- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-652-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19633-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. M. įgaliotojo atstovo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant kaltinamąjį laiduotojai jo sutuoktinei N. S. jos atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato. Baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys, dėl 5 000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, patenkintas iš dalies ir priteista iš V. S. 1 000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo J. M. naudai. Į šią sumą įskaičius V. S. jau sumokėtą nukentėjusiajam J. M. 500 eurų sumą, priteista iš V. S. 500 eurų nukentėjusiojo J. M. naudai.
Likusi nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S., pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 21 d., apie 21.00 val., daugiabučių namų kieme (duomenys neskelbtini) akligatvyje, tarp namų (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju J. M. metu tyčia abejų rankų delnais vieną kartą sudavė jam į krūtinę ir spyrė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į krūtinę, pilvo sritį, rankas, kojas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. M. kraujosruvą pilvo kairėje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka padarė išvadą, jog V. S. kaltė ir faktinės padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio pašalinti išvadas, kad kaltinamasis V. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad kaltinamasis savo noru iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys bei tai, kad šie veiksmai laikomi V. S. kaltę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nesant BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, panaikinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti V. S. bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo, peržiūrėti nepagrįstai sumažintą civilinio ieškinio sumą, į civilinio ieškinio dydį neįskaitant 500 eurų, kuriuos kaltinamasis V. S. jau neva yra atlyginęs.
3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. S. viso ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai neigė bet kokią kaltę dėl jam inkriminuotos veikos ir dėl to visiškai nesigailėjo, kritiškai nevertino savo elgesio, kaip tik - siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą versiją, jog gynėsi nuo nukentėjusiojo J. M., jį apšmeižė, o vėliau, jau teisminio proceso metu, kai atsirado galimybė dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad įvykdyti vieną iš BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuotų sąlygų, jog galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, savo prisipažinimą ir gailėjimąsi kaltinamasis deklaravo formaliai - tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kalte pagrindžiančių įrodymų ir aiškiai žinomos faktinės veikos aplinkybės.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. S. domėjimąsi nukentėjusiojo savijauta ir būkle po įvykio, ar kad jis dėjo pastangas sušvelninti nusikaltimo pasekmes, atsiprašyti nukentėjusiojo, atlyginti padarytą žalą. V. S. teisminio proceso metu nurodė, kad įvykio nesureikšmino, teisinosi, kad nukentėjusiojo neatsiprašė, nes pakeitė gyvenamąją vietą, nors visus metus (tiek, kiek vyko ikiteisminis tyrimas) žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, ir galėjo tokius veiksmus atlikti. Tą galėjo padaryti ir prieš pat teismo posėdį, tačiau kaltinamasis prie nukentėjusiojo net nebuvo priėjęs ir niekada nebandė kalbėtis, atsiprašyti.
3.3. Skunde pažymima, jog teisminio proceso metu V. S. gynėjas teismui pateikė Lietuvos pašto pinigų perlaidos dokumento kopiją, kur nurodoma, kad J. M. yra persiunčiama 500 eurų suma ir taip atlyginama dalis padarytos žalos. Apylinkės teismas tai pripažino kaip jau iš dalies atlygintą žalą ir šia suma (500 eurų) civilinį ieškinį nuo priteisto 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 500 eurų. Tačiau skundo autoriaus teigimu, nukentėjusysis jokio pranešimo, kad pašte yra jo vardu atlikta pinigų perlaida, negavo. Pačiam nukentėjusiajam J. M. nuvykus į Lietuvos pašto skyrių pagal jo gyvenamąją vietą atsiimti pašto perlaida persiųstų pinigų, Lietuvos pašto darbuotojai nurodė, kad J. M. vardu pašte nėra padaryta jokia pinigų perlaida.
3.4. Apelianto įsitikinimu, V. S. visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, žalos atlyginimas, buvo atliktas ne laisva valia, o verčiant susiklosčiusioms objektyvioms aplinkybėms, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Neturtinė žala bent iš dalies nebuvo atlyginta, įsipareigojimo ją atlyginti taip pat nebuvo, apie tai nebuvo kalbėtasi ar tartasi. Todėl nesant BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
3.5. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nustatė ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys), kadangi ji nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje, provokuojančiu elgesiu teismas laikė kaltinamojo V. S. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis J. M. laužė jo pasodintus krūmus, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad nukentėjusysis J. M. laužė ar būtų laužęs minėtus krūmus, pats J. M. taip pat to nepatvirtino. Todėl, apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė šią aplinkybę, kuria remdamasis taip pat nepagrįstai nustatė mažesnę civilinio ieškinio sumą nei būna nustatoma analogiškose bylose
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį nukentėjusiojo J. M. atstovo skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato V. S. gynėjas advokatas Tomas Kaminskas prašė, apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jo gynėjas ir prokurorė prašė, nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo J. M. įgaliotojo atstovo K. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Nukentėjusiojo J. M. atstovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl nepagrįstai pritaikyto BK 40 straipsnio ir V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl nepagrįstai nustatytų kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat ir dėl nepagrįstai sumažintos civilinio ieškinio sumos, į civilinio ieškinio dydį neįskaitant 500 eurų. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
7. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
7.1. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.
7.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek apeliaciniame nukentėjusiojo atstovo skunde akcentuojamas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį sutuoktinei N. S. pagal laidavimą be užstato. Vertindamas galimybę V. S. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas nustatė, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo aspektu BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. V. S. ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi egzistuoja BK 40 straipsnyje 2 dalies 1 punkte esanti sąlyga, kaltu padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog savo prisipažinimą ir gailėjimąsi V. S. deklaravo formaliai, tik verčiamas byloje surinktų įrodymų bei siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo su teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytomis aplinkybėmis, jis nebandė savęs pateisinti, konflikto su nukentėjusiuoju aplinkybes apibūdino taip, kaip jis jas suprato, neneigė fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, tačiau subjektyviai nesuprato teisinio nusikalstamos veikos kvalifikavimo ypatybių, buvo įsitikinęs, kad jį išprovokavo pats nukentėjusysis. Kaip matyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. S. suprato savo veiksmų pasekmes dėl to laisva valia pripažino savo kaltę ir gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog V. S. prisipažino kaltu tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, pagrindo nėra.
7.3. Vertindamas galimybę V. S. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ją padariusio asmens savybes, kad nusikalto pirmą kartą, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, yra susituokęs ir šeimoje augina mažametę dukrą, buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas išimtinai teigiamai, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. S. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Be to, teismas įvertino ir tai, jog V. S. atlygino nukentėjusiajam J. M. 500 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, persiųsdamas nuodytą sumą nukentėjusiajam Lietuvos pašto pinigų perlaida, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą vieną iš sąlygų dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės nepagrįstai šia suma (500 eurų) civilinį ieškinį nuo priteisto 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 500 eurų, kadangi nukentėjusysis persiųstų pinigų nuvykęs į Lietuvos paštą negavo (darbuotojai nurodė, kad jo vardu pašte nėra padaryta jokia pinigų perlaida), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, jog nukentėjusysis perlaidos negalėjo pasiimti, nes pašte nepateikė perlaidos kodo. Vėliau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas patvirtino, jog J. M. 500 eurų perlaidą pasiėmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė tinkamai, o BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudarė pagrindą atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas nepagrįstai V. S. nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys), kuria remdamasis taip nepagrįstai nustatė mažesnę civilinio ieškinio sumą nei būna nustatoma analogiškose bylose.
8.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje tokia aplinkybė lengvinančia atsakomybę pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014, 2K-24-895/2017).
8.2. Vertindama byloje surinktus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog V. S. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį įtakojo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiojo J. M. kilo asmeninis konfliktas dėl sulaužytų ir atsodintų gyvatvorės krūmelių, apklausti liudytojai patvirtino, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas ant kito garsiai šūkavo bei piktai aiškinosi dėl pasodintų krūmų, tačiau faktų, kad nukentėjusysis būtų įsijungęs į šį konfliktą kokiais nors smurtiniais ar netinkamais veiksmais byloje nenustatyta. Vien tai, kad konflikto metu nukentėjusysis priekaištavo V. S. dėl savavališkai gyvatvore užsodinto pėsčiųjų takelio, šiuo atveju tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Kaip jau minėta, tarp V. S. ir J. M. vyko tarpusavio konfliktas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis V. S. puolė pirmas ar jo atžvilgiu smurtavo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju J. M. veiksmai pateisina V. S. smurtinius veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, V. S. atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusio atstovo skundo argumentais dėl nepagrįstai konstatuotos V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir ją iš nuosprendžio šalina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:
Pašalinti iš nuosprendžio V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.