Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-717-260/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: e2A-717-260/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19473-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Buzelis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: K. Ž.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.2.1Netesybos
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.29.3Vartojimo kreditas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-717-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19473-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1729-894/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. Ž. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – UAB „Legal Balance“ ir ieškovė) 2020 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Ž., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo: 1) 400 Eur negrąžintą kreditą; 2) 62,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 15 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 54,71 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 31,20 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.); 6) 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminį mokestį; 9) 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui K. Ž. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 21 d. pasirašytinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo K. Ž. 400 Eur negrąžintą kreditą, 51,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 15 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 27 d.), 54,71 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (kreipimosi į teismą dienos), 14,36 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo 2021 m. sausio 16 d. – 314,14 Eur; 2021 m. sausio 27 d. – 305,06 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 295,75 Eur; 2021 m. kovo 27 d. – 286,19 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 276,39 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 266,33 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 256,01 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 245,42 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 234,56 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 223,41 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 211,97 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 200,24 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 188,20 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 175,85 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 163,18 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 150,18 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 136,84 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 123,15 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 109,11 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 94,70 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 79,92 Eur; 2022 m. rugsėjo 27 d. – 64,75 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 49,19 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 33,22 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 16,84 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 536,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,57 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. sausio 27 d. paskolos sutarties Nr. BOB-hrhv8str bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (31,20 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

4. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2020 m. sausio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hrhv8str (toliau – sutartis, kredito sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 220,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 31,20 proc.) ir 108 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Iš prie ieškinio pridėto pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą teismas nustatė, kad sutartis nutraukta 2020 m. birželio 27 d.

5. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino.

6. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl pelno palūkanų priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl 62,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 27 d.). Atsakovas suteiktu kreditu naudojosi nuo jo suteikimo dienos (2020 m. sausio 27 d.), iki sutarties nutraukimo dienos – 152 dienas. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas sprendė ieškovės reikalavimą dėl 62,97 Eur palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisti 51,97 Eur mokėjimo (pelno) (400 Eur x 31,20 proc. /365 d. x 152 d.) palūkanas už 152 dienas, paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 27 d.).

7. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo teismas nurodė, kad sutartyje šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte yra nurodyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 3 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 108 Eur sutarties administravimo mokestį. Be to nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir / arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Atsižvelgdamas į atsakovui suteiktą 400 Eur dydžio vartojimo kreditą, teismas nustatė, kad maksimalus galimas sutarties administravimo mokestis yra 4,80 Eur per mėnesį. Atsakovui buvo paskaičiuotas 3 Eur mėnesinis mokestis. Iš šalių sudarytos sutarties sąlygų teismas nustatė, kad jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovui nebuvo taikyti, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

8. Spręsdamas dėl 54,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2020 m. birželio 27 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data) priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį). Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio teismas nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudoja – atsiliepimas byloje nebuvo pateiktas. Teismas nustatė, kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 54,71 Eur (400 Eur negrąžinta kredito dalis × 31,20 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 160 dienos nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė ieškovei priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (31,20 proc. metinė palūkanų norma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos apžvalgoje yra pateiktas išaiškinimas, jog būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado.

9. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), teismas nustatė, kad ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi. Teismas nurodė, kad siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), t. y. 14,36 Eur (400 Eur negrąžinta kredito dalis 2020 m. sausio 15 d. × 31,20 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 42 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teismas nurodė, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), galėjo tikėtis gauti 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 16 d. – 314,14 Eur; 2021 m. sausio 27 d. – 305,06 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 295,75 Eur; 2021 m. kovo 27 d. – 286,19 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 276,39 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 266,33 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 256,01 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 245,42 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 234,56 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 223,41 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 211,97 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 200,24 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 188,20 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 175,85 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 163,18 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 150,18 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 136,84 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 123,15 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 109,11 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 94,70 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 79,92 Eur; 2022 m. rugsėjo 27 d. – 64,75 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 49,19 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 33,22 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 16,84 Eur). Todėl teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 14,36 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 31,20 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), ir 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 31,20 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 16 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.).

10. Spręsdamas dėl 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Nepaisant to, kad ieškovei negautos pajamos priteistos iki sutarties termino pabaigos, tai savaime nelemia išvados, jog turi būti patenkinta ir kita šio reikalavimo dalis. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Todėl sprendė, kad ši reikalavimo dalis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Juolab, kad ieškovės sutartinis lūkestis gali būti ginamas tik tiek, kiek jis atitinka kredito sutartimi nustatytas atsakovo prievolių ribas. Teismas pažymėjo, kad kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis, dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios VKĮ įtvirtintos normos. Todėl nurodė, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Ieškovės prašomos priteisti 31,20 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienų per metus = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašė priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Todėl teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 31,20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma. Teismas laikė, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl sprendė, kad tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (31,20 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

11. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei turi būti priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 536,04 Eur (400 Eur + 51,97 Eur + 15,00 Eur + 54,71 Eur + 14,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad iš šešių materialiųjų reikalavimų iš esmės patenkinti penki, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 116,57 Eur (121,00 Eur + 15,00 Eur * 85,71 proc.) bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo:

1.1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo 2021 m. sausio 16 d. – 314,14 Eur; 2021 m. sausio 27 d. – 305,06 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 295,75 Eur; 2021 m. kovo 27 d. – 286,19 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 276,39 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 266,33 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 256,01 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 245,42 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 234,56 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 223,41 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 211,97 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 200,24 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 188,20 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 175,85 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 163,18 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 150,18 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 136,84 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 123,15 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 109,11 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 94,70 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 79,92 Eur; 2022 m. rugsėjo 27 d. – 64,75 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 49,19 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 33,22 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 16,84 Eur), ir priteisti apeliantei iš atsakovo K. Ž. 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.);

1.2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo K. Ž. 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos;

1.3. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo K. Ž. 136 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme;

1.4. Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;

1.5. Priteisti apeliantei iš atsakovo K. Ž. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik dalį įmokų pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 31,20 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 27 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Tuo labiau suma, kuri sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (54,71 Eur), kurią teismas priteisė, o ji paskaičiuota atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 220,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 108 Eur sutarties administravimo mokestį.

2.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ir identifikavo apeliantės prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašytas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laikė kompensuojamomis palūkanomis. Teismas neteisingai interpretavo naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis.

2.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

14. Atsakovas K. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas vertina ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsprendė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovui 2020 m. sausio 27 d. buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas, 36 mėnesių terminui (iki 2023 m. sausio 27 d.), mokant 31,20 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 27 d.

18. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė ieškovei 54,71 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (kreipimosi į teismą dienos); 2) priteisė 14,36 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 3) priteisė 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 4) atmetė reikalavimą priteisti 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos ir iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

21. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista. Pagrįstai skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

25. Apeliantės reikalavimai priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 31,20 proc. mokėjimo (pelno) palūkanoms numatytoms sutartyje, bei reikalavimas priteisti 31,20 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400 Eur, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais bei neatitinkančiais teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Tokie reikalavimai viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jų netenkino ir šiose dalyse priėmė teisingą sprendimą.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

27. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis