- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2-16510-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11922-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Atsakovas
- J. O.
- Advokatai
- Ridas Žemkauskas
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avėdra“ ieškinį atsakovui J. O. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Avėdra“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. O. 10 623,92 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla, buvęs įmonės vadovas atsakovas J. O. (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės prekių likučių sąrašą. Bendra prekių vertė buvo 16 516,19 Eur. Prekių likučių sąrašo pagrindu buvo parengti prekių priėmimo–perdavimo aktai, pagal kuriuos atsakovo paprašyta suruošti ir perduoti turimas prekes. Atsakovas vengė perduoti turtą ir tą padarė tik po to, kai jam teismas paskyrė baudą.
1.2. 2022 m. vasario 18–21 d. atsakovas perdavė ieškovės nemokumo administratoriui turėtas atsakovės prekes, kurių vertė 5 892,27 Eur. Nemokumo administratoriui neperduota ieškovės turto už 10 623,92 Eur. Neišsaugodamas ieškovės turto ar (ir) jį pasisavindamas, atsakovas padarė įmonei 10 623,92 Eur žalą, kurią turi pareigą atlyginti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. O. atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Turto perdavimo procedūra vyko trumpiau nei nurodyta ieškinyje, o turtą perėmė ne nemokumo administratorius, bet asmuo, prisistatęs administratoriaus įgaliotu atstovu. Atsakovas ne kartą kreipėsi į nemokumo administratorių dėl turto perėmimo, tačiau to administratorius laiku nedarė.
2.2. Po to, kai ieškovė nutraukė veiklą, įmonės prekių likučiai buvo saugomi atsakovo nuomotame garaže. Priėmimo–perdavimo metu prekės buvo paimtos jų detaliai nesuskaičiavus ir be pastabų išvežtos. Turto likučiai saugoti nešildomame garaže. Dėl to dalies prekių kokybė suprastėjo ir jas nutarta išmesti perdavimo metu.
2.3. Atsakovas pasirašė tuščius turto priėmimo–perdavimo aktus ir atidavė nemokumo administratoriaus įgaliotam darbuotojui, kuris paaiškino, kad aktus užpildys ir atsiųs atsakovui. 2022 m. kovo 7 d. atsakovas gavo užpildytus aktus su pastabomis, kad kai kurių prekių nėra. Nemokumo administratoriaus darbuotojas paaiškino, kad į aktus buvo įrašytos tik prekinę išvaizdą turinčios prekės, o kitos buvo išmestos ir dėl to aktuose įrašyti ne visi prekių likučiai. Ieškovės turto likutis kaupėsi nuo 1994 m. Per daugelį metų prekių likučiai paseno, tapo nebelikvidūs.
2.4. Ieškovės nemokumo administratorius neprofesionaliai vykdė turto perėmimą, nepagrįstai į aktus neįrašė dalies prekių ir be pagrindo laiko, kad jos nebuvo perduotos.
3. Dublike ieškovė papildomai nurodo, kad aplinkybė, jog turtui perimti nemokumo administratorius pasitelkė trečiąjį asmenį, neturi jokios teisinės reikšmės. Turto priėmimo–perdavimo aktai buvo parengti taip, kad perdavimo metu būtų galima lengviau identifikuoti ir aprašyti ieškovės turtą. Perdavimo metu prekės buvo detaliai skaičiuojamos, atliekami žymėjimai, kiek prekių yra ir kokių trūksta. Kai gavo priėmimo–perdavimo aktus, atsakovas jokių pretenzijų dėl aktų turinio nereiškė, jas pradėjo reikšti tik atsiliepime į ieškinį.
4. Triplike atsakovas papildomai nurodo, kad atsakovas nepasisavino ieškovės turto. Ieškovės veikloje nuolat buvo atliekama prekių inventorizacija. Ieškovė nenurašydavo trūkstamų ar sugadintų prekių, todėl likučiai atitiko sąraše nurodytą prekių kiekį. Dalis prekių likučių paseno, tapo nelikvidūs, nusitrynė identifikuojantys kodai. Dėl to nemokumo administratoriaus paaiškino, kad tokių prekių neįtraukė į sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Išanalizavus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas J. O. kaip buvęs ieškovės BUAB „Avėdra“ vadovas 2021 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu pateikė įmonės nemokumo administratoriui prekių likučių sąrašo aktą (ieškinio priedas Nr. 4). Akte įrašyta, kad ieškovė turi prekių už 16 516,19 Eur. Ieškovės (duomenys neskelbtini), sudarytame pagal teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, apskaitytos nurodytos vertės atsargos (ieškinio priedas Nr. 13).
6. Atsakovas neneigia, kad ieškovės nemokumo administratorius jam 2022 m. sausio 6 d. elektroniniu laišku pateikė prekių priėmimo–perdavimo aktų formas, parengtas atsižvelgiant į prekių likučio sąrašo akto duomenis, pagal kurias turėjo būti įformintas ieškovės atsargų, buvusių atsakovo žinioje, perdavimas administratoriui (ieškinio priedas Nr. 5). Nėra ginčo, kad atsakovas jo žinioje turėtas ieškovės prekes faktiškai perdavė ieškovės nemokumo administratoriui. Bylos šalių argumentai dėl to, ar atsakovas vengė perduoti turtą, ar ne, teisiškai nereikšmingi, nes atsakovas turtą, kurį turėjo, perdavė.
7. Ieškovės nemokumo administratorius pripažįsta, kad faktiškai ieškovės turtą iš atsakovo periminėjo ne jis pats, o jo įgaliotas asmuo. Šioje vietoje pastebėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiose bankroto procesą, nėra nustatyto draudimo nemokumo administratoriams pasitelkti kitus asmenis, jog būtų atlikti konkretūs bankroto proceso veiksmai. Dėl to atsakovo išskirtos aplinkybės, kad jis ieškovės prekių atsargas perdavė ne tiesiogiai administratoriui, o jo įgaliotam asmeniui, taip pat nėra teisiškai reikšmingos.
8. Ieškovė į bylą pateikė prekių perdavimo aktus Nr. 1–10, kurių kiekviename lape pasirašė nemokumo administratorius ir atsakovas J. O. (ieškinio priedas Nr. 8). Aktuose fiksuotos tiek perduotos, tiek neperduotos prekės. Bendra į ieškovės apskaitą įtrauktų, tačiau pagal aktus administratoriui neperduota prekių buhalterinė vertė – 10 623,92 Eur. Pasirašydamas aktus be jokių pastabų atsakovas patvirtino juose nurodytų duomenų teisingumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnio 1 dalis).
9. Pasirašytus prekių perdavimo aktus ieškovės nemokumo administratorius atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė 2022 m. kovo 7 d. (dubliko priedas Nr. 2). Atsakovas neneigia, kad aktus gavo. Įrodymų, kad po to, kai gavo aktus, būtų reiškęs pretenzijas dėl juose atliktų įrašų teisingumo, atsakovas nepateikė. Atsakovo bylos nagrinėjimo metu iškelta versija, kad jis pasirašė tuščiuose aktuose, atmestina kaip niekuo neparemta. Jeigu būtų buvę taip, kaip teigia atsakovas, neabejotina, kad, susipažinęs su aktais, jis būtų pareiškęs ieškovės nemokumo administratoriui pretenzijas, kad aktų turinys neatitinka tikrovės. Tačiau tokių veiksmų pagal byloje surinktus įrodymus atsakovas neatliko. Taip pat atsakovas nepagrindė, kad jo žinioje buvusios ieškovės prekės buvo perduotos taip, kaip jis teigia, t. y. nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui prekės perduotos jų nesuskaičiavus, nepatikrinus.
10. Taigi prekių perdavimo aktai Nr. 1–10 patvirtina, kad atsakovas ieškovės nemokumo administratoriui neperdavė įmonės turto, kuris buvo įtrauktas į įmonės balansą ir fiksuotas prekių likučio sąrašo akte, už 10 623,92 Eur sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
11. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).
12. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).
13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Bendrovės vadovas taip pat atsako už tinkamą bendrovės apskaitos organizavimą (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
15. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovas kaip įmonei vadovavęs asmuo turėjo tinkamai pasirengti įmonės turto perdavimui ir jį perduoti nemokumo administratoriui. Šios pareigos atsakovas tinkamai neįvykdė. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus aišku, kad atsakovas neužtikrino, jog ieškovės prekių atsargos būtų tinkamai tvarkomos ir dėl to dalis turto buvo prarasta ar negalėjo būti perduota administratoriui dėl kitų priežasčių.
16. Savo poziciją, kad nepažeidė pareigos perduoti ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės turto, atsakovas pirmiausia grindžia tuo, jog dalį prekių atsižvelgiant į jų prastą būklę perdavimo administratoriui metu nutarta išmesti, o dalies prekių, praradusių prekinę išvaizdą, ieškovės nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo neįrašė į aktus. Tačiau šių atsakovo atsikirtimų nepagrindžia jokie kiti faktiniai duomenys. Prekių perdavimo aktuose nėra žymų, kad prekes būtų buvę nutarta išmesti ar neįrašyti į aktus dėl jų prastos būklės. Priešingai, aktuose atlikti aiškūs ir nedviprasmiški įrašai, kad konkrečių į ieškovės balansą įtrauktų prekių nėra, o ne kad jos neįtraukiamos į aktus dėl priežasčių, įvardytų atsakovo procesiniuose dokumentuose. Šio sprendimo 9 punkte pasisakyta, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimo, jog pasirašė tuščiuose prekių perdavimo aktuose, taip pat kad dėl aktuose atliktų įrašų reiškė pretenzijas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė, jog ieškovės nemokumo administratoriui buvo perduota daugiau turto, nei fiksuota aktuose, ar kad dalis į aktus neįrašyto turto su administratoriaus įgalioto asmens žinia buvo išmesta.
17. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį 14 punkte išdėstytas paaiškinimas, kad dalies prekių būklė dėl netinkamų jų saugojimo sąlygų suprastėjo ir šios prekės buvo išmestos, patvirtina tik tai, kad atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti tinkamą ieškovės turto priežiūrą, išsaugojimą. Nėra pagrindo laikyti, kad neperduotų prekių atsargų faktiškai nebuvo (CPK 185 straipsnis (duomenys neskelbtini) balanse apskaitytos 16 516,19 Eur vertės prekių atsargos ir tai atitinka paties atsakovo pateiktą prekių likučio sąrašo aktą. Atsakovas balansą pasirašė ir taip patvirtino jo duomenų teisingumą, t. y. balansu ir prekių likučio sąrašo aktu patikimai pagrįstas faktas, kad ieškovė turėjo prekių atsargas. Tai reiškia, kad visos prekės, aprašytos prekių likučio sąrašo akte, turėjo būti perduotos nemokumo administratoriui.
18. Aplinkybių, kurios pateisintų dalies prekių neperdavimą, atsakovas nenurodė. Atsikirtimai, kad nemokumo administratorius neprofesionaliai vykdė turto perėmimą, yra paremti tik atsakovo paaiškinimais. Kita vertus, būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad ieškovės prekių atsargos būtų išsaugotos ir perduotos JANĮ nustatyta tvarka ir terminais ieškovės nemokumo administratoriui. To atsakovas nepadarė. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad dalies prekių negalėjo perduoti administratoriui, nes jų nebebuvo perdavimo metu (2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 38 sek.–35 min. 45 sek.). Vadinasi, dalis ieškovei priklausiusių prekių atsargų ieškovės nemokumo administratoriui nebuvo perduotos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių turto neišsaugojimu. Atsakovo teiginiai, kad prekės buvo saugomos drėgname garaže ir dėl to prekių būklė suprastėjo, patvirtina, jog atsakovas nesiėmė reikiamų veiksmų, ieškovės turtas būtų tinkamai saugomas.
19. Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, lygią neperduotų prekių vertei, nurodytai balanse ir prekių likučio sąrašo akte, – 10 623,92 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko, yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės balanse kaip finansinės atskaitomybės dokumentai esantys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
20. Nagrinėjamu atveju balanse duomenys apie prekių atsargas ir jų vertę buvo apskaityti remiantis inventorizacijos rezultatais. Įformindamas inventorizacijos rezultatus, atsakovas pats deklaravo tas prekių vertes, kurios buvo įtrauktos į balansą. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonės apskaitoje apskaitytos, be kita ko, nelikvidžios (iš esmės bevertės) prekės, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kvestionuodamas neperduotų prekių vertės dydį atsakovas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, jų nedetalizuodamas. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad, nustatant ieškovės neperduoto administratoriui turto masės vertę, neturėtų būti remiamasi prekių likučio sąrašo akto ir ieškovės balanso duomenimis.
21. Aplinkybė, kad dalį perimtų prekių, kurių vertė pagal balanso ir inventorizacijos duomenis buvo 5 892,27 Eur, ieškovės nemokumo administratorius pardavinėja už 1 082 Eur, nustatant ieškovei atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, yra nereikšminga. Neperduotų prekių vertė yra pagrįsta apskaitos duomenimis. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad neperduotų prekių reali rinkos kaina, yra mažesnė, atsakovas nepateikė. Vien tik atsakovo paaiškinimai dėl prastos prekių būklės patys savaime negali paneigti nei prekių likučio sąrašo akto, nei balanso duomenų. Neperduotos prekės galėjo būti arba prarastos dėl netinkamo jų saugojimo, arba neišsaugotos dėl kitų priežasčių, išimtinai priklausančių nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė papildomai suponuoja, kad nėra pakankamų prielaidų, nustatant žalos dydį, nukrypti nuo prekių verčių, įrašytų prekių likučio sąrašo akte ir balanse. Nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad neperduotų prekių būklė buvo tokia pati kaip perduotų. Taigi atskiros prekių grupės tarpusavyje negali būti sulygintos. Be to, būtent atsakovas yra atsakingas už prekių vertės sumažėjimą dėl jų suprastėjusios būklės. Kita vertus, neperduotų prekių vertės negalima nustatinėti atsižvelgiant į perduotų prekių galimą realizavimo kainą, nes taip būtų sudarytos prielaidos atsakovui iš dalies išvengti neteisėtų veiksmų pasekmių. Neperduotų prekių rinkos vertė gali būti tiek lygi apskaitytai vertei, tiek didesnė ar mažesnė, tačiau su tuo susijusi rizika turi tekti neteisėtus veiksmus atlikusiam atsakovui, o ne ieškovei (pirmenybė teiktina ieškovės, o ne atsakovo intereso apsaugai).
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė jam nustatytas pareigas užtikrinti ieškovės turto išsaugojimą ir perduoti turtą įmonės nemokumo administratoriui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo pareigų pažeidimas yra vienintelė priežastis, dėl kurios dalis ieškovės prekių atsargų nebuvo išsaugotos – byloje neįrodyta, kad administratoriui buvo perduotas visos prekių atsargos, bet administratorius dalį jų išmetė ir šių faktų nefiksavo (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo neteisėti veiksmai padarė ieškovei žalą, lygią netekto turto vertei – 10 623,92 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovui taikoma civilinė atsakomybė ir iš jo ieškovei priteisiamas 10 623,92 Eur dydžio žalos atlyginimas.
23. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovei iš atsakovo priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad teisminio proceso metu patyrė bylinėjimosi išlaidų, ieškovė nepateikė. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 239 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei BUAB „Avėdra“ iš atsakovo J. O. 10 623,92 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 92 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. O. 247,96 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.