Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-444-1173/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
1-444-1173/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12417-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
I. R.
Nukentėjusysis
M. T., V. T., I. A., K. A., O. K., A. L.
Civilinis atsakovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance group“
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Audrius Leonavičius, Marius Barisevičius, Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-444-1173/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12417-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;
(S)1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; 1.1.9.6.; 1.1.10.1.1.;25.4.2.4; 2.3.6.4.5.2.PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. lapkričio 18 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Laimai Gučaitei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,kaltinamajam I. R. ir jo gynėjui advokatui Mariui Barisevičiui,

nukentėjusiesiems M. T., V. T., I. A., K. A. ir jų atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

nukentėjusiosios O. K. atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajam A. L. (A. L.) ir jo atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance group“ atstovui K. G.,

vertėjams A. I., R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mieste (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. I. R. 2023 m. balandžio 7 d., apie 15.35 val., Pasvalio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 119 punkto ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus – privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, to nepadarė, būdamas neatidus, kirto ploną ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, kurią kirsti yra draudžiama, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. T., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. T., - ji mirė nuo kūno sumušimo, į ką nurodo odos nubrozdinimai kaktos kairėje, smakre, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje krūtyje, abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, abiejose blauzdose, dešinėje čiurnoje; traiškytinės žaizdos kairiame žaste, kairėje šlaunyje; minkštųjų audinių kraujosruva kairiame smilkinyje; kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius; širdiplėvės plyšimas, kylančiosios aortos dalies plyšimas; kraujosruvos širdies paviršiuje, tarpuplautyje, kairio inksto vartų srityje; blužnies, dešinio plaučio, kepenų plyšimai; kraujosruva po kepenų kapsule; kaukolės pamato lūžis; kairio žastikaulio atviras lūžis; stuburo kaklinių I-II-o slankstelių ir krūtininio III-o slankstelio kūnų lūžiai su nugaros smegenų nutrūkimu; abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu; kairės pusės klubakaulio ir gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „BMW X5“ keleivio A. L. sveikata – jam nustatyti galvos ir krūtinės ląstos kairiosios pusės sumušimai, pasireiškę: muštinėmis žaizdomis kaktos, kairio antakio srityse, kaktos minkštųjų audinių patinimu, krūtinės ląstos kairiosios pusės II-III šonkaulių lūžiais, taip pat nustatytos kairiosios akies viršutinio voko pjautinės žaizdos; ir buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „BMW X5“ keleivės O. K. sveikata – jai nustatytas kairiojo kelio sąnario ir kairiosios blauzdos srities odos nubrozdinimas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 281 straipsnio 5 dalies

2. Kaltinamasis I. R. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2023 m. balandžio 7 d. Apie 22-23 val. vakaro išvažiavo iš Rygos, kad ryte būtų (duomenys neskelbtini) turguje Vilniuje. Jis (I. R.) vairavo automobilį BMW X5 (duomenys neskelbtini). Kartu automobiliu važiavo A, O ir T. Kai važiavo naktį, dažnai sustodavo, kokius penkis kartus po 20-30 min. Į turgų atvyko labai anksti, turėjo laukti kol jį atidarys. Tų sustojimų metu ir kol laukė iki atidarys turgų, jis (I. R.) snūduriavo, bet nemiegojo. Turguje užtruko apie dvi valandas, po to užsuko į nedidelį prekybos centrą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Rygą. Važiavo greitkeliu Rygos kryptimi, trumpam buvo sustoję, po to važiavo tiesiai. Prieš įvykį paskutinį kartą buvo sustoję gal už 10 km nuo Vilniaus. Po paskutinio sustojimo važiavo be pertraukos apie 2 valandas, tiksliai negali pasakyti kiek laiko. Grįžtant atgal į Rygą, atsimena, kad pravažiavo Panevėžį. Pravažiavus Panevėžį, kai nebuvo greičio apribojimų, negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, nepamena. Iš Vilniaus važiavo 90, 100, 110 km/h greičiu. Prieš susidūrimą automobilį BMW X5 vairavo jis (I. R.), šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo T, o automobilio gale, už jo (I. R.) – O, o už T – A. Pačio susidūrimo momento visiškai nepamena, tik trenksmą. Pamena tik momentus jau po avarijos. Tikriausi jis (I. R.) užsnūdo. Sutinka, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nurodyti kaltinime, eismo įvykio kilimo aplinkybėmis. Pamena, kad po smūgio jau stovėjo kitoje kelio pusėje. O ir T šaukė, jie visi pradėjo lipti iš automobilio. Kai atsigavo, pamatė, kad ant T užkritusi O, jai padėjo grįžti į savo sėdynę. Tuomet jau buvo liudininkų, kurie padėjo išlipti T ir O. Jis (I. R.) iš automobilio išlipo pats, išlipo pro vairuotojo pusės dureles. Kai lipo iš automobilio, jau buvo žmonių. A. išlipo pro dešinės pusės keleivio galines dureles, jam kiti padėjo išlipti. A. ten ir sėdėjo, jam padėjo išlipti iš automobilio. A. pasidarė bloga, buvo sumušta jo galva. Atrodo, kad prie jų priėjo vyriškis. Priėjo du ar trys žmonės, tikrai ne vienas. Automobilio langas nebuvo išmuštas. A. L. pasakojo, kad atsitrenkė į priekinį stiklą, nes yra dūžio „voratinklis“, po smūgio atšoko atgal. A. L. galva atsitrenkė į priekinį stiklą ir atšoko atgal po smūgio, nes liko suskeldėjęs stiklas. Jis (I. R.) pats to momento nematė, paskui apie tai papasakojo keleiviai. Gale sėdėję automobilio keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų. Įvykio metu buvo apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos džinsus ir baltą megztinį ilgomis rankovėmis, avėjo mėlynus kedukus. Po įvykio buvo krūtine atsirėmęs į vairą, nes matyt smūgio metu išjudėjo sėdynė ir jis buvo krūtine atsirėmęs į vairą. Paskui sužinojo, kad įvykio metu žuvo moteris. Sutinka su byloje esančiomis ekspertų išvadomis, A. L. ir O. K. eksperto nustatytais sužalojimais. Dėl įvykio kaltas, labai gailisi, atsiprašo visų nukentėjusiųjų. Po įvykio bendravo su nukentėjusiaisiais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Su žuvusiosios artimaisiais nebuvo galimybės susisiekti. Ikiteisminio tyrimo metu žuvusiosios artimieji nepageidavo su juo bendrauti. Labai pergyvena dėl įvykusios tragedijos ir suteikto skausmo šeimai. Nukentėjusieji patyrė žalą, sutinka su jų ieškiniais, patirtomis išlaidomis.

3. Nukentėjusysis A. L. parodė, kad įvykio dieną jis važiavo automobiliu „BMW X5“, taip pat važiavo I, T ir O. Prieš įvykį I. sėdėjo kaip vairuotojas, šalia vairuotojo sėdėjo T, jis (A. L.) sėdėjo už vairuotojo, o keleivė O sėdėjo už T. Automobilį visą kelionės laiką iš Rygos ir atgal vairavo I. Pats neturi teisės vairuoti. Apie susidūrimą nieko negali pasakyti. Grįžtant atgal buvo išgėręs, jam buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas. Gėrimus vartojo iki kelionės pradžios ir kelionės metu. Kelionės metu gėrė keleivė O. K.. T. ir I. negėrė, jie visiškai negeria. Pats miegojo, todėl nieko negali pasakyti dėl įvykio. Viskas buvo kaip rūke. Kiek atsimena, pats išlipo iš mašinos, pro tas dureles už vairuotojo sėdynės. Saugos diržo nebuvo prisisegęs. Gali pasakyti, kad po smūgio po automobilio saloną skrido kaip teniso kamuoliukas, tai yra nuo galinės sėdynės jį numetė iki automobilio priekio, o paskui atmetė atgal. Įvykio metu jam buvo padaryti sužalojimai, pagrindinė problema su nugara ir su galva, galvoje buvo 44 siūlės, buvo kruvina jo galva. Jį išvežė greitoji pagalba. Įvykio metu vilkėjo raudonus marškinėlius ir sportines kelnes. Turi sveikatos problemų, pateiks dokumentus. Iš įvykio vietos jį išvežė greitoji pagalba. Ligoninėje jam susiuvo žaizdas, paguldė į reanimacinę palatą, po to perkėlė į bendrą palatą. Bendroje palatoje pragulėjo keturias dienas, kaip tik buvo Velykos. Latvijoje, (duomenys neskelbtini), iš galvos ištraukė siūlus. Iki šiol gydosi pas šeimos gydytoją. Dėl patirtos galvos traumos liko pasekmės, kairėje pusėje išliko gumbas, siūlės dar neužsitraukė. Kaltinamajam pretenzijų neturi, bet nukentėjo dėl jo. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo, bet jau metai kaip ryšys nutrūko. Kaltinamasis jo atsiprašė. Buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo. Draudimo kompanija išmokėjo 2 500 Eur Ši suma tenkina, nuo likusios ieškinio dalies atsisako. Supranta, kad atsisakius ieškinio, nebegalės vėl kreiptis į teismą dėl to paties.

4. Nukentėjusysis M. T. parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, vėliau atvyko sesuo, po to kartu nuvažiavo pas tėvą ir jam pranešė. Buvo pasimetęs, jam buvo šokas. Girdėjo, kad keleiviai gėrė, po avarijos bandė slėpti alkoholio butelius. Jam prieš dieną buvo gimęs sūnus, o sekančią dieną užsimušė mama. Atidaręs mamos mašinos bagažinę pamatė meškiuką, kurį mama buvo nupirkusi ir vežėsi, ji po darbo būtų važiavusi lankyti. Pateiktas byloje jo civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Draudimo bendrovė atlygino 20 000 Eur. Neteko motinos. Tokią sumą pasiūlė nurodyti advokatas, bet jokie pinigai nepakeis motinos. Santykiai su mama buvo labai geri, visada skambindavosi, bendraudavo. Kai būdavo (duomenys neskelbtini), su mama kiekvieną dieną matydavosi, ryte nueidavo atsigerti kavos, pakviesdavo pietų pavalgyti, kai išvažiuodavo į užsienį, skambindavosi. Dirbdavo 5 savaites užsienyje, po to dešimt dienų būdavo Lietuvoje. Jo sodyba nuo mamos sodybos nutolusi apie 200 metrų. Jam išvykus, mama rūpinosi sodyba. Jų santykiai su mama buvo išskirtinai artimi ir intensyvūs. Psichologinės pagalbos poreikis gal ir buvo, bet niekur nesikreipė. Palaiko civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

5. Nukentėjusioji K. A. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš interneto bei iš aplinkinių. Močiutė buvo labai geras žmogus, nuo pat vaikystės ją augino, labai padėdavo. Močiutės netekimas jai buvo labai sunkus. Su močiute bendraudavo beveik kiekvieną dieną. Kai pradėjo važinėti į mokyklą (duomenys neskelbtini), daugiau pradėjo bendrauti telefonu. Nuo vaikystės jos gyveno tame pačiame kaime. Bobutė vežiodavo į darželį, jei mama dirbdavo. Visą laiką palaikė ryšius. Pasitarus su advokatu, nusprendė, kad prašys priteisti 30 000 Eur žalai atlyginti, bet pinigai nepakeis to, nes žmogaus nebėra. Močiutė jai buvo kaip antra mama. Ji (K. A.) gyveno su mama, o močiutė gyveno kitur tame pačiame miestelyje, labai dažnai matydavosi. Su močiute visada gyveno atskirai, bet jeigu mama dirbdavo, tai ji nakvodavo pas močiutę. Po įvykio psichologinės pagalbos nesikreipė, bet prieš močiutės žūtį jai buvo problemų su psichologine būsena, bobutės mirtis ją labai paveikė, bet nenorėjo kreiptis pagalbos, nes turėjo laikytis teises. Draudimo bendrovė jai atlygino 3 000 Eur žalos. Palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

6. Nukentėjusioji I. A. parodė, kad apie įvykį internete buvo daug vaizdo medžiagos, kur matyti, kad visą kelią buvo daug kur filmuota. Buvo nuvykusi į įvykio vietą. Girdėjo iš liudytojų, buvusių įvykio vietoje, kad buvo daug alaus pūslių primėtyta, kad jas slėpė. Su mama gyveno tame pačiame miestelyje, 10 min. kelio atstumu, bendraudavo kiekvieną dieną, atvažiuodavo pas ją ir ryte, ir vakare. Kartu leisdavo laisvalaikį, poilsiaudavo. Kitų draugų nereikėjo, mama buvo tas žmogus, kuris buvo šalia. Mama labai padėjo. Kai K. buvo (duomenys neskelbtini), m. (duomenys neskelbtini), mėn., žuvo jos vyras. Pati dirbo, kol dukra buvo maža, ji būdavo pas mamą, paskui kurį laiką dukrą vežiojo į darželį. Dukra lankė mokyklą, netoli mamos namų, tai mama dukrą visada prižiūrėdavo. M. K. buvo kaip antra mama. Buvo šeimoje viena maitintoja. Įvertino neturtinę žalą 30 000 Eur. Draudimo bendrovė atlygino 22 000 Eur. Palaiko civilinį ieškinį dėl 8 000 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanų. Pasitarus su advokatu, buvo nuspręsta pareikšti 30 000 Eur ieškinį, be to, teko pasiskaityti teisminę praktiką. Mama buvo (duomenys neskelbtini), kuri padėdavo ne tik šeimos nariams, bet ji padėjo ir miestelio žmonėms. Jos netektis labai paveikė. Su mama viską darydavo kartu, į šventes važiuodavo, į giminių susitikimus, kiekvieną vasarą važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Kai K. buvo maža, močiutė padėdavo finansiškai, kad vaikas pilnai galėtų vystytis. K. turėjo sveikatos problemų, teko vykti į sanatoriją, ligonines. Močiutė visur prisidėdavo, visur važiuodavo kartu. Nemano, kad mama su broliu bendravo mažiau.

7. Nukentėjusysis V. T. parodė, kad jam apie įvykį pranešė vaikai. Su žmona pragyveno beveik 50 metų, kitais metais būtų šventę penkiasdešimties metų gyvenimą kartu. Sutuoktinė buvo labai geras žmogus, visų mylima, buvo nepakeičiamas žmogus. Visur vykdavo kartu. Nuo tos pačios sekundės viskas nutrūko ir apsivertė aukštyn kojom. Prašė priteisti 50 000 eurų žalai atlyginti. Draudimo bendrovė išmokėjo 20 000 eurų. Prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Moralinė žala neatlyginama, gal kiek palengvės gyvenimas, visos ligos atsirado, visą žiemą pravažinėjo pas gydytojus. Palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jos teisingos. Po žmonos mirties paūmėjo sveikatos problemos, žmona buvo kaip gydytoja. Iki žmonos žūties reikėdavo važiuoti pas gydytojus, bet nevažiuodavo, dabar ji priverčia važiuoti. Prašo priteisti turtinę žalą kas mėnesį po 1 000 Eur iki gyvos galvos, jo ir žmonos pajamos buvo apie du tūkstančius eurų per mėnesį.

8. Nukentėjusioji O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-04-06 naktį išvažiavo automobiliu „BMW X5“, kurio valstybinio numerio nežino, iš Rygos į Vilnių. Kartu važiavo jos sugyventinis A, T, ir vairavo I. Automobilį visada vairavo I, kadangi visi kiti neturi vairuotojo pažymėjimo. Vilniuje buvo jau 2023-04-07, apie 4.00-5:30 val., jie atvažiavo į Vilnių, į turgų, ten sulaukė, kada atsidarys turgus. I liko automobilyje, o jie visi trys nuėjo apsipirkti. Apsipirkę turguje, po to Vilniuje nuvažiavo į kavinę, ten išgėrė lengvų alkoholinių kokteilių. I alkoholinių gėrimų negėrė, jam išvis negalima vartoti alkoholio. Kiek žino, šis jau senai nevartoja alkoholio, jam negalima, bet kodėl, nežino. Dar buvo sustoję prekybos centre, kuriame ji su T apsipirkinėjo, o vyrai liko automobilyje. Jie iš Vilniaus išvažiavo jau po pietų. Ji, važiuodama, užsnūdo. Kai jie važiavo namo, vairavo I, T. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, ji sėdėjo už T, o A už I. Ji visą kelią prasnaudė, ir kažkuriuo momentu atsimerkusi pamatė priešais save T. Greičiausiai ji buvo nublokšta į priekį ir jos kairė koja užstrigo tarp priekinių sėdynių. Ji neprisimena, ar buvo prisisegusi saugos diržą. A. buvo užkritęs ant jos. Pasimatė dūmai automobilyje. Iš automobilio ji išlipo paskutinė. Jai kažkoks vyras atidarė duris. Ji pamena, kad iš automobilio išlipo paskutinė, matė, kaip T. pirma vyras padėjo išlipti, o po to jai. Kaip išlipo I ir A, nematė. Tik matė, kad A jau guli ant pievelės lauke. Kad įvyko eismo įvykis, iš karto nesuprato, suprato tik tuomet, kai jai padėjo išlipti iš automobilio, kai pamatė sužalotą A. Ją pasodino ant žolės ir greitoji pirma išvežė A, paskui ir ją. T ir I. liko vietoje. Jai šio eismo įvykio metu buvo sužalota kairė koja. Manė, kad ji lūžo, bet tiesiog buvo smarkus sumušimas, ant kojos buvo žaizda. Buvo nedarbinga nuo balandžio 13 iki gegužės 2 d. I. R. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nerašys. Turtinė žala padaryta nebuvo. Su I. R. pageidauja susitaikyti (2 t., b. l. 140-144).

9. Liudytoja T. P. parodė, kad išvažiavo iš Rygos po dešimtos valandos vakaro. Į Lietuvą atvažiavo paryčiais. Mašinoje palaukė, kol viską atidarys ir tada vaikščiojo po visus prekybos centrus, po visą teritoriją. Po to, pasivaikščioję išvažiavome į namus. Ji, kaip ir visi kiti, buvo pavargusi, todėl visą laiką lindėjo telefone, naršė internete. Įvyko stiprus smūgis, nesuprato kas tai buvo. Buvo šoke ir nematė, kas paskui po ko išlindo iš automobilio. Automobilyje važiavo A. L., kuris sėdėjo už I, O. K. sėdėjo už jos. Kelionės metu automobilį visą laiką vairavo I. Daugiau nei vienas neturi teisių ir nemoka vairuoti. Po susidūrimo verkė, nes jai buvo šokas, nesuprato kas atsitiko. Prisimenu, kad šaukė „S“, nes jį gaivino. Matė, kad O taip pat paguldė ant neštuvų. Dėl šoko net nepastebėjo į kokią mašiną rėžėsi. Tik paskui pamatė, kad žuvęs žmogus. Po to ištiko dar didesnis šokas. Pamena, kad ji iš automobilio išlipo pirma, nes kažkoks vyriškis jai padėjo atidaryti duris. O. išlipo pati, I. padėjo išlipti A. Tiksliai negali pasakyti kaip I. padėjo A. išlipti. Po susidūrimo matė pašalinių žmonių, kurie buvo atėję padėti. Ji, O ir A kelionės metu gėrė alkoholinius gėrimus. Vairuotojas alkoholio nevartojo. Žinojo, kad jis negeriantis. Pati sužalojimų nepatyrė, nebuvo prisisegusi saugos diržo, gale sėdėję asmenys taip pat nesegėjo diržo.

10. Liudytojas M. Š. parodė, kad 2023 m. balandžio 7 d. apie 15.30 – 15.20 val. važiavo iš Jūrmalos. Pravažiavo (duomenys neskelbtini) parką. Eismas buvo gana intensyvus. Tarp juostų pamatė kažkokį netaisyklingą judėjimą. Jis važiavo link Panevėžio. Pamatė juodulį, dulkių, kažkas įvyko. Stabtelėjo, kitos mašinos stojo. Sustojo dešiniajame kelkraštyje, įjungė avarinį ir išėjo žiūrėti gal kam reikia pagalbos. Jau buvo išlipęs automobiliu „Škoda“ važiavęs A. Jis buvo atidaręs automobilio BMW X5 galines dešinės pusės keleivio dureles. Eidamas prie jo, pamatė žmogų, su raudona „maike“ (atpažino, kad tai A. L.), jis buvo gale BMW iš kairės pusės. Atsargiai palydėjo jį iki kelkraščio. Šio žmogaus veidas buvo sužalotas nuo stiklų. Stabdydamas automobilį, jį pamatė šalia automobilio BMW ant kelio. Jį palydėjęs, priėjo prie automobilio galo. Gale sėdėjo dvi moterys. Įsivaizdavo, kad žmogus raudona „maike“ yra vairuotojas. Bet atsistojęs prie mašinos galinių durų pamatė, kad sėdi vairuotojas, tai yra vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis (I. R.). Iš kairės pusės atidarė automobilio vairuotojo duris, sėdėjo vairuotojas baltu džemperiu (parodė į kaltinamąjį I. R.). Matė vien oro pagalves, vairuotojo kojų nematė. Paklausė jo, ar kojos sveikos. Jis palingavo galvą. Paprašė, kad liptų iš mašinos. Durelės lengvai atsidarė. Vairuotojas išlipo. Jis nuėjo atgal prie galinių durų, nes automobilis BMW buvo apsisukęs prieš eismą. Tada iš automobilio išlipo moteris, ji buvo susiėmusi koją, sakė, kad skauda koją. Palydėjo moterį iki kelkraščio. Po to grįžo pas žmoną. Pridengė plėvele A, kad jis nesušaltų. Atvažiavo greitoji, gelbėtojai ir jis išvažiavo. Tas asmuo, kuris vilkėjo raudoną „maikę“, jis ir iškritęs buvo. Toje pusėje automobilio galinės durys buvo uždarytos, tai vadinasi jis buvo iškritęs. Tik galinės dešinės pusės durys buvo atidarytos. Kai jie privažinėjo, visos automobilio durys buvo uždarytos. Langas buvo išdaužtas, žmogus buvo susipjaustęs, buvo kairėje automobilio pusėje. Priekinis langas tikrai buvo išdaužtas. Žmogus iškrito arba per šoninį galinį langą arba per priekinį langą. Durys buvo uždarytos, o žmogus jau judėjo per asfaltą. Kritimo momento nematė. A. pirma atidarė dešinės pusės galines duris, o žmogus jau buvo ant asfalto. Pradžioje įsivaizdavo, kad A. vairuotojas dėl to, kad jis buvo toje pusėje. Priėjo prie galinių durų, kur buvo dvi moterys. Vieną moterį palydėjo berods A. Tada apėjo prie durų, atidarė ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis. Per išsiskleidusias oro pagalves nesimatė vairuotojo kojų. Pamatė avariją, sustojo ir iki kol priėjo iki vairuotojo durelių praėjo gal pusę minutės, gal kiek daugiau. Mano kitam žmogui persėsti į vairuotojo vietą jokių šansų nebuvo, oro pagalvės buvo išsipūtusios, o dureles atidarė jis.

11. Liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio dieną važiavo nuo Saločių pusės link Pasvalio. Už (duomenys neskelbtini) parko, beveik ties (duomenys neskelbtini) sankryža, kildamas šiek tiek kalniuku į priekį, pamatė kaip susidūrė dvi mašinos kaktomuša. Automobilis „Audi“ iš karto nulėkė į griovį. Sustojo, nubėgo pažiūrėti. Moteris buvo negyva. Pirmiausiai nubėgo prie AUDI automobilio, kuris buvo labiau sumaitotas. Prie jo užtruko apie minutę. Po to ėjo link BMW automobilio. Ėjo ne prie vairuotojo, kadangi iš kitos automobilio pusės atsidarė langas, gal nesugebėjo atsidaryti durų ir praktiškai iššoko žmogus, tai yra keleivis, ne iššoko, o išgriuvo. Iš galinės sėdynės, iš kairės pusės į važiuojamąją dalį išgriuvo. Žmogus iškrito per langą, netgi langas nepilnai buvo atsidaręs, iki pusės. Matė kaip žmogus iškrito būtent pro kairės pusės galinį langą. Tas vyras buvo nedidelis, jo galva visa kruvina. Nepamena kaip tas vyras apsirengęs, lyg su šviesia maikute, daug laiko praėjo, todėl negali prisiminti visko. Po to jis apėjo mašiną, bandė atidaryti duris, kur sėdėjo moteris. Viena moteris sėdėjo priekyje, kita – gale. Atidarė duris ir liepė lipti. Jei neklysta, tai moteriai buvo sužeista koja. Moteriai, kuri sėdėjo gale, buvo sužeista koja. Kitas vairuotojas lyg priėjo prie vairuotojo ir liepė jam išlipti. Vairuotojas atrodė apsiblausęs, todėl pagalvojo, kad gal jis išgėręs. Automobilyje ant galinės sėdynės, apačioje matė daug plastikinių alkoholio butelių. Vairuotojas puolė dangstyti butelius, kai visi išlipo. Matė, kad automobilį vairavo kaltinamasis (I. R.). Vairuotojas taip pat vilkėjo „maikutę“. Vairuotojas nebuvo sužeistas. Kaltinamąjį pamatė, kai jis jau buvo išlipęs, ant važiuojamosios dalies. Kitas kolega išlaipino vairuotoją. Vienas vyras pirmas iškrito iš automobilio. Matė, kad automobilyje buvo dar dvi moterys ir vairuotojas. Vairuotojas buvo automobilyje. Pribėgo prie galinių durelių, jas atidarė ir tik tada jie išlipo. Atpažino žmogų, kuris iškrito pro langą, kad tai A. L.. Automobilyje BMW priekyje vairuotojo pusėje buvo suveikę oro pagalvės, iššovę, net iš priekio matėsi. Žmogus pats išsiropštė pro automobilio durelių langą. Nėra abejonių, kad automobilį vairavo kaltinamasis.

12. Liudytoja O. S. parodė, kad balandžio 7 d. su dukra važiavo iš Kauno į Latviją. Važiavome paskui juodos spalvos džipą BMW. Atrodė, kad džipas važiavo nestabiliai, pervažiavo į priepriešinę eismo juostą, užvažiuodavo ant saugos linijos, pasukdavo į pakraštį, važiavo labai nestabiliai. Kokius 8 kilometrus taip važiavo. Vairuotojas vienu metu net mėgino iš dešinės pusės aplenkti sunkvežimį. Vairuotojas staiga nei iš šio, nei iš to pakeitė judėjimo kryptį ir pasuko maždaug 45 laipsniais į priešpriešinę judėjimo juostą ir pradėjo važiuoti priešpriešine judėjimo juosta. Pamatė, kad iš priekio atvažiuoja kitas automobilis ta pačia juosta. Po 4-5 sekundžių įvyko tiesioginis susidūrimas. Pilkos spalvos automobilis „Audi“ važiavo savo juosta nuo Rygos pusės. Automobilį „Audi“ po susidūrimo nustūmė į žolę, į pakelę, o BMW džipas, kuris išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nustūmė „Audi“, nuo smūgio apsisuko 180 laipsnių lyg būtų važiavęs nuo Rygos į Kauną. Ji sustojo. Nubėgo prie tų automobilių. Pirmiausiai nubėgo prie žmonių, kadangi viena moteris iškrito iš automobilio. Dar buvo antra moteris. Vyras išlindo iš automobilio pro langą, nes pro vairuotojo dureles jis negalėjo išlipti, kadangi durelės užsiblokavo. Atrodo, kad vyras išlindo per keleivio pusės langą. Priėjo prie automobilio „Audi“, suprato, kad moteris žuvusi. Po to sustojo kiti automobiliai, kurie važiavo nuo Kauno pusės. Jų vairuotojai skambino į policiją. Neatsimena kaip buvo apsirengęs vyras, kuris išlindo iš mašinos, jis gulėjo, jo galvoje buvo žaizda. BMW automobilyje buvo trys žmonės, t. y. dvi moterys ir vyras. Viena moteris sėdėjo automobilyje gale, o kita buvo iškritusi. Kai priėjo, viena moteris buvo ant kelio, o kita sėdėjo automobilyje. Vyriškis išlindo per keleivio pusės langą. Moterys į vyrą, kuris išlindo pro keleivio pusės langą, kreipėsi „D“, tas vyras pagyvenęs. Vyras buvo apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, marškinėlių spalvos neatsimena. Įvykio vietoje dar vieno vyro nematė. Įvykio vietoje buvo tik trys žmonės. Į automobilio BMW vidų nežiūrėjo. Po to matyt lengviau pasidarė vyrui, kuris išlindo iš automobilio, jis atsistojo, apėjo aplink automobilį, atrodė susirūpinęs, kad sudaužė automobilį, labai gailėjosi. Nematė, kad tas asmuo, kuris išlindo pro langą, būtų sėdėjęs vairuotojo vietoje, kada ji priėjo prie automobilio, jis jau lipo pro keleivio pusės langą. Jai buvo matomas BMW priekinis stiklas ir visas jo priekis. Ji iki BMW automobilio buvo priėjusi arčiausiai 1-1,5 m., buvo arti. Paskutinius aštuonis kilometrus važiavo nuo 60 iki 90 km/h greičiu, greitis visą laiką keitėsi ir siekė iki 90 km/h. Praėjo 1-2 minutės po įvykio, kol kiti žmonės priėjo prie automobilio. Pati skubėjo į varžybas, nebuvo iki policijos atvykimo, užrašė kontaktus ant čekio ir perdavė vyrui, kuris skambino policijai. Prie automobilio BMW iš kitų automobilių priėjo ne vienas žmogus, gal 3-4 žmonės buvo priėję, buvo priėję vyrai, moterų nebuvo.

13. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. P. 2023 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ji nurodė, jog dirbant kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju K. G., ekipaže, 4058, apie 15 vai. 37 min., buvo gautas budėtojo pranešimas, jog susidūrė du lengvieji automobiliai AUDI V/N (duomenys neskelbtini) ir BMW X5 v/n (duomenys neskelbtini) „Audi“ vairuotojas žuvo vietoje, kito automobilio du keleiviai sužeisti. Prispaustų nėra. Vienas automobilis rūksta. INFO VPK, GMP, PGT. Nuvykus į įvykio vietą kelyje, Panevėžys-Pasvalys-Riga, (duomenys neskelbtini) km., juos pasitiko D. Š., kuris perdavė eismo įvykį mačiusios moters duomenis, tai O. S., bet pats eismo įvykio nematė. O. S. eismo įvykio vietoje jau nebebuvo. Automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 ARKB-0218, patikros sertifikato Nr. 1813209 nustatyta, kad jis blaivus, priešprieša susidūrė su automobiliu AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žuvo automobilio AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. T., o automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviai A. L. gim. (duomenys neskelbtini), O. K. gim. (duomenys neskelbtini), išvežti į VšĮ (duomenys neskelbtini) apžiūrai, A. L. kuriam apžiūros metu nustatyta 1.50 promilių girtumas, taip pat nustatyta 2 ir 3 šonkaulių lūžimai, krūtinės sumušimas, kairiojo antakio mušta žaizda, kaktos mušta žaizda, paguldytas į reanimacija, o O. K., kuriai apžiūros metu nustatyta 0.81 promilių girtumas, taip pat nustatytas kairės blauzdos sumušimas, po apžiūros išleista į namus. Automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. R. ir automobilio keleivė T. P. gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 ARKB- 0218, patikros sertifikato Nr. 1813209, nustatytas 1,57 promilių girtumas, eismo įvykio metu nenukentėjo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai perduoti saugoti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo įmonei (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žuvusios A. T. kūnas iki teismo medicininio tyrimo perduoti saugojimui įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio aplinkybės tikslinamos. Apie žuvusią A. T. įnformuoti jos vaikai M. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. A., gim. (duomenys neskelbtini). I. R. ir T. P. įteikti šaukimai atvykti į Panevėžio apskr. VPK adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 87-88).

14. Iš 2023 m. balandžio 28 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad:

eismo įvykio vieta yra Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribose, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (duomenys neskelbtini) km, matuojant iki eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija) galinio kairės pusės rato ašies. Eismo įvykio vietos matmenų pririšimui, kaip matmenų pririšimo taškas, yra kelio (duomenys neskelbtini) kelkraštyje stovintis Kelių direkcijos tarnybos stulpas, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini). Nuo minėto atskaitos taško, statmenai į vakarus 3,5m, išvestas atskaitos taškas X0, nuo jo bazinė linija. Bazinė linija sutampa su rytinį kelio kraštą žyminčia horizontalaus žymėjimo juosta. Kelio važiuojamoji dalis yra dviejų eismo juostų, perskirta ištisine linija (KET 1.1). Kelio plotis - 9,0 metrai, važiuojamosios dalies kelio plotis 7,8 metro, važiuojamosios juostos - 3,9 m. Važiuojant nuo Panevėžio pusės, rytiniame kelkraštyje yra greitėjimo juosta, kuri baigiasi 19,3 m nuo X0 taško į pietus. Leistinas važiavimo greitis šiame kelio ruože Panevėžio kryptimi yra 70 km/h, kelio (duomenys neskelbtini) dalis yra tarpinio greičio matuoklio veikimo zonoje. Kelio ruožas susidūrimo vietoje tiesus, važiuojant nuo šiaurinės pusės; važiuojant nuo pietinės - nežymiai sukasi į šiaurės vakarus.

Automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtas Nr. 1, stovi vakariniame kelkraštyje, priekiu į šiaurės rytus (link Rygos). Automobilio priekinė dalis stipriai apgadinta, važiuoklė pažeista, ratų geometrija pažeista. Visas automobilio kėbulas deformuotas, geometrija pažeista, stogas sulankstytas, variklio dangtis atlaužtas ir guli šalia dešiniojo priekinio automobilio sparno. Kairiojo šono priekinis sparnas ir abejos kairiojo šono durelės yra nuplėštos iš tvirtinimo vietų, deformuotos. Visa važiuoklė pažeista. Visi pažeidimai, pagal savo susidarymo mechanizmą, būdingi transporto priemonių susidūrimo pėdsakams. Apžiūrint automobilio saloną, nustatyta, kad vairo ratas yra deformuotas ir su visu vairo kolonėlės mechanizmu stipriai pasislinkęs į saloną. Vairo ratas, kuriame matoma suveikusi saugos pagalvė, yra beveik atsirėmęs į vairuotojo sėdynės atlošą. Saugos pagalvė automobilio priekinės panelės dešinėje pusėje- suveikusi. Vairuotojo saugos diržas yra darbinėje padėtyje (užsegtas, ištrauktas, suveikusi apsauginė kapsulė) ir nupjautas, vaduojant nukentėjusįjį, likę diržai- transportinėje padėtyje. Automobilio priekinė panelė yra pakeitusi savo pirminę montavimo vietą ir pasislinkusi į saloną.??? Automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtas Nr. 2, stovi vakarinėje važiuojamosios dalies juostoje, priekiu į pietus (link Panevėžio). Automobilio priekinė dalis stipriai apgadinta, važiuoklė pažeista, ratų geometrija pažeista. Automobilio kėbulas deformuotas, sulankstytas variklio dangtis, priekinės vairuotojo ir keleivio pusės durelės. Priekinis kairės pusės ratas išmuštas iš tvirtinimo vietos, lengvojo lydinio diskas suskilęs, padanga dalinai nusimontavusi. Variklinio skyriaus atskiri agregatai yra pakeitę sumontavimo vietą. Ant automobilio nėra priekinio bamperio, taip pat apdailos grotelių ir kitų detalių bei atskirų dalių. Priekinis automobilio stiklas suskaldytas, ant variklio dangčio ir priekinio kairės pusės sparno yra matomi gana ryškūs mechaniniai pažeidimai, kurie pagal savo susidarymo mechanizmą būdingi transporto priemonių susidūrimo pėdsakams. Ant variklio dangčio ir sparno esančiuose pažeidimuose matomi lygiagretūs nubrozdinimai, kai kuriose šių objektų vietose yra nusilupę dažai. Didžiausi apgadinimai yra automobilio kairiajame priekiniame kampe. Apžiūrint automobilio saloną, nustatyta, kad vairo ratas yra nežymiai deformuotas. Aplink automobilį yra pribėgę įvairaus skysčio - alyvos, aušinimo skysčio. Kadangi kelias turi nedidelę įkalnę (nuo Rygos pusės), tai skystis yra nubėgęs išvažinėta ir provėžuota kelio danga į šiaurinę pusę. Saugos pagalvės automobilio vaire ir priekinėje keleivio pusėje (panelėje)- išsiskleidusios, visi saugos diržai yra transportinėje padėtyje (neužsegti), jų saugos kapsulės nesuveikusios, diržai pilnai slankioja ir kertasi, staigiau patraukus. Priekinio keleivio saugos diržo užsegimo sagtyje yra įkištas saugos diržo fiksatorius. Automatinės pavarų dėžės svirties padėtis „D“. Ant vairuotojo sėdynės yra pribarstytų stiklo šukių. Ant priekinio stiklo, vidurinėje dalyje yra pritvirtintas vaizdo registratorius 70 mai Dash Cam M300, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Registratorius veikiantis. Registratorius yra paimamas ir supakuojamas į specialųjį polietileninį paketą Nr. 576376. Automobilio salone taip pat matosi besimėtantys įvairūs asmeniniai daiktai, rūbai, gėrimų skardinės ir plastikiniai buteliai. Ant priekinės keleivio sėdynės guli žieminė vyriška striukė, ant jos pilkos spalvos megztinis. Galinės automobilio sėdynės kairioji dalis yra užlenkta į salono pusę. Ant jos atlošo yra iš bagažinės skyriaus daiktai.

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad važiuojamojoje dalyje ir šalia jos, kelkraštyje yra išsibarsčiusios įvairios transporto priemonių dalys, atskiros detalės ar jų fragmentai. Plane schemoje Nr. 3 žymekliu yra pažymėti du objektai, rasti važiuojamosios dalies vakariniame kelkraštyje - priekinis automobilio „Audi“ žibintas ir valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šie objektai yra 32,9 m nuo X0 į pietus ir 9,4 m nuo bazinės linijos į vakarus. Plane schemoje Nr. 5 žymekliu yra pažymėtas objektas, rastas važiuojamojoje dalyje - automobilio „BMW“ plastikinė grotelių apdaila, kuri yra 16,6 m nuo X0 į pietus ir 3,2 m nuo bazinės linijos į vakarus. Plane schemoje Nr. 6 žymekliu yra pažymėta didžiausia lūžusių detalių, šukių, atskirų dalių koncentracija vakarinėje važiuojamosios dalies pusėje. Objektų koncentracija yra išsidėsčiusi 2,5-3,2 metro spinduliu, ir yra 13,9 m nuo X0 į pietus ir 7,7m nuo bazinės linijos į vakarus. Tarp nuolaužų yra įvairios dalys, priekinis automobilio „Audi“ bamperis, stiklai, šukės ir t.t. Plane schemoje Nr. 8 žymekliu yra pažymėta rasta moteriška rankinė, kuri yra 14,9 m nuo X0 į pietus ir 13,5 m nuo bazinės linijos į vakarus. Moteriška rankinė yra juodos spalvos, pagaminta iš odinės medžiagos. Rastas moteriškos lyties lavonas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, guli šalia automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietoje galiojantys kelio ženklai: leistinas važiavimo greitis – 70 km/h Panevėžio kryptimi, kelio ženklas 329 - ribotas greitis; 325 - lenkti draudžiama su 805 - galiojimo zona į priekį;?332 - sustoti draudžiama su 805 - galiojimo zona į priekį; 608 - krypčių rodyklė; 629 - lankytinos vietos pavadinimas; 636 - automatinė eismo kontrolė. Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

Kelio ženklinimas: Horizontalus kelio ženklinimas: KET 1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, Horizontalus kelio ženklinimas: KET 1.2. Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose.

Kelio aplinka atvira vietovė. Važiuojamosios dalies abiejose pusėse yra kelkraštis ir žalioji zona. Atvira vietovė, matomumui kliūčių nėra (1 t., b. l. 29-35, 36-37, 38-70).

15. Iš 2023 m. gegužės 4 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr.: (duomenys neskelbtini). Savininkas: V. R., techninės apžiūros poliso Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra atlikta 2021-05-27 (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2023-05-31. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: automobilio priekinė dalis stipriai apgadinta, važiuoklė pažeista, ratų geometrija pažeista. Automobilio kėbulas deformuotas, sulankstytas variklio dangtis, priekinės vairuotojo ir keleivio pusės durelės. Priekinis kairės pusės ratas išmuštas iš tvirtinimo vietos, lengvojo lydinio diskas suskilęs, padanga dalinai nusimontavusi. Variklinio skyriaus atskiri agregatai yra pakeitę savo sumontavimo vietą. Ant automobilio nėra priekinio bamperio, taip pat apdailos grotelių ir kitų detalių be atskirų dalių. Priekinis automobilio stiklas suskaldytas, ant variklio dangčio ir priekinio kairės pusės sparno yra matomi gana ryškūs mechaniniai pažeidimai, kurie pagal savo susidarymo mechanizmą, būdingi transporto priemonių susidūrimo pėdsakams. Ant variklio dangčio ir sparno esančiuose pažeidimuose matomi lygiagretūs nubrozdinimai, kai kuriose šių objektų vietose, yra nusilupę dažai. Didžiausi apgadinimai yra automobilio kairiajame priekiniame kampe. Rankinio stabdžio rankena nuleistoje padėtyje, patraukus aukštyn, stovėjimo stabdžio mechanizmas veikia, rankena fiksuojasi, galiniai ratai blokuojasi. Stabdžio svirtis siekia viršutinę kraštinę padėtį. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė: tvarkinga (1 t., b. l. 71-73).

16. Iš 2023 m. gegužės 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr.: (duomenys neskelbtini). Savininkė: A. T., automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2023-12-23. Techninė apžiūra Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2023-12-23. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: automobilio kairysis šonas (iki galinio kairės pusės sparno), priekinė dalis yra visiškai sugadinti. Matosi viso automobilio kėbulo deformacija, sulankstymai, mechaniniai pažeidimai ir t.t. Sugadinti priekyje esantys aušinimo radiatoriai, apdailos detalės, elektros instaliacijos mazgai, važiuoklė, vairo mechanizmas, salono interjero detalės. Priekinis automobilio bamperis guli vakariniame kelkraštyje, ant žaliosios vejos, 16,3 metro nuo X0 į pietus ir 8,85 metro nuo bazinės linijos į vakarus. Bamperis sulaužytas, deformuotas, matomi mechaniniai pažeidimai. Visas automobilio kėbulas deformuotas, geometrija pažeista, stogas sulankstytas, variklio dangtis atlaužtas ir guli šalia dešiniojo priekinio automobilio sparno. Kairiojo šono priekinis sparnas ir abejos kairiojo šono durelės yra nuplėštos iš tvirtinimo vietų, deformuotos. Visa važiuoklė pažeista. Visi pažeidimai, pagal savo susidarymo mechanizmą, būdingi transporto priemonių susidūrimo pėdsakams (1 t., b. l. 74-76).

17. Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo registratorius „70mai Dash Cam M300“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į specialų paketą Nr. 576376. Vaizdo registratoriuje įdėta microSD atminties kortelė „Kingston“ Nr. (duomenys neskelbtini), 32 GB talpos. Vaizdo registratorius paimtas 2023-04-07 eismo įvykio vietos apžiūros metu kelyje Panevėžys - Pasvalys - Ryga, iš automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atminties kortelėje yra aplankas „Normal“, kuriame yra 65 vaizdo/garso įrašai (visi įrašai yra 2023-04-07, kiekvieno įrašo trukmė - 3 min., išskyrus paskutinį įrašą, kurio trukmė – 2 min 46 s, bei aplankas „Event“, kuriame yra 19 vaizdo/garso įrašų (2 įrašai yra 2023-04-07, vieno įrašo trukmė – 3 min. 21 s, kito įrašo trukmė – 3 min. 28 s). Visuose vaizdo/garso įrašuose vaizdo ekrane apačioje, kairėje pusėje matomas vaizdo registratoriaus pavadinimas ir modelio užrašas „70mai M300“ bei datos (2023-04-07) su laiku užrašai, įrašų laikas kinta nuo 11:35:33 iki 14:57:13. Vaizdo įrašai yra spalvoto vaizdo, užfiksuoti šviesiu paros metu. Vaizdo registratoriaus kamera filmuoja vaizdą pro automobilio priekinį stiklą. Pirmojo vaizdo/garso įrašo (failas NO20230407-113533-004982.mp4) fiksavimo laiko pradžia - 11:35:33. Įraše automobilis (kuriame yra vaizdo registratorius) stovi Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gatvių sankryžos, po to pasuka į kairę pusę link prekybos centro (duomenys neskelbtini). Vėlesniuose įrašuose automobilis pravažiuoja pro prekybos centro (duomenys neskelbtini) tunelį, kiek pavažiavęs, apsisuka ir grįžta atgal link prekybos centro bei, įvažiavęs pro užtvarą, 11:41:52 sustoja automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Garso įrašuose automobilio salone girdimas dviejų vyrų ir dviejų moterų kalbėjimasis rusų kalba, groja muzika rusų kalba. 11:43:30 garso įraše girdimi automobilio durelių trinktelėjimo garsai, kalbėjimasis nutrūksta.12:32:38 vaizdo įraše (failas NO20230407-123235-005001.mp4) iš kairės pusės pasirodo vidutinio amžiaus vyras, rūkantis cigaretę, apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu bei dėvintis juodos spalvos kepuraitę su snapeliu (tikėtina automobilyje važiuojantis vyras), jis ant automobilio variklio dangčio padeda dėžutę. Po toj pasiėmęs dėžutę, vaizdo įraše nueina į dešinę pusę. 12:33:11 garso įraše pasigirsta automobilio durelių atrakinimo ir atidarymo garsai, automobilio salone vėl girdimas dviejų vyrų ir dviejų moterų kalbėjimasis rusų kalba. 12:36:45 automobilis pajuda iš stovėjimo vietos, kiek pavažiavęs, 12:37:56 sustoja susimokėti už automobilio stovėjimą aikštelėje. 12:38:06 vaizdo įraše (failas NO20230407-123535-005002.mp4) iš kairės pusės pasirodo vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyras trumpais žilais plaukais, apsirengęs baltos spalvos marškinėliais ilgomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsais, dėvintis juodos spalvos batelius su baltos spalvos padais, užsidėjęs akinius tamsiais stiklais nuo saulės (automobilyje važiuojantis vyras). Jis nueina link mokėjimo aparato (parkomato). Kiek pastovėjęs prie mokėjimo aparato, jis grįžta į automobilį. 12:39:06 automobilis pajuda iš stovėjimo vietos ir, pro užtvarą išvažiavęs iš aikštelės, pasuka į dešinę pusę, pravažiuoja pro prekybos centro (duomenys neskelbtini) tunelį, įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę, po to pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę (į kairę pusę), po to važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiuoja gatvių sankryžą ir, pasukdamas į dešinę pusę, 12:59:50 įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę (magistralinį kelią (duomenys neskelbtini) Panevėžys) ir 13:00:17 išvažiuoja iš Vilniaus miesto link Ukmergės bei Panevėžio. Garso įrašuose automobilio salone vėl girdimas dviejų vyrų ir dviejų moterų kalbėjimasis rusų kalba, groja muzika rusų ir anglų kalbomis.13:50:53 automobilis įvažiuoja į Panevėžio aplinkkelį, 14:07:54 išvažiuoja iš Panevėžio aplinkkelio ir žiedu įvažiuoja į magistralinį kelią (duomenys neskelbtini) link Pasvalio. Įvažiavus į kelią, priekyje tolumoje matosi keliu važiuojantis vilkikas su oranžinės spalvos priekaba. Vilkiką su priekaba automobilis pasiveja ir iki eismo įvykio važiuoja paskui minėtą vilkiką. Vilkiko priekabos valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (matosi prie (duomenys neskelbtini) esančioje žiedinėje sankryžoje), ant priekabos galo yra užrašas: „(duomenys neskelbtini)“ (anglų kalba). 14:16:37 važiuodamas automobilis (prieš (duomenys neskelbtini) miestelį) kerta dešinėje pusėje esančią kelio važiuojamosios dalies krašto ištisinę liniją (failas NO20230407-141458-005035.mp4), po to nuo 14:34:30 iki 14:35:03 automobilis dar tris kartus kerta kairėje pusėje esančias kelio priešingų krypčių eismo juostų skiriamąsias brūkšninę ir ištisinę linijas (failas EV20230407-143259-005041.mp4). Pravažiavęs dešinėje pusėje esantį posūkį į (duomenys neskelbtini), ties degaline (duomenys neskelbtini), 14:35:40 automobilis kerta kairėje pusėje esančią kelio priešingų krypčių eismo juostų skiriamąją dvigubą ištisinę liniją, po to kerta dešinėje pusėje esančią kelio greitėjimo juostos liniją. Tuo metu priešingos krypties eismo juosta pravažiuoja juodos spalvos krovininis automobilis „IVECO“ su priekaba, vežantis du automobilius, bei baltos spalvos vilkikas (failas EV20230407-143259-005041.mp4).?????14:35:54 automobilis kerta kairėje pusėje esančią kelio priešingų krypčių eismo juostų skiriamąją ištisinę liniją, išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą ir 14:35:56 susiduria su priešais atvažiuojančiu pilkos spalvos automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (failas EV20230407-143259-005041.mp4) (3 t., b. l. 70-73, 74-81).

18. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimo skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2023-04-07 oro temperatūra 15 val. buvo 16,2 oC, 16 val. buvo 15,7 oC; vidutinis vėjo greitis: 15 ir 16 val. buvo 5,3 m/s. 2023-04-07 nuo 15 val. iki 16 val. krituliai nefiksuoti (3 t. b. l. 90-92).

19. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados Nr. G 681/2023 (05) matyti, kad A. L. nustatyti galvos ir krūtinės ląstos kairiosios pusės sumušimai, pasireiškę: muštinėmis žaizdomis kaktos, kairio antakio srityse; kaktos minkštųjų audinių patinimu, krūtinės ląstos kairiosios pusės II — III šonkaulių lūžiais; taip pat nustatytos kairiosios akies viršutinio voko pjautinės žaizdos; sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. A. L. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirtų šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (3 t., b. l. 109-110).

20. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados Nr. G 677/2023 (05) matyti, kad O. K. nustatytas kairiojo kelio sąnario ir kairiosios blauzdos srities odos nubrozdinimas; sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. O. K. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 114-115).

21. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. specialisto išvados Nr. M 94/2023 (05) matyti, kad A. T. lavone nustatyta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, smakre, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, kairėje krūtyje, abejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, abejose šlaunyse, kairiame kelyje, abejose blauzdose, dešinėje čiurnoje, traiškytinės žaizdos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, minkštųjų audinių kraujosruva smilkinyje, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius, širdiplėvės plyšimas, kylančiosios aortos dalies plyšimas, kraujosruvos širdies paviršiuje, tarpuplautyje, kairio inksto vartų srityje, blužnies, dešinio plaučio plyšimas, kepenų plyšimai, kraujosruva po kepenų kapsule, kaukolės pamato lūžis, kairio žastikaulio atviras lūžis, stuburo kaklinių I-II-o slankstelių ir krūtininio III-o slankstelio kūnų lūžiai su nugaros smegenų nutrūkimu, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kairės pusės klubakaulio ir gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais) neužilgo iki mirties, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. T. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai kaktos kairėje, smakre, kairiame žasto, kairėje plaštakoje, kairėje krūtyje, abejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, abejose šlaunyse, kairiame kelyje, abejose blauzdose, dešinėje čiurnoje, traiškytinės žaizdos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, minkštųjų audinių kraujosruva kairiame smilkinyje, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius, širdiplėvės plyšimas, kylančiosios aortos dalies plyšimas, kraujosruvos širdies paviršiuje, tarpuplautyje, kairio inksto vartų srityje, blužnies, dešinio plaučio, kepenų plyšimai, kraujosruva po kepenų kapsule, kaukolės pamato lūžis, kairio žastikaulio atviras lūžis, stuburo kaklinių I-II-o slankstelių ir krūtininio III-o slankstelio kūnų lūžiai su nugaros smegenų nutrūkimu, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kairės pusės klubakaulio ir gaktikaulio abiejų šakų lūžiai. A. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. t. 3, 124-130).

22. Iš Standartinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinio transporto priemonių draudimo poliso matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa Vienna I. G.“ Latvijos filiale, draudimas galiojo nuo 2023-03-01 iki 2023-05-31 (3 t., b. l. 184-185).

23. Iš Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto I. R. vardu, matyti, kad B kategorijos transporto priemonės jis turi teisę vairuoti nuo (duomenys neskelbtini), pažymėjimas galioja iki 2026-06-07 (3 t., b. l. 193-197).?

Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

24. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą pažeidimus), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo (pažeidimų) bei kilusių padarinių ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargią kaltę. Pagal teismų praktiką, eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

25. KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

26. KET 3 priedo 1.1. punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

27. KET 3 priedo 1.2. punkte numatyta, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. R. pažeidė KET 119 punkto, 3 priedo 1.1. punkto nuostatas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje – I. R. 2023 m. balandžio 7 d., apie 15.35 val., Pasvalio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo, būdamas neatidus, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, kurią kirsti yra draudžiama, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. T., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. T., nesunkiai sutrikdyta automobilio „BMW X5“ keleivio A. L. sveikata ir nežymiai sutrikdyta automobilio „BMW X5“ keleivės O. K. sveikata.

29. I. R. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis pažeidė KET 3 priedo 1.2. punkto reikalavimą: <...„kirto plačią ištisinę liniją“...>, tačiau iš pirmiau aptartų KET 3 priedo 1.1. punkto ir 1.2. punkto apibrėžimų, eismo įvykio apžiūros protokolo, fotonuotraukų (1 t., b. l. 29, 31, 36) matyti, kad eismo įvykio kelio važiuojamoji dalis buvo dviejų eismo juostų, perskirta plona ištisine linija, kurią ir kirto I. R. vairuodamas automobilį „BMW X5“, todėl patikslintina, kad kaltinamasis pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus – kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, kurią kirsti yra draudžiama ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Šis patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nepablogina.

30. Kaltinamasis viso proceso metu pripažino visas jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. Kaltinamasis parodė, kad neprisimena eismo įvykio kilimo aplinkybių, tačiau sutinka su visais jam inkriminuotais KET pažeidimais, t. y. pripažino, kad jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas automobilį „BMW X5“ kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A4 Avant“, vairuojamu A. T. dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. T. ir nesunkiai sutrikdyta A. L. sveikata bei nežymiai sutrikdyta O. K. sveikata. Kaltinamasis parodė, kad eismo įvykis įvyko dėl jo neatidumo, dėl to, jog vairuodamas automobilį, tikriausiai snūstelėjo. Eismo įvykio kilimo vietą, laiką, būdą, jo mechanizmą ir kitas aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma: kelių eismo įvykio vietos protokolas, planas, fotolentelės, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai, iš kaltinamojo vairuoto automobilio „BMW X5“ paimtas vaizdo registratorius „70mai Dash Cam M300“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus jo atminties kortelėje esančius vaizdo ir garso įrašus matyti, kaip automobilis „BMW X5“ kerta kairėje pusėje esančią kelio priešingų krypčių eismo juostų skiriamąją ištisinę liniją, išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą ir susiduria su priešais atvažiuojančiu pilkos spalvos automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 27-70; 71-73, 74-76, 87-88; 3 t., b. l. 70-73, 74-81), taip pat liudytojos O. S. parodymai, kad ji, važiuodama link Rygos paskui automobilį „BMW X5“, matė kaip jis staiga pakeitė judėjimo kryptį ir pasuko į priešpriešinę eismo juostą, pradėjo važiuoti priešpriešine judėjimo juosta, kuria iš priekio atvažinėjo kitas pilkos spalvos „Audi“ automobilis, po 4-5 sekundžių įvyko tiesioginis susidūrimas, automobilis „Audi“ po susidūrimo nustumtas į žolę, į pakelę, o BMW nuo smūgio apsisuko 180 laipsnių lyg būtų važiavęs nuo Rygos į Kauną. Tai, kad automobilį „BMW X5“ vairavo ir minėtus KET pažeidimus padarė kaltinamasis I. R. patvirtina bylos įrodymų visuma: paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų A. L., O. K., liudytojos T. P. parodymai, kad visą laiką automobilį vairavo I. R., jų parodymai dėl šios aplinkybės viso proceso metu buvo nuoseklūs, taip pat liudytojų, kurie po įvykio buvo sustoję ir priėję prie susidūrusių automobilių parodymai: liudytojo M. Š. parodymai, kad buvo priėjęs prie vairuotojo durelių, jas atidarė, vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis, ant vairuotojo kojų buvo išsiskleidusi oro pagalvė, ji buvo išsipūtusi, vairuotojo kojų iki kelių nesimatė; liudytojo D. Š. parodymai, kad matė kaip kitas žmogus padėjo iš automobilio išlipti vairuotojui, automobilį vairavo kaltinamasis. Nors tarp kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų yra tam tikrų nesutapimų (kas ir kurioje vietoje po eismo įvykio buvo automobilyje, kokiomis aplinkybėmis iš jo išlipo ir pan.), tačiau jie nėra esminiai ir minėtų teismo išvadų nekeičia. Normalu ir suprantama, kad asmenys dėl eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių būdami stresinėje būsenoje gali tiksliai neatsiminti ir detaliai atpasakoti įvykio aplinkybių. Objektyvūs bylos įrodymai – specialistų išvados patvirtina, kad eismo įvykio metu žuvo A. T., ji mirė nuo kūno sumušimo (3 t., b. l. 124-130), taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta A. L. sveikata – jam nustatyti galvos ir krūtinės ląstos kairiosios pusės sumušimai, pasireiškę: muštinėmis žaizdomis kaktos, kairio antakio srityse, kaktos minkštųjų audinių patinimu, krūtinės ląstos kairiosios pusės II-III šonkaulių lūžiais taip pat nustatytos kairiosios akies viršutinio voko pjautinės žaizdos (3 t., b. l. 109-110), bei nežymiai sutrikdyta O. K. sveikata – jai nustatytas kairiojo kelio sąnario ir kairiosios blauzdos srities odos nubrozdinimas (3 t., b. l. 114-115).

31. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog būtent kaltinamojo kalti (neatsargūs) veiksmai pažeidžiant pirmiau aptartus KET reikalavimus yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis – A. T. žūtimi, A. L. nesunkiu sveikatos sutrikdymu, O. K. nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad nusikaltimą I. R. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali kilti eismo įvykis, kurio metu žus bei bus sužaloti žmonės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, turi vairavimo stažo ir kt.) galėjo ir turėjo tai numatyti. I. R. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jo kaltė įrodyta.

Civilinių ieškinių klausimai

32. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

33. Nukentėjusysis V. T. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – prašė jo naudai iš civilinio atsakovo priteisti po 1 000 Eur kiekvieną mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki gyvos galvos dėl jo netektų pajamų žuvus sutuoktinei A. T. (2 t., b. l. 20-32).

34. 2024 m. liepos 18 d. teisme gauta civilinio atsakovo atstovo K. G. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. 2024 m. liepos 16 d. taikos sutartis, iš kurios matyti, kad šalys susitarė: „Mes. V. T. (toliau vadinama - Civilinis ieškovas) ir ADB „COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP“ (toliau vadinama - Civilinė atsakovė), sudarydami šią taikos sutartį susitariame Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-444- 1173/2024 nagrinėjamą ginčą dėl draudimo išmokos (žalos atlyginimo) priteisimo pagal Civilinės ieškovės ieškinį Civilinei atsakovei išspręsti taikiai ir prašome teismo patvirtinti taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1. Civilinė atsakovė išmokės papildomą draudimo išmoką Civilinio ieškovo V. T. turtinei žalai, susijusiai su netektomis pajamomis žuvus A. T., atlyginti. Šios papildomos draudimo išmokos dydis yra 3.000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų); 2. Civilinis ieškovas V. T. likusios ieškinio dalies, susijusios su netektu išlaikymu žuvus A. T., savo atžvilgiu atsisako pilnai. 3. Civilinis ieškovas V. T. patvirtina, kad supranta, jog vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pilnai atlygina jo patirtą turtinę žalą dėl netekto išlaikymo ir jis, sudarydamas šią taikos sutarti tokiomis sąlygomis, nebeturės teises reikšti naujų turtinio pobūdžio reikalavimų Civilinei atsakovei dcl netekto išlaikymo, net jeigu aplinkybės, kurios egzistavo pasirašant šią taikos sutartį, ateityje pasikeistų. Atsižvelgiant į tai. Civilinis ieškovas V. T. ir Civilinė atsakovė laikys, kad aptarta žala dėl netekto išlaikymo yra pilnai atlyginta vienkartine visos žalos dydžio išmoka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.288 str. 3 d. 4. Civilinė atsakovė šios taikos sutarties 1 p. nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti per dešimt darbo dienų nuo taikos sutarties pasirašymo dienos. 5. Proceso metu patirtų išlaidų Civilinis ieškovas V. T. iš Civilinės atsakovės nereikalauja. 6. Šios taikos sutarties šalys pareiškia, kad tarp jų kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo ir nagrinėtas šioje byloje, yra pilna apimtimi išsprendžiamas šia taikos sutartimi. 7. Ginčo šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.) t. y. taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ši sutartis susitariančioms šalims turės teismo sprendimo (nuosprendžio) galią. 8. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. 9. Taikos sutartį pasirašo Civilinis ieškovas V. T., o civilinės atsakovės vardu vyr. teisininkas K. G.. 10. Civilinis ieškovas V. T. ir Civilinė atsakovė, pasirašydamos šią taikos sutartį, patvirtina, kad veikia laisva valia bei supranta šios taikos sutarties teisines pasekmes. Civilinis ieškovas V. T., pasirašydama šią taikos sutartį, taip pat patvirtina, kad turėjo galimybę pasinaudoti profesionalia teisine pagalba, todėl sutarties tekstas jai yra aiškus bei suprantamas“ (5 t., b. l. 30-31). Ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, teismui nekyla abejonių, kad išreikšta tikroji šalių valia, todėl taikos sutartis yra tvirtintina.

35. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pateikė ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo: V. T. dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 20-32).; I. A. dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 130-139); M. T. dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 191-200); K. A. dėl 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 111-120). Taip pat visi nukentėjusieji prašė priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

37. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sąvoka išaiškinta CK 3.135 straipsnyje bei BK 248 straipsnio 1 dalyje, t. y. tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams. Tačiau vertinant ar šiems asmenims padaryta neturtinė žala, atsižvelgiama į jų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, vertinama, ar santykiai iki mirties buvo draugiški, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-49-788/2016).

39. Civilinio atsakovo atstovas rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, prašo juos atmesti. Civilinio atsakovo atstovas paaiškino ir pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu žuvo A. T., draudimo bendrovė jos artimiesiems giminaičiams viso atlygino: dukrai I. A. – 22 000 Eur neturtinės ir 12 994,51 Eur turtinės žalos; sūnui M. T. – 20 000 Eur neturtinės ir 177,75 Eur turtinės žalos; sutuoktiniui V. T. – 20 000 Eur neturtinės, 592,50 Eur turtinės, 2,645, 72 Eur sumokėjo Sodrai, sudarė taikos sutartį dėl 3 000 Eur netekto išlaikymo sumos išmokėjimo; motinai G. L. – 18 000 Eur; tėvui J. L. 18 000 Eur neturtinės žalos, vaikaitei K. A. – 3 000 Eur neturtinės žalos (4 t., b. l. 145-168). Civilinio atsakovo atstovo manymu, nukentėjusiesiems priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra nustatytos teisingai, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, atitinka Lietuvos teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamų žalų dydžius ir kt.

40. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad transporto priemonė „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis I. R., buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Compensa Vienna I. G.“, todėl šiai draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnis).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis I. R.sukėlė eismo įvykį – vairuodamas automobilį „BMW X5“, būdamas neatidus kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, kurią kirsti yra draudžiama, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A4 Avant“, vairuojamu A. T., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. T.. Taigi, neatsargus I. R.vairavimas sukėlė itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Neabejotina, kad dėl A. T.žūties nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, neigiamas emocijas, neteko artimo žmogaus: V. T. – sutuoktinės, I. A. ir M. T. – motinos, K. A. – senelės ir tai pakeitė jų gyvenimus.

42. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų ieškiniuose bei teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad A. T. ir nukentėjusiuosius siejo artimi ir glaudūs ryšiai, darnūs šeiminiai santykiai.

43. Žuvusiosios vaikai – M. T. ir I. A. ieškiniuose bei teismo posėdyje nurodė, kad jų ir motinos santykiai buvo labai geri, nuolat bendraudavo, susiskambindavo, švęsdavo šventes, leisdavo laisvalaikį, atostogas. M. T. nurodė, kad nuolat Lietuvoje negyveno, vykdavo į užsienį į darbo komandiruotes – 5 savaites dirbdavo užsienyje, 10 dienų būdavo Lietuvoje. Kai būdavo Lietuvoje, gyveno sodyboje, kuri yra netoli motinos sodybos, tuomet su mama susitikdavo kiekvieną dieną, o kai būdavo komandiruotėse, susiskambindavo, mažiausiai du kartus per savaitę. Jam išvykus, mama rūpindavosi jo sodyba. I. A. nurodė, kad mama jai visą gyvenimą buvo pats artimiausias žmogus, gyveno tame pačiame miestelyje, todėl pas mamą lankydavosi kiekvieną dieną, susiskambindavo. Dėl nepalankių jos (I. A.) asmeninio gyvenimo aplinkybių jos ir motinos ryšys buvo labai stiprus. Žuvus sutuoktiniui, ji (I. A.) liko viena su mažamete dukra K. A.. Kadangi pati dirbo, dukrą padėjo prižiūrėti mama, teikė jai visapusišką pagalbą. Mama turėjo slaugytojos licencija, todėl padėdavo dėl sveikatos. Šios aplinkybės neabejotinai reikšmingos ir vertintinos, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad žuvusiosios vaikai yra senai su motina nebegyvenantys pilnamečiai suaugę ir savo šeimas sukūrę asmenys. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai jiems sukėlė kokių nors ilgalaikių sveikatos sutrikimų, teismo posėdžio metu jie patvirtino, kad pas psichologus, psichiatrus nesilankė. Kaip minėta, žuvusiosios vaikai gyveno atskirai nuo motinos, nukentėjusysis M. T. dažnai dirbo užsienyje, nukentėjusieji nebuvo nuo mirusiosios finansiškai priklausomi, A. T. su sutuoktiniu gyveno savarankiškai, buvo aktyvi, dirbanti.

44. Nukentėjusioji K. A. neteko senelės. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu K. A. nurodė, jog su močiutė jai buvo labai artimas žmogus, nuo vaikystės gyveno tame pačiame kaime, daug laiko leisdavo kartu, švęsdavo šventes, močiutė aktyviai dalyvavo jos gyvenime. Kai pradėjo važinėti į mokyklą (duomenys neskelbtini), su močiute daugiau pradėjo bendrauti telefonu. Močiutė prižiūrėjo ją vaikystėje (žuvus tėčiui tapo našlaite ((duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių), mama dirbdavo, ją prižiūrėdavo močiutė), vėliau vežiodavo į darželį, jei mama dirbdavo, po pamokų eidavo pas senelius, leisdavo kartu laisvalaikį, kiekvienais metais šeima vykdavo į (duomenys neskelbtini) pajūrį. Paauglystės metais ji sirgo, todėl močiutė padėjo ją lankyti ligoninėse, sanatorijose, palaikė morališkai, jai patikėdavo savo paslaptis. Po močiutės žūties jai buvo sukeltas didelis dvasinis skausmas, sukrėtimas, pasikeitė jos gyvenimas, jaučia tuštumos jausmą, neviltį, neliko žmogaus, kuris suteikė meilę, pasitikėjimą savimi. Aptartos aplinkybės rodo, kad K. A. santykiai su senele buvo artimi, glaudūs. Tačiau teismas vertina ir tai, kad K. A. visą laiką gyveno kartu su motina, kurios ir buvo prižiūrima, su močiute niekada kartu negyveno, močiutė padėdavo savo dukrai prižiūrėti anūkę esant poreikiui, suteikdavo pagalbą, kai mama dirbdavo, kas nėra reta, o iš esmės yra įprasta šeimose. visą laiką gyveno atskirai, vėliau pradėjo mokytis kitame mieste, K. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pilnametis asmuo, gyvenantis savarankišką gyvenimą.

45. Nukentėjusysis V. T. neteko sutuoktinės su kuria santuokoje pragyveno beveik 50 metų – susituokę nuo (duomenys neskelbtini) m., prieš tai dar 5 metus draugavo, santuokoje susilaukė dviejų vaikų – M. T. ir I. A.. V. T. teismo posėdžio metu bei ieškinyje nurodė, kad santuokos metu su žmona visą laiką gyveno kartu, sutarė, šeimoje derino pareigas ir buvo jomis pasiskirstę, visą gyvenimą viską planavo kartu, juos siejo stiprus dvasinis ryšys. Žmona turėjo (duomenys neskelbtini) licenciją, todėl jam, kaip ir kitiems šeimos nariams, leisdavo vaistus, prižiūrėdavo gydymus, rūpinosi sveikata. Staigiai žuvus žmonai nuo tos pačios sekundės viskas nutrūko ir apsivertė aukštyn kojomis, jam buvo gilus sukrėtimas, jaučia tuštumos jausmą, neviltį. Neteko žmogaus, kuris visą laiką buvo šalia, su kuriuo planavo ateitį, kuris palaikydavo morališkai artėjant senatvei. Abu buvo pensinio amžiaus. Teismui nekyla abejonių dėl V. T. pirmiau išdėstytų aplinkybių, dėl to, kad jis patyrė didžiulę netektį, dvasinį sukrėtimą, skausmą ir išgyveno kitas neigiamas emocijas, šiuo metu būdamas garbingo pensinio amžiaus liko be sutuoktinės, su kuria pragyveno daug metų, kūrė bendrą ateitį, viskuo dalinosi. Visos paminėtos aplinkybės yra reikšmingos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Be šio, atsižvelgtina ir draudimo bendrovės bei Sodros V. T. jau išmokėtas ir mokėtinas sumas.

46. Taigi, dėl A. T. mirties visi nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Nustatant bei individualizuojant jos dydį, teismas vertina pirmiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų bei žuvusiosios tarpusavio ryšį, jo pobūdį, intensyvumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį bei kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Be to, doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (V, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

47. Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad I. R. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET taisykles, savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kito asmens mirties ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų. I. R. savo kaltę nuo pat pradžių pripažino visiškai, nuoširdžiai apgailestavo dėl to kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino jų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

48. Teismas vertina ir civilinio atsakovo dėl šio eismo įvykio bendrai išmokėtas sumas žuvusiosios A. T. artimiems giminaičiams, jų skaičių (šio nuosprendžio 39 punktas), kuri yra pakankamai ženkli.

49. Teismas atsižvelgia ir į teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, pagal kurią dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-219-628/2020, 2K-235-628/2020), nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur tėvui, motinai; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021).

50. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad nukentėjusiesiems I. A. bei M. T., kurie yra suaugę, savo šeimas sukūrę ir atskirai nuo motinos gyvenantys vaikai, nukentėjusiajai K. A., kuri taip pat yra pilnametė atskirai gyvenanti, kitame mieste besimokanti žuvusiosios anūkė, draudimo bendrovės išmokėtos sumos (I. A. – 22 000,00 Eur, M. T. – 20 000,00 Eur, K. A. – 3 000,00 Eur) yra protingos bei proporcingos esamai situacijai, atitinka teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos dydžius. Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįstai I. A. priteistas kiek didesnis nei M. T. neturtinės žalos dydis atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes apie vaikų ir motinos tarpusavio ryšį, bendravimo pobūdį, intensyvumą ir kt. (I. A. nuolat gyveno tame pačiame miestelyje kaip ir A. T., tuo tarpu M. T. daugiausia dirbo užsienyje; A. T. ir I. A. be viso kito siejo ir su anūkės K. A. priežiūra, kita teikiama pagalba susiję reikalai). Dėl K. A. teismas pažymi, kad nors bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad anūkės ir močiutės ryšys buvo artimas, glaudus, tačiau ieškinyje dėstomos aplinkybės apie močiūtės priežiūrą vaikystėje kol mama dirbdavo, teiktą pagalbą ir kt. nepagrindžia išskirtinės situacijos, negu įprastai susiklosto šeimose, buvimo, bei nesudaro pagrindo dar labiau padidinti civilinės atsakovės nustatytą ir išmokėtą neturtinės žalos dydį. Tačiau teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiojo žuvusiosios sutuoktinio V. T. (aptarta šio nuosprendžio 45 punkte) sprendžia, kad yra pagrindas jam nustatytą neturtinės žalos dydį padidinti 25 000,00 Eur (draudimo bendrovė nustatė ir išmokėjo 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl laikytina, kad likusi neatlyginta suma – 5 000,00 Eur). V. T., būdamas garbaus pensinio amžiaus neteko pačio artimiausio žmogaus – sutuoktinės su kuria santuokoje pragyveno ilgus metus, kuri visą laiką buvo šalia, planavo ateitį ir senatvę kartu, taigi patyrė didžiulę netektį, dvasinį sukrėtimą ir išgyveno kitas neigiamas emocijas.

51. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nukentėjusiųjų I. A., M. T. ir K. A. civiliniai ieškiniai atmestini, o V. T. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – iš civilinio atsakovo priteistina 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą atlyginti sumą, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

52. Nukentėjusysis A. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (4 t., b. l. 169-170). Iš draudimo bendrovės pateiktų duomenų, jo atstovo K. G. bei A. L. teisme duotų paaiškinimų teisme matyti, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam A. L. neturtinę žalą – 2 500 Eur. Nukentėjusysis patvirtino, kad atlyginta neturtinės žalos suma – 2 500 Eur jį tenkina, nuo likusios ieškinio dalies atsisako, ateityje pretenzijų nereikš (5 t., b. l. 86-89).

53. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Šiuo atveju kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam visą sutartą žalos sumą, nukentėjusysis nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi ir ateityje nereikš bei atsisakė nuo baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Atsižvelgus į tai, teismas priima nukentėjusiojo pareikštą civilinio ieškinio atsisakymą ir nutraukia procesą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, nukentėjusiajam atsisakius baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

Bausmės skyrimo motyvai

54. Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

55. Kaltinamojo I. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir tai, kad jis savanoriškai iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nelaukdamas teismo sprendimo dėl to, kiek tiksliai proceso išlaidų atlyginti jos bus įpareigotas, atlygino visas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, viso 2 400 Eur sumoje, kuri, teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, jam nėra maža (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

56. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, vertina, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

57. Kaltinamasis I. R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumui, veika baigta. Atsižvelgtina į kaltinamojo įvykdytų KET pažeidimų pobūdį – I. R., greitkelyje, būdamas neatidus, kirto ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, kurią kirsti yra draudžiama, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, vairuojamu A. T., taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu sukeltos neatitaisomos pasekmės – A. T. mirtis, taip pat sutrikdyta kaltinamojo automobilyje buvusių keleivių sveikata – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. L. sveikata bei nežymiai sutrikdyta O. K. sveikata. Vertintina ir tai, kad įvykio dieną eismo sąlygos buvo geros, nelijo, buvo šviesus paros metas, kito automobilio vairuotoja – A. T. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, važiavo savo eismo juosta kai staiga, be jokių priežasčių, I. R. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į priešinga kryptimi važiavusį A. T. vairuojamą automobilį, nesudarant pastarajai jokių galimybių išvengti susidūrimo. Teismas vertina ir tai, kad I. R. turėjo tinkamai reaguoti bei įvertinti savo būseną, kuri, teismo vertinimu, turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, t. y. atsižvelgti į tai, jog naktį prieš įvykį jis nemiegojo, kaip nurodė teisme, apie 22.00 val. automobiliu išvažiavo iš Rygos, iki įvykio (kitos dienos 15.35 val.) nemiegojo. Vertinant I. R. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad į bylą pateiktais duomenimis, I. R. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už leistino nustatyto greičio viršijimą (baustas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį, leistiną nustatytą greitį viršijo 18 km/h, jam paskirta 20 Eur bauda, informacijos apie jos sumokėjimą nėra), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, išsituokęs, nepilnamečių vaikų neturi. I. R. savo kaltę pripažino, kritiškai vertino įvykdytą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, savanoriškai atlygino dalį jų patirtos žalos (išlaidas advokato paslaugoms apmokėti). Esant visoms šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis parenkamas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 3 metams.

58. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-1073/2019).

59. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad I. R. įvykdė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaip jau minėta, praeityje kaltinamasis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka – 2020 m. už nedidelio greičio viršijimą, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Svarbu ir tai, kad I. R. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį ir jo neteisina, teisme jo paaiškintos įvykio aplinkybės bei jo elgesys viso proceso metu leidžia spręsti, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir kilusias pasekmes, nesiekė sumenkinti savo nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino dalį žalos. Byloje yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei dalies žalos atlyginimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aptartos aplinkybės rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo, kaip vairuotojo, elgesio pasekmė. Nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinantys duomenys leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams bei skiriant kaltinamajam įpareigojimą, kuris, teismo vertinimu, leis efektyviai pasiekti bausmės tikslus, o tuo atveju, jei kaltinamasis nepateisins teismo jam parodyto pasitikėjimo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas ir jis privalės atlikti jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

60. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

61. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011).

62. Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas vertina I. R.padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kilusias pasekmes: eismo įvykio metu žuvo žmogus, nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų dviejų asmenų sveikata, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo padaryta veika nesusijusi su cinišku, piktybišku KET nuostatų ignoravimu, eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo dėmesio stokos, kilusių pasekmių kaltinamasis nesiekė ir dėl jų išgyvena. Nė vienas proceso dalyvis neprašė kaltinamajam skirti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgtina, jog I. R.nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip minėta, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už nedidelio greičio viršijimą, kas rodo nedidelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Teismo vertinimu, eismo įvykis kaltinamojo gyvenime buvo atsitiktinis reiškinys ir nerodo jo atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir abejingumo visuotinai priimtoms elgesio normoms. I. R.dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai išgyvena ir gailisi. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo aplinkybes, prokurorės, nukentėjusiųjų poziciją, spręstina, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šiuo atveju nebūtų adekvati ir proporcinga priemonė, todėl neskirtina.

63. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą.

64. Atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, be kita ko, ir į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti nusikalstama veika sukeltą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą tenka ne pačiam kaltinamajam, tai, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė negrįžtamas ir itin sunkias pasekmes asmens gyvybei, taip pat sužalota dviejų asmenų sveikata, teismas daro išvadą, jog tikslinga I. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 30 MGL (1 500 Eur) ir nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą įmokos sumokėjimui. Poveikio priemonė skirtina siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo.

Kiti bylos klausimai

65. I. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

66. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. pažymos matyti, kad valstybė patyrė 608,76 Eur išlaidų už nukentėjusiajam A. L. teiktą antrinę teisinę pagalbą (5 t., b. l. 91-93). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo I. R..

67. Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei – 103,54 Eur (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

68. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – priedas prie vaizdo registratoriaus apžiūros protokolo – kompaktinis diskas – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams bei įpareigoti I. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti (tęsti darbą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, I. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią poveikio priemonę įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl nukentėjusiojo A. L.civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. A., M. T., K. A. civilinius ieškinius atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance group“ nukentėjusiajam V. T. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti sumą, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Patvirtinti civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance group“ atstovo K. G. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. 2024 m. liepos 16 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis: „Mes. V. T. (toliau vadinama - Civilinis ieškovas) ir ADB „COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP“ (toliau vadinama - Civilinė atsakovė), sudarydami šią taikos sutartį susitariame Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-444- 1173/2024 nagrinėjamą ginčą dėl draudimo išmokos (žalos atlyginimo) priteisimo pagal Civilinės ieškovės ieškinį Civilinei atsakovei išspręsti taikiai ir prašome teismo patvirtinti taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1. Civilinė atsakovė išmokės papildomą draudimo išmoką Civilinio ieškovo V. T. turtinei žalai, susijusiai su netektomis pajamomis žuvus A. T., atlyginti. Šios papildomos draudimo išmokos dydis yra 3.000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų); 2. Civilinis ieškovas V. T. likusios ieškinio dalies, susijusios su netektu išlaikymu žuvus A. T., savo atžvilgiu atsisako pilnai. 3. Civilinis ieškovas V. T. patvirtina, kad supranta, jog vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pilnai atlygina jo patirtą turtinę žalą dėl netekto išlaikymo ir jis, sudarydamas šią taikos sutarti tokiomis sąlygomis, nebeturės teises reikšti naujų turtinio pobūdžio reikalavimų Civilinei atsakovei dcl netekto išlaikymo, net jeigu aplinkybės, kurios egzistavo pasirašant šią taikos sutartį, ateityje pasikeistų. Atsižvelgiant į tai. Civilinis ieškovas V. T. ir Civilinė atsakovė laikys, kad aptarta žala dėl netekto išlaikymo yra pilnai atlyginta vienkartine visos žalos dydžio išmoka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.288 str. 3 d. 4. Civilinė atsakovė šios taikos sutarties 1 p. nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti per dešimt darbo dienų nuo taikos sutarties pasirašymo dienos. 5. Proceso metu patirtų išlaidų Civilinis ieškovas V. T. iš Civilinės atsakovės nereikalauja. 6. Šios taikos sutarties šalys pareiškia, kad tarp jų kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo ir nagrinėtas šioje byloje, yra pilna apimtimi išsprendžiamas šia taikos sutartimi. 7. Ginčo šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.) t. y. taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ši sutartis susitariančioms šalims turės teismo sprendimo (nuosprendžio) galią. 8. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. 9. Taikos sutartį pasirašo Civilinis ieškovas V. T., o civilinės atsakovės vardu vyr. teisininkas K. G.. 10. Civilinis ieškovas V. T. ir Civilinė atsakovė, pasirašydamos šią taikos sutartį, patvirtina, kad veikia laisva valia bei supranta šios taikos sutarties teisines pasekmes. Civilinis ieškovas V. T., pasirašydama šią taikos sutartį, taip pat patvirtina, kad turėjo galimybę pasinaudoti profesionalia teisine pagalba, todėl sutarties tekstas jai yra aiškus bei suprantamas“.

Išieškoti iš I. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 608,76 Eur (šešis šimtus ašuonis eurus 76 ct) valstybės naudai.

Išieškoti iš I. R. 103,54 Eur (šimto trijų eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – priedą prie vaizdo registratoriaus apžiūros protokolo – kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą

Teisėja Iveta Bartkevičienė