- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eTA-626-502/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01095-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- O. A.
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei O. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės O. A. (toliau – ir atsakovė) 504,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis ir įgyvendindamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T3-408 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės 2009–2018 m. atliekų tvarkymo planą, nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Nuo 2017 m. sausio 1 d. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) patvirtino naujus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus bei vietinės rinkliavos dydžius. Buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis savivaldybės administracijos parengtus nustatytos formos informacinius pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos sumas už kalendorinius metus, suskirstytus ketvirčiais, buvo patvirtinti nauji pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies dydžiai, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. Vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai yra skaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ¼ pastato, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas 1) ir ½ pastato, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas 2) ir ji jais naudojasi. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsakovei kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo registruotu paštu, tačiau ji susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.
4. Pareiškėjas pateiktuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad asmenys, norintys, jog jiems nebūtų skaičiuojama rinkliavos kintamoji dalis ir būtų pritaikyta lengvata pastoviajai daliai, Administracijai ne vėliau kaip iki kitų metų gruodžio 31 d. turi pateikti: prašymą dėl lengvatos pastoviajai daliai, prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios dalies (Nuostatų 3 priedas), sąžiningumo deklaraciją, elektros energijos tiekėjo pažymą, patvirtinančią, kad nebuvo sunaudota daugiau nei 35 kWh elektros energijos per vieną metų ketvirtį arba atitinkamai 140 kWh elektros energijos per metus. Nagrinėjamu atveju atsakovė iki 2021 m. gegužės 10 d. nė karto nesikreipė dėl lengvatos gavimo, pirmą kartą 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Administracijos Pagirių seniūniją dėl lengvatos gavimo pastoviajai vietinės rinkliavos daliai ir atleidimo nuo kintamosios jos dalies už 2020 m. laikotarpį ir pateikė visus tam reikalingus dokumentus, todėl vietinė rinkliava už šį laikotarpį jai buvo perskaičiuota, o bendras prašomas priteisti įsiskolinimas sumažėjo 168,29 Eur suma ir dabar sudaro 336,58 Eur. Už ankstesnius laikotarpius (2018 ir 2019 metus) lengvatos ir atleidimai nuo rinkliavos atsakovei negali būti pritaikyti, kadangi buvo praleisti prašymų padavimo terminai. Be to, pareiškėjos turimame vietinės rinkliavos mokėtojų registre toks vietinės rinkliavos mokėjimo paskirstymas tarp bendraturčių, koks yra nurodytas mokėjimo pranešimuose, yra nustatytas nuo pat vietinės rinkliavos įvedimo Vilniaus rajono savivaldybėje, t. y. nuo 2012 m. gegužės mėn., atsakovė kasmet nuo 2012 m. gaudavo informaciją apie jai mokėtinas rinkliavos sumas, tačiau per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme dienos, neprašė pakeisti ar patikslinti duomenis Registro duomenų bazėje. Prašymo išbraukti nurodytus objektus iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro Administracija nebuvo gavusi, tą įrodo ir tas faktas, jog atsakovė 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Administracijos Pagirių seniūniją su prašymu dėl lengvatos taikymo dėl objekto nenaudojimo, o ne su prašymu išbraukti nekilnojamąjį turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) iš mokėtojų registro.
5. Pareiškėjas papildomai pateiktuose 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. birželio 18 d. ir 2021 m. birželio 21 d. paaiškinimuose nurodė, kad atsakovei vietinė rinkliava buvo skaičiuojama už visą Namą 2, t. y. už 136,81 kv. m plotą. Taip pat atsakovei buvo apskaičiuojama vietinė rinkliava už Namą 1, t. y. už 84,67 kv. m, kurio visas naudingas namo plotas yra 152,90 kv. m. Apmokestinti nekilnojamųjų objektų plotai yra nurodyti informaciniuose pranešimuose, kurie buvo pridėti prie prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir faktines aplinkybes, vietinė rinkliava atsakovei buvo perskaičiuota už einamuosius bei trejus praėjusius kalendorinius metus. Administracija prašė priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi už 2020 m. laikotarpį atsakovei buvo pritaikyta lengvata ir mokestis anuliuotas. Įsiskolinimo suma sudaro 215,42 Eur, atitinkamai po 107,71 Eur už kiekvieną mokestinį laikotarpį. Be to, vietinė rinkliava skaičiuojama ir kitiems minėtų nekilnojamojo turto objektų bendrasavininkiams.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad atsisakė dalies reikalavimų, kurie buvo apskaičiuoti viršijant atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą, ir palaiko tik tą dalį reikalavimų, kurie liko perskaičiavus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą už atsakovei priklausančias nekilnojamojo turto ploto dalis, taip pat atsisakė vietinės rinkliavos priteisimo už 2020 m. laikotarpį, kadangi už tą laiką atsakovei buvo pritaikyta lengvata.
Atsiliepimas
7. Atsakovė O. A. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
8. Atsakovė nurodė, kad Nuostatų 45 punkte nustatyta, jog vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus Nuostatų 34 punkte nustatytais atvejais, o vietinės rinkliavos kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama mišrių komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 46 punktas). Tačiau, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, atsakovė nėra vienintelė aukščiau paminėtų Namo 1 ir Namo 2 savininkė. Šiuos nekilnojamojo turto objektus ji valdo su kitais bendrasavininkiais L. Š. (Namą 1 ir Namą 2) ir S. J. (Namą 1). Todėl visiškai nesuprantama, kodėl atsakovei vienai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą ir už kitus bendrasavininkius.
9. Atsakovė paaiškino, kad Nuostatų 37 punkte nustatyta, jog gyvenamojo būsto bendrasavininkiai, kurie naudojasi tomis pačiomis patalpomis, laikomi vienu vietinės rinkliavos mokėtoju, o vietinė rinkliava gali būti nustatoma mokėti vienam iš bendrasavininkių tik esant jų prašymui. Tačiau pareiškėja su prašymu nepateikė jokio rašytinio įrodymo apie Namo 1 ir Namo 2 bendrasavininkių pageidavimą, jog vietinę rinkliavą už šiuos nekilnojamojo turto objektus visų bendrasavininkių vardu mokėtų tik atsakovė. Be to, pareiškėja neįrodė, kad atsakovė naudojasi Namu 1 ir Namu 2, kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tik įrodo jos nuosavybę į šį turtą. Tvirtino, kad prašomos priteisti iš atsakovės tariamos skolos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. Name 2 nebuvo sunaudota elektros energijos. Taip pat yra ir su Namo 1 dalimi, kuriame nuo pat 2015 m. iki 2020 m. gruodžio 20 d. nebuvo sunaudota elektros energijos. Minėtus duomenis patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ pažymos.
10. Atsakovė teigė, kad Administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešime „Dėl statinių naudojimo priežiūros“ ir Administracijos Pagirių seniūnijos 2021 m. kovo 10 d. pažymoje nurodyta, jog Namo 1 dalis, priklausanti atsakovei, pačios pareiškėjos dar 2020 m. buvo pripažinta netinkama naudotis, o visas Namas 2 – nenaudojamu. Be to, atsakovės ir jos šeimos gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), tad ji Name 2 ir tuo labiau netinkamoje gyventi Namo 1 dalyje negyvena ir neplanuoja gyventi.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės O. A. 125,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo prašyme nurodytų reikalavimų priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei dėl prašyme nurodyto reikalavimo priteisti iš atsakovės 121,16 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti 215,42 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., likusios prašymo dalies atsisako.
13. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių negalėtų priimti pareiškėjo prašymo dalies atsisakymo, todėl pareiškėjo prašymą dėl dalies reikalavimo atsisakymo, t. y. dėl 168,29 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat dėl 121,16 Eur (336,58 Eur-215,42 Eur=121,16 Eur) vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už Namą 1 ir Namą 2 priėmė ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad atsisakius skundo (prašymo) ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 str. 3 d.).
14. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 215,42 Eur už Namą 1 ir Namą 2 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog ¼ Namo 1 dalis ir ½ Namo 2 dalis priklauso atsakovei. Tai reiškia, kad atsakovė atitinka Nuostatų nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojo požymius – nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
15. Vertindamas atsakovės argumentus, kad nekilnojamojo turto objektų ji nenaudoja, todėl mokėti neprivalo, teismas sutiko, jog pareiškėja įrodė, kad Namo 2 ji nenaudoja, nes pateiktos Administracijos Pagirių seniūnijos 2021 m. kovo 10 d. pažyma Nr. A33(36)-34 ir UAB „Ignitis“ pažymos apie sunaudotą elektros energiją (2021 m. sausio 27 d. pažyma už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. pažyma už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) patvirtina, kad per metus suvartota mažiau elektros energijos nei 140 kWh. Atsakovė dėl Namo 1 pateikė Administracijos Pagirių seniūnijos 2021 m. kovo 10 d. pažymą Nr. A33(36)-34, kad Namo 1 dalis, priklausanti atsakovei, yra netinkama naudoti. Taigi atsakovė įrodė, kad Namo 1 dalis, kuri jai priklauso nuosavybės teise, nenaudojama. Teismas nurodė, kad Nuostatų 45 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus nuostatų 34 punkte nustatytais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją dėl Namo 1 ar Namo 2 išbraukimo iš registro, o dėl lengvatos taikymo atsakovė kreipėsi tik už 2020 m.
16. Teismas sprendė, kad pagal Nuostatų 45 ir 48 punktus atsakovė už Namą 1 ir Namą 2 turi mokėti pastoviąją dalį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. proporcingai savo turimai nuosavybės daliai.
17. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus patikslintus detalius skaičiavimus, rinkliavą už Namą 2 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 55,23 Eur (pastovioji rinkliavos dalis sudaro 68,41 kv. m * 0,049 Eur/kv. m * 12 mėn. = 40,23 Eur; kintamoji rinkliavos dalis sudaro 15 Eur metinis mokestis, kadangi namui priskirtas 120 l konteineris) ir rinkliava už Namą 1 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 52,48 Eur (pastovioji rinkliavos dalis sudaro 38,23 kv. m * 0,049 Eur/kv. m * 12 mėn. = 22,48 Eur; kintamoji rinkliavos dalis sudaro 30 Eur metinis mokestis, kadangi namui priskirtas 240 l konteineris). Taigi bendra už abu objektus metinė atsakovės mokėtina suma yra 107,71 Eur (55,23 + 52,48). Rinkliavos dydžiai yra nurodyti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 2 priede.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti pastoviąją rinkliavos dalį už 2018–2019 m. Nors atsakovė nebuvo teikusi prašymo dėl lengvatos taikymo, tačiau Nuostatai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina pareigą mokėti tik pastoviąją dalį, kai objektas nenaudojamas.
19. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino pareiškėjo prašymo priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės O. A. 125,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už Namo 1 ir Namo 2 dalis, priklausančias atsakovei. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.
III.
20. Atsakovė O. A. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo prašymas tenkintas, panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
21. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ji turėjo pareigą mokėti pastoviąją rinkliavos dalį 2018–2019 m. nepaisant to, ar ji buvo atliekų turėtoja ar ne, Atliekų tvarkymo įstatymo prasme bei argumentais, kad minėtu laikotarpiu atsakovė nebuvo pateikusi pareiškėjui prašymo dėl lengvatos taikymo, o Nuostatai ir teismų praktika neva nenumato galimybės atleisti atsakovę nuo pastoviosios dalies, kai objektas nenaudojamas, mokėjimo.
22. Atsakovė teigia, kad nors teismas sprendime ir nurodo, jog pagal teismų praktiką, atsakovė bet kokiu atveju turi mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo priešingai akcentavęs, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Todėl teismui pripažinus, jog atsakovė pagal byloje surinktus įrodymus nesinaudojo jai priklausančiu turtu minėtu laikotarpiu ir jokių atliekų dėl to neturėjo, ji negalėjo būti pripažinta „atliekų turėtoja“, nes ji neturėjo ir (ar) nedarė (negamino) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Dėl to neturėjo ir pareigos mokėti ne tik kintamosios, bet ir pastoviosios vietinės rinkliavos dalies.
23. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir tokio turto savininkas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, t. y. toks turtas praktiškai nenaudojamas, gali būti, pavyzdžiui, elektros energijos tiekėjo pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija ar kiti duomenys, pagrindžiantys nekilnojamojo daikto netinkamumą naudoti. Analogiškos nuostatos yra suformuluotos ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-515 patvirtintame Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo 9.1 punkte, pagal kurį 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pastoviosios dalies lengvata taikoma nenaudojamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams ar įgaliotiems asmenims. Taigi atsakovė 2018 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu, už kurį teismas sprendimu priteisė pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, nesinaudojo Namu 1 ir Namo 2 dalimi, todėl jai neatsirado jokia prievolė sumokėti nei kintamąją, nei pastoviąją vietinės rinkliavos dalis.
24. Atsakovės teigimu, teismas sprendime neginčijamai nustatė, kad Name 1 laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. nebuvo sunaudota elektros energijos, taip pat ir Namo 2 dalyje, kuri priklauso atsakovei, nuo 2015 m. nebuvo sunaudota elektros energijos, taigi šios aplinkybės rodo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. nesinaudojo Namu 1 ir Namu 2 dalimi, todėl jai neatsirado jokia prievolė sumokėti vietinę rinkliavą (nei pastoviosios nei kintamosios dalies).
25. Atsakovė pažymi, kad prievolė mokėti pastoviąją rinkliavos dalį nurodytu laikotarpiu negalėjo atsirasti ir dėl to, jog kaip matyti iš Administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo „Dėl statinių naudojimo priežiūros“ ir Administracijos Pagirių seniūnijos 2021 m. kovo 10 d. pažymos, Namo 2 dalis, priklausanti atsakovei, paties pareiškėjo dar 2020 m. buvo pripažinta netinkama naudotis, o visas Namas 1 – nenaudojamu. Ši aplinkybė taip pat sudaro savarankišką pagrindą atleisti atsakovę kaip Namo 1 ir Namo 2 bendrasavininkę nuo vietinės rinkliavos už komunalines paslaugas pagal Nuostatų 34.2 punktą, pagal kurį į Nekilnojamojo turto registrą neįtraukiami (išbraukiami) netinkami naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai savivaldybės teritorijoje.
26. Atsakovė akcentuoja, kad jos ir šeimos gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), ji Name 1 ir Namo 2 dalyje niekada negyveno ir poreikio juose gyventi neturi.
27. Atsakovės vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovės priteista 125,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos pastoviosios dalies už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo prašymas atmestas.
Atsiliepimas
28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas nurodo, kad pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nuostatuose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
30. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo, jog atsakovei O. A. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – Namas 1 ir Namas 2, todėl nekyla abejonių, kad apeliantė yra laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir turi pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Šiuo atveju asmuo gali būti atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies remiantis Nuostatais, o vietinės rinkliavos pastoviosios dalies lengvata gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams suteikiama remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-515 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu (toliau – ir Lengvatų aprašas). Atsakovė nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėjimo ar kitų lengvatų taikymo už 2018 ir 2019 metų laikotarpius, todėl nėra galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo skolininkei būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba ji nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvusi atleista. Taip pat Nuostatų 45 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus nuostatų 34 punkte nustatytais atvejais. Atsakovė į Administraciją dėl nekilnojamojo turto objektų išbraukimo iš registro taip pat nesikreipė, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ji neturi prievolės mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dalį, yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė už nekilnojamąjį turtą turėjo pareigą mokėti pastoviąją rinkliavos dalį už 2018–2019 m., todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovės 125,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o administracinės bylos dalį priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei dėl prašyme nurodyto reikalavimo priteisti iš atsakovės 121,16 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nutraukė.
33. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovės priteista 125,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos pastoviosios dalies už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo prašymas atmestas. Atsakovė Name 1 ir Namo 2 dalyje niekada negyveno, pateikti įrodymai patvirtina, kad elektros energija minėtuose pastatuose nebuvo sunaudota, jos ir šeimos gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl ji neturi mokėti vietinės rinkliavos (nei pastovios, nei kintamos dalies) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
34. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
36. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
37. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji, negyvendama ir nesinaudodama jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – Namu 1 ir Namu 2, neturi mokėti ne tik kintamosios, bet ir pastoviosios vietinės rinkliavos dalies.
38. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
39. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 9 p.), taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. T3-514 (toliau – ir 2016 m. Nuostatai). Šių Nuostatų 10 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
40. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad ginčo laikotarpiu jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ji nesinaudojo, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl ji neturi mokėti ne tik kintamosios, bet ir pastoviosios vietinės rinkliavos dalies.
41. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
42. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, kaip yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.).
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
44. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – Namas 1 ir Namo 2 dalis. Tai reiškia, kad atsakovė atitiko vietinės rinkliavos mokėtojo požymį – nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus r. savivaldybės teritorijoje. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė yra laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Nuostatus, suponuoja pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą, todėl atsakovė pagrįstai pareiškėjo buvo pripažinta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja Nuostatų prasme.
45. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu.
46. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-515 (galiojančio nuo 2017 m. sausio 1 d.), 9 punkte nustatyta, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pastoviosios dalies lengvata taikoma nenaudojamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams ar įgaliotiems asmenims. Ši lengvata taikoma pateikus prašymą, sąžiningumo deklaraciją, elektros energijos tiekėjo pažymą, atitinkančia reikalavimus, nustatytus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (Aprašo 17 p.). Lengvatos, nurodytos šio tvarkos aprašo 9.1 ir 10 punktuose, taikomos pagal reikalavimus, kurie taikomi atleidimui nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo ir yra nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (Aprašo 21 punktas).
47. Nuostatų 45 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus nuostatų 34 punkte nustatytais atvejais. Nuostatų 34 punkte nustatyta, kad į Registro duomenų bazę neįtraukiami (išbraukiami), be kita ko, netinkami naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamo turto objektai savivaldybės teritorijoje (34.2 papunktis). Nuostatų 49 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nenaudojęs nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto, ir pageidaujantis, kad jam būtų neskaičiuojama Vietinės rinkliavos kintamoji dalis už atitinkamą(-us) ketvirtį(-ius) ar visus metus, gali kreiptis į savivaldybės administraciją šių nuostatų 47 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.
48. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.
49. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad atsakovė dėl Namo 1 ar Namo 2 išbraukimo iš registro į Administraciją nesikreipė, o dėl lengvatos taikymo į pareiškėją kreipėsi tik 2021 m. gegužės 10 d., mokesčio lengvata jai pritaikyta už 2020 metus.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir atsakovės išdėstytus paaiškinimus, į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas iš registro neišbrauktas (atsakovė nesikreipė į Administraciją dėl jo išbraukimo iš registro), dėl lengvatos taikymo į Administraciją kreipėsi tik 2021 m. gegužės 10 d. (atsakovei lengvata taikyta už 2020 m.), ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovės priteisė vietinės rinkliavos pastoviąją dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
51. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji gyvena kitoje vietoje, sprendžiant šį ginčą, teisiškai nereikšminga, nes tokios išimties (nemokėti nekilnojamojo turto savininkui nustatytą rinkliavą) nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei savivaldybės priimti Nuostatai nenumato. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su pastoviosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimu, yra nereikšmingi ir nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto faktinių aplinkybių vertinimo.
52. Atsakovė apeliaciniame skunde kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, jokių argumentų dėl sprendimo dalies, susijusios su bylos dalies nutraukimu, nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
53. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
54. Atsakovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės O. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.