Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-28 · Administracinė byla Nr. I-6508-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
I-6508-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01130-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6508-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01130-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-03-21 pateikė teismui skundą kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014-07-09 iki 2014-07-16 ir nuo 2014-09-17 iki 2014-09-24 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Teigė, kad, atvykęs į Lukiškių TI-K, jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Nurodė, kad kamerų plotas buvo mažas, kameros buvo perpildytos, tokios sąlygos buvo pavojingos sveikatai ir gyvybei, žemino orumą. Taip pat teigė, kad kameroje buvo per daug baldų (buvo mažai laisvos vietos), netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, užimantis 1,4 m² ploto. Teigė, kad kameroje buvo pelėsis, drėgna, vedinimo sistemos nėra arba ji neveikia, pro langus vėdinti patalpas neįmanoma dėl didelio kalinamųjų skaičiaus, kameroje byra tinkas, dėl to sutriko sveikata. Nurodė, kad šviesos trūkumas ar jos per didelė raiška labai veikė psichologinę būseną ir regėjimą. Paaiškino, kad sanitarinį mazgą nuo likusios gyvenamosios dalies skyrė sienelė, kurios matmenys 1 m x 1,2 m, dėl to jautė diskomfortą, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, pažeistas privatus gyvenimas. Nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose kurios yra rūsyje buvo laikomas nuo 24 iki 48 val., kamerose nebuvo sanitarinių mazgų, jos buvo perpildytos (iki 30 kalinamųjų), dėl to patyrė didelį nuovargį, organizmo išsekimą. Nurodė, kad nusiprausti duše jam buvo leidžiama vieną kartą per savaitę (15 min.). Teigė, kad Lukiškių TI-K kiemeliai yra maži, pasivaikščiojimui buvo skirta tik 1 val., blogomis oro sąlygomis Lukiškių TI-K atsisakydavo vesti kalinamuosius į pasivaikščiojimo kiemelius. Pareiškėjas nurodė, kad nerūko, tačiau buvo priverstas kalėti kartu su rūkančiais kaliniais. Tabako dūmai sukėlė kosulį, alergiją, plaučių pabrinkimą, dusulį, perštėjo akys, nusilpo imuninė sistema. Pabrėžė, kad rūbus buvo priverstas skalbti ir džiovinti kamerose, dėl blogo vėdinimo rūbai puvo. Teigė, kad kalinimo metu nebuvo aprūpintas būtinosiomis higienos priemonėmis. Lukiškių TI-K nesirūpino kalinamųjų asmenų darbinėmis pajamomis, nebuvo mokamos pašalpos iš socialinės paramos fondų, nebuvo teikiamos paramos. Teigė, kad Lukiškių TI-K nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių, niekur nebuvo iškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti įrankiai, nebuvo evakuacinio plano. Taip pat nurodė, kad gyvenamuosiuose pastatuose yra kenksmingo asbesto šiferiniuose stogo lakštuose (b. l. 1–23).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką (b. l. 78–88).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2014-07-09 iki 2014-07-16 ir nuo 2014-09-17 iki 2014-09-24.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-07-09 iki 2014-07-16 ir nuo 2014-09-17 iki 2014-09-24 (16 dienų). Iš atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-07-16 iki 2014-09-17 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, taigi ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 14 dienų. Iš 14 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: nuo 2014-07-09 iki 2014-07-11, 2014-09-17, 2014-09-18 (5 dienos). Likusias 9 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina dėl to, kad Lukiškių TI-K rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 str., reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 d. nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų ir atvirkščiai. Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir prašė jį perkelti į nerūkančiųjų kamerą, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą laikyti jį su nerūkančiais asmenimis. Nesant tokio prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra rūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos laikyti jį vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo pelėsis, didelė drėgmė, kameros prastai ventiliuojamos. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos nuostatos, pagal kurias gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr.114, 120, 270, 274, 321. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo akte Nr.13(13.3)-PA-161 nustatyta, kad kameroje Nr. 274 buvo nustatytas Higienos normos 26 p. pažeidimas. Centro pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 114, 120, 270, 321 atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 %, šaltuoju metų periodu santykinė oro drėgmė turi būti 35–60%. Lukiškių TI-K pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatyta, kad kamerų Nr. 114, 120, 270, 274, 321 kondicionavimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktų duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeisti santykinės oro drėgmės reikalavimai (b. l. 103–104).

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Iš Vidaus tvarkos taisyklių nuostatų matyti, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore kalėjimų rėžiminių zonų gyvenamųjų patalpų viršutiniuose arba ant žemės, kitų pataisos įstaigų uždarosiose zonose ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai (230 p.); pasivaikščiojimo kamerose įrengiamos rakinamos kameros nuteistiesiems pasivaikščioti. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durimis (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotų kamerų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo gamtinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengti vandens latakai (231 p.). Iš šių duomenų matyti, jog laisvės atėmimo bei kardomojo kalinimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nenumato konkrečiai valstybės institucijos pareigos reglamentuoti konkrečiai – pasivaikščiojimo kiemelio dydį (plotą), vienam asmeniui tenkantį plota tokiame kiemelyje. Higienos norma įtvirtina pagrindinį principą – suėmimo ir laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1. p.) (LVAT 2014-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-369/2014). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad dėl mažo pasivaikščiojimų kiemelio ploto jis patyrė neturtinę žalą, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai nustatyti Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 114, 120, 270, 274, 321. Lukiškių TI-K byloje pateikė Centro patikrinimo aktus, kuriuos, be kita ko, atlikti tyrimai ir dėl kamerų apšvietimo. Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1779 nurodyta, kad kameroje Nr. 270 apšvietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų. Iš Centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ne visais atvejais buvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas. Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad grįžtamųjų patikrinimų metu Centras nustatė, jog operatyviųjų patikrinimų metu nustatyti Higienos normos pažeidimai dėl netinkamo apšvietimo pašalinti. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Centro operatyviųjų patikrinimų metu nustatyta, kad kamerose Nr. 114, 120, 274, 321 apšvietimas atitiko Higienos normų reikalavimus (b. l. 114–115).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros buvo neremontuotos, nuo sienų byrėjo tinkas. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja būklę, apie anksčiau atliktus remonto darbus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad minėtų higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisės į sveiką aplinką pažeidimas (LVAT 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1546/2013; 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013). Pažymėtina, kad Centro pateiktuose patikrinimo aktuose Higienos normos 26 p. reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

Pareiškėjas žalą kildiną taip pat iš to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Higienos normos 24 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nenurodė jokių duomenų dėl sanitarinio mazgo atitverimo. LVAT praktikoje yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į bylos duomenis, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nustatyti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui neišduotos higienos priemonės. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kiekvienam kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui išduodamas tinkamas higienos priemonių komplektas mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodamas patalynės komplektas, 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti higienos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo atžvilgiu nedetalizavo nurodytų aplinkybių bei vadovaujantis teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo teiginiai dėl jo netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad skalbti ir džiovinti drabužius buvo priverstas kameroje. Pažymėtina, Higienos normos 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę; drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami sausi; turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu kreipęsi su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad gyvenamosiuose pastatuose yra asbesto šifiriniuose stogo lakštuose. Higienos normos 18.4 p. nustatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais, kurie nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijoje yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria pavojingų medžiagų ir nėra sveikatai pavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimas Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, nutarime nurodoma, kad šie gaminiai pagal Asbesto ir jo turinčių gaminių naudojimo ribojimo ir taršos prevencijos priemonių planą įgyvendinami. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas, kurios būtų vertinę, ar asbestas kėlė pavojų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus, todėl nustatyti pareiškėjo teiginių pagrįstumą teismas neturi galimybių ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną ir dėl to, kad, atvykęs į Lukiškių TI-K, jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Bausmių vykdymo kodekso 46 str. nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsiskaitymo už draudimų ir įpareigojimų vykdymą tvarka. Atsakovė Lukiškių TI-K kartu su atsiliepimu pateikė dokumentus (supažindinimas), iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, teisėmis, pareigomis, draudimais bei patvirtino šį faktą savo parašu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl žalos atsiradimo šiuo aspektu yra nepagrįsti (b. l. 93).

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K dušais galėjo naudotis tik kartą per savaitę 15 minučių. Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, nėra gesintuvų, dėžės su smėliu ir kitų įrankių bei tai, kad kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, nebuvo evakuacinio išėjimo. Kokia konkrečiai žala pareiškėjui buvo padaryta, skunde nenurodyta. Abstraktus argumentas, kad taip galėjo būti sukeltas pavojus pareiškėjo sveikatai, padarytos žalos fakto neįrodo. Kaip nurodė Lukiškių TI-K, priešgaisrinių taisyklių griežtai laikomasi, Lukiškių TI-K aprūpintas visomis reikiamomis priemonėmis (gesintuvai, įrengti gaisriniai čiaupai ir kt.), kurios tikrinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia pareiškėjas, kiekviename gyvenamajame korpuse yra įrengti evakuaciniai išėjimai, evakuaciniai planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K šiuo aspektu išdėstytais argumentais.

Pareiškėjas nurodė, kad taip pat buvo kalinamas ir laikino sulaikymo kamerose bei paskirstymo kamerose. Pareiškėjo teigimu, šios kameros taip pat neatitiko higienos reikalavimų – kameros įrengtos rūsyje, sąlygos antisanitarinės, kamerose nebuvo sanitarinio mazgo, vienu metu laikino sulaikymo kameroje, kurios plotas apie 7 m², būdavo iki 30 žmonių. Atsakovės atstovas duomenų ir argumentų šiuo aspektu nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovės atstovas šių pareiškėjo teiginių nepaneigė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma suma 700 Eur nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Lukiškių TI-K atsiliepime prašė priteisti 2,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 35 A4 formato lapai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 35 x 0,06, t. y. 2,10 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 str. nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo 2015-12-23 nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė