Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

dalyvaujant atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Viktorijai Zubovaitei Steponavičienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M., jo atstovei advokato padėjėjai Jurgitai Beniulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, I. M. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. ir jo atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš D. M. turto skolą, kuri 2022 m. gegužės 30 d. yra 4848,42 Eur, iš jų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų permokos 4848,42 Eur ir VSDFV 2022 m. liepos 1 d. sprendimo, kuris buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kadangi vertinamas pareiškėjos atžvilgiu priimtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. VRE­­_SP2-35800 „Dėl D. M. vaikų išlaikymo išmokų permokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir neteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos – VSDFV 2022 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-6705 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. VRE­_SP2-35800“ teisėtumas ir pagrįstumas, įrodinėjimo dalyku yra pareiškėjos kaltės dėl nepranešimo Fondo administratoriui apie aplinkybes, nurodytas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, klausimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XI-2350 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos (2 str. 4 d.). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (3 str. 1 d.). Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (3 str. 2 d.). Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo (3 str. 3 d.). Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (3 str. 4 d.). Atitinkamai Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje (6 str. 1 d. 1 p.).

Pateiktą teisinį reguliavimą vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui išmoką iš Fondo yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (šią aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduota pažyma). Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti išmokas iš Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytą pareigą dėl vaiko išlaikymo, tampa skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme. Pažymėtina, kad tapimą skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymas sieja ne su biologine vaiko, kuriam yra skiriamos išmokos iš Fondo, tėvyste, o su konkrečiam asmeniui teismo nustatyta prievole teikti išlaikymą tam vaikui. Kaip minėta, tam, kad išmoka iš Fondo būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos iš Fondo skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos iš Fondo mokėjimas nutraukiamas.

Pažymėtina, kad originalios redakcijos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. X-987 redakcija) Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 13 straipsnis nustatė, jog Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Taigi, originalios redakcijos Vaikų išlaikymo fondo įstatymas aiškiai įtvirtino, jog skolininko regresinė prievolė grąžinti išmokėtas Fondo išmokas priverstinai įgyvendinama tokia pačia tvarka, kaip ir pagrindinė išlaikymo prievolė.

2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-650 (įsigaliojusiu 2018 m. sausio 1 d.) Vaikų išlaikymo fondo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija (įstatymo pavadinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą).

Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Fondo administratorius privalo nutraukti išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Vaikų išlaikymo fondo įstatymo tikslą – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, remdamasis Lietuvos Respublikos prisiimtais įsipareigojimais dėl pirmenybės teikimo vaiko interesams ir vaiko teisės į valstybės paramą ir išlaikymą užtikrinimo, nurodė, kad turi būti vadovaujamasi vaiko (vaikų) interesais ir siekiama, kad valstybės parama pasiektų adresatą – konkretų vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) ši parama skiriama, ir jei nėra Įstatyme nustatytų pagrindų sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą, įstatymų leidėjo numatyta materialinė parama neturėtų būti atimta nesant tam aiškaus pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1339-756/2016, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2627-520/2016).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnis numato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais (3 dalies 1 punktas); priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo (8 dalis).

Įmokų, kurių administravimas priskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, tarp jų – ir vaikų išlaikymo išmokų permokų išieškojimo tvarką detaliau reglamentuoja Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, kurių III skyriuje įtvirtintos teisės normos, nustatančios Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus, tarp jų – ir vaikų išlaikymo permokų išieškojimo atveju. Šių taisyklių 18 punktas numato, kad, esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms, Fondo valdybos teritorinis skyrius per nustatytą terminą privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, kurio forma nustatyta 1 priede, 2 priede arba 28 priede, ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai. Pagal Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 19 punktą, tuo atveju, kai nustatoma žala Fondui, Fondo valdybos teritorinis skyrius, prieš atlikdamas Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punkte numatytus veiksmus, šiame punkte nustatytu terminu išsiunčia draudėjui pretenziją dėl žalos atlyginimo, o skolininkui žalos neatlyginus per pretenzijoje nurodytą terminą, atlieka Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punkte numatytus veiksmus. Sprendimo dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka iš vaikų išlaikymo išmokų skolininko formos pavyzdys patvirtintas Taisyklių 28 priede (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ (įsakymas galiojo iki 2021 m. liepos 1 d.), siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą, buvo nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.1257 VSDFV Mažeikių skyrius nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo būdu prijungtas prie VSDFV Klaipėdos skyriaus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. įsakymo Nr.V-154 (įsigaliojusio nuo 2021 m. liepos 1 d.) 1 punkte nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2497-223/05 buvo patvirtinta D. M. ir I. M. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad I. M. moka materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui F. M., sūnui M. M. ir dukrai L.i E. M., kas mėnesį mokamomis 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o jiems besimokant vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai amžiaus.

2009 m. sausio 19 d. D. M. pateikė prašymą išmokai iš Fondo gauti. Prie prašymo pateikė antstolės N. J. 2009 m. sausio 8 d. pažymą Nr. 92-2445 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje pastaroji nurodė, kad 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais išieškotojai D. M. išmokėta 0,00 Lt.

Fondo administracijos direktorius 2009 m. birželio 11 d. sprendimais Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7442, Nr. 1.35-7441 nusprendė nuo 2009 m. sausio 16 d. kiekvieną mėnesį D. M. mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Fondo mokėjimą.

2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. V2-6723 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nuo 2011 m. birželio 15 d. nuspręsta nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą F. M., kadangi minėtas asmuo sulaukė pilnametystės.

2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. V2-6217 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nuspręsta nuo 2016 m. gegužės 3 d. nutraukti išmokų mokėjimą M. M..

2017 m. lapkričio 24 d. Fondo valdyba raštu Nr. (7.5) D2-22830 „Dėl informacijos pateikimo“ I. M. atstovą advokatą L. M. informavo, kad išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams buvo mokamos nuo 2009 m. sausio 1 d. ir nurodė, kad siekiant perskaičiuoti I. M. įsiskolinimą, prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad išlaikymas vaikams teikiamas.

2018 m. liepos 17 d. I. M. atstovas advokatas L. M. VSDFV Mažeikių skyriui pateikė dokumentus apie piniginių lėšų D. M. ir M. M. pervedimus.

VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1987, Nr. IVI_SP2-1985 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“, kuriais atitinkamai nustatė, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidarė 1 882,91 Eur permoka (L. E. M.), nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. susidarė 2 570,15 Eur permoka (M. M.), nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. susidarė 395,36 Eur permoka (F. J. P. (aukščiau M.).

VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjai persiuntė Vaiko išlaikymo išmokos permokų skaičiavimo detalizacijos lenteles, kuriose detaliai nurodyti mėnesiai ir sumos, suskaičiuotos permokos.

VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 31 d. rašte Nr. DV_S-20124 „Dėl nustatytų vaiko išlaikymo išmokų permokų“ nurodė, kad pareiškėjai D. M. nustatyta 4 848,42 Eur permoka, o I. M. – skola 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 8 133,32 Eur.

VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašte Nr. (11.1) I-4163 „ Dėl vaiko išlaikymo permokų“ nurodė, jog VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimais Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1987, Nr. IVI_SP2-1985 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ pagrįstai nustatyta 4848,42 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų permoka ir 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (9.69) DV_S-5231 pareikalavo ją grąžinti.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. VRE­­_SP2-35800 nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pareiškėjos D. M. turto skolą, kuri 2022 m. gegužės 30 d. yra 4848,42 Eur, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų permokos 4848,42 Eur.

Nors trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. teigia, jog jis visada vykdė pareigą išlaikyti vaikus, antstolės N. J. 2009 m. sausio 8 d. pažyma Nr. 92-2445 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ patvirtina, jog teismo patvirtinta, kad teismo patvirtinta D. M. ir I. M. vaikų išlaikymo sutartis nebuvo vykdoma.

Pareiškėja nepaneigė, jog piniginių lėšų pervedimai į jos ir sūnaus M. M. sąskaitas banke laikotarpiais nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d., nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. galėjo būti kas nors kita, nei lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, todėl VSDFV Mažeikių skyrius pagrįstai konstatavo, jog laikotarpiais nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d., nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. išlaikymas vaikams buvo teikiamas.

Fondo administracijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. (1.34-18685)D2-18427 patvirtina, jog pareiškėjai buvo išsiųsti Fondo administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. sprendimų Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441 ir Nr. 1.35-7442 nuorašai bei pareiškėja buvo informuota, jog apie gaunamas Fondo išmokas ji privalo informuoti antstolį, vykdantį priverstinį skolos išieškojimą, kad per 3 dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti, kad skolininkas pradėjo mokėti teismo priteistą arba vaikų išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą ar jo dalį, skolininkas mirė, nepilnametis emancipuojamas, vaikas įvaikinamas, vaikas mirė, vaikui nustatyta globa, ji privalo informuoti Fondo administraciją. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jai nepranešus apie aukščiau nurodytas aplinkybes arba pateikus klaidingą informaciją, nepagrįstai išmokėtos Fondo išmokos bus išieškomos iš pareiškėjos.

Kadangi pareiškėja Fondo administratoriaus neinformavo apie aplinkybių, nurodytų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą, paskirtas išmokas gavo ir tada, kai išlaikymas vaikams buvo teikiamas, darytina išvada, jog už laikotarpius nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d., nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. susidarė vaikų išlaikymo išmokų permoka dėl pareiškėjos kaltės, todėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimais Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1987, Nr. IVI_SP2-1985 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ pagrįstai nustatyta 4848,42 Eur vaiko išlaikymo išmokų permoka dėl pareiškėjos kaltės.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai išsiuntus pretenziją dėl vaikų išlaikymo išmokų permokos grąžinimo, per pretenzijoje nurodytą terminą pareiškėja jos negrąžino, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius, kaip vykdantis Fondo administratoriaus funkcijas, turėjo teisę imtis veiksmų, numatytų teisės aktuose, t. y. spręsti permokos priverstinio išieškojimo klausimus.

Kadangi pagrindo skundu ginčijamiems sprendimams panaikinti nėra, jie laikytini pagrįstais ir teisėtais.

Byloje nėra duomenų, kad Fondo administratorius turėjo informacijos apie išlaikymo vaikams teikimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Fondo išmokų mokėjimas privalėjo būti nutrauktas.

Nesutikdamas su skundu ginčijamais sprendimais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimais Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1987, Nr. IVI_SP2-1985 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ nustatytos vaiko išlaikymo išmokos permokos suma, trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. teigia, kad visos nuo 2009 m. balandžio 1 d. pareiškėjai nepagrįstai išmokėtos Fondo išmokos turėtų būti išieškotos iš pareiškėjos.

Jau minėta, kad trečiojo suinteresuoto asmens I. M. teiginį, jog jis visada vykdė pareigą išlaikyti vaikus, paneigia antstolės N. J. 2009 m. sausio 8 d. pažyma Nr. 92-2445 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta administracinė byla Nr. eI2-1531-438/2023, kurioje, be kita ko, yra ginčijamas VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. VRE­_SP2-15969 „Dėl I. M. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš I. M. turto skolą, kuri 2019 m. gegužės 17 d. yra 10660,72 Eur, iš jų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų 8133,32 Eur, delspinigių 434,04 Eur, palūkanų 2093,36 Eur. Ši byla nėra išnagrinėta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ginčo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. VRE­_SP2-15969 „Dėl I. M. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo metu turėtų būti įvertinta reali trečiojo suinteresuoto asmens I. M. turimos vaikų išlaikymo išmokų skolininko skola per visą Fondo išmokų mokėjimo laikotarpį, atsižvelgiant į skolininko pateiktus dokumentus, įrodančius vaikų išlaikymo sutartimi nustatytą periodinį išlaikymo mokėjimą, t. y. ne tik banko išrašus, bet ir pažymą iš antstolio arba darbdavio apie įvykdytus išskaitymus, nurodant vaiko vardą, pavardę, išskaitytas sumas kiekvieną mėnesį bei kada ir kam lėšos buvo pervedamos.

Kadangi VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. VRE­_SP2-15969 „Dėl I. M. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nėra nuginčytas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. pareiškėjai išmokėtos Fondo išmokos turėtų būti išieškotos iš pareiškėjos.

Pažymėtina tai, jog nepavykus įrodyti, jog periodinės išmokos vaikų išlaikymui buvo mokamos visu Fondo išmokų mokėjimo laikotarpiu, skolininko pretenzijos vaikų motinai dėl gauto didesnio išlaikymo galėtų būti sprendžiamos bendrosios kompetencijos teisme, kai turimas įsiskolinimas Fondui bus padengtas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti jai atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).

Kadangi skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir siekė, kad būtų panaikintas sprendimas, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 4848,42 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų permoką.

Kadangi Sprendimo ir neteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos VSDFV 2022 m. liepos 1 d. sprendimo, kuris buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos skundą, neteisėtumas nėra konstatuotas, nelaikytina, jog išnagrinėjus bylą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens I. M. teisės, jis neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos D. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens I. M. prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.