Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1995-03-22 nuosprendžiu pagal 1961 metų redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 45 straipsniu, nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant įsidarbinti ir be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, nekeisti gyvenamosios vietos.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025-02-19 gautas pareiškėjo A. S. prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, kuriuo prašoma perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 1995-03-22 nuosprendžiu, į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. Prašyme nurodoma, kad padaryto nusikalstamo veiksmo kvalifikavimo pasikeitimas turi įtakos jo galimybei dirbti darbą su vaikais, užsiimti veikla, kuria pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, užsiimti draudžiama ir asmenims, pripažintiems kaltais padarius tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepriklausomai nuo to ar teistumas išnykęs.

Prokurorė teismo posėdyje siūlė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 101 straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais, o būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju A. S. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 51 straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

A. S. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 1995-03-22 nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai laikė 26 šovinius.

Lietuvos Respublikos 1961 metų baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ar sprogmenų laikymą, nešiojimą, įgijimą, gaminimą, realizavimą arba perdavimą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes tokia veika atitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pagal šiuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį požymius baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio straipsnio sankcijoje be kitų alternatyvių bausmių numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, taigi, veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę nei 1961 metų redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, pareiškėjo A. S. veika perkvalifikuotina į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju A. S. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. S. prašymą tenkinti.

A. S. nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 234 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.