Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Liaškovas, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. T., Ž. M., N. B., I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžia antstolio Andriaus Liaškovo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0159/22/01214, Nr. 0159/22/01883, Nr. 0159/23/00053, Nr. 0159/23/00167, Nr. 0159/23/00172, Nr. 0159/23/00238, Nr. 0159/23/00513, Nr. 0159/23/00563, Nr. 0159/23/00594, Nr. 0159/23/00710, Nr. 0159/23/00739, Nr. 0159/23/00759, Nr. 0159/23/00785, Nr. 0159/23/00804, Nr. 0159/23/00905, Nr. 0159/23/00952, prašydama panaikinti antstolio 2023 m. birželio 27 d. patvarkymus dėl skolininkės prašymo netenkinimo Nr. S-23-159-26119 ir išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-159-26211 bei 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-159-26633.

Skunde nurodyta, kad antstolis Andrius Liaškovas 2023 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-159-26119 patvarkė netenkinti 2023 m. birželio 8 d. antstolio kontoroje gauto skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. B. prašymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti leidžiamas mokėjimų sumas: kas mėnesį 9211,56 Eur (su mokesčiais) einamiesiems mokėjimams darbuotojams, VMI ir SODRA, iš jų 937,24 Eur gyventojų pajamų mokesčiui, 1972,14 Eur socialinio draudimo mokesčiui, 6302,18 Eur išmokėjimui darbuotojams, ir bendrą vienkartinę 53317,13 Eur sumą išmokėti darbuotojams, VMI ir SODRA esamą skolą, leidžiant atsiskaityti su darbuotojais, VMI ir SODRA“. Antstolis 2023 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-159-26211 patvarkė iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotą 1880,76 Eur sumą paskirstyti tokia tvarka: 1. Išieškotojams: 14. Ž. M. – 1003,89 Eur, 15. N. B. – 719,50 Eur, 2. Vykdymo išlaidas antstoliui: 2.2. papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje – 8,91 Eur; 2.3. atlygis antstoliui – 62,16 Eur. Antstolis 2023 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S-23-159-26633 patvarkė iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotą 3380,49 Eur sumą paskirstyti tokia tvarka: 1. Išieškotojams: 14. Ž. M. – 743,21 Eur, 15. N. B. – 532,67 Eur, 16. I. G. – 1828,08 Eur, 2. Vykdymo išlaidas antstoliui: 2.2. papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje – 9,26 Eur; 2.3. atlygis antstoliui – 113,17 Eur. Skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes visiškai nemotyvuoti. Antstolis Andrius Liaškovas vykdymo proceso metu taikė areštą visoms skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšoms, esančioms bankų ir kredito įstaigų sąskaitose, bei turtui. Lėšos areštuotos visiškai be jokių galimybių vykdyti kokius nors mokėjimus. Visos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas patenkančios lėšos yra išieškomos ir paskirstomos tik išieškotojams bei antstoliui, o į kitų kreditorių interesus nėra atsižvelgiama. Nuo pat pirmojo lėšų arešto UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali atsiskaityti su darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija ir Socialinio draudimo fondo valdyba, taip pat su verslo partneriais. Darbuotojai dėl neatsiskaitymų išeina iš darbo, bendrovė patiria papildomas vykdymo išlaidas, nes tik per antstolį yra galimas atsiskaitymas vykdant priverstinį išieškojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali vykdyti darbų esamuose objektuose, kurių užbaigimas sąlygoja lėšų gavimą. Planuojamų įplaukų suma pagal sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 147329,60 Eur. Antstolis dirbtinai sudaro situaciją, kad įmonė negalėtų užbaigti objektų ir prisiimti naujų ir už tai gauti lėšų, kurias galėtų panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Tokia būklė dabartinėje situacijoje dėl antstolio veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtinai veda bankroto link. Įmonė dalį skolų grąžino ir yra nutrauktų išieškojimo bylų, bet daugiau negali to daryti, nes dėl pilno sąskaitos arešto negali planuoti piniginių srautų ir derėtis dėl taikos sutarčių sąlygų ir tai gresia pilnu įmonės sužlugdymu. Tokia situacija sukurta dirbtinai visišku sąskaitos areštu, todėl teismas turėtų subalansuoti visų suinteresuotų šalių interesus. Skolininkei negalint atsiskaityti su kreditoriais, antstolis išsimoka sau atlygį už atliekamus išieškojimo veiksmus. Tai akivaizdžiai pažeidžia kreditorių teises, taip pat pažeidžia skolininkės teisę susimokėti skolas kiek įmanoma greičiau. Antstolis visiškai negina nei kreditorių, nei skolininkės teisių. CPK 688 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Vadinasi, yra teisinis pagrindas leisti atlikti tam tikras pinigines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir, atitinkamai, pajamų generavimui, leisti atlikti šiuos būtinus mokėjimus: darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius VMI ir SODRAI, komunalinių paslaugų teikėjams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi mokėti ne tik einamuosius mokėjimus, bet ir esamą skolą darbuotojams.

Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Liaškovas 2023 m. liepos 24 d. patvarkymu Nr. S-23-159-29486 atmetė pareiškėjos skundą. Patvarkyme nurodyta, kad procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, yra nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 priede. Skundžiami Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai Nr. S-23-159-26211 ir Nr. S-23-159-26633, atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus antstolio procesinių dokumentų formos reikalavimus. Skundžiami išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai buvo parengti Antstolių informacinėje sistemoje pagal šablonus ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, rengiant minėtus dokumentus yra galimybė įrašyti skirstomą sumą, nurodyti išieškotojams ir antstoliui tenkančias ar skolininkui grąžintinas sumas, tačiau paties teksto redaguoti (papildomai motyvuoti) galimybių nėra. Atsižvelgus į tai, kaip teisiškai nepagrįsti, atmestini pareiškėjos skundo reikalavimai dėl Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų Nr. S-23-159-26211 ir Nr. S-23-159-26633 panaikinimo, kadangi vienintelis pareiškėjos skundo argumentas dėl skundžiamų patvarkymų panaikinimo yra šių patvarkymų nemotyvavimas. 2023 m. birželio 8 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. B. prašymas dėl leidimo nustatyti mokėtinas sumas kreditoriams nebuvo tenkintas 2023 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-159-26119, nurodant aiškius tokio sprendimo motyvus, t. y. pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta, kad vykdydamas priverstinį išieškojimą pagal teismų sprendimus antstolis taiko CPK 624 straipsnyje įtvirtintas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones, laikantis CPK 665 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilės. CPK 665 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad antrąja eile ieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Nukreipus išieškojimą į skolininkės lėšas kredito įstaigose, CPK 665 straipsnyje nustatytas išieškojimo iš skolininko turto eiliškumas nepažeidžiamas. Antstolis neišieškomą sumą skolininko areštuojamai sąskaitai nustato tais atvejais, kai turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaitą gauna lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Jokios LR CPK normos nenumato antstolio pareigos, vykdant priverstinį skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš juridinio asmens, nustatyti neišieškomos piniginių lėšų sumos, kuria juridinis asmuo galėtų disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Patenkinus tokį skolininkės prašymą būtų pažeisti išieškotojų teisėti interesai. Išieškojimas iš kredito įstaigose esančių skolininko piniginių lėšų yra galimas tik tiesiogiai per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka bylas dėl antstolio ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 straipsnio 5 dalis nustato, kad bylos ypatingąja teisena nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK XXXI skyrius, reglamentuojantis bylų dėl antstolių ir notarų veiksmų nagrinėjimą (CPK 510-513 str.), nenustato įpareigojimo teismui nagrinėti bylas žodinio proceso tvarka.

Taigi, teismas bylą pagal skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Pareiškėja skunde išreiškė prašymą jos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo nemotyvavo, sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Tokiu būdu pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas, byla nagrinėtina rašytino proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Andrius Liaškovas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0159/22/01214, Nr. 0159/22/01883, Nr. 0159/23/00053, Nr. 0159/23/00167, Nr. 0159/23/00172, Nr. 0159/23/00238, Nr. 0159/23/00513, Nr. 0159/23/00563, Nr. 0159/23/00594, Nr. 0159/23/00710, Nr. 0159/23/00739, Nr. 0159/23/00759, Nr. 0159/23/00785, Nr. 0159/23/00804, Nr. 0159/23/00905, Nr. 0159/23/00952 dėl skolos ir kitų mokėjimų priverstinio išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. T., Ž. M., N. B., I. G. naudai. Vykdomosios bylos Nr. 0159/23/00952 duomenys patvirtina, kad antstolis Andrius Liaškovas 2023 m. birželio 27 d. priėmė Patvarkymą netenkinti skolininko prašymo Nr. S-23-159-26119, kuriuo netenkino skolininkės atstovo G. B. prašymo nustatyti leidžiamas mokėjimų sumas (9211,56 Eur) einamiesiems mokėjimams darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRA, motyvuodamas, kad patenkinus tokį skolininkės prašymą būtų pažeisti išieškotojų teisėti interesai, bei 2023 m. birželio 30 d. priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-23-159-26633, kuriuo paskirstė 2 eilės kreditoriams Ž. M., N. B., I. G. išieškotas sumas bei papildomas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui (v. b. l. 21-25, 35-42). Be to, vykdomosios bylos Nr. 0159/23/00905 duomenys patvirtina, kad antstolis Andrius Liaškovas 2023 m. birželio 27 d. priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-23-159-26211, kuriuo paskirstė 2 eilės kreditoriams Ž. M., N. B. išieškotas sumas bei papildomas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui (v. b. l. 32-38).

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą ir kt.).

Dėl Patvarkymo netenkinti skolininko prašymo Nr. S-23-159-26119 panaikinimo

Skolininkė teigia, kad skundžiamas antstolio patvarkymas Nr. S-23-159-26119 yra visiškai nemotyvuotas. Iš skundžiamo patvarkymo turinio matyti, kad antstolis informavo skolininkę, jog vykdo priverstinai vykdomąjį dokumentą, taikydamas CPK 624 straipsnyje įtvirtintas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones, laikydamasis išieškojimo iš skolininko – juridinio asmens – turto eiliškumo (CPK 665 str.). Nukreipus išieškojimą į skolininko lėšas kredito įstaigose, CPK 665 straipsnyje nustatytas išieškojimo iš skolininko turto eiliškumas nepažeidžiamas. Antstolis neišieškomą sumą skolininko areštuojamai sąskaitai nustato tais atvejais, kai turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaitą gauna lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas arba yra ribojamas. Jokios CPK normos nenumato antstolio pareigos, vykdant priverstinį skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš juridinio asmens, nustatyti neišieškomos piniginių lėšų sumos, kuria juridinis asmuo galėtų disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Patenkinus skolininkės prašymą būtų pažeisti išieškotojų teisėti interesai.

CPK 670 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), išieškojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau tekste – PLAIS) CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti įvardytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Atitinkamos nuostatos dėl antstolio veikimo išieškojimo vykdymo procese naudojantis šia sistema įtvirtintos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau tekste – Instrukcija).

Instrukcijos 16 punkte nurodyta, kad PLAIS iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, į PLAIS pateikti nurodymai priverstinai nurašyti lėšas vykdomi šia tvarka: PLAIS kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktame nurodyme laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Jeigu PLAIS iš Turto arešto aktų registro buvo gauti kelių antstolių nurodymai laikinai areštuoti pinigines lėšas, PLAIS kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia bendrai visų antstolių į Turto arešto aktų registrą pateiktuose nurodymuose laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Šią sumą viršijančias pinigines lėšas PLAIS CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams (16.1 p.); jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas PLAIS CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams (16.2 p.); jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. PLAIS, iš kredito įstaigų gavusi duomenis apie pinigines lėšas, viršijančias antstolio nurodyme priverstinai nurašyti lėšas nurodytą sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams (16.3 p.).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pagrindas antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, prašydama antstolio nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą (einamieji mokėjimai darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRA) bendrai 9211,56 Eur sumai, nei antstoliui, nei bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog į areštuotą pareiškėjos sąskaitą yra arba bus pervedama 9211,56 Eur dydžio lėšų suma, į kurią pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti nukreipiamas išieškojimas, ar lėšos, iš kurių turėtų būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 9211,56 Eur. Pažymėtina, kad skundžiamame patvarkyme Nr. S-23-159-26119 antstolis aiškiai nurodė, kodėl skolininkės prašymas dėl leidžiamų mokėjimo sumų nustatymo yra atmetamas, todėl nesutiktina su pareiškėjos teiginiais dėl skundžiamo patvarkymo panaikinimo.

Dėl Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-23-159-26211 ir Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-23-159-26633. panaikinimo

Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/23/00905 duomenų matyti, kad antstolis Andrius Liaškovas 2023 m. birželio 27 d. priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-23-159-26211, kuriuo paskirstė 2 eilės kreditoriams Ž. M., N. B. išieškotas sumas bei papildomas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui (v. b. l. 32-38). Vykdomosios bylos Nr. 0159/23/00952 duomenys patvirtina antstolis 2023 m. birželio 30 d. priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-23-159-26633, kuriuo paskirstė 2 eilės kreditoriams Ž. M., N. B., I. G. išieškotas sumas bei papildomas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui (v. b. l. 35-42).

CPK 754 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (CPK 754 str. 3 d.). Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (CPK 754 str. 4 d.). Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti (CPK 754 str. 5 d.).

Instrukcijos 94 punktas nurodo, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Kai piniginių lėšų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte (Instrukcijos 108 p.). Instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas (Instrukcijos 110 p.).

Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neįrodinėja, jog antstolio skundžiamuose patvarkymuose nurodytos sumos paskirstytos nepagrįstai, netinkamomis sumomis, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui sumos yra nepagrįstos, netinkamai paskaičiuotos. Pareiškėja ginčija patį išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams ir antstoliui faktą, jog skunde minimos sumos nebuvo paskirstytos kitiems kreditoriams, kurie nėra išieškotojai pagal vykdomuosius dokumentus ir kurių naudai nevykdomas priverstinis išieškojimas. Darytina išvada, kad skunde nurodomi argumentai nėra pagrįsti byloje esančiais objektyviais duomenimis, bylos medžiaga šiuo atveju nepatvirtina antstolio nepagrįsto išieškotų lėšų skirstymo, netinkamo atlygio išsimokėjimo ar kitų neteisėtų veiksmų, pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, todėl naikinti skundžiamų patvarkymų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. N. K., nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

Iš skundo dalyko ir pagrindo matyti, kad pareiškėja skundžia antstolio 2023 m. birželio 27 d. patvarkymus dėl skolininkės prašymo netenkinimo Nr. S-23-159-26119 ir išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-159-26211 bei 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-23-159-26633, skundą grįsdama nesutikimu su antstolio išieškojimo priverstine tvarka veiksmais, jog antstolis vykdo priverstinį išieškojimą išieškotojų vykdomosiose bylose naudai, užkirsdamas pareiškėjai galimybę laisvai disponuoti bendra 9211,56 Eur suma einamiesiems mokėjimams darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRA. Nors pareiškėja abejoja CPK 754 straipsnio nuostatų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, tačiau skunde dėl antstolio veiksmų iš esmės neginčija CPK 754 straipsnyje nustatytam kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumui. Spręstina, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 754 straipsnio nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir teismo nustatinėjamomis aplinkybėmis, pareiškėjos nurodytas CPK 754 straipsnio taikymas vykdymo procese nėra iš esmės skundžiamas nagrinėjamoje byloje, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas kaip nesusijęs su konkrečiais skundžiamais antstolio veiksmais.

Dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą

Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas teisę kreiptis į EŽTT nustato būtent Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir tik tuomet, kai nagrinėjama byla susijusi su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos – juridinio asmens – skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas pirmąja instancija apylinkės teisme, skundas grindžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, byloje nėra kilęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimo klausimas. Spręstina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į EŽTT.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundas dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0159/22/01214, Nr. 0159/22/01883, Nr. 0159/23/00053, Nr. 0159/23/00167, Nr. 0159/23/00172, Nr. 0159/23/00238, Nr. 0159/23/00513, Nr. 0159/23/00563, Nr. 0159/23/00594, Nr. 0159/23/00710, Nr. 0159/23/00739, Nr. 0159/23/00759, Nr. 0159/23/00785, Nr. 0159/23/00804, Nr. 0159/23/00905, Nr. 0159/23/00952.

Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0159/22/01214, Nr. 0159/22/01883, Nr. 0159/23/00053, Nr. 0159/23/00167, Nr. 0159/23/00172, Nr. 0159/23/00238, Nr. 0159/23/00513, Nr. 0159/23/00563, Nr. 0159/23/00594, Nr. 0159/23/00710, Nr. 0159/23/00739, Nr. 0159/23/00759, Nr. 0159/23/00785, Nr. 0159/23/00804, Nr. 0159/23/00905, Nr. 0159/23/00952 antstoliui Andriui Liaškovui.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis dalyje dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismą neskundžiama. Likusioje dalyje nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.