iki 2017-12-31 skolininkui priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių išieškojimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.