- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-190-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01187-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- E. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal E. G. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. G. nurodė, kad, vykdydama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui T. G. turi sumokėti 13 227,94 Eur. Prašė teismą įskaityti priteistą jai iš T. G. 1 737,50 Eur sumą su iš jos priteistomis jam sumomis ir konstatuoti, kad po įskaitymo, vykdydama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji turi T. G. sumokėti 11 490,44 Eur; išdėstyti 11 490,44 Eur mokėjimą 72-iems mėnesiams nuo teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo, nurodant, kad kas mėnesį ji išieškotojui T. G. turi mokėti po 159,59 Eur. Be to, prašė neišduoti T. G. vykdomojo rašto iki įsiteisės teismo nutartis, priimta išnagrinėjus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
2. Nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybės sumokėti ieškovui T. G. priteistų sumų ir materialinės padėties pagerėjimas nenusimato, nes turi 50 proc. neįgalumą, viena augina, išlaiko ir visapusiškai slaugo visiškai neįgalų sūnų A. Š.. Teigė, kad jos pajamos sudaro 115,81 Eur netekto darbingumo pensija, jokių santaupų ir turto, kurį galėtų realizuoti, neturi, dėl sūnaus slaugos papildomai užsidirbti negali, o ieškovas T. G. yra dirbantis ir gauna ženklias pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo vykdymą išdėstė 18 (aštuoniolikai) mėnesių, priteistas pinigines sumas sumokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, įmokų mokėjimo pradžią nustatant 2021 m. vasario mėn., o pirmąją įmoką sumokant iki 2021 m. vasario 8 d. įskaitytinai. Be to nurodė, kad skolininkei savalaikiai nesumokėjus nors vienos iš išdėstytų mokėjimų, kreditorius turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis. Prašymą dalyje dėl tarpusavio sumų įskaitymo ir vykdomojo rašto neišdavimo atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad vykdomasis raštas ieškovui yra išduotas iki pareiškėjos prašymo gavimo dienos, o priešpriešinių reikalavimų įskaitymą turi teisę atlikti antstolis, todėl prašymai neišduoti vykdomojo rašto ir atlikti priteistų sumų įskaitymą, netenkintini.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad E. G. gaunamos pajamos yra mažesnės, turtinė padėtis yra sunkesnė nei kreditoriaus T. G. ir jos galimybės gauti didesnes pajamas yra komplikuotos, kas sudaro pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą. Darė išvadą, kad skolininkės E. G. turtinė padėtis nėra ypatingai sunki, nes ji turi nekilnojamojo turto, nėra išnaudojusi visų galimybių gauti tam tikras papildomas pajamas iš šio turto (pvz. nuoma, kreditas ir pan.), nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi priemonių susirasti darbą pagal sveikatos būklę ir atsižvelgiant į sūnaus A. Š. slaugymo ypatumus, nesikreipė į teismą dėl didesnio išlaikymo sūnui priteisimo iš buvusio sutuoktinio, sūnaus tėvo. Nustatė, kad kreditorius T. G. yra dirbantis ir gauna tam tikras pajamas, tačiau dirba (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje. T. G. nekilnojamojo turto neturi, būstą nuomojasi, skirtingai nei skolininkė, kuri gyvena nuosavybės teise turimame gyvenamajame name, turi papildomų išlaidų.
6. Darė išvadą, kad nors skolininkė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 72-iem mėnesiams, t. y. 6-iems metams, tačiau tai yra nepagrįstai ilgas ir niekuo nepateisinamas terminas, kas suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei, iš esmės sumenkinus kreditoriaus interesą į kuo greitesnį jau teismo pripažintų jo interesų patenkinimą. Be to, konstatavo, kad piniginės lėšos nuvertėja, todėl kreditorius patirtų papildomų nuostolių.
7. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo esant tikslingu sprendimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininkę pirmą įmoką sumokėti iki 2021 m. vasario 8 d., kitas įmokas mokėti kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis. Skolininkei išaiškinta, kad nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų savalaikiai, kreditorius turi teisę reikalauti sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja E. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba skundžiamąją nutartį pakeisti – prašymą dėl priteistų šalių sumų tarpusavio įskaitymo ir dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 72 mėnesiams patenkinti; panaikinti nutarties dalį, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2021 m. vasario mėnuo, o pirmąją įmoką turi sumokėti iki 2021 m. vasario 8 d. įskaitytinai bei, kad nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, kreditorius turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis. Be to, prašo priimti naujus rašytinius įrodymus.
8.1. Nurodo, kad teismas be pagrindo neįskaitė iš šalių vienas kitam priteistų sumų, nes kreditorius tam neprieštaravo, o netenkinus jos prašymo, ji bus priversta kreiptis į antstolį dėl iš T. G. priteistos sumos išieškojimo ir dėl to patirti išlaidas.
8.2. Nurodo, kad byloje netinkamai įvertinta jos turtinė ir socialinė padėtis. Teigia, kad dėl vykdomos kasdienės nuolatinės visiškai neįgalaus sūnaus slaugos bei pačios neįgalumo (nustatytas 50 proc. nedarbingumas) ir diagnozuotų ligų ji negali per gana trumpą laikotarpį (18 mėnesių) sumokėti priteistą sumą kreditoriui. Tvirtina, kad priežiūra sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būtina visą parą, jis yra visiškai priklausomas nuo jį slaugančio asmens, todėl ji negali pailsėti, o tuo labiau dirbti. Be to, teigia, kad dėl Covid -19 nustatyto karantino ribojimų sūnaus negali prižiūrėti kiti asmentys, o ji dirbdama, negalėtų bendrauti su trečiaisiais asmenimis, nes tai sukeltų pavojų sūnui ir jai pačiai. Nurodo, kad jos pajamos yra 115,81 Eur/mėn. gaunama neįgalumo pensija, kitos sumos yra neįgalaus vaiko pinigai, kurie skiriami būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tvirtina, kad bankai kredito jai, kaip nedirbančiai ir neįgaliai, neteikia. Nurodo, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog ji gali išnuomoti dalį turimo būsto, nes nors ir gyvena nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau jo gyvenamasis plotas yra tik 60 kv. m., didžioji dalis skirta vaiko poreikiams, todėl tokį būstą išnuomoti kitam asmeniui bei gauti pajamų neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Tvirtina, kad kreditoriaus finansinė būklė yra gera, jis turi galimybę nuomoti mažesnį būstą, nes gyvena vienas ir tuo sumažinti patiriamas būsto nuomos išlaidas. Be to, teigia, kad jo sveikatos būklė nėra bloga, nes neteikiami duomenys, kad jam reikalingas specialus gydymas ar operacija. Tvirtina, kad T. G. turi nuolatinį darbą, dirba visą darbo dieną bei viršvalandžius, gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį atskirais atvejais viršija ir 3 000 Eur, o būdamas silpnos sveikatos nedirbtų 9 m. žuvies fabrike. Nurodo, kad ji negali pasiskolinti priteistos sumos, nes negalėtų jos grąžinti ir iš varžytynių prarastų turimą būstą.
8.4. Teigia, kad prašymų dėl vykdymo tvarkos nustatymo teismui neteikė nei ji, nei kreditorius, o savo iniciatyva teismui nustatyti tokią vykdymo tvarką nebuvo pagrindo, nes tokia tvarka, išdėsčius vykdymą trumpam 18 mėn. laikotarpiui, esminiai pažeidžia jos interesus.
8.5. Nurodo, kad sprendimo išdėstymas ilgesniam nei 18 mėnesių laikui nepaneigtų teismo sprendimo įvykdymo pareigos, o tik suteiktų galimybes realiai jį įvykdyti, kas atitinka abiejų šalių interesus. Teigia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas prašomam terminui nesuteiktų jai nepagrįsto pranašumo ir išieškotojas nepatirtų nuostolių, būtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, nes siekia sąžiningai įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas T. G. prašo nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 30 d. yra pateikęs vykdomąjį raštą vykdyti, todėl priešpriešinių sumų įskaitymas jau yra vykdymo proceso dalis, o esant vykdymo proceso dalyvių prašymui, įskaitymo veiksmą gali atlikti antstolis.
9.2. Pažymi, kad priteistų sumų išdėstymas 72 mėnesiams arba 6 metams yra nepagrįstai ilgas ir niekuo nepateisinamas terminas, tai suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei iš esmės sumenkintų jo interesą į kuo greitesnį teismo pripažintų jo interesų patenkinimą.
9.3. Nurodo, kad E. G. daugiau nei keturis metus dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su juo, todėl gali dirbti ir derinti darbą su vaiko slauga. Teigia, kad pardavusi jai teismo sprendimu skirtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį, gyvenamąjį namą, kitus priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), apeliantė galėtų gauti pakankamai lėšų ir atsiskaityti su juo, įgyti kitą tinkamą būstą. Be to, E. G. disponuoja nuslėptomis 54 193 Eur lėšomis, kurias iš savo banko sąskaitos, gyvenant Norvegijoje, pervedė motinai ir jie yra išgryninti.
9.4. Nurodo, kad E. G. pajamos 2020 m. gruodžio mėn. siekė 868,49 Eur, o nuo 2021 m. sausio mėn. padidėjus išmokoms, sieks 900 Eur ir daugiau, todėl jos pajamos ir turtas sudaro prielaidas teismo sprendimui įvykdymui per 18 mėnesių laikotarpį.
9.5. Pažymi, kad nuo 2014 m. jis serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl privalo periodiškai lankytis gydymo įstaigoje, atlikti tyrimus, pirkti medikamentus. Nurodo, kad vidutinės jo pajamos yra 2 125,80 Eur/mėn. Gyvena, dirba bei gyvenamąjį būstą nuomojasi (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra itin aukštas, todėl didesnę dalį lėšų skiria būsto nuomai (650 Eur/mėn.), vaistams, gydymui, maistui, po 250 Eur/mėn. moka už lizingo būdu įgytą automobilį.
9.6. Teigia, kad E. G. nenurodė objektyvių pagrindų dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, todėl teismas pagrįstai nurodė pirmos įmokos mokėjimo datą. Nurodo, kad suteikta teisė jam reikalauti visos sumos sumokėjimo prieš terminą, jei E. G. nesumokės eilinės įmokos, skatina savalaikį išdėstytų sumų mokėjimą ir skolininkės teisių nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos E. G. prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Tačiau įvertinęs apeliantės E. G. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. gruodžio 1 d./2020 m. gruodžio 31 d. Swedbank AB, SEB banko sąskaitos išrašus – apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, svarbios jų nepateikimo priežastys nenurodomos, todėl priimti naujus įrodymus atsisakoma.
13. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Tačiau CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
14. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (ar atidedamas) tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti ne tik į abiejų šalių turtinę padėtį, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).
15. Byloje nustatyta, kad prašymą išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovui T. G. priteistą 13 227,94 Eur sumą pareiškėja E. G. grindė ypatingai sunkia turtine padėtimi - nurodė, kad jos pajamos yra tik 115,81 Eur/mėn. neįgalumo išmoka (nustatytas 50 proc. nedarbingumas), o bendra, kartu su neįgalaus sūnaus pajamomis suma yra 868,49 Eur. Teigė, kad neturi santaupų, viena augina ir visapusiškai prižiūri visiškai neįgalų sūnų, gyvena su vaiku jai priklausančiame name, todėl parduoti šio turto negali, kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir gautas lėšas skirti atsiskaitymui su ieškovu, neturi.
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G. nurodytos aplinkybės apie jos turtinę padėtį nesudaro pakankamo pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 72 mėnesiams (6 metams), t. y. pareiškėja nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą nurodytam terminui. Be to, toks ilgas sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų kreditoriaus interesus, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 72 mėnesių (6 metų) laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantei E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), apeliantė nedirba, prižiūri neįgalų sūnų, jos asmenines pajamas sudaro 115,81 Eur/mėn. gaunama neįgalumo pensija. Minėti duomenys apie gaunamas apeliantės pajamas, turimą turtą, leidžia daryti išvadą, kad E. G. turtinė padėtis yra sunki, kad yra susidariusios nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikslinga iš dalies tenkinti pareiškėjos E. G. prašymą, yra pagrįsta.
18. Nustatydamas sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpį teismas nurodė, kad pareiškėja turi galimybę dirbti, gauti pajamas iš turimo nekilnojamojo turto bei gauti didesnį išlaikymą sūnui. Be to, įvertinęs, kad kreditorius T. G. nuosavo nekilnojamojo turto neturi, gyvena, dirba ir nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, o per ilgą laikotarpį mokamos priteistos jam sumos gali nuvertėti, teismas darė išvadą esant pagrindui sprendimo vykdymą išdėstyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turi galimybę pagal savo bei sūnaus sveikatos būklę gauti darbines pajamas, nes yra pakankamai jauno amžiaus ir pasinaudodama artimųjų pagalba, ar teikiamomis socialinėmis priemonėmis, turi galimybes, kad ir nepilnai darbo dienai užsiimti darbine veikla, ar dirbti nuotoliniu būdu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė gali dirbti siuvėja, o tai yra paklausi specialybė, kas leistų apeliantei dirbti namuose, gauti pajamų ir banko kreditą. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad Lietuvoje yra paskelbtas karantinas dėl Covid-19, minėta aplinkybė mažina apeliantės E. G. galimybes tiek įsidarbinant, tiek ir pasitelkiant trečiuosius asmenis neįgalaus sūnaus priežiūrai, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jos gaunamos pajamos gali artimiausiu metu padidėti. Be to, kritiškai vertintini T. G. teiginiai, kad apeliantės pajamos siekia 900 Eur, nes E. G. neįgalaus vaiko gaunamos šalpos išmoka, išmoka, gaunama pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, priteistos vaikui išlaikymo išmokos iš jo tėvo, nelaikytinos motinos gaunamomis pajamomis, yra skirtos būtent vaiko poreikiams, susijusiems ir su jo susirgimais, tenkinti, todėl negali būti naudojami jokiems kitiems tikslams.
20. Nors apeliantės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ir kreditoriaus teigimu jis gali būti parduotas ir gautomis lėšomis atsiskaityta su juo, o pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad iš šio turto gali būti gaunamos pajamos (pvz. nuoma, kreditas ir pan.), tačiau nepaneigti apeliantės teiginiai, kad gyvenamojo namo patalpos nėra didelės, yra pritaikytos neįgalaus vaiko poreikiams tenkinti, todėl nuoma nėra galima, o kredito gavimas, apeliantei nedirbant, taip pat yra negalimas, kas yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Be to, minėto turto pardavimas ir naujo būsto įgijimas, jo įrengimas, atitinkantis neįgalaus vaiko poreikius, gali ženkliai užsitęsti. Paminėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad išmokėti kreditoriui 13 227,94 Eur ir per 18 (aštuoniolika) mėnesių, kas mėnesį mokant po 734,89 Eur, E. G. galimybės yra ribotos.
21. Kreditorius tvirtina, kad apeliantė, dirbdama (duomenys neskelbtini), pervedė savo motinai 54 193 Eur, t. y. turi lėšų ir gali su juo atsiskaityti, tačiau iš Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs E. G. bei liudytojų parodymus, kad E. G. motinai pervestos lėšos buvo naudojamos neįgalaus vaiko išlaikymui, šalių turimo nekilnojamojo turto priežiūrai, į (duomenys neskelbtini) siunčiamų maisto produktų ir kt. būtinų reikmenų įgijimui, konstatavo, jog ieškovas T. G. neįrodė, kad lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Esant minėtiems duomenims nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad T. G. nurodytos lėšos, apeliantės motinai pervestos 2014-2018 m. laikotarpiu, nėra panaudotos jam ir apeliantei dar gyvenant santuokoje.
22. Įvertintina aplinkybė, kad kreditoriaus T. G. gaunamos pajamos, paties kreditoriaus teigimu, yra didesnės nei 2 000 Eur per mėnesį (apeliantės teigimu apie 3 000 Eur) ir nors jis nuomoja būstą, o (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje bei turi sveikatos problemų, tačiau, priešingai nei apeliantė, kreditorius gauna stabilias ir ženklias pajamas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam laikotarpiui, nei jį nustatė pirmosios instancijos teismas, kai kreditorius jam priteistą sumą atgaus per ilgesnį, t. y., 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpį, nesukels jam neproporcingų neigiamų pasekmių. Tuo tarpu apeliantė, kaip patvirtina aukščiau aptarti duomenys (sunki sūnaus negalia, būtina nuolatinė jo priežiūra, karantinas ir kt.), sumokėti priteistos sumos ir per 18 (aštuoniolika) mėnesių objektyviai neturi galimybių, kas sudaro pagrindą išvadai, kad jos prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam nei 18 mėnesių terminui gali būti tenkinamas. Konstatuotina, kad ilgesnis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas nei 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principų bei pažeistų kreditoriaus T. G. interesus.
23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant suderinti tiek skolininkės, tiek ir kreditoriaus interesus, teismo sprendimu T. G. priteistą ir šią nutartimi 36 mėnesiams išdėstytą 13 227,94 Eur sumą pareiškėja turi mokėti kas mėnesį, tuo mažinant kreditoriaus galimus nuostolius. Įvertinus, kad kreditoriui yra išduotas vykdomasis raštas, šalims priteistų priešpriešinių sumų užskaitymas gali būti atliktas antstolio, vykdančio išieškojimus, patvarkymu (CPK 687 straipsnis), todėl minėtose dalyse keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo. Kadangi skundžiama teismo nutartis iš dalies keičiama, pirmosios instancijos teismo nustatyta įmokų mokėjimo pradžia taip pat keistina, nustatant, kad pirmoji įmoka kreditoriui sumokama iki 2021 m. balandžio 30 d. imtinai.
24. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, T. G. iš apeliantės priteistinos išlaidos už teisinę pagalbą – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kreditorius pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 300 Eur išlaidas. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 punkte už atsiliepimą į atskirąjį skundą numatyto maksimalaus dydžio bei įvertinus, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, iš apeliantės kreditoriui priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį iš dalies pakeisti ir nutartį išdėstyti sekančiai.
Skolininkės E. G. prašymą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 36 (trisdešimt šešių ) mėnesių laikotarpiui.
Nustatyti, kad E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka kreditoriui T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-64-223/2020 priteistas pinigines sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į kreditoriaus nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke.
Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2021 m. balandžio mėnuo, o pirmąją įmoką E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaitytinai.
Nustatyti, kad skolininkei nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, kreditorius turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
Prašymą dalyje dėl tarpusavio sumų įskaitymo ir vykdomojo rašto neišdavimo atmesti.
P. T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.