- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-557-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04764-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Š. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti 2023 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir Komisija) sprendimą Nr. Sp-59 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta publikacija „Meras darbe baiminasi rutinos” ir portale lrytas.lt paskelbta publikacija „Palangos meras darbe bijo rutinos” yra pripažinta politine reklama.
Nurodo, kad 2023 m. vasario 24 d., tuomet kandidatas į Palangos savivaldybės meru, pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. pažymą Nr. 3-13 (1.2) „Dėl 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas” ir portale lrytas.lt publikuoto interviu su Š. V. vertinimo politinės reklamos aspektu”. Šioje pažymoje nurodyta, kad 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta publikacija „Meras darbe baiminasi rutinos” ir portale lrytas.lt paskelbta publikacija „Palangos meras darbe bijo rutinos” yra politinė reklama, todėl toks agitacinis straipsnis turi būti apmokėtas ir pažymėtas kaip politinė reklama. Pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė argumentus, kuriuose nurodė, kad paskelbtas interviu nėra politinė reklama, nes neatitinka įstatyme numatytų tokios reklamos kriterijų. VRK Sprendime nurodyta, kad 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta publikacija „Meras darbe baiminasi rutinos“ ir portale lrytas.lt paskelbta publikacija „Palangos meras darbe bijo rutinos“ yra politinė reklama. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas, priimtas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių, bei teisinio reguliavimo, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. spalio mėnesį buvo Palangos miesto savivaldybės meru (https://(duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, kad paskelbto turinio publikacija (turinys dienraštyje ir internete sutampa) nėra niekaip susijusi su sąmoningu siekiu skleisti agitacinę medžiagą. Pažymi, kad tai yra informacinio turinio medžiaga, kurioje Palangos miesto savivaldybės meras atsako į žurnalisto užduotus klausimus. Be kita ko, teisinis reglamentavimas nedraudžia merui viešai skelbti informaciją apie jo kadencijos metu atliktus darbus.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Aptartas reguliavimas nurodo, kad pareiškėjas gavęs žurnalisto klausimus (suformuotus ir pateiktus ne rinkimų politinės kampanijos metu) privalėjo atsakyti į klausimus, net jei juose buvo klausimų apie privačią informaciją. Tai, kad kurortinio miesto vadovui pasibaigus vasaros sezonui užduodami apibendrinantys klausimai atitinka ir viešosios valdžios subjektų atskaitomumo principą.
Paaiškina, kad pareiškėjas interviu davė apie savaitę laiko iki rinkiminės kampanijos pradžios, likus kelioms dienoms iki jo publikavimo dienraštyje, negalėjo turėti įtakos nepriklausomo nacionalinio dienraščio publikacijos paviešinimo laikui. Tačiau net ir pati publikacija buvo išspausdinta ne rinkiminės kampanijos metu. Ne rinkiminės kampanijos metu buvo paviešinta ir internetinė publikacija. 2023 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus pažymoje Nr. 3-13(1.2) „Dėl 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas” ir portale lrytas.lt publikuoto interviu su Š. V. vertinimo politinės reklamos aspektu” nepagrįstai nurodoma, kad atliktų darbų įvardijimas ir pakartojimas viešosios informacijos skleidėjų skelbiamame interviu vertintinas kaip motyvas pabrėžti savo nuopelnus. Tokie argumentai stokoja teisinės logikos, nes atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, taip pat į įstatyminį reguliavimą žurnalistas yra laisvas užduoti asmeniui klausimus, gautą informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, tokia laisvė negali būti niekaip varžoma. Kita vertus, vykdomosios valdžios atstovui (taip pat ir vietos savivaldos) būdingas atskaitomumo principas. Iš skundžiamo Sprendimo sektų, kad teisėtai pareiškėjas elgtųsi tik, jei būtų užsiėmęs nepagrįsta savikritika. Be kita ko, nėra įrodyta, kaip bendro pobūdžio informacinis pranešimas gali paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ypač, kai skleidžiama informacija yra viešai prieinama ir paskelbta viešai savivaldybės internetiniame puslapyje: https://www.palanga.lt/data/public/uploads/2023/02/svp2023-2025.pdf.
Akcentuoja, jog 2023 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus pažymos Nr. 3-13 (1.2), kurios pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, 14.4.1 punkte nurodyta, kad interviu pirmąją politinės kampanijos dieną buvo platinamas „Facebook“ vartotojams kaip rinkimų agitacijos dalis, todėl laikytina, kad ir pats interviu yra Š. V. politinė reklama. Šiuo atveju, tokia argumentacija stokoja logikos, nes nėra priežastinio ryšio tarp pasidalintos informacijos, t. y. nuorodos į interviu ir informacijos, kuri skelbiama „Facebook“ vartotojo asmeninėje paskyroje. Šiuo atveju, pasidalinta infomracija, kuri tiesiogiai nukreipia į interviu yra informacinio pobūdžio pranešimas, o tuo tarpu asmeninėje „Facebook“ paskyroje asmuo neagituoja, kad už jį reikia balsuoti. Kandidatams į merus nėra draudžiama dalintis informacinio pobūdžio turiniu, kuris nėra politinė reklama. Vien tai, kad kandidatas į merus pasidalina informacinio pobūdžio medžiaga kartu su politine reklama, nedaro informacinio pobūdžio medžiagos politine reklama, nes politinė reklama turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus (skelbiama už užmokestį arba neatlygintinai, skleidžiama rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų, skleidžiama informacija siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa). Pareiškėjas daro išvadą, kad dienraštyje „Lietuvos rytas” ir portale lrytas.lt paskelbtas interviu su Palangos meru pareiškėju nėra politinė reklama.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė paaiškina, kad VRK 2023 m. kovo 7 d. priėmė Sprendimą, kuriame nuspręsta: 1) pripažinti 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtą publikaciją „Meras darbe baiminasi rutinos“ ir portale lrytas.lt paskelbtą publikaciją „Palangos meras darbe bijo rutinos“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo kandidato į Palangos miesto merus Š. V. politine reklama; 2) pripažinti, kad šio sprendimo 1 punkte nurodyta politinė reklama nelaikoma paslėpta politine reklama dėl nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo (2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Rinkimų kodeksas); 3) nustatyti šio sprendimo 1 punkte nurodytos dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos skleidimo kainą – 1 839,20 Eur; 4) nustatyti šio sprendimo 1 punkte nurodytos portalo lrytas.lt publikacijos skleidimo kainą – 544,50 Eur; 5) pripažinti šio sprendimo 3 ir 4 punktuose nurodytų publikacijų skleidimo kainą (2 383,70 Eur) 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų savarankiško politinės kampanijos dalyvio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo išlaidomis, jas priskiriant sąrašo iškeltam atstovaujamajam politinės kampanijos dalyviui Š. V.; 6) pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį, aiškiai neatskyrusios šio sprendimo 1 punkte nurodytos politinės reklamos nuo kitos skleidžiamos informacijos; 7) pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskelbusi publikacijos „Meras darbe baiminasi rutinos“ fragmentą pirmajame dienraščio puslapyje; 8) pavesti Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų savarankiško politinės kampanijos dalyvio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo politinės reklamos ataskaitą šio sprendimo 1 punkte pripažinta politine reklama ir politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį šio sprendimo 3 ir 4 punktuose nurodytomis išlaidomis.
Teigia, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 95 straipsnio 1–4 dalimis, 97 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, 3 dalies 3 punktu, 114 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 10 dalimi. Sprendimo sudedamoji dalis yra VRK Teisės ir tyrimų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. pažyma Nr. 3-13(1.2) „Dėl 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir portale lrytas.lt publikuoto interviu su Š. V. vertinimo politinės reklamos aspektu“ (toliau – Pažyma), kurioje yra nurodytos Sprendimui priimti nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas, Sprendimo priėmimo argumentai ir motyvai. Atsakovas šiame atsiliepime nekartoja visų Pažymoje nurodytų aplinkybių ir argumentų.
Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad „2023 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus pažymoje Nr. 3-13(1.2) „Dėl 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas” ir portale lrytas.lt publikuoto interviu su Š. V. vertinimo politinės reklamos aspektu” nepagrįstai nurodoma, kad atliktų darbų įvardijimas ir pakartojimas viešosios informacijos skleidėjų skelbiamame interviu vertintinas kaip motyvas pabrėžti savo nuopelnus“. Pažymi, kad vertinant interviu atitikimą Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatytam politinės reklamos apibrėžimui, nebuvo apsiribota tik interviu turiniu, bet įvertintas ir interviu paskleidimo metu viešoje erdvėje skelbtos informacijos kontekstas: apie kadencijos sudėtingumą, komandos nuopelnus bei tuos pačius atliktus darbus Š. V. nurodė ir savo 2022 m. rugsėjo 30 d. viešame neatlygintina politine reklama įvardytame „Facebook“ įraše – pranešime apie apsisprendimą kandidatuoti į Palangos miesto merus. Sąmoningas pastarojo pranešimo, kuriame Š. V. nurodė pagrindinius atliktus darbus, žymėjimas politine reklama rodo, kad atlikti darbai paties Š. V. yra laikomi neatskiriama savęs, kaip būsimo kandidato, tikslinio propagavimo dalis. Be to, Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo (toliau – ir Rekomendacijos ), patvirtintų 2022 m. rugpjūčio 25 d. VRK sprendimu Nr. Sp-68, 15 punkte ir 15.1 papunktyje nurodyta, kad Valstybės politikų, pareigūnų, Europos Sąjungos pareigūnų, valstybės ir kitų tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ataskaitose ar kitoje viešai skelbiamoje informacijoje negali būti politinės reklamos (15 punktas). Politine reklama gali būti laikoma neįprastai dažnai valstybės ir savivaldybės įstaigų, įmonių bei savivaldybės administracijos lėšomis skelbiamos kandidatų nuotraukos ir (ar) skleidžiama informacija apie nuveiktus kandidatų (kandidatų sąrašų) darbus ir pasiekimus (15.1 papunktis). Todėl laikytina, kad pareiškėjui pasiskelbus apie kandidatavimą į merus, pakartotinis mero kadencijos metu atliktų darbų pateikimas rinkėjams prieš pat prasidedant politinės kampanijos laikotarpiui aptariamame interviu yra neįprastai dažna ir intensyvi tos pačios faktinės informacijos sklaida, didinusi būsimojo kandidato pareiškėjaus žinomumą, t. y. jis buvo propaguojamas (Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 15.1 papunktis). Pagal teismų praktiką, valstybės politiko, būsimo kandidato propagavimas yra savarankiškas politinės reklamos požymis ir nėra būtina, kad publikacijoje būtų aiškiai ir tiesiogiai raginama balsuoti už tam tikrą politiką (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. administracinė byla Nr. eI3-833-821/2020).
Akcentuoja, jog pareiškėjas nurodo, kad „atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, taip pat į įstatyminį reguliavimą žurnalistas yra laisvas užduoti asmeniui klausimus, gautą informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, tokia laisvė negali būti niekaip varžoma“. Pažymi, kad apsisprendus ir viešai paskelbus apie savo kandidatavimą į Palangos miesto merus Š. V. buvo žinoma, kad atitinkami atsakymai į interviu metu žurnalisto užduotus klausimus gali būti suprantami ir įvertinami kaip politinė reklama. Todėl nekvestionuojant žurnalisto laisvės užduoti klausimus pašnekovui, Š. V., kaip būsimas kandidatas, turėjo įsivertinti savo atsakymų turinį Rinkimų kodekse nustatyto politinės reklamos apibrėžimo atžvilgiu. Interviu tekstas, kaip politinė reklama ir rinkimų programos dalis, buvo žinomas Š. V. ir jo paties skleidžiamas „Facebook“ ir publikuojamas rinkimų programos leidinyje – Š. V. kandidatu iškėlusios TS-LKD Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo politinėje reklamoje „Palangos mero Š. V. ir jo komandos plane Palangai 2023–2027 m.“, todėl negali būti taikoma Rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta politinės reklamos išimtis.
Šalies argumentai
Paaiškina, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad „nėra įrodyta, kaip bendro pobūdžio informacinis pranešimas gali paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ypač, kai skleidžiama informacija yra viešai prieinama ir paskelbta viešai savivaldybės internetiniame puslapyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad minimas Palangos miesto savivaldybės 2023–2025 m. strateginis veiklos planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. T2-11, o kadenciją baigiančios Palangos miesto savivaldybės tarybos daugumą sudarė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, iškėlusios Š. V. kandidatu į Palangos miesto merus, atstovai (15 Palangos miesto savivaldybės tarybos narių iš 21), todėl laikoma, kad minimo strateginio plano tikslų ir uždavinių sutapimas su politine reklama pripažintame interviu su Š. V. įvardytais ateities planais yra papildomas patvirtinimas dėl Š. V. ir jo komandos siekio tęsti pradėtus bei įgyvendinti užsibrėžtus darbus ir kitoje kadencijoje. Be to, Pažymos 14.4.2 papunktyje nurodyta, kad interviu Š. V. įvardyti atlikti ir tęstiniai darbai iš esmės atsispindi ir yra detaliai aprašomi 2023 m. sausio 13 d. paskleistoje rinkimų politinėje reklamoje – „Mero ir TS-LKD miesto tarybos narių 2019–2023 m. veiklos ataskaitoje“, taip pat „Facebook“ Š. V. paskyroje bei paskyroje „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Palangos skyrius“ atlygintinai skleistuose agitaciniuose vaizdo įrašuose, pažymėtuose rinkimų politinės reklamos žyma. Interviu nurodyti planuojami darbai randami ir rinkimų politine reklama pažymėtame „Palangos mero Š. V. ir jo komandos plane Palangai 2023–2027 m.“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarojo plano – politinės reklamos įvadinėje dalyje „Balsuokime už Palangos ateitį“ (3–5 psl.) yra pateiktas iš esmės identiškas Pažymoje aptariamos publikacijos „Palangos meras darbe bijo rutinos“ tekstas: įžanga apie statistinę 2015 m. ir 2019 m. rinkimų informaciją ir pats interviu, išskyrus paskutinįjį klausimą ir atsakymą į jį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad aptariamo interviu turinys iš esmės atsispindi vykdomoje ne vienoje politinės kampanijos metu skleidžiamoje politinėje reklamoje, todėl yra laikytinas sudedamąja skleidžiamų susijusio turinio politinių reklamų, t. y. rinkimų agitacijos, dalimi.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad „Pažymos 14.4.1 punkte nurodyta, kad interviu pirmąją politinės kampanijos dieną buvo platinamas „Facebook“ vartotojams kaip rinkimų agitacijos dalis, todėl laikytina, kad ir pats interviu yra Š. V. politinė reklama. Šiuo atveju, tokia argumentacija stokoja logikos, nes nėra priežastinio ryšio tarp pasidalintos informacijos, t. y. nuorodos į interviu ir informacijos, kuri skelbiama „Facebook“ vartotojo asmeninėje paskyroje. Šiuo atveju, pasidalinta informacija, kuri tiesiogiai nukreipia į interviu yra informacinio pobūdžio pranešimas, o tuo tarpu asmeninėje „Facebook“ paskyroje asmuo neagituoja, kad už jį reikia balsuoti. Kandidatams į merus nėra draudžiama dalintis informacinio pobūdžio turiniu, kuris nėra politinė reklama. Vien tai, kad kandidatas į merus pasidalina informacinio pobūdžio medžiaga kartu su politine reklama, nedaro informacinio pobūdžio medžiagos politine reklama, nes politinė reklama turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus <...>“. Nesutinka su pateikta argumentacija, nes 2022 m. spalio 6 d. dienraščiui „Lietuvos rytas“ ir portalui lrytas.lt paskelbus interviu, jau kitą dieną, t. y. pirmąją politinės kampanijos dieną, Š. V. savo „Facebook“ paskyroje bei paties administruojamoje „Facebook“ viešoje grupėje „Palanga keičiasi“ viešai paskelbė nuorodą į portalo lrytas.lt interviu „Palangos meras darbe bijo rutinos“ su prierašu: „Interviu. Neatlygintina politinė reklama“, tokiu būdu aiškiai susiedamas ir įvardydamas patį interviu politine reklama, todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas interviu tikslingai buvo platinamas „Facebook“ vartotojams – potencialiems rinkėjams kaip rinkimų agitacijos dalis, logiška ir pagrįsta laikyti, kad ir pats interviu yra Š. V. politinė reklama.
Dėl interviu nelaikymo įprastine informacija pažymi, kad tyrimo metu atlikta dienraščio „Lietuvos rytas“ nurodytų paskelbtų publikacijų „apie kitus būsimus kandidatus į merus“ lyginamoji analizė, siekiant nustatyti, ar visuomenės informavimas ne politinės kampanijos laikotarpiu apie ketinamus kelti kandidatus į merus 2023 m. rinkimuose buvo įprasta dienraščio „Lietuvos rytas“ praktika, t. y. ar skleistos publikacijos yra įprastinių informacinių pranešimų dalis. Analizės rezultatai parodė, kad 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta publikacija – interviu su Š. V. „Meras darbe baiminasi rutinos“ (portale lrytas.lt – „Palangos meras darbe bijo rutinos“), tendencingi rinkimų baigties atžvilgiu interviu klausimai ir Š. V. atsakymai į juos yra orientuoti į Š. V., kaip Palangos miesto mero, nuopelnus atliktų ir tęstinų darbų atžvilgiu bei planuojamus darbus (realizuotinas idėjas) ateityje. Interviu nėra tolygus ir lygintinas su UAB „Lietuvos rytas“ pateiktomis publikacijomis, kuriose įvardijami asmenys buvo iškelti 2023 m. rinkimų kandidatais į merus, todėl nelaikytinas įprastiniu informaciniu pranešimu. Pažymos 12-14 punktuose nurodyti argumentai, kodėl aptariamas interviu su Š. V. yra laikomas politine reklama.
Teigia, jog pareiškėjo pastebėjimas, kad duotas interviu ir pati publikacija buvo išspausdinta ne rinkimų politinės kampanijos metu, teisinės reikšmės vertinant publikacijos turinį politinės reklamos aspektu neturi, nes pagal Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, politine reklama laikoma ir informacija, skleidžiama tarp rinkimų politinių kampanijų. VRK, priimdama Sprendimą, tinkamai taikė Rinkimų kodeksą, nustatė visas Sprendimui priimti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VRK Sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbta publikacija „Meras darbe baiminasi rutinos” ir portale www.lrytas.lt buvo paskelbta publikacija „Palangos meras darbe bijo rutinos” (toliau kartu – Publikacijos).
VRK 2022 m. spalio 8 d. gavo pranešimą dėl minėtų Publikacijų, kurio pagrindu 2022 m. gruodžio 22 d. pradėtas tyrimas.
VRK Teisės ir tyrimų skyrius Pažymoje siūlyta: 1) pripažinti 2022 m. spalio 6 d. Publikacijas TS-LKD Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo kandidato į Palangos miesto merus Š. V. politine reklama; 2) pripažinti, kad 1 punkte nurodyta politinė reklama nelaikoma paslėpta politine reklama dėl nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo (2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas); 3) nustatyti 1 punkte nurodytos dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos skleidimo kainą - 1 839,20 Eur; 4) nustatyti 1 punkte nurodytos portalo lrytas.lt publikacijos skleidimo kainą - 544,50 Eur; 5) pripažinti 3 ir 4 punktuose nurodytų publikacijų skleidimo kainą (2 383,70 Eur) 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų savarankiško politinės kampanijos dalyvio TS-LKD Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo išlaidomis, jas priskiriant sąrašo iškeltam atstovaujamajam politinės kampanijos dalyviui Š. V.; 6) pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį, aiškiai neatskyrusios 1 punkte nurodytos politinės reklamos nuo kitos skleidžiamos informacijos; 7) pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskelbusi publikacijos „Meras darbe baiminasi rutinos“ fragmentą pirmajame dienraščio puslapyje; 8) svarstyti dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už šioje pažymoje nustatytus Rinkimų kodekso pažeidimus. Už padarytą dienraščio „Lietuvos rytas“ ir portalo „lrytas.lt“ redakcijų pažeidimą, nurodytą 6 punkte, atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo nespręsti dėl nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo, panaikinusio administracinę atsakomybę už nežymėtą politinės reklamos skleidimą laikotarpiu tarp politinių kampanijų (ANK 3 straipsnio 2 dalis); 9) pavesti VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų savarankiško politinės kampanijos dalyvio TS-LKD Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo politinės reklamos ataskaitą 1 punkte pripažinta politine reklama ir politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį 3 ir 4 punktuose nurodytomis išlaidomis.
Pareiškėjas 2023 m. kovo 7 d. VRK pateikė paaiškinimus nurodydamas, kad Publikacija nėra susijusi su sąmoningu siekiu skleisti agitacinę medžiagą. Pažymėjo, kad tai yra informacinio turinio medžiaga, kurioje Palangos meras atsako į žurnalisto užduotus klausimus. Teisinis reglamentavimas nedraudžia merui viešai skelbti informaciją apie jo kadencijos metu atliktus darbus, priešingai – įstatymai įtvirtina pareigą teikti informaciją, kaip antai Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis. <...> žurnalistas yra laisvas užduoti asmeniui klausimus, gautą informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, tokia laisvė negali būti niekaip varžoma. Pažymoje nėra įrodyta, kaip bendro pobūdžio informacinis pranešimas gali paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, ypač, kai skleidžiama informacija yra viešai prieinama ir paskelbta savivaldybės internetiniame puslapyje. Taip pat pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl Pažymos 14.4.1 punkto. Pareiškėjas mano, jog Publikacijos nėra politinė reklama.
VRK Sprendimu nusprendė: 1) pripažinti 2022 m. spalio 6 d. Publikacijas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo kandidato į Palangos miesto merus Š. V. politine reklama; 2) pripažinti, kad šio sprendimo 1 punkte nurodyta politinė reklama nelaikoma paslėpta politine reklama dėl nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo (2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Rinkimų kodeksas); 3) nustatyti šio sprendimo 1 punkte nurodytos dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos skleidimo kainą – 1 839,20 Eur; 4) nustatyti šio sprendimo 1 punkte nurodytos portalo lrytas.lt publikacijos skleidimo kainą – 544,50 Eur; 5) pripažinti šio sprendimo 3 ir 4 punktuose nurodytų publikacijų skleidimo kainą (2 383,70 Eur) 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų savarankiško politinės kampanijos dalyvio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo išlaidomis, jas priskiriant sąrašo iškeltam atstovaujamajam politinės kampanijos dalyviui Š. V.; 6) pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį, aiškiai neatskyrusios šio sprendimo 1 punkte nurodytos politinės reklamos nuo kitos skleidžiamos informacijos; 7) pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskelbusi publikacijos „Meras darbe baiminasi rutinos“ fragmentą pirmajame dienraščio puslapyje; 8) pavesti Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui papildyti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų savarankiško politinės kampanijos dalyvio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 kandidatų sąrašo politinės reklamos ataskaitą šio sprendimo 1 punkte pripažinta politine reklama ir politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštį šio sprendimo 3 ir 4 punktuose nurodytomis išlaidomis.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VRK Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Teismas pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2023 m. kovo 7 d. VRK Sprendimą Nr. Sp-59, kuriuo 2022 m. spalio 6 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta publikacija „Meras darbe baiminasi rutinos” ir portale lrytas.lt paskelbta publikacija „Palangos meras darbe bijo rutinos” yra pripažinta politine reklama. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimo 6 ir 7 punktai („6. Pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį, aiškiai neatskyrusios šio sprendimo 1 punkte nurodytos politinės reklamos nuo kitos skleidžiamos informacijos. 7. Pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ pažeidė Rinkimų kodekso 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskelbusi publikacijos „Meras darbe baiminasi rutinos“ fragmentą pirmajame dienraščio puslapyje“.) yra skirti tik UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, jokių teisių ir pareigų, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl šios Sprendimo dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas dalyje dėl Sprendimo 6 ir 7 punktų atmestinas dėl to, kad pareikštas subjekto, neturinčio reikalavimo teisės. Kita vertus, pažymėtina, kad nors pareiškėjas reikalauja panaikinti visą Sprendimą, jokių argumentų dėl Sprendimo 6 ir 7 punktų teisėtumo nepateikia, todėl galima spręsti, kad pareiškėjas iš esmės jų ir neginčija, o ginčija tik likusią Sprendimo dalį.
Dėl likusios Sprendimo dalies teismas pažymi, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas (toliau – ir Rinkimų kodeksas), Rekomendacijos, VRK 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. Sp-58 (2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. Sp-67 redakcija) patvirtintas Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo Sprendimo priėmimo metu).
Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas nustato Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis).
Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad politinė reklama – valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp rinkimų politinių kampanijų skleidžiama teigiama ar neigiama informacija, kuria siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
Rinkimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina politine reklama laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kuriai rengti, gaminti ir (ar) skleisti naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Pagal Rinkimų kodekso 95 straipsnio 3 dalį, su rinkimų politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis. Pagal Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį, atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Pagal Rinkimų kodekso 95 straipsnio 5 dalį, nepažymėta politinė reklama laikoma paslėpta politine reklama. Politinė reklama, pažymėta nesilaikant nustatytų reikalavimų, ir paslėpta politinė reklama yra draudžiamos. Už jų skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Pagal Rinkimų kodekso 95 straipsnio 6 dalį, politinei reklamai, be specialių šiame kodekse nustatytų reikalavimų, taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti principai ir reikalavimai. Pagal Rinkimų kodekso 95 straipsnio 7 dalį, rinkimų politinės kampanijos dalyvis iki paskelbdamas politinę reklamą turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti mokamą politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą.
Rinkimų kodekso 97 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politine reklama nelaikomi: 1) rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai (ir nenumatant atsilyginti) skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama; 2) rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonėmis neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir rinkimų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas; 3) ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą rinkimų politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės organizacijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti.
Pagal Rekomendacijų 10 punktą, politine reklama paprastai nelaikomi: 10.1. politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, susijusią su kandidato darbine ar nuolatinio pobūdžio visuomenine veikla. Pavyzdžiui, reportažas apie valstybės pareigūno susitikimą su Europos Sąjungos institucijų atstovais ar kolegomis iš kitų valstybių narių; 10.2. rinkimų štabo, politinės organizacijos būstinės informacinė iškaba (stendas, skydas ir kt.), kai ji yra pakabinta ant (ar pastatyta šalia) pastato (patalpos), kuriame yra įsikūręs stacionarus rinkimų štabas, politinės organizacijos būstinė. Iškaboje gali būti ši informacija: politinės organizacijos pavadinimas ir (ar) kandidato pavardė, kampanijos dalyvio pavadinimas, organizacijos logotipas, rinkimų štabo darbo laikas ir kontaktinė informacija. Rekomenduojama laikytis valstybės įstaigų ir institucijų iškaboms keliamo reikalavimo: iškabos matmenys turi būti 40 x 60 cm; 10.3. naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų ar referendumo laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose/rubrikose, kuriuose (-iose) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, neatlygintinai skelbiami valstybės politikų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių, politinių organizacijų narių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra pateikiama rinkimų programa, jos dalis, nuostatos arba nuorodos į politinės kampanijos dalyvių ar politinių organizacijų interneto svetaines; 10.4. ne politinės kampanijos laikotarpiu, neatlygintinai skleidžiami neužsakyti įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, jų valdymo organų veiklą (pavyzdžiui, informacija apie politinės organizacijos suvažiavimą ar išrinktą vadovybę), išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės organizacijos ar jos nario interesais arba pristatoma rinkimų programa ar asmenys numatomi kelti kandidatais; 10.5. trečiųjų asmenų neatlygintinai platinama informacija apie politines organizacijas, kandidatus, kitus politinės kampanijos dalyvius tol, kol jai parengti nereikia finansinio indėlio. Siekiant neklaidinti informacijos gavėjų dėl tikrojo informacijos paskelbimo tikslo, rekomenduojama pažymėti nurodant informacijos rengėją (užsakovą). Pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos pateikiama informacija apie tai, kaip Lietuvos Respublikos Seimo ar konkrečios savivaldybės tarybos nariai balsavo organizacijos veiklos srities klausimais (žmogaus teisės, sporto politika ir pan.). Pagal Rekomendacijų 11 punktą, politine reklama paprastai laikoma viešai skelbiama informacija, nepriklausomai nuo jos pateikimo formos (komentarai, straipsniai, laidos, vaizdo ir garso įrašai ir pan.): 11.1. dažniau negu įprastai kartojama visuomenės informavimo priemonių neatlygintinai skelbiama informacija (pavyzdžiui, keletą kartų kartojama apie tą patį įvykį arba laida kartojama dažniau, negu numatyta standartiniame radijo ar televizijos programų tinklelyje); 11.2. informacija, pranešimai, skelbiami komercinei reklamai įprastais būdais ir formomis (įskaitant reklaminius skydelius (angl. banner), iššokančius langus (angl. pop-up window), iššokančius pranešimus (angl. pop-up notifications), bėgančias eiluteis, plakatus ir kt., bet jais neapsiribojant); 11.3. kuria yra agituojama balsuoti už arba prieš politinę organizaciją, kandidatą, kitą politinės kampanijos dalyvį arba balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą; 11.4. parašus renkančių (parašų rinkimų organizuojančių) asmenų skelbiama informacija apie parašų rinkimo tikslą (kandidato ar referendumo iniciatyvai paremti); 11.5. be papildomos informacijos, visuomenės informavimo priemonėje skelbiama kandidato nuotrauka, atvaizdas ar kita panašaus pobūdžio vizualinė informacija, taip pat kai skelbiami politinės organizacijos ar politinės kampanijos dalyvio logotipas (išskyrus rinkimų štabo informacinę iškabą, atitinkančią Rekomendacijų 10.2 papunktyje nurodytus reikalavimus), politinės organizacijos, kandidato, politinės kampanijos dalyvio rinkimų numeris, rinkimų šūkis bei raginimas balsuoti; 11.6. sveikinimai valstybės švenčių, atmintinų dienų ar kitomis progomis, iliustruoti politinės organizacijos ar kampanijos dalyvio logotipu ar kandidato nuotrauka, arba jeigu sveikinime pateikiamas rinkimų šūkis, arba jeigu sveikinimą asmuo pasirašo kaip kandidatas, politinės kampanijos dalyvis ir pan.; 11.7. kuria neįprastai dažnai (pavyzdžiui, dažniau nei apie kitus panašaus pobūdžio ar anksčiau rengtus tokius pat renginius) viešinamas politinės kampanijos dalyvio renginių rėmimas, mecenavimas ir kt.; 11.8. kuria skleidžiama neigiama informacija apie asmenį, politinę organizaciją ar jų veiklą, kuria raginama atitinkamai balsuoti ar kitaip siekiama, kad jie nebūtų išrinkti; 11.9. kuria siekiama daryti įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojami valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
Aprašo 15 punkte nustatyta, kad nuolat, nepaisant to, ar vyksta kokia nors politinė kampanija, atlygintina politinė reklama turi būti atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos: 15.1. skelbiant kaip atskirą informacijos vienetą, negali būti sudedamoji kito straipsnio, laidos dalis ir panašiai. Politinė reklama turi būti skelbiama taip, kad neklaidintų reklamos adresatų dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Neturėtų būti sudaromas įspūdis, kad yra skleidžiama įprastinio, komercinio, meninio pobūdžio informacija, nors iš tikrųjų yra skleidžiama politinė reklama; 15.2. ne politinės kampanijos laikotarpiu papildomai nurodoma, kad informacija užsakyta (pavyzdžiui, „Politinė reklama“, „Užsakyta“ ir panašiai) ir užsakymo numeris (tik spausdintoje reklamoje). Užrašo dydis, pateikimas, įgarsinimas turi atitikti Apraše nurodytos politinės reklamos žymėjimo užrašo reikalavimus, išskyrus rėmelį spausdintai politinei reklamai; 15.3. politinės kampanijos laikotarpiu atlygintina politinė reklama atskiriama, kaip nurodyta 15.1 papunktyje, ir žymima, kaip numatyta Apraše.
Pagrindinis pareiškėjo argumentas, kuriuo jis grindžia Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra tai, kad nurodytose Publikacijose skelbiama tik bendro pobūdžio informacija apie politiko (nagrinėjamu atveju – Palangos miesto savivaldybės mero) veiklą, kas nelaikytina politine reklama, be to, tai buvo daroma iki rinkiminės kampanijos pradžios.
Pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad informacija būtų pripažinta politine reklama, pakanka, kad ji: 1) būtų paskleista politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio interesais, ir 2) ja arba būtų siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, arba būtų propaguojama politinė partija, jos narys, politinės kampanijos dalyvis. Politine reklama nelaikytini politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą. Taigi pagal pateiktą politinės reklamos apibrėžimą nėra būtina, kad informacija būtų skleidžiama politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu, pakanka informacijos skleidimo šių subjektų interesais, taip pat nėra būtina, kad tai būtų daroma pagal politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio užsakymą ir atlygintinai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo interviu buvo publikuotas neatlygintinai, Publikacijos nebuvo užsakytos.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog nėra būtina, kad publikacijoje būtų aiškiai ir tiesiogiai raginama balsuoti už tam tikrą politiką, o svarbi pateikiamos informacijos esmė. Pareiškėjas, žinodamas, kad tuoj prasidės rinkimų kampanija bei savo specifinį statusą, turėjo veikti apdairiai ir vengti, kad susidarytų situacijos, kuriose būtų viešai pateikiama informacija, artima politinei reklamai, tačiau nepažymėta kaip politinė reklama. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas dar 2022 m. rugsėjo 30 dieną (iki Publikacijų paskelbimo) savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad ketina dalyvauti būsimuose savivaldos rinkimuose.
Nagrinėjamu atveju interviu pareiškėjui buvo duodami klausimai kaip būsimam kandidatui 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, užduodami klausimai apie kandidatavimą, rinkimus, atliktus, vykdomus ir planuojamus darbus, toliau einant mero pareigas.
Be to, 2022 m. spalio 6 d. dienraščiui „Lietuvos rytas“ ir portalui lrytas.lt paskelbus interviu, jau kitą dieną, t. y. pirmąją politinės kampanijos dieną, Š. V. savo „Facebook“ paskyroje bei paties administruojamoje „Facebook“ viešoje grupėje „Palanga keičiasi“ viešai paskelbė nuorodą į portalo lrytas.lt interviu „Palangos meras darbe bijo rutinos“ su prierašu: „Interviu. Neatlygintina politinė reklama“, tokiu būdu aiškiai susiedamas ir įvardydamas patį interviu politine reklama, todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas interviu tikslingai buvo platinamas „Facebook“ vartotojams – potencialiems rinkėjams kaip rinkimų agitacijos dalis, logiška ir pagrįsta laikyti, kad ir pats interviu yra Š. V. politinė reklama.
Vertinant interviu pateikiamos informacijos pobūdį pritartina Komisijos išvadoms, jog publikacijose apie pareiškėją atsiliepiama išskirtinai palankiai, pateikiamas išskirtinai teigiamas jo įvaizdis, pabrėžiant teigiamas charakterio savybes, atsidavimą darbui. Taip pat nemažai kalbama apie tai, kokie darbai buvo ir bus daromi, tęsiami naujoje kadencijoje. Kalbama apie rinkėjų motyvaciją balsuojant. Pažymėtina, jog duodamas tokio pobūdžio interviu pareiškėjas turėjo įvertinti skleidžiamos informacijos tikslą ir tai, kad ji bus skelbiama vieną dieną iki prasidedant rinkiminei kampanijai. Politinė reklamos sąvoka apima ne tik skleidžiamą informaciją, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, bet ir tą informaciją, kurios skleidimu propaguojamas politikas ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
Darytina išvada, jog Publikacijose paskleista informacija atitinka būtinuosius politinės reklamos požymius – jos paskleidimo tikslas buvo propaguoti pareiškėją kaip politiką akcentuojant teigiamas jo charakterio savybes, pabrėžiant atsidavimą darbui, ryžtingumą, reiklumą, nuveiktus reikšmingus darbus, ir tuo pačiu siekti paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas prieš pat rinkimų kampanijos pradžią, o vėliau dar ir pakartojant pareiškėjo socialiniuose tinkluose rinkimų kampanijos metu, atitiko pareiškėjo kaip kandidato, ketinančio dalyvauti (dalyvaujančio) savivaldos rinkimuose, interesus. Įvertinus tai, jog Publikacijose apie kitus kandidatus nebuvo kalbama, jų rinkimų programos nebuvo aptariamos, Komisija pagrįstai šias Publikacijas laikė pareiškėjo politine reklama.
Teismas taip pat įvertino ginčo Sprendimo atitiktį VAĮ nustatytiems reikalavimams.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė VAĮ pažeidimų. Sprendimas priimtas, detaliai išanalizavus faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvų išdėstymas (vertinant Sprendimą kartu su Pažyma, kuri laikyta sudėtine Sprendimo dalimi) yra aiškus ir pakankamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.