Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jovitos Einikienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2019 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimo Nr. Sp-311 „Dėl 2018 m. lapkričio 27 d. žurnale „Stilius“ ir tinklalapyje www.lrytas.lt publikuoto interviu su A. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 9).

Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d.– gruodžio 3 d. žurnale „Stilius“ publikuotas interviu „Šeima – geriausia, kas man galėjo nutikti“, taip pat 2018 m. lapkričio 27 d. tinklalapyje www.lrytas.lt publikuotas analogiško turinio straipsnis „A. B. pirmą kartą atvirai: apie darnią šeimą ir būsimas vestuves“ (b.l. 16-20,21-24).

Komisija Sprendimu, vadovaudamasi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 10 dalimis, 14 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgdama į Politinių partijų kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 26 d. pažymą Nr.3-93(1.2) „Dėl 2018 m. lapkričio 27 d. žurnale „Stilius“ ir tinklalapyje www.lrytas.lt publikuoto interviu su A. B.“ (toliau – ir Pažyma) (b.l. 10-15), nusprendė: pripažinti interviu ir straipsnį pareiškėjos politine reklama (1 p.); pripažinti, kad interviu ir straipsnis yra paslėpta politinė reklama (2 p.); nustatyti, kad 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos metu žurnale „Stilius“ publikuotas kandidatės į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius – merus A. B. interviu politinės reklamos įkainiais būtų kainavęs 4725,84 Eur, o straipsnis tinklapyje www.lrytas.lt – 525,14 Eur (3 p.); pavesti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui 3 punkte nustatytas išlaidas nurodyti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Nr.20 kandidatų sąrašo politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansinės apskaitos žiniaraštyje (4 p.).

Pažymoje pabrėžiama, kad interviu „Šeima – geriausia, kas man galėjo nutikti“ A. B. apibūdinama kaip „Seime – karinga ir tvirtą nuomonę turtinti politikė, namuose, mylinti motina, įdomi ir patikima partnerė“. Straipsnyje nurodoma priežastis dėl ko A. B. pasirinko politiką: „Nuo vaikystės ji svajojo pakeisti pasaulį, todėl, pasitaikius progai, nėrė į politiką“. Interviu taip pat kalbama apie A. B. atsidavimą darbui: „Man iš tiesių patinka tai, ką darau, - turėjau net darboholikės bruožų. Kartais taip užsisukdavau, kad atsirasdavo lėtinio nuovargio požymių“, interviu taip pat pažymima, kad produktyvumas darbui išliko ir sukūrus šeimą: „Bet sukūrus šeimą pasitvirtino teiginys, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji, nes išmoksti racionaliau planuoti laiką. Dabar kartais nudirbu daugiau nei anksčiau“. Tačiau interviu pabrėžiama ir šeimos svarba A. B. gyvenime: „Profesinė sėkmė suteikia džiaugsmo, bet ne pilnatvės. Vaiko gimimas tikroji gyvenimo prasmė“. Interviu nurodoma kaip A. B. sugeba išlaikyti darnią šeimą: „Kaip ir pas visus, pasitaiko, kad nuomonės išsiskiria, nes jos negali visada sutapti. Bet kalbamės ir diskutuojame. Nekeliame balso, pas mus nebūna nekalbadienių. <...> Santykiuose svarbiausia – pagarba. Tai – raktas į santykių harmoniją“. A. B. interviu pabrėžia, kad puikiai sutaria su gyvenimo draugo vaikais iš ankstesnės santuokos, ir tai, kad jos gyvenimo draugas buvo vienišas jiems susipažinus „Nebuvau ankstesnių Ginto santykių išsiskyrimo priežastimi, tad neturiu dėl ko teisintis. Tik nuo tuščio lapo galima pradėti rašyti savo knygą“. Interviu A. B. taip pat pažymi kokybiško laiko praleidimo su vaiku svarbą: „Grįžusi po darbų stengiuosi laiką su Jonu leisti kokybiškai: džiaugtis vaiku ir išties su juo būti, o ne lįsti į kompiuterį ar socialinius tinklus“. Pažymima, kad interviu A. B. apibūdinama kaip stipri, reikli, darbšti politikė, kuri tuo pačiu šeimoje yra rūpestinga, mylinti moteris ir mama. Interviu formuoja tik teigiamą A. B. įvaizdį, kadangi interviu pabrėžiamas A. B. atsidavimas darbui, vertybės, teigiamos charakterio savybės.

Ginčo santykius reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę (Įstatymo 1 str.). Įstatyme politinė reklama apibrėžiama kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (Įstatymo 2 str. 8 d.). Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Politine reklama nelaikomi: 1) ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą; 3) politinės kampanijos laikotarpiu per visuomenės informavimo priemones neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas (Įstatymo 16 str. 6 d.).

Taigi, tam, kad informacija būtų pripažinta politine reklama, pakanka, kad ji: 1) būtų paskleista politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio interesais, ir 2) ja arba būtų siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, arba būtų propaguojama politinė partija, jos narys, politinės kampanijos dalyvis. Politine reklama nelaikytini politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą. Taigi pagal pateiktą politinės reklamos apibrėžimą nėra būtina, kad informacija būtų skleidžiama politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio vardu, pakanka informacijos skleidimo šių subjektų interesais, taip pat nėra būtina, kad tai būtų daroma pagal politinės partijos, jos nario, politinės kampanijos dalyvio užsakymą ir atlygintinai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žurnale interviu buvo publikuotas neatlygintinai. Pareiškėjos Komisijai pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad žurnalistės klausimai pareiškėjai buvo pateikti iš anksto elektroniniu paštu (b.l.50).

Skunde nurodoma, kad interviu davimo metu, t.y. 2018 m. spalio 24 d. pareiškėja dar nebuvo kandidatė į Klaipėdos miesto merus (ja pareiškėja registruota 2018 m. lapkričio 19 d.). Be to, interviu buvo publikuotas rinkimų kampanijos pradžioje – 2019 m. lapkričio 27 d., o administraciniame akte nėra jokių įrodymų, kad publikacijos galėjo paveikti rinkėjų valią.

Kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, savivaldybių tarnybų rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d., todėl pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo šios dienos visa politinė reklama turėjo būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta, nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Pažymėtina, kad nuo rinkimų kampanijos pradžios tiek duodama interviu, tiek sutikdama jį publikuoti pareiškėja turėjo įvertinti skleidžiamos informacijos tikslą ir ją sieti su prasidėjusia rinkimų kampanija. Pareiškėja kandidate į Klaipėdos miesto merus buvo registruota 2018 m. lapkričio 19 d. o netrukus 2018 m. lapkričio 27 d. buvo publikuotas išskirtinis keturių puslapių interviu su pareiškėja, straipsnį ir žurnalo viršelį iliustruojant jos nuotraukomis. Nors pareiškėja teigia, kad duodama interviu dar nebuvo registruota kandidate į miesto merus, tačiau, kaip tyrimo metu nustatė Komisija, apie savo kandidatavimą į Klaipėdos miesto merus pareiškėja buvo paskelbusi dar 2018 m. rugsėjo mėnesį (straipsnyje tinklalapyje www.diena.lt). Šios Komisijos nustatytos aplinkybės nėra paneigtos.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog nėra būtina, kad publikacijoje būtų aiškiai ir tiesiogiai raginama balsuoti už tam tikrą politiką, o svarbi pateikiamos informacijos esmė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.I-7875-473/2014, pažymėjo, jog pareiškėjas, žinodamas, kad vyksta rinkimų kampanija bei savo specifinį statusą, turėjo veikti apdairiai ir vengti, kad susidarytų situacijos, kuriose būtų viešai pateikiama informacija, artima politinei reklamai, tačiau nepažymėta kaip politinė reklama. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju spausdinant interviu ir talpinant straipsnį tinklalapyje pareiškėja jau buvo oficialiai registruota kandidate į merus.

Vertinant interviu pateikiamos informacijos pobūdį pritartina Komisijos išvadoms, jog Interviu ir Straipsnyje apie pareiškėją atsiliepiama išskirtinai palankiai, formuojamas teigiamas jos įvaizdis, o jos portretas spausdinamas pirmame žurnalo puslapyje. Publikacijose pareiškėja apibūdinama išskirtinai teigiamai kaip stipri, reikli, darbšti politikė, o tuo pačiu rūpestinga ir mylinti moteris ir motina. Taigi rinkimų kampanijos metu pateikiamas išskirtinai teigiamas jos įvaizdis, pabrėžiant teigiamas charakterio savybes, atsidavimą darbui, gebėjimą derinti darbą ir šeimą. Pažymėtina, jog duodama tokio pobūdžio interviu pareiškėja turėjo įvertinti skleidžiamos informacijos tikslą ir tai, kad ji bus skelbiama rinkimų kampanijos metu. Įstatymo 2 str. 8 dalyje politinė reklama apibūdinama, nei tik kaip skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, bet ir ta informacija, kurios skleidimu propaguojamas politikas ar politinės kampanijos dalyvis.

Darytina išvada, jog straipsnyje paskleista informacija atitinka būtinuosius politinės reklamos požymius – jos paskleidimo tikslas buvo propaguoti pareiškėją kaip politikę akcentuojant teigiamas jos charakterio savybes, pabrėžiant atsidavimą darbui, ryžtingumą, reiklumą, gebėjimą derinti darbą ir šeimą, ir tuo pačiu siekti paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Šis tikslas matomas tiek iš informacijos turinio, kai pateikiamos A. B. vertybės, charakterio savybės, tiek ir iš informacijos pateikimo būdo (straipsnis iliustruotas didelio formato nuotraukomis tiek šeimoje, tiek laisvalaikio metu, kur pareiškėja taip pat apibūdinama kaip puiki ir patikima komandos narė). Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas rinkimų kampanijos metu atitinka pareiškėjos kaip kandidatės į Klaipėdos miesto merus interesus. Įvertinus tai, jog apie kitus kandidatus į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius – merus straipsnyje ir žurnale nebuvo kalbama, rinkimų programos nebuvo aptariamos, Komisija publikacijai pagrįstai netaikė Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytos išimties.

Pareiškėjos skunde minimos įprastinės informacijos tekimą numato Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punktas, kuriame numatyta, jog politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą.

Negalima sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais dėl įprastos informacijos apie politiką pateikimo. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos Seimo narė, tačiau publikacijoje pateikiama informacija nėra įprastinio pobūdžio informacinis pranešimas apie Seimo nario veiklą, kadangi informacija nėra siekiama informuoti visuomenę apie A. B. konkrečią veiklą Seime (konkrečius darbus rengiant projektus, susitikimus su rinkėjai ir pan.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi ankščiau šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog Komisija 2019 m. liepos 2 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad minėtos informacijos, kuri nustatyta tvarka nepažymėta kaip politinė reklama, paskleidimą pagrįstai ir teisėtai kvalifikavo kaip Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto 16 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punkto pažeidimą, bei nurodė ją apskaityti politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje (Įstatymo 17 str. 3 ir 7 d.). Atitinkamai skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.