- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- II-55-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00551-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Nutarimo esmė: Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate gautas A. K. pareiškimas dėl to, kad 2023 m. gegužės 4 d., apie 9.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad jo teritorijoje yra nukabinta tvora ir vaikšto nežinomi asmenys. Nurodžius asmenims išeiti iš Pareiškėjo teritorijos, šie pasakė, kad turi geodezinius matavimus ir žino, kad žemė Pareiškėjui nepriklauso. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai išsiaiškino, kad įvykio vietoje dirbę asmenys, tai yra, P. S., V. D., M. O., buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie atnaujino elektros laidų infrastruktūrą. Minėtiems darbams leidimus turėjo, geodezinius matavimus taip pat, tačiau atvykęs darbų vadovas G. J. nurodė, kad šiuos dokumentus pateiks eigoje. 2023 m. gegužės 9 d., 8.20 val. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas A. K. pranešimas, kad į privačią teritoriją, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), atvyko keletas asmenų ir vykdo darbus be jo sutikimo. Dėl minėtų įvykių buvo bendrauta su darbų vadovu E. V.-Aukštakalniu, kuris nurodė, kad priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios rangovai yra AB „(duomenys neskelbtini)“. Darbų vadovas pateikė schemas, pagal kurias atliko darbus. Iš schemų nustatyta, kad darbai buvo vykdomi ne A. K. sklype adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), o gretimuose sklypuose adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 29 d. gautas atsakymas iš AB „(duomenys neskelbtini)“, kad bendrovė darbų A. K. sklype nevykdė. Darbus šalia esančiame sklype, pagal bendrovės išduotas prijungimo sąlygas (duomenys neskelbtini) ir patvirtintą projektą objektui, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), vykdė bendrovės priskirtas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš surinktų duomenų buvo nustatyta, kad A. K. sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), jokie darbai vykdomi nebuvo, atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad žemė, kurioje stovi A. K. tvora, priklauso sklypui adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), o darbai vykdyti gretimuose sklypuose buvo teisėti. Nesant nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo A. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. birželio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui papildomam tyrimui.
Skunde nurodyta, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Institucijos nutarimas iš esmės grindžiamas kažkokiais tariamais geodeziniais matavimais, tačiau iš nutarimo aišku, kad nei įvykio vietoje dirbę darbuotojai P. S., V. D., M. O., nei vėliau atvykęs darbų vadovas G. J., jokių geodezinių matavimų nei Pareiškėjui, nei policijos pareigūnams pateikti negalėjo. Atvykę policijos pareigūnai, nors Pareiškėjas ir nurodė, kad tai yra jo nuosavybė, vykdomų darbų nestabdė ir padėjo vykdyti atliekamus darbus. Policijos pareigūnai neįvertino nurodytų aplinkybių, toleravo neteisėtus veiksmus ir leido pažeisti Pareiškėjo nuosavybės teises. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, pranešė jam, kad nepradės tarnybinio patikrinimo dėl policijos pareigūnų veiksmų, nes neįžvelgė padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių. Šiame sprendime nurodyti faktinių aplinkybių neatitinkantys duomenys, kad įvykio vietoje dirbę įmonės darbuotai pateikė policijos pareigūnams turimus dokumentus. Ši aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja skundžiamame nutarime išdėstytoms nustatytoms aplinkybėms. Nors šis sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su skundu, Pareiškėjas prideda ir šio sprendimo nuorašą, kuris patvirtina, kad policijos pareigūnai visiškai nereaguoja į Pareiškėjo argumentus, savo pareigas atlieka atmestinai, neįsigilinę į situaciją. Tai kelia abejonių ir dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu E. V.-A., kuris pateikė schemas, pagal kurias atlieka darbus, o darbai vykdomi ne Pareiškėjo sklype. Pareiškėjas nurodo, kad kiek jam yra žinoma, jam priklausantis žemės sklypas adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nesiribojo ir nesiriboja su sklypu adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nesuprantama, kaip administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, tyrėja nenustatė šio itin svarbaus tyrimui sklypo savininko ir nepaėmė jo paaiškinimo, bet rėmėsi trečiųjų asmenų paaiškinimais. Dėl šių aplinkybių, nutarimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo sklypas ribojasi tik su sklypu adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nori pažymėti, kad jam nėra žinoma apie jokius atliktus gretimų sklypų geodezinius matavimus, niekuomet nebuvo kviečiamas dalyvauti tokių matavimų atlikime. Jam nebuvo pranešta apie tokių matavimų rezultatus, neturėjo galimybės jų apskųsti. Jam nebuvo pateiktos jokios AB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ schemos. Net jeigu paaiškėtų, kad tvora iš tikrųjų neatitinka sklypo ribų, buvo būtina atlikti būtinuosius sklypų ribų žymėjimus ir tvora turėjo būti pašalinta geruoju arba priverstinio vykdymo būdu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nėra suteiktos jokios priverstinio vykdymo teisės. Nesuprantama, kaip jie, nebūdami matininkais, pagal kažkokias schemas galėjo vertinti, kad darbai atliekami ne Pareiškėjui priklausančiame sklype. Dar daugiau abejonių kelia taip, kaip tai galėjo suprasti ir įvertinti skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja. Pareiškėjas skunde cituoja ANK 518 straipsnio 1 dalį. Priimant skundžiamą nutarimą buvo vertinamas tik, ar teisė buvo tikra ar ne, bet nebuvo vertinama, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos. Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad pažeidėjų teisė buvo tikra, bet, šiuo atveju, svarbesnė antroji sąlyga. Dėl nurodytų aplinkybių Pareiškėjas mano, kad yra visi būtini ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. O. melagingai paaiškino, kad po darbų atlikimo vielinė tvora buvo sutvarkyta ir uždėta atgal, nors tvora iki šiol nesutvarkyta. Dėl to Pareiškėjas patyrė 200 Eur dydžio turtinę žalą ir turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad nurodytus elektros infrastruktūros atnaujinimo darbus užsakė A. B., gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad Pareiškėjo mirusi žmona S. K. buvo davusi sutikimą dėl darbų atlikimo. Tai yra melas, Pareiškėjo žmona tokio sutikimo niekada nebuvo davusi. Dar svarbiau, kam iš viso buvo būtinas toks sutikimas, jeigu, kaip nurodė A. B. ir kaip teigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, darbai buvo atliekami ne Pareiškėjo sklype. Kadangi A. B. melagingai nurodė šią faktinę aplinkybę, Pareiškėjas įsitikinęs, kad reikėtų jį apklausti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2023 m. birželio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnė atlikusi tyrimą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant įvykyje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Skunde cituojamas ANK 518 straipsnis. Aptariamu atveju, administracinio nusižengimo bylose teisena buvo registruota 2023 m. gegužės 4 d. gavus A. K. pareiškimą. Iš byloje esančių asmenų apklausų, gauto atsakymo iš AB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įvertinus pateiktus planus, matyti, kad šalia A. K. esančiame sklype, pagal bendrovės išduotas prijungimo sąlygas (duomenys neskelbtini) ir patvirtintą projektą objektui Kaunas, (duomenys neskelbtini), darbus vykdė bendrovės priskirtas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. priklausančia vieline tvora buvo užtvertas ne jo adresui priklausantis žemės sklypas, kuriame turėjo būti vykdomi darbai, todėl darbuotojai atkabino tvorą ir vykdė numatytus darbus. Tyrimo metu objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atlikti veiksmai buvo neteisėti, priešingi teisei, kuriuose būtų požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, negauta. Šiuo atveju Pareiškėjas nesutikdamas su sklypų ribų nustatymu ir manydamas, kad dėl vykdomų darbų buvo pažeisti jo interesai ar patyrė materialinius nuostolius, savo pažeistas teises gali ginti civiline tvarka. Vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimti negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisių santykių nagrinėjimo. Pažymėtina, kad tiek administracinių nusižengimų, tiek baudžiamoji teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtinais atvejais. Tai reiškia, kad esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios praktikos formavimas, kai, sprendžiat civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn ir subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Skunde cituojama ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis. Institucija nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tikrą nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas, b) objektyvieji požymiai, c) subjektas, d) subjektyvieji požymiai.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas A. K. paaiškino, kad skundą palaiko jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjo sklypas yra Kaune, (duomenys neskelbtini), ribojasi su sklypu esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sklypas nesueina su kaimyno A. B. sklypu, tarp jų yra 10 metrų skirtumas. Su A. B. reikalų neturi, yra tik teismai tarpusavyje. A. B. buvo Pareiškėjo sklype, dirbo, prasivedė kabelį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 4 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė atliko 0,4 linijos iškėlimo darbus, šis projektas yra AB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojui gavus objektą yra skiriamos gręžimo ir kasimo dalys. Jeigu objektas yra liudytojo žinioje, tačiau pirma atliekama gręžimo dalis, darbams vadovauja kitas darbų vadovas. Iš pradžių darbą atliko gręžimo komanda. Liudytojui paskambino kitas darbų vadovas, kuris konflikto metu negalėjo atvykti, todėl į įvykio vietą vyko G. J.. G. J. atvykus į įvykio vietą jis rado policijos pareigūnus, A. K.. Dėl konflikto nurodė, kad darbo projektą jiems davė AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jau buvo suderinusi darbus su visomis kitomis reikalingomis įmonėmis, yra gauti gyventojų sutikimai, tuo buvo įsitikinęs. Nurodė, kad nuo tiesiamo kabelio yra išlaikomi saugos atstumai, maždaug po 1 m į abi puses, įvykio vietoje matė, kad saugos atstumai buvo išlaikyti, pažeidimų nematė. Liudytojas posėdžio metu pagal atsineštą planą parodė, kur vyko darbai, kokios tai buvo žemės, kokios buvo sklypų koordinatės. Tiksliai negali pasakyti, kas yra darbų užsakovas. Numatytus darbus atliko, šiam momentui projektas yra įgyvendintas.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. S. paaiškino, kad dirba gręžimo operatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. gegužės 4 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas su A. K.. Į įvykio vietą atvyko atlikti gręžimą, turėjo dirbti „ginčytiname“ ruoželyje. A. K. tvirtino, kad ten yra jo žemė, nenorėjo, kad vyktų darbai. Tačiau pagal liudytojui duotus darbų vadovo P. S. nurodymus tas sklypas nepriklausė A. K., todėl turėjo tęsti darbus. Darbą atlikti pavyko. Dėl konflikto smulkmenų neatsimena, nurodė, kad kolega M. O. atlenkė tinklinę tvorą, įėjo į sklypo dalį, kad apsižiūrėti. Nuo šio veiksmo prasidėjo konfliktas su A. K.. Kokioje teritorijoje buvo tinklinė tvora, negali pasakyti, nes atmintyje neišliko jokie riboženkliai. Atvykus, išsikrovus įrankius A. K. pasiteiravo, kas čia vyks. Atsakius kokie darbai vyks, A. K. galimai nepatiko, kad gręžimas vyks po jo sklypu. Liudytojas paskambino darbų vadovui pranešti, kad yra nepatenkintas žmogus, kad jo sklype bus atlikti darbai. Nors niekada neatlieka darbų asmens sklype be jo sutikimo. Pokalbio metu darbų vadovas pasakė, kad tai nėra A. K. sklypas ir nurodė toliau atlikti darbus. Visuomet prieš pradedant dirbti naujame objekte gauna leidimus, pasirašo, be leidimų nedirba. Pats konfliktas buvo tiesiog apsižodžiavimas. Kolega M. O. buvo navigatorius, todėl įėjo į sklypą naviguoti, dėl ko tikriausiai ir buvo iškviesta policija. Dėl tvoros nurodė, kad dviese atsegė tinklinę tvorą, atlenkė tiek, kiek reikėjo, kad įeiti, bet nedaugiau nei 1 metrą. Nurodė, kad išėję tvorą sutvarkys. Pabaigę darbą taip ir padarė, viską grąžino į buvusias vietas.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. O. paaiškino, kad dirba mechanizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. gegužės 4 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) vykdė gręžimo darbus, buvo nurodyta pragręžti kabelį po žeme su atitinkama įranga. Darbų vadovas nurodė, kad darbams atlikti buvo gauti visi leidimai ir reikalingi dokumentai. Be leidimų nedirba. Darbų vadovas yra P. S.. Tą dieną į įvykio vieta dirbti atvyko liudytojas (M. O.), V., kuris jau išėjo iš darbo, P. S. ir darbų vadovas, kuris aprodė vietovę ir išvyko į kitą objektą. Tuo metu atliko navigatoriaus darbą. Iš ankščiau buvo atvykęs geodezistas, kuris sužymėjo trasą, susmeigė kuolus, pagal tai atliko darbus. Norint prieiti prie minėtų kuolų reikėjo atsukti vielas ir patraukti tinklinę tvorą. Patraukė gal 1 m tvoros, tai yra, tiek, kiek reikėjo, kad įvykdytų darbus. Vėliau atėjo A. K., kuris vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas paprašė, kad A. K. atsitrauktu bent 2 metrus, kad nebūtų panaudota fizinė jėga (iš A. K. pusės), kad būtų saugu dirbti. Vėliau A. K. rėkė, kad liudytojas grasino jį nužudyti, nors liudytojas to nedarė. Liudytojas patvirtino, kad jo anksčiau duoti parodymai teisingi. Dėl policijos iškvietimo nesuprato, ar A. K. iškvietė policiją dėl vykdomų darbų ar dėl paties liudytojo. Liudytojas vienoje rankoje turėjo navigacinę lazdą, kitoje dažų balionėlį, todėl A. K. nelietė. Konflikto neprovokavo nei liudytojas, nei kolegos, tačiau A. K. nuolat šaukė.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. S. paaiškino, kad yra darbų vadovas. Kaune, (duomenys neskelbtini) turėjo atlikti elektros kabelių tiesimo darbus. Užsakovas yra AB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo atsakingas už kryptinio gręžimo darbus, viskas vyko viduje, neardant viršaus dangų. Darbams vykdyti turėjo visus leidimus, tai yra pirmieji žingsniai, be leidimų niekada nedirba. Iš pat pradžių su darbuotojais atvyko į darbų vietą, apsižiūrėjo. Atvykus kiti darbuotojai kasė atviras tranšėjas, o liudytojo komandos darbas buvo gręžti po žeme. Liudytojui būnant įvykio vietoje Pareiškėjas nebuvo atėjęs, į konfliktą liudytojas nevyko. Jam paskambino darbuotojas M. O., kuris pranešė, kad yra nepatenkintų piliečių, kurie grasina, yra kviečiama policija. Kadangi liudytojas buvo kitoje vietoje, negalėjo atvykti, todėl susisiekė su G. J., kad į vietą nuvažiuotų jis. Su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų viskas buvo suderinta, buvo gauti leidimai, šiuos dokumentus turi savo darbinėje aplinkoje.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad A. K. yra jo kaimynas. Nežino, ar sutikimai vykdyti darbus buvo duoti.
Teisėja posėdžio metu perskaitė liudytojo A. B. 2023 m. gegužės 17 d. paaiškinimą, esantį administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) 21 lape. Liudytojas A. B. paaiškino, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Jo kaimyno A. K., gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), žmona, kuri pernai mirė, kiek jam yra žinoma, buvo suteikusi visus leidimus elektros darbams atlikti, tačiau A. K. šiuo metu, nors ir leidimai yra duoti, trukdė vykdyti darbus. Kiek jam yra žinoma, prieš kurį laiką, kada tiksliai nežino, buvo daryti geodeziniai matavimai ir nustatyta, kad žemės dalis, kurioje buvo tiesiamas elektros kabelis priklauso gyventojui adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojas adresu (duomenys neskelbtini) darbus atliktus gegužės mėnesio pradžioje pats užsakinėjo, kuriuos atliko „(duomenys neskelbtini)“, buvo atliekami elektros oro linijos kabeliavimo darbai, oro linija buvo keičiama į požeminę. Su kaimynu A. K. kaimynystėje dažnai kyla konfliktai, su juo sutarti yra sunku. Pačio įvykio, įvykusio 2023 m. gegužės 4 d. tarp kaimyno ir darbininkų, kurie vykdė požeminės laidų infrastruktūros darbus nematė, pamatė tik kai atvyko policijos pareigūnai. Daugiau papildymų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad paaiškinimas teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Nustatyta, kad Pareiškėjas A. K. 2023 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kad 2023 m. gegužės 4 d., apie 9.30 val., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog jo teritorijoje yra nukabinta tvora ir po jam priklausančią teritoriją vaikšto nežinomi asmenys. Jam atėjus pas asmenis, šie, aiškinti ką čia veikia, atsisakė. Pasakius, kad jie išeitų iš Pareiškėjui priklausančios teritorijos, asmenys teigė, kad jie turi geodezinius matavimus ir žino, kad žemė jam nepriklauso, todėl Pareiškėjas dar kartą paprašė asmenų išeiti iš jo teritorijos. Tuomet vienas asmuo jam pasakė „atsitrauk nuo manęs per du metrus, nes užmušiu tave ir už savo veiksmus neatsakau“. Pareiškėjas išsigandęs pranešė policijai. Institucija 2023 m. birželio 1 d., vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio teisės nusižengimo buvimo faktą.
Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
ANK 518 straipsnyje nurodyta, jog savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai daro tyčia (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada ir konstatuoja, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai P. S. ir M. O. bei darbų vadovai G. J., P. S., nurodė, kad vykdytiems darbams buvo gauti visi leidimai, o tai patvirtina ir pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ Sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 53–56), iš kurio matyti, kad rangovė yra AB „(duomenys neskelbtini)“, darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovas – G. J.. Elektros tinklų įrengimo darbai buvo vykdomi Kaune, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“) dirbo turėdami leidimą darbus atlikti, be to, dirbo ne Pareiškėjui priklausančiame sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), o gretimame sklype Kaune, (duomenys neskelbtini).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovė AB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojų veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio prasme.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas priėjo išvados, jog Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2023 m. birželio 1 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.