- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 2-806-457/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00463-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
atsakovės atstovui bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) “ (duomenys neskelbtini) ” bankroto administratoriui Algimantui Galminui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė teismo 2017 m. kovo 23 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. G. įsakymą Nr. 02 dėl V. V. atleidimo iš užimamų vyr. finansininkės pareigų pripažinti neteisėtu ir panaikinti; V. V. darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti teismo sprendimu; priteisti iš atsakovės neišmokėtą 10185,00 Eur atlyginimą; priteisti iš atsakovės 8400,00 Eur išeitinę išmoką; priteisti piniginę kompensaciją už kiekvieną priverstinę pravaikštos darbo dieną po 105,00 Eur nuo 2017-03-23 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė V. V. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose 2007 m. spalio 1 d. Su ja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2017 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G. parašė įsakymą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo ir pagal šį įsakymą ieškovė nuo 2017-03-23 buvo atleista iš vyr. buhalterės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus. Įmonėje pradirbo beveik 10 metų. Mano, kad 2017 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 02 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dėl šių pagrindų ir motyvų: visada stropiai vykdė savo pareigas, sąžiningai atliko savo darbą, jos darbu buvo patenkintas tuomet generalinio direktoriaus pareigas užėmęs S. G., nusiskundimų, pretenzijų, įsakymų dėl jos netinkamai atliekamo darbo nebuvo. 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, prasidėjus ekonominiams sunkumams, prasidėjo nesutarimai su L. G.. Direktorė L. G. stengėsi sudaryti darbui nepalankią psichologinę atmosferą, pradėjo ieškoti visokių priekabių, daryti moralinį spaudimą. Jau nuo 2016 m. pabaigos, dirbdama savo darbą, ji viską pradėjo daryti labai atidžiai, kad pateiktų tikslias deklaracijas, kad nebūtų galima teikti pastabų dėl jos darbo. 2017-03-20 direktorė L. G. parašė įsakymą Nr. A5 ir atsiuntė jį į jos elektroninio pašto dėžutę. Įsakyme nurodė, kad ieškovė pateiktų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuotų ir sumokėtų pajamų mokesčio deklaraciją FRO573 už 2016 metus. Šią deklaraciją reikėjo pateikti vasario 15 d. ir ji jos nepateikė dėl objektyvių priežasčių. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) Joniškio skyriaus, paskambino specialistė G. ir priminė, kad būtų pateikta metinė deklaracija, nes ji labai svarbi. Ji nuėjo į VMI ir pasakė, kad šios deklaracijos pateikti negali, nes neturi visiškai jokių duomenų, o deklaracija turi būti tiksli. Kompiuterizuota buhalterinė programa įmonėje buvo išjungta, ji ne kartą įspėjo L. G. dėl deklaracijos nepateikimo pasekmių, kad bus surašomi protokolai ir skiriamos baudos. Ji jokių popierinių žiniaraščių neturėjo. Metinėje deklaracijoje turi būti užpildyti duomenys apie kiekvieną darbuotoją, pateiktos priskaičiuotos atlyginimų sumos, neapmokestinamų pajamų dydžiai bei papildomi pajamų dydžiai, išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. Tai didelė, sudėtinga deklaracija, priklausanti nuo atlyginimų, kuri turi būti užpildyta centų tikslumu. Šito ji padaryti negalėjo, nes neturėjo duomenų, o apytiksliai paskaičiuoti nesiryžo, nes tai būtų fiktyvūs duomenys. L. G. viską žinojo jau anksčiau, o 2017-03-20 įsakymą įkėlė tik dėl formalumo. 2017-03-21 ji vėl gavo įsakymą į elektroninį paštą, kuriame L. G. prašė pateikti pasiaiškinimą dėl finansinės atskaitomybės nepateikimo, dėl jau minėtos metinės deklaracijos nepateikimo ir kodėl penktadieniais neatvykdavo į darbą (kovo 3, 10, 17 dienomis). Atsakyme ji nurodė, kad finansinės atskaitomybės pateikimas yra tik birželio 1 d. ir kovo mėnesį jos dar neprivaloma teikti. Dėl metinės deklaracijos ji jau minėjo anksčiau, kodėl jos nepateikė. Dėl neatvykimo į darbą kovo 3, 10 ir 17 dienomis teismui yra pateikusi raštišką abiejų šalių susitarimą neterminuotam laikui, kad ji penktadieniais neis į darbą, nes darbą atliks (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu. Pripažįsta minėtus du įsakymus, juos gavo, atsakymus į juos pateikė. Dabar dar atsirado 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas ir 2017 m. kovo 6 d. įsakymas dėl drausminių nuobaudų jai paskyrimo, kuriuos mato pirmą kartą ir jų nepripažįsta. Šiuos įsakymus ji gavo su atsiliepimu į savo ieškinį, prieduose. Anksčiau šių įsakymų gavusi nebuvo. 2017-03-22 į L. G. elektroninį paštą įkėlė atsakymus į įsakymus, kuriuose viskas paaiškinta raštu, nors jau buvo kalbėta anksčiau ir žodžiu. 2017-03-23 įsakymu buvo atleista iš darbo, nurodant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus ir nekonkretizuojant, kokius šiurkščius pažeidimus ji padarė. Taip pat mano, kad buvo pažeista DK 240 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad darbuotojas raštu turi pasiaiškinti, jog turi būti duodama laiko pasiaiškinimui, o šiuo atveju L. G. 2017-03-20 atsiuntė vieną įsakymą, 2017-03-21 – antrą įsakymą, ji 2017-03-22 pateikė L. G. atsakymus, o 2017-03-23 jau buvo atleista iš darbo. Po tokio netikėto atleidimo, jai teko kreiptis pas medikus, nes pradėjo reikštis nervinio pobūdžio negalavimai, nemiga, galvos svaigimas, skausmai širdies plote. Vartojo raminamuosius. Anksčiau jai nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų ir dabar iš karto skirtas atleidimas iš darbo. Kompiuterizuota buhalterinė programa buvo išjungta dėl susidariusios skolos. Kai išjungė programą, 2016-10-03 buvo parašytas įsakymas dėl jos atlyginimo pakėlimo, nes ji rankiniu būdu pradėjo tvarkyti apskaitą. Rankiniu būdu tvarkė tai, ką buvo galima tvarkyti tokiu būdu. Buhalterinėje programoje buvo labai daug duomenų. Teismo prašo 2017 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. G. įsakymą Nr. 02 dėl jos atleidimo iš užimamų vyr. finansininkės pareigų pripažinti neteisėtu ir panaikinti; jos darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti teismo sprendimu; priteisti iš atsakovės neišmokėtą 10185,00 Eur atlyginimą; priteisti iš atsakovės 8400,00 Eur išeitinę išmoką; priteisti piniginę kompensaciją už kiekvieną priverstinę pravaikštos darbo dieną po 105,00 Eur nuo 2017-03-23 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Neturtinė žala apskaičiuota dėl ryškaus sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų. Lėtinių lygų nebuvo, tačiau po atleidimo ji iš karto turėjo kreiptis į gydytojus. Atleidus ją iš darbo pagal minėtą DK straipsnį, tapo sunku susirasti kitą darbą ir ji iki šiol niekur nedirba ir visa tai jai sukėlė didelį stresą. Gautų nuobaudų neginčijo, nes jas pirmą kartą pamatė, kai gavo su priedais prie atsiliepimo į jos ieškinį. Tai buvo liepos mėn. pradžioje. 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą pasirašė S. M., kuri iki 2015 m. gruodžio mėn. dirbo įmonėje valytoja. Kai liepos mėnesį telefonu kalbėjo su S. M., ji nurodė, kad minėtą įsakymą pasirašė prieš 2-3 mėnesius, t. y. kažkur 2017 m. balandžio-gegužės mėn., kai ji jau buvo atleista iš darbo. Nebuvo taip, kad buvo supažindinta su 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu ir atsisakė jį pasirašyti. 2017 m. kovos 6 d. įsakymo nepripažįsta, jo nepasirašė. Įsakymas pasirašytas tik L. G.. Dalyvavo perduodant bylas pagal 2017 m. kovo 22 d. įsakymą, visos bylos buvo patalpoje. Nurodė, kad 2017-03-23 akte nurodyto atlyginimų mokėjimo žiniaraščių negalėjo perduoti, nes jie buvo laikmenoje ir nebuvo spausdinami, avansinės apyskaitos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai, pirkimo-pardavimo dokumentai, pinigų priėmimo, išmokėjimo registracijos žurnalas buvo pas L. G. namuose. Jos darbo sutartis 2017-03-23 dar buvo darbe, ji tos sutarties neberado 2017-03-27. Kreditorių ir debitorių sąrašas turėjo būti jos darbo kompiuteryje. 2015, 2016, 2017 metų visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai nebuvo jos žinioje. 2016 m. balanso ataskaitos buvo jos darbo vietos kompiuteryje, jis buvo pradėtas pildyti, bet dėl duomenų trūkumo nepabaigtas. Darbo vietos patalpoje dirbdavo ji ir A. Š., ateidavo L. G.. Dokumentai būdavo sudėti atvirose lentynose, spintose.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas bankroto administratorius Algimantas Galminas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad bankroto metu patikrinęs buhalterinius duomenis, kuriuos jiems perdavė direktorė L. G., nustatė buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, pasak ieškovės, neišmokėtus atlyginimų ir kitų išmokų dydžius. Iš minėtų dokumentų buvo nustatyta, kad ieškovei, iki jos atleidimo iš darbo, nebuvo išmokėta 8935,60 Eur suma, kurią sudaro 1371,95 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius, 7563,65 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Šios sumos jie neginčija ir šią sumą yra pateikę teismui tenkinti kaip kreditorinį reikalavimą ir teismas šią sumą yra patvirtinęs. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo nurodo, kad jie vadovaujasi dokumentais, kurie jiems yra pateikti ir šio klausimo be L. G. negali spręsti. Vadovaujantis dokumentais, mato, kad ieškovė buvo atleista dėl to, kad ne kartą pažeidė darbo sutarties sąlygas, nevykdė savo tiesioginių pareigų. Ieškovė teigia, kad negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, nes buvo atjungta kompiuterizuota buhalterinė programa, tačiau 2016 m. spalio 3 d. direktorės įsakymu buvo padidintas ieškovės atlyginimas iki 2100,00 Eur per mėnesį dėl buhalterijos tvarkymo rankiniu būdu. Iš perduotų rašytinių įrodymų mato, kad ieškovė nesudarė ir laiku neperdavė VMI A klasės išmokų, nuo priskaičiuotų ir sumokėtų pajamų mokesčių už 2016 m. deklaracijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei už tai surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir ji 2017-03-22 buvo nubausta 30,00 Eur bauda. Dėl šios priežasties ieškovė buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Mano, kad iš ieškovės pusės buvo įvykdytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Be to, ieškovė 2017 m. kovo 6 d. įsakymu buvo nubausta dėl pareiginių nuostatų nesilaikymo ir grubaus jų pažeidimo, skiriant papeikimą, taip pat 2016 m. gruodžio 15 d. dėl netinkamo elgesio, darbo taisyklių pažeidimo ji buvo nubausta paskiriant griežtą papeikimą, todėl atleidimas iš darbo buvo trečia nuobauda per metus laiko. Be to, tuo laikotarpiu ieškovė neperdavė direktorei buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko pastaroji kreipėsi į policijos komisariatą. Pagal turimus rašytinius įrodymus galima teigti, kad V. V. buvo teisėtai atleista iš darbo ir DK nuostatos nebuvo pažeistos. Prašydama priteisti 5000,00 Eur neturtinę žalą, ieškovė apsiribojo tik formaliais teiginiais, jokių rašytinių įrodymų dėl žalos pagrįstumo teismui nepateikė. Esant įrodymams dėl teisėto atleidimo iš darbo, mano, kad nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinę žalą iš bankrutavusios įmonės. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad reikalavimas dėl 105,00 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes ieškovė reikalavimą bando pagrįsti laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki teismo sprendimo pagal jos ieškinį įsiteisėjimo dienos. Pagal įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Apibendrinus, jie sutinka su ieškiniu tik dalyje dėl nesumokėto atlyginimo, ši suma patvirtinta ir teisme.
Liudytoja A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovę pažįsta. Dabar atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vyr. buhalterė. Su bankrutuojančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis. Administratorius patvirtino, kad yra patvirtintas finansinis reikalavimas. Ieškovė ne taip skaičiavo išeitinę išmoką, tačiau pagal minėtą atleidimo iš darbo straipsnį, išeitinė išmoka jai nepriklauso. Priverstinės pravaikštos taip pat skaičiuotos netinkamai. Jie vertina tik rašytinius dokumentus. Traktuoti, kad ieškovė negalėjo pateikti metinės deklaracijos rankiniu būdu yra neteisinga, nes darbo užmokestis yra skaičiuojamas kas mėnesį, kas mėnesį yra teikiama ataskaita Sodrai apie priskaitytas išmokas, kas mėnesį, jei yra išmokėtas užmokestis, VMI yra teikiamos deklaracijos, ko pasėkoje, metu gale sudaroma deklaracija FRO573. Apskaitos programa yra pagalbinė programa buhalteriams, tačiau buhalterinė apskaita visada yra vedama iš pirminio apskaitos dokumento ir tų pirminių apskaitos dokumentų, kaip darbo užmokesčio žiniaraščiai, kurie turi būti atspausdinti, nėra programos dalis, tai yra bylos formavimo dalis. Dėl to, pagrįstai buvo surašyti įsakymai dėl nuobaudų paskyrimo ir kt. Šiuo metu buhalteriniai duomenys gali būti tvarkomi laikmenoje, buhalterinėje programoje arba atspausdinant registrus ir formuojant bylas. Dalis registrų yra atspausdinti, dalis - ne. Bankroto administratoriui neperduota didelė dalis dokumentų. Neturės galimybės iki galo nustatyti buhalterijos teisėtumo ir pagrįstumo, nes trūksta labai daug bylų, o buvusi vadovė L. G. teigia, kad buhalterė dirbo nuotoliniu būdu, todėl tų dokumentų jai neperdavė. Finansinė atskaitomybė, bylos iškėlimo dieną, nebuvo sudaryta. Iš L. G. žino, kad V. V. neperdavė dokumentų, kadangi ji pati dalyvavo su bankroto administratoriumi dokumentų perėmime. Ieškovė dokumentų perėmime nedalyvavo, bet su ja buvo bendrauta telefonu. Buhalterė Š., dirbusi su ieškove, nurodė, kad ieškovė yra konfliktiška asmenybė ir su ja bendrauti dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, negali. Dalis dokumentų, kuriuos perėmė bankroto administratorius, buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), už šiuos dokumentus atsakomybę turi vadovas ir kas juos sudaro. Buhalteris atsako už duomenų teisingumą ir teisėtumą, o vadovas atsako už dokumentų pateikimą buhalteriui.
Liudytoja A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškove buvo bendradarbės ir kartu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Ji bendrovėje dirbo buhalterės pareigose nuo 2000 m. iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos. 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą skirti V. V. griežtą papeikimą ji pasirašė, ten jos parašas. Tvirtina, kad ieškovė ant įsakymo atsisakė pasirašyti, ji niekur nesutiko pasirašyti. 2017 m. kovo 22 d. įsakymą atleisti V. V. iš darbo, taip pat pamena. Tvirtina, kad įsakyme pasirašė, jog V. V. atsisakė pasirašyti minėtą įsakymą. Pagal šį įsakymą, kitą dieną ieškovė dokumentų neperdavė. Ieškovė buvo patalpoje, kai vyko dokumentų perdavimas. Surašė raštą tik dėl dokumentų, kuriuos rado bendrovėje, bet daug įvairių dokumentų trūko. Ieškant dokumentų, dalyvavo ji, antstolis ir policija. Prie dalies dokumentų ji prieidavo, prie dalies, kurie būdavo užrakinti stalčiuje, neprieidavo. Vadovė kreipėsi į ieškovę, kad būtų grąžinti visi bendrovės dokumentai. Ji dirbo bendrovės ofise. Patalpoje dirbo ji, direktorė ir kita buhalterė. Dokumentai buvo laikomi spintose, jos nebuvo rakinamos, ji galėjo prieiti prie dokumentų. Dokumentų į namus nesinešė. 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymas buvo perskaitytas ir tada pasirašė, kad tvirtina, jog ieškovė supažindinta su įsakymu ir atsisakė pasirašyti. Nežino, kokius pažeidimus padarė ieškovė. Žino, kad ieškovė nepateikė metinės A klasės mokesčių deklaracijos už 2016 m., nes vėliau ji buvo įpareigota pateikti šią deklaraciją ir ją pateikė rankiniu būdu, nes buhalterinės programos neturėjo. VMI taip pat nurodė, kad jie turi galimybę pateikti deklaraciją rankiniu būdu. Vadovė sakė, kad be buhalterinės programos ieškovė negalėjo pateikti minėtos deklaracijos. Kiek pamena, deklaracijos ji netaisė, netikslino, ji buvo priimta. Žino, kad V. V. už dokumentų tvarkymą rankiniu būdu buvo pakeltas atlyginimas. Jai atlyginimas buvo taip pat padidintas dėl papildomų darbų.
Atsakovė L. G. į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdžių laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, buvo priimtos nutartys dėl atsakovės atvesdinimo, tačiau ji nebuvo rasta namuose (b. l. 56, 67, 73, 76, 77, 81, 82, 83, 106, 113, 128, 131, 144). Teismui atsakovė pateikė pasiaiškinimą dėl papeikimų skyrimo vyr. buhalterei V. V. (b. l. 119-120).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių, šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. spalio 1 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. V. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 484 (b. l. 7-9), iš kurios matyti, kad V. V. dirbs vyr. buhalterės pareigose; sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui; darbo užmokestis 2500,00 Lt (724,05 Eur) per mėnesį; 8 val. darbo diena, esant 40 val. darbo savaitei; V. V. įsipareigojo laikytis įmonėje nustatytos darbo tvarkos, laikytis savo pareiginių nuostatų, sudaryti materialinės atsakomybės sutartį, atlikti sveikatos būklės periodinius patikrinimus. 2008 m. gruodžio 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant darbo užmokestį 2000,00 Lt (579,24 Eur) per mėnesį, remiantis 2008 m. lapkričio 27 įsakymu Nr. 207. 2016 m. lapkričio 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant darbo užmokestį 2100,00 Eur per mėnesį, remiantis 2016 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. A25 (b. l. 13). Teismo posėdyje bankroto administratorius A. Galminas paaiškino, kad bankroto metu, patikrinęs buhalterinius duomenis, kuriuos jiems perdavė direktorė L. G., nustatė buvusiems UAB „Žiemgalos automobiliai“ darbuotojams neišmokėtus atlyginimų ir kitų išmokų dydžius. Iš minėtų dokumentų buvo nustatyta, kad ieškovei, iki jos atleidimo iš darbo, nebuvo išmokėta 8935,60 Eur suma, kurią sudaro 1371,95 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius, 7563,65 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Šios sumos jie neginčija ir šią sumą yra pateikę teismui tenkinti kaip kreditorinį reikalavimą ir teismas šią sumą yra patvirtinęs.
2016 m. liepos 4 d. susitarimu Nr. 1 dėl darbo funkcijų atlikimo ne darbovietės patalpose, vyr. buhalterė V. V. ir direktorė L. G. susitarė, kad V. V. vieną dieną per savaitę, t. y. penktadieniais, 8 val. per dieną, darbo funkcijas atliks ne darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bet darbuotojai priimtinoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. liepos 8 d. neterminuotą laiką. Susitarimą pasirašė direktorė L. G. ir vyr. buhalterė V. V. (b. l. 10).
2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A30 „Dėl vyr. buhalterės V. V. papeikimo skyrimo“, ieškovei buvo skirtas griežtas papeikimas dėl netinkamo elgesio ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimo (b. l. 27). Įsakymą pasirašė direktorė L. G.. S. M. ir A. Š. savo parašais patvirtino, kad ieškovė V. V. buvo supažindinta su įsakymu žodžiu ir atsisakė pasirašyti. Teismo posėdyje ieškovė V. V. paaiškino, kad nepripažįsta įsakymo, ji jį gavo prisegtą prieduose, kaip atsakymą į savo ieškinį. Įsakymu paskirtos nuobaudos neginčijo, nes pirmą kartą įsakymą pamatė 2017 m. liepos mėn. pradžioje, anksčiau jo nėra gavusi. Taip pat nurodė, kad nebuvo taip, jog buvo supažindinta su įsakymu ir atsisakė jį pasirašyti. Teismo posėdyje liudytojos A. Š. ir S. M. paaiškino, kad ant įsakymo jų parašai, patvirtino, kad ieškovė buvo supažindinta su įsakymu ir atsisakė jį pasirašyti. S. M. paaiškino, kad pasirašant šį įsakymą dalyvavo direktorė L. G., V. V., A. Š. ir ji.
2016 m. gruodžio 19 d. ieškovė direktorei L. G. pateikė prašymą-pretenziją, kurioje nurodė, kad 2016-12-19 L. G. neįleido ieškovės į jos darbo vietos patalpas, kaltino ieškovę paėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Ieškovė prašė L. G. įleisti ją į darbo vietos patalpas bei atsakyti į prašymą-pretenziją iki 2016-12-27 (b. l. 135, 136).
2017 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Algimantas Galminas (b. l. 29-31).
2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A3 „Dėl V. V. griežto papeikimo skyrimo“, ieškovei buvo skirtas papeikimas, nes eidama vyr. buhalterės pareigas nesilaikė įmonėje patvirtintų vyr. buhalterio pareiginių nuostatų ir grubiai juos pažeidinėja (b. l. 42). Įsakymas pasirašytas direktorės L. G.. Teismo posėdyje ieškovė V. V. paaiškino, kad nepripažįsta įsakymo, ji jį gavo prisegtą prieduose, kaip atsakymą į savo ieškinį. Įsakymu paskirtos nuobaudos neginčijo, nes pirmą kartą įsakymą pamatė 2017 m. liepos mėn. pradžioje, anksčiau nėra gavusi, lygiai taip pat kaip ir 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo. Įsakymo nepripažino, jo nepasirašė.
2017 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A5 „Dėl vyr. buhalterės V. V. pareiginių nuostatų vykdymo“, atsakovė L. G. prašė ieškovės pateikti Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją FRO573 (4 versiją) už 2016 m. Įsakymas pasirašytas direktorės L. G. (b. l. 11). Teismo posėdyje ieškovė V. V. nurodė, kad šį įsakymą gavo į savo elektroninio pašto dėžutę. Ji pripažįsta, kad minėtos deklaracijos nepateikė, nes neturėjo jokių reikiamų duomenų. Visi duomenys buvo kompiuterizuotoje buhalterinėje programoje, kuri dėl skolų buvo išjungta. Deklaracija turi būti tiksli, todėl ji nesiryžo apskaičiuoti duomenų apytiksliai, nes tokiu atveju būtų buvę pateikti fiktyvūs duomenys. Iš anksto buvo perspėjusi atsakovę dėl pasekmių. Liudytoja A. K. paaiškino, kad metinę deklaraciją buvo galima pateikti rankiniu būdu, nes darbo užmokestis yra skaičiuojamas kas mėnesį, kas mėnesį yra teikiama ataskaita Sodrai apie priskaitytas išmokas, kas mėnesį, jei yra išmokėtas užmokestis, VMI yra teikiamos deklaracijos, ko pasėkoje, metu gale sudaroma deklaracija FRO573. Buhalterinė programa yra tik pagalbinė priemonė buhalteriams. Liudytoja A. Š. paaiškino, kad pati pateikė šią deklaraciją rankiniu būdu, jos netaisė, netikslino ir VMI deklaraciją priėmė.
2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A6 „Dėl vyr. buhalterės V. V.“, atsakovė prašė ieškovės raštu pateikti pasiaiškinimą, kodėl pastoviai pažeidinėja vyr. buhalterio einamas pareigas ir vengia atsakomybės už finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, nepateikė metinės išmokų ir sumokėto mokesčio deklaracijos už 2016 m., nepranešė, kodėl neatvyko į darbą kovo 3 d., kovo 10 d., kovo 17 d. (b. l. 12). Įsakymą pasirašė direktorė L. G.. Teismo posėdyje ieškovė V. V. paaiškino, kad finansinė atskaitomybė teikiama iki birželio 1 d., todėl kovo mėnesį dar buvo neprivaloma ją pateikti. Taip pat paaiškino, kad yra su direktore sudarytas raštiškas susitarimas dėl neatvykimo penktadieniais į darbą, nes penktadieniais ji dirba Šiauliuose, kaip nurodyta ir susitarime. Dėl metinės deklaracijos jau buvo pasisakyta. Šį įsakymą pripažino.
2017 m. kovo 22 d. ieškovė V. V. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovei į jos elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) oficialų raštą (b. l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, ieškovė V. V. buvo atleista iš vyr. finansininkės pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus nuo 2017-03-23 (b. l. 6, 101). Įsakymą pasirašė direktorė L. G. bei nurodė, kad ieškovė supažindinta žodžiu ir atsisakė pasirašyti.
2017 m. kovo 23 d. aktu nustatyta, kad ieškovė nepateikė šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: atlyginimų mokėjimo žiniaraščių (2016-2017 m.), avansinės apyskaitos, įsakymų (2016-2017 m.), darbo laiko apskaitos žiniaraščių (2016-2017 m.), pirkimo-pardavimo dokumentų, V. V. darbo sutarties, pinigų priėmimo, išmokėjimo registracijos žurnalo, kreditorių ir debitorių sąrašo, 2015-2017 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitų, balanso (b. l. 117). Teismo posėdyje ieškovė V. V. paaiškino, kad atlyginimų mokėjimo žiniaraščių negalėjo perduoti, nes jie buvo laikmenoje ir nebuvo spausdinami, avansinės apyskaitos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai, pirkimo-pardavimo dokumentai, pinigų priėmimo, išmokėjimo registracijos žurnalas buvo pas L. G. namuose. Jos darbo sutartis 2017-03-23 dar buvo darbe, ji tos sutarties neberado 2017-03-27. Kreditorių ir debitorių sąrašas turėjo būti jos darbo kompiuteryje. 2015, 2016, 2017 metų visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai nebuvo jos žinioje. 2016 m. balanso ataskaitos buvo jos darbo vietos kompiuteryje, jis buvo pradėtas pildyti, bet dėl duomenų trūkumo nepabaigtas. Dokumentai būdavo sudėti atvirose lentynose, spintose.
2017 m. kovo 28 d. L. G. pateikė VMI metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 m. išoriniame portale. Dokumentas buvo užregistruotas ir priimtas (b. l. 137).
2017 m. kovo 31 d. Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dariaus Burbos nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-23439-17, nustatyta, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 302 straipsnį (antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arbas pagrobtojo panaudojimas), kadangi nebuvo nustatyta ar dingę įmonės dokumentai yra pagrobti, ar buvo nesilaikoma dokumentų apskaitos tvarkos. Įmonės direktorės L. G. nurodyti dokumentai, kurių pasigedo, nepatenka į dokumentų kategoriją, nurodytą BK 302 straipsnio dispozicijoje. Nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 294 straipsnį (savivaldžiavimas), kadangi įmonei nėra padaryta didelė žala bei yra galimybė minėtus dokumentus atkurti (b. l. 99-100).
Žemesnės instancijos teismas
DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas); kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas). Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; Nr. 3K-3-69/2007; Nr. 3K-3-10/2006). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas; darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį. DK 235 straipsnis reglamentuoja šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kad tai yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje pateiktas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte kaip šiurkštus pažeidimas nurodytas atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; 9 punkte - neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte aptariamojo pažeidimo konstatavimui neturi esminės reikšmės, kam būtent - bendradarbiams, darbdaviui, interesantams, lankytojams, valstybės institucijoms ar kitiems asmenims - informacija nebuvo pateikta arba buvo pateikta žinomai neteisinga informacija. Svarbu nustatyti faktą, kad esant tam tikro subjekto teisėtam reikalavimui pateikti informaciją, ji nebuvo pateikta įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, terminais, forma, apimtimi ir kt. arba buvo pateikta žinomai neteisinga. Žinomai neteisingos informacijos teikimas - tai sąmoningas tikrovės neatitinkančios, klaidinančios informacijos teikimas. Šis pažeidimas padaromas tik tyčiniais veiksmais.
Darbuotojas yra kaltas, jeigu sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė. Ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, turi įrodyti darbdavys. Jeigu apie supažindinimą su darbuotojui reikalinga informacija nėra tiesioginių įrodymų, tai teismas, vertindamas netiesioginius duomenis, turi atkreipti dėmesį į svarbias konkrečias aplinkybes: darbdavio, kaip organizacijos, ypatumus, teisės aktų nustatytą ir taip pat joje įprastą informavimo tvarką, darbuotojo pareigas ir padėtį darbovietėje bei kitas svarbias aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovė elektroniniu paštu pateikė teismui Vyr. buhalterio pareiginių nuostatų, su kuriais ieškovė supažindinta pasirašytinai 2013-01-04, kopiją (b. l. 86), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įmonės darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis ieškovė supažindinta pasirašytinai 2007-10-19, kopiją (b. l. 87-92). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė V. V. buvo tinkamai supažindinta ir žinojo savo pareigas bei teises.
DK 240 straipsnio 1 dalis nustato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo bei nustatyti terminą pasiaiškinimui raštu pateikti. Šios teisės normos tikslas - ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl, esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbdavys išreiškė tokį reikalavimą gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis). 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A30 „Dėl vyr. buhalterės V. V. papeikimo skyrimo“, ieškovei buvo skirtas griežtas papeikimas dėl netinkamo elgesio ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad direktorė L. G. pareikalavo pasiaiškinimo dėl ieškovės padaryto konkretaus darbo drausmės pažeidimo, jog ji būtų nustačiusi terminą pasiaiškinimui pateikti. Teismo posėdyje ieškovė V. V. minėto įsakymo nepripažino, teigė, kad jį gavo prisegtą prieduose, kaip atsiliepimą į savo ieškinį ir paskirtos nuobaudos neginčijo, nes pirmą kartą įsakymą pamatė tik 2017 m. liepos mėn. pradžioje. Taip pat, ji nurodė, kad nebuvo taip, jog buvo supažindinta su įsakymu ir atsisakė jį pasirašyti. Atsakovės nurodymo dėl pasiaiškinimo pateikimo nebuvimas ir atsakovės teiginiai rodo, kad 2016 m. gruodžio 15 d. drausminė nuobauda ieškovei galėjo būti paskirta nepagrįstai ir atsakovė galėjo nežinoti visų aplinkybių. Tačiau, teismo posėdyje liudytojos A. Š. ir S. M. paaiškino, kad ant įsakymo esantys jų parašai, patvirtino, kad ieškovė buvo supažindinta su įsakymu ir atsisakė jį pasirašyti. S. M. nurodė, kad pasirašant šį įsakymą dalyvavo direktorė L. G., V. V., A. Š. ir ji. Taip pat L. G. paaiškinime dėl papeikimų skyrimo ieškovei nurodyta, kad 2016 m. gruodžio mėn. dingo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Paklausus ieškovės apie dokumentus, ji paaiškino, kad dokumentai yra jos namuose ir juos atiduos tik tada jei atsakovė išmokės ieškovei priklausantį atlyginimą. Ieškant dokumentų ieškovės darbo vietoje, buvo rasti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Dėl rastų dokumentų, kurie nepriklauso įmonei ir prieštarauja įmonės darbo tvarkos taisyklėms, ieškovei buvo skirtas griežtas papeikimas (b. l. 119). Ieškovė savo atsakyme į L. G. paaiškinimą nurodė, kad teiginys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų paėmimo yra melas ir šmeižtas jos atžvilgiu. Ji jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nepaėmė, o L. G. neįleido jos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ji negalėjo dirbti, buvo iškviesta policija. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra S. G. sesuo R. D. Ši ir kitos įmonės, kurių dokumentai rasti, yra G. šeimos nariai, todėl tiek L. G., tiek jos vyras S. G. prašydavo parašyti įvairius raštus ir kt. dokumentus (b. l. 132-134, 135-136). DK 240 straipsnio 3 dalis nustato, kad drausminė nuobauda skiriama darbdavio, tačiau neįvardija tokio įsakymo formos. DK nereglamentuoja reikalavimų aptariamojo įsakymo turiniui. Įgyvendindamas teisę skirti drausminę nuobaudą, darbdavys turi vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Darbuotojo atsisakymas, vengimas būti supažindintam su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir (arba) pasirašyti apie supažindinimą (DK 240 straipsnio 3 dalis) prilyginami tinkamam jo supažindinimui su paskirta drausmine nuobauda. Pareiga teisme įrodyti, kad darbuotojas atsisakė, vengė susipažinti su įsakymu, pasirašyti apie supažindinimą arba priimti atitinkamą dokumentą, tenka darbdaviui (CPK 178 straipsnis). Kylant daug abejonių, prieštaravimų dėl 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu ieškovei V. V. paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo, pagrįstumo, teismas daro išvadą, kad ši nuobauda skirta neteisėtai. Kaip jau minėta, darbdavio pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su drausminės nuobaudos skyrimu, o įmonės direktorei L. G. vengiant dalyvauti teismo procese, to padaryti neįmanoma.
2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A3 „Dėl V. V. griežto papeikimo skyrimo“, ieškovei buvo skirtas papeikimas, nes eidama vyr. buhalterės pareigas nesilaikė įmonėje patvirtintų vyr. buhalterio pareiginių nuostatų ir grubiai juos pažeidinėjo. Tai antra drausminė nuobauda skirta ieškovei, tačiau šis įsakymas pasirašytas tik direktorės L. G., nėra ieškovės parašo ar kitų asmenų parašų liudijančių, kad ieškovė buvo supažindinta su įsakymu ir atsisakė jį pasirašyti. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų ar atsakovė, prieš skirdama drausminę nuobaudą, pateikė ieškovei nurodymą dėl pasiaiškinimo. Pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad kaip ir apie 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymą, taip ir apie šį, sužinojo tik pateikusi teismui ieškinį, t. y. apie 2017 m. liepos mėn. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad ir ši drausminė nuobauda skirta neteisėtai.
Sprendžiant dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo yra vertinamas konkretus jo padarytas darbo drausmės pažeidimas. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2014). Turimais byloje duomenimis ir turint omenyje 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. kovo 6 d. įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas ieškovei V. V., negalima aiškiai nurodyti ar sunkūs darbo drausmės pažeidimai buvo padaryti kiekvienu atveju, kokie buvo sukelti konkretūs padariniai, kokios buvo aplinkybės ir pan. Šitas aplinkybes galėjo padėti atskleisti pati buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G., ir jas, kaip darbdavys, įrodinėti teisme, tačiau to nepadarė. Visa tai kelia pagrįstų abejonių ir neaiškumų, todėl teismas laiko, kad minėtais 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. kovo 6 d. įsakymais paskirtos drausminės nuobaudos ieškovei V. V. yra neteisėtos ir nepagrįstos.
Kalbant apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir nustačius, kad 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. kovo 6 d. įsakymais paskirtos drausminės nuobaudos buvo paskirtos ieškovei neteisėtai ir nepagrįstai, nebelieka fakto, kad tokia drausminė nuobauda buvo padaryta ir galiojo, taip pat fakto, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Pažymėtina, kad faktas, jog darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis), įeina į juridinių faktų sudėtį, tik kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Darbdavys, ignoravęs DK 240 straipsnio 3 dalies reikalavimą, negali tokia drausmine nuobauda grįsti darbo sutarties su šiuo darbuotoju nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė V. V. buvo neteisėtai atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; Nr. 3K-3-635/2005; Nr. 3K-3-139/2010). Iš bylos duomenų žinoma, kad 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A6 „Dėl vyr. buhalterės V. V.“, direktorė L. G. prašė ieškovės raštu pateikti pasiaiškinimą, kodėl pastoviai pažeidinėja vyr. buhalterio einamas pareigas ir vengia atsakomybės už finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, nepateikė metinės išmokų ir sumokėto mokesčio deklaracijos už 2016 m., nepranešė kodėl neatvyko į darbą kovo 3 d., kovo 10 d., kovo 17 d.; 2017 m. kovo 22 d. VMI administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) L. G. buvo paskirta 30,00 Eur dydžio bauda, nes buvo nepateikta Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (formos FR0573) už 2016 m.; 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. A7 „Dėl V. V. atleidimo iš vyr. buhalterės pareigų“, ieškovei pranešta, kad ji atleidžiama iš vyr. buhalterės pareigų nuo 2017-03-22; 2017 m. kovo 22 d. ieškovė iš savo elektroninio pašto išsiuntė L. G. į jos elektroninį paštą oficialų raštą-pasiaiškinimą; 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, ieškovė V. V. buvo atleista iš vyr. buhalterės pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus nuo 2017-03-23. Savo paaiškinime, L. G. nurodė, kad gavusi iš VMI nurodymą pateikti metinę deklaraciją, paprašė ieškovės visą tai pateikti. Ieškovė atsisakė pateikti, nurodydama, kad pateiks tada, kai jai bus sumokėtas atlyginimas. 2017-03-20 jai, t. y. L. G., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už deklaracijų nepateikimą ir skirtos dvi dienos deklaracijai pateikti. Grįžusi iš VMI, ji paprašė ieškovės pateikti dokumentus, kad būtų galima užpildyti deklaraciją, tačiau ieškovė atsisakė perduoti dokumentus. 2017-03-22 gavo iš ieškovės laišką, kad ji kreipsis dėl jos veiksmų į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Tai vertina kaip ieškovės bandymą piktnaudžiauti savo teisėmis su tikslu padaryti jai turtinę žalą, nes minėtas laiškas parašytas, kai ieškovei buvo pranešta apie atleidimą iš vyr. buhalterės pareigų. 2017-03-23 įsakė atleisti V. V., nes ji galėjo sunaikinti ir likusius įmonės dokumentus (b. l. 119-120). Ieškovė teismo posėdyje aiškino kitokias aplinkybes, ji nurodė, kad deklaracijos negalėjo pateikti, nes visi duomenys buvo kompiuterizuotoje buhalterinėje programoje, o ji buvo išjungta už skolas. Dėl šios priežasties ji negalėjo pateikti tikslių duomenų, o fiktyvių teikti nenorėjo. Teismas atkreipia dėmesį, kad už neteisingų duomenų pateikimą, taip pat kyla darbuotojo atsakomybė. Pati direktorė L. G. įsakyme nenurodė, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą padarė ieškovė, 2017-03-21 įsakymu prašė pateikti pasiaiškinimą, o jau 2017-03-22 parašė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš vyr. buhalterės pareigų. Ieškovei nebuvo nurodytas protingas terminas pasiaiškinimui pateikti. Kaip nurodė ieškovė, ji 2017-03-22 išsiuntė pasiaiškinimą direktorei elektroniniu paštu, bet kaip matyti, šią dieną jau buvo priimtas įsakymas dėl jos atleidimo iš vyr. buhalterės pareigų. Turėjo būti atkreiptas dėmesys, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą. Ieškovė įmonėje dirbo apie dešimt metų, pripažinus neteisėtomis ankstesnes nuobaudas, daugiau nuobaudų neturėjo, todėl skiriant konkrečią drausminę nuobaudą į tai irgi turėjo būti atsižvelgta. Paminėtina, kad kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis), tačiau buvusi darbdavė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. G. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, jos nepavyko atvesdinti, todėl ji nedavė parodymų, nenurodė išsamių aplinkybių, kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus padarė ieškovė. L. G. įsakyme prašė pasiaiškinti, kodėl ieškovė pastoviai pažeidinėja vyr. buhalterio einamas pareigas, nenurodydama kokias konkrečiai pareigas pažeidė, ir vengia atsakomybės už finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, nepateikė metinės išmokų ir sumokėtų mokesčių deklaracijos už 2016 m., nepranešė, kodėl neatvyko į darbą kovo 3 d., kovo 10 d., kovo 17 d. Įsakyme net nėra nurodyta, kad ieškovė yra įtariama drausminio nusižengimo padarymu. Todėl, jau vien dėl šios priežasties galima teigti, jog L. G. pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad finansinę atskaitomybę reikia pateikti tik iki birželio 1 d. ir dar nebuvo privaloma jos pateikti, o į darbą atsakovės nurodytomis dienomis neatvyko, nes jos buvo sudariusios raštišką susitarimą dėl darbo penktadieniais kitoje darbo vietoje. Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija. Bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, tačiau tai įrodyta nebuvo.
CPK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nors ieškovė ieškinyje prašo panaikinti tik vieną atsakovės įsakymą dėl atleidimo iš darbo, naikintini ir kiti su juo susijęs atsakovės įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai atleido ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, dėl to pripažintini neteisėtais ir naikintini atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 15 d. direktorės įsakymas Nr. A30 „Dėl vyr. buhalterės V. V. papeikimo skyrimo“, 2017 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. A3 „Dėl V. V. griežto papeikimo skyrimo“ ir 2017 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. A7 „Dėl V. V. atleidimo iš vyr. buhalterės pareigų“. Darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ieškovė prašo laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį
Ieškovė nurodo, kad atleidimo iš darbo dieną (2017-03-23) atsakovė su ja visiškai neatsiskaitė. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10185,00 Eur neišmokėto atlyginimo.
Atstovės atsakovas bankroto administratorius teismo posėdyje pripažino, kad ieškovei buvo neišmokėtas darbo užmokestis. Nurodė, kad bankroto metu patikrinęs buhalterinius duomenis, kuriuos jiems perdavė direktorė L. G., nustatė buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams neišmokėtus atlyginimų ir kitų išmokų dydžius. Iš minėtų dokumentų buvo nustatyta, kad ieškovei, iki jos atleidimo iš darbo, nebuvo išmokėta 8935,60 Eur suma (b. l. 43), kurią sudaro 1371,95 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius, 7563,65 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 29-36). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje 2017 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame patvirtintas V. V. pirmos eilės kreditorinis reikalavimas 8935,60 Eur sumai. 2017 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintas patikslintas pirmos eilės kreditorių kreditorinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad teismo nutartimi buvo patvirtintas V. V. kreditorinis reikalavimas 8935,60 Eur sumai, 1684,87 Eur išmokėta iš Garantinio fondo ir yra likęs 7250,73 Eur likutis. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Šiaulių apygardos teisme iškeltoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje jau yra patvirtinti V. V. kreditoriniai reikalavimai dėl neišmokėtos 8935,60 Eur darbo užmokesčio sumos, teismas sutinka su patenkintų kreditorinių reikalavimų suma, atliktais ieškovei priklausančio darbo užmokesčio paskaičiavimais, todėl ieškinys dalyje dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio netenkintinas.
Dėl išeitinės kompensacijos, piniginės kompensacijos
Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo jos grąžinti į ankstesnį darbą, tačiau prašo laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu bei priteisti iš atsakovės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, piniginę kompensaciją už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną po 105,00 Eur nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepageidauja grįžti į ankstesnį darbą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, byloje esančius duomenis, ieškovės prašymas tenkintinas, darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).
Konstatavus, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir ji negrąžinama į darbą, ieškovei priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka (DK 300 straipsnio 4 dalis). Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, į ieškovės nepertraukiamąjį darbo stažą įmonėje nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d., ieškovės prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.2 punkto nuostatas vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines, pareigines algas, tarnybinius atlyginimus (toliau – mėnesinės algos) ir vienetinius įkainius. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio (Aprašo 4.1., 6.5. punktai). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-12-27 įsakymo Nr. A1-687 dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2017 metais patvirtinimo 1.2.1.1. punktą, 2017 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 21 darbo diena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) 7.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dienai skaičiuojamas už tris paskutinius darbo mėnesius iki to mėnesio, kurį darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Ieškovė iš darbo atleista 2017 m. kovo 23 d., todėl vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti reikšmingais pripažintini 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio-vasario mėn. Kaip matyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateiktos V. V. finansinių reikalavimų kopijos (b. l. 43), ieškovei priskaičiuotas 6300,00 Eur darbo užmokestis. Ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 100,00 Eur (6300,00 Eur/63 d. d.), todėl ieškovei priteistina 8400,00 Eur išeitinė išmoka (100,00 Eur x 84 d. d.) (Aprašo 4.1, 6.5, 7.1, 7.2).
Ieškovė prašo priteisti piniginę kompensaciją už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną po 105,00 Eur nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2017-03-23, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl šios kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; Nr. 3K-3-245/2012). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012). Iš bylos duomenų matyti, kad didžiausias ginčas kilo ieškovei nepateikus metinės deklaracijos už 2016 m. Ieškovė nurodė, kad jos nepateikė, nes neturėjo duomenų. Visi duomenys buvo laikomi buhalterinėje programoje, kuri dėl skolų buvo išjungta. Tačiau kaip teismo posėdyje parodė liudytojos A. K. ir A. Š., buvo galima deklaraciją pateikti rankiniu būdu. Be to, ieškovei 2016 m. spalio 3 d. direktorės įsakymu Nr. A25 buvo pakeltas atlyginimas iki 2100,00 Eur per mėnesį (b. l. 13) būtent už tai, kad ji buhalterinę apskaitą ves rankiniu būdu. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad ieškovės prašoma 105,00 Eur piniginė kompensacija už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną yra neproporcingai didelė, prieštarauja teisingumo principui.
DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 3160,00 Eur (20,00 Eur x 158 d. d.) vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2017-03-23, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-11-07) ir 20,00 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kita ieškinio dalis atmestina.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5000,00 Eur neturinę žalą tenkinamas iš dalies.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; Nr. 3K-3-363/2011).
Teismo posėdyje ieškovė parodė, kad neturtinė žala apskaičiuota dėl ryškaus jos sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų. Ji nurodė, kad lėtinių ligų nebuvo, o į gydytojus ji kreipėsi po atleidimo. Dėl atleidimo iš darbo pagal minėtą DK straipsnį ieškovei yra sunku susirasti kitą darbą, iki šiol ji niekur nedirba ir tai sukėlė jai didelį stresą. Ieškovė po atleidimo iš darbo lankėsi pas gydytoją ir byloje pateikė medicininį išrašą, kuriame nurodyta, kad 2017-04-19 ji lankėsi dėl skausmų širdies plote, širdies permušimų, nemigos, galvos svaigimo. Atlikti kraujo tyrimai, ultragarsinis skydliaukės tyrimas. Buvo nustatyti skydliaukės pakitimai, iš kraujo tyrimo buvo įtarta mažakraujystė dėl geležies trūkumo, tačiau pakartotini tyrimai šios diagnozės nepatvirtino. 2017-05-05 apsilankymo metu paskirti geležies preparatai. Daugiau ieškovė nesilankė (b. l. 58). Taip pat, po darbdavio sprendimo skirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, yra apsunkinta ieškovės galimybė įsidarbinti kitur. Atleista iš darbo ieškovė prarado pagrindinį pragyvenimo šaltinį.
Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais skausmais, sveikatos sutrikimais, bet ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu ir pan., todėl tai, kad nurodyti ieškovės sveikatos sutrikimai labiau bendrojo pobūdžio, nelaikytini sunkiais, yra teisiškai nereikšminga. Nustačius neteisėto atleidimo iš darbo faktą, konstatuojama, kad yra pagrindas ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju 200,00 Eur neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus ir yra adekvatus ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu tenkinimas didele dalimi kompensuoja jos praradimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Vertindamas patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagrindiniai du ieškovės prašymai dėl 2017-03-23 direktorės įsakymo Nr. 02 dėl ieškovės atleidimo iš užimamų vyr. buhalterės pareigų pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei dėl ieškovės darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo teismo sprendimu bei turtinis reikalavimas tenkintini visiškai, vienas turtinis ir vienas neturtinis reikalavimas tenkintini iš dalies bei vienas turtinis reikalavimas netenkintinas, todėl pripažintina, jog išlaidos skirstytinos santykiu 65% prieš 35% ieškovės naudai.
Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 600,00 Eur atstovavimo išlaidas (b. l. 17). Šios išlaidos, įvertinus atliktų procesinių veiksmų apimtį, negali būti vertinamos kaip nepagrįstai didelės, todėl patenkintų reikalavimų daliai lygi jų dalis - 390,00 Eur (600 Eur*65%) - priteistina ieškovei iš atsakovės.
Byloje susidariusios teismo turėtos 17,05 Eur pašto išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų reikalavimų dalį Valstybei priteistinų išlaidų dydis tenkantis ieškovei yra 5,97 Eur, atsakovei – 11,08 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 410-415, 417 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus neteisėtu.
Panaikinti atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 15 d. direktorės įsakymą Nr. A30 „Dėl vyr. buhalterės V. V. papeikimo skyrimo“, 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. A3 „Dėl V. V. griežto papeikimo skyrimo“ ir 2017 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. A7 „Dėl V. V. atleidimo iš vyr. buhalterės pareigų“.
Laikyti, kad 2007 m. spalio 1 d. darbo sutartis Nr. 484, sudaryta tarp ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnis).
Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8400,00 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) išeitinės išmokos (neatskaičius mokėtinų mokesčių).
Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3160,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2017-03-23) iki teismo sprendimo priėmimo – (2017-11-07), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – po 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė (neatskaičius mokėtinų mokesčių).
Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei 5,97 Eur (penkis eurus 97 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei 11,08 Eur (vienuolika eurų, 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.