Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. Č. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 7 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. gegužės pabaigos ar birželio pradžios, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 0,261 g psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB, kurią išplatino I. G. (I. G.), atvykęs į (duomenys neskelbtini).

2. E. Č. taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir tuo, kad jis, veikdamas bendrai su I. G., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2018 m. birželio 8 d., neteisėtai, name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5-fluoro-ADB, kurios bendra masė yra 3,8873 g, kurią minėtą dieną, 13 val. kratos name metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. E. Č. kaltinamas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2018 m. rugsėjo 6 d., 12.50 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – AB CHMINACA, kurios bendra masė yra 0,6870 g, ir nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,0367 g. Šios psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu, atliktos E. Č. gyvenamojoje vietoje: bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

4. Kaltinamasis E. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2018 m. rugsėjo 6 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.

6. Skunde kaltinamojo E. Č. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, prašo ją panaikinti, kaltinamąjį paleisti į laisvę ir pastarajam paskirti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: 8 000 Eur dydžio užstatą, namų areštą, intensyvią priežiūrą ar kitas kardomąsias priemones.

6.1. Gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog aptariamu atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai. Tokios teismo išvados nepagrindžia byloje surinkti teisiniai ir faktiniai duomenys. Remdamasis nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, gynėjas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nepateisina griežčiausios kardomosios priemonės E. Č. taikymo. Konkrečiu atveju suėmimas, kaip kardomoji priemonė, yra neproporcinga. BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai, pasak gynėjo, gali būti pasiekti E. Č. taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones: užstatą, intensyvią priežiūrą, periodišką registravimąsi policijos įstaigoje ir pan.

6.2. Gynėjas prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamoje byloje kitam kaltinamajam I. G. taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, E. Č. laikomas suimtas daugiau nei 8 mėnesius, būdamas laisvėje įsidarbintų, gyventų buvusios sutuoktinės, su kuria gyvena faktinėje santuokoje, išnuomotame bute arba pas mamą, kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga priežiūra ir pagalba, kaltinamasis turi išlaikytinių, šeima gyvena iš legalių pajamų.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo E. Č. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Č. gynėjo skundas atmetamas

8. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. Č. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. iš dalies paties E. Č. parodymai, kaltinamojo I. G. parodymai, kratų, apžiūrų protokoluose esantys duomenys, specialistų išvados ir kita baudžiamojoje byloje esanti medžiaga. Sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

10. Kitaip nei mano skunde gynėjas, pirmosios instancijos teismas pateikė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad E. Č. kaltinamas galimai padaręs dvi sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1–2 dalyse (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtą tik laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pirmosios instancijos tinkamai įvertino ir E. Č. socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Č. nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, tačiau SODROS duomenimis jis nedirba nuo 2009 m. balandžio 14 d., Užimtumo tarnyboje registruotas buvo tik nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. (t. 6, b. l. 156, 157)), ir neturėjo legalių pajamų šaltinio. E. Č. deklaravęs gyvenamąją vietą pas motiną I. P., tačiau nuo 2005 m. kovo 14 d. iki 2016 m. balandžio 3 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. E. Č. ilgą laiką vartoja narkotines medžiagas, išsituokęs (2018 m. birželio 13 d.), anksčiau teistas 6 kartus, įskaitant ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, fizinio skausmo sukėlimą buvusiai sutuoktinei A. Č., vagystę D. B.. Kaltinamasis turi ryšių užsienyje (D. gyvena sesuo, o A. – uošvė), be to, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už smurto vartojimą prieš sutuoktinę mažamečio vaiko (savo dukros) akivaizdoje (t. 6, b. l. 160–161). Tokių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad E. Č. neturi ir nesistengia kurti tamprių socialinių ryšių nei su visuomene, nei su šeima, jam būdingos antivisuomeninės nuostatos, jis nesilaiko nusistovėjusių elgesio ir moralės normų, linkęs veikti priešingai teisės normoms. Todėl apygardos teismas padarė objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, jog E. Č., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. E. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, E. Č. nedirbo nuo 2009 m. birželio, anksčiau teistas, taip pat ir už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, vėl yra kaltinamas galimai disponavęs narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, įskaitant ir disponavimą dideliu ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – AB CHMINACA ir 5-fluoro-ADB. E. Č. galbūt padarytos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, iš anksto planuotos ir padarytos veikiant bendrininkų grupe. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju taip pat nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.

15. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos kaltinamajam siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Aplinkybės, kad į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 8 000 Eur dydžio užstatas, jog kitam kaltinamajam šioje byloje taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti užstatą ar pakeisti E. Č. taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes, nes tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo E. Č. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (teistas; baustas administracine tvarka; piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis), socialinių ir šeiminių ryšių tamprumo nebuvimas, turėjimas ryšių užsienyje, kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas (disponavimas dideliu ir labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų; veikimas bendrininkų grupe), pobūdis (savanaudiškas), sunkumas (sunkus ir labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo E. Č. paleisti į laisvę, paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam E. Č. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla 2019 m. gegužės 14 d. perduota į teisiamąjį posėdį, teismo posėdis numatytas 2019 m. gegužės 30 d. 13 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

16. E. Č. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, tačiau, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Suėmimas yra adekvatus E. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

17. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo E. Č. terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis, suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. E. Č. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, tiek galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

18. Skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo gynėjo nurodoma galimybe būnant laisvėje įsidarbinti, gyventi kartu su buvusia sutuoktine nuomojamame bute arba su motina, kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga pagalba, savaime nepašalina suėmimo pagrindų buvimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip nustatyta pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.

19. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau E. Č. ir jo gynėjui, taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 7 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.