- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1243-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16320-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nidasa“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nidasa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nidasa“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio padavimo terminą, panaikinti atsakovės 2017 m. balandžio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170425-00028 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), 2017 m. balandžio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-170425-00012 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, 2017 m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170502-00049 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. balandžio 25 d. atsakovė ieškovei surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170425-00028 dėl to, kad ieškovė, neturėdama statybos leidimo ir projekto, atliko pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo darbus kultūros paveldo vietovėje, taip pat atsakovė ieškovei tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-170425-00012 nevykdyti jokių pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų, išardyti sumontuotą aukšto perdangos klojinį, išardyti išmūrytas dujų silikato sienas (1-10,6 m, b-4,95 m, h-2,8 m), išardyti monolitinio gelžbetonio pamatus (1-10,6 m, b-4,95 m, h-1,1 m). 2017 m. gegužės 2 d. atsakovė ieškovei surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170502-00049 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nevykdyti jokių pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų, išardyti sumontuotą aukšto perdangos klojinį, išardyti išmūrytas dujų silikato sienas (1-10,6 m, b-4,95 m, h-2,82 m), išardyti monolitinio gelžbetonio pamatus (1-10,6 m, b-4,95 m, h-1,1 m). Ieškovė atsakovei statybos apžiūros metu pateikė 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GR200-163 su projektu, kuris išduotas netekus galios statybos leidimui Nr. 297/94. Aiškindamasi statybos leidimo išdavimo aplinkybes, atsakovė 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris 2017 m. kovo 30 d. informavo atsakovę, kad neturi duomenų apie 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GR200-163, susijusį su vykdomais statybos darbais (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad skyriuje saugomas techninis projektas „Dviejų butų gyvenamojo namo rekonstrukcija, įrengiant mansardinį aukštą. Rekonstravimas. (duomenys neskelbtini)“, pagal kurį 2006 m. balandžio 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GR200-163. Atsakovė dėl šių aplinkybių galėjo laikyti, kad ieškovė neturi statybos leidimo. Ieškovė turi statybos leidimą ir projektą atlikti pagalbinio ūkio pastato rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini), ji statinio apžiūros metu atsakovės atstovams buvo pateikusi visą reikiamą dokumentaciją (statybos leidimą, projektą). Nors statybos leidime nurodyta, kad šis galioja nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., tačiau pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 45 punktą, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimas yra galiojantis. Ieškovė pažymėjo, kad 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimo Nr. 38-3-GR200-163, kuriuo leista ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, originalas bus pateiktas teismo posėdžio metu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo nutraukti civilinę bylą, nes savavališkos statybos aktas ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, o reikalavimai dėl privalomųjų nurodymų pareikšti praleidus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą, arba atmesti ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Ieškovė atsakovei nepateikė statybą leidžiančio dokumento (originalo ar tinkamai patvirtintos kopijos) – leidimo rekonstruoti statinį. Taigi savavališkos statybos aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, nustačius savavališką statinio rekonstravimą, ginčijami privalomieji nurodymai yra surašyti teisėtai ir nėra pagrindo juos naikinti.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje nėra duomenų apie 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GR200-163, susijusį su vykdomais statybos darbais (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu numeriu ir data yra išduotas statybos leidimas bei saugomas techninis projektas kitam objektui kitu adresu. Ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai buvo išduotas statybos leidimas A. L. 1994 metais (1994 m. rugpjūčio 15 d. Kauno miesto valdybos statybos registracija Nr. 297/94). Tai patvirtina įrašas statybos objektų registracijos knygoje. Trečiasis asmuo negali pateikti 1994 metų statybos leidimo ir techninio projekto, kuriam buvo išduotas 1994 metų statybos leidimas, kadangi techninio projekto byla sunaikinta kaip nepataisomai sugadinta (įvykus vandentiekio avarijai) Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 12 d. naikinti atrinktų bylų aktu Nr. 40-4-206. Taigi atsakovės atlikto statybos darbų, vykdomų (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu šiuo adresu nebuvo Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto ir galiojančio statybą leidžiančio dokumento ūkinio pastato rekonstrukcijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė ieškinį.
6. Teismas, konstatavęs, kad terminas ieškiniui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, tenkino ieškovės prašymą jį atnaujinti.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovė vykdo rekonstravimo darbus turėdama statybos leidimą ir projektą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi šį dokumentą ir statybos leidimo originalą pateiks teismui, tačiau teismui toks dokumentas nebuvo pateiktas, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad: 1) ieškovė neturi dokumento originalo, tik kopijas, 2) pagal ieškovės pateikto 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimo Nr. 38-3-GR200-163 kopiją Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus duomenimis nėra išduoto statybos leidimo, susijusio su vykdomais darbais (duomenys neskelbtini), nes skyriuje saugomas techninis projektas „Dviejų butų gyvenamojo namo rekonstrukcija, įrengiant mansardinį aukštą. Rekonstravimas. (duomenys neskelbtini)“, pagal kurį 2006 m. balandžio 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GR200-163, t. y. tokiu pačiu numeriu, kaip ieškovės turima kopija, tačiau kitam asmeniui ir kitam objektui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymu liudytoju apklaustas A. T. negalėjo nieko konkretaus paaiškinti dėl ginčo leidimo, kadangi neprisiminė šio atvejo. Liudytojas paaiškino, kad 2001 metais priėmus naują Statybos įstatymą, statybų leidimai tapo terminuoti (terminas 10 metų). Dėl šios priežasties visi statybos leidimai, kurie buvo išduoti iki 2001 metų be galiojimo ar nuo jų išdavimo buvo praėję 10 ir daugiau metų, buvo keičiami. Leidimo pratęsimui turėjo būti kartu pateikiamas ir anksčiau išduotas statybos leidimas. Kitas ieškovės liudytojas S. B. nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 metais buvo rasti dokumentai: 1994 metų statybos leidimas, išduotas A. L. vardu, taip pat 2006 metų ginčo statybos leidimas, projektas ir su projektu susiję dokumentai. Rasto ginčo statybos leidimo kopijas darėsi inspektorius, teikė jį VĮ Registrų centrui, liudytojas negalėjo paaiškinti, kur yra šio dokumento originalas. Teismas kritiškai vertino liudytojo S. B. parodymus, kadangi atsakovė pateikė Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, iš kurio nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. L., ūkinio pastato buvusio savininko A. L. sūnus, patvirtino, kad jo tėvui buvo išduotas tik vienas statybos leidimas 1994 m. rugpjūčio 15 d., daugiau leidimų jo vardu nebuvo išduota, buvęs pastato savininkas A. L. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o statybos leidimo kopijoje nurodyta, kad jis išduotas 2006 m. balandžio 14 d.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė ne tik nepateikė teismui statybos leidimo originalo, bet ir nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių surasti originalą, kreipėsi į atitinkamus ekspertus nustatyti, kuris jos turimas dokumentas yra originalus, jei negali atskirti spalvotu lazeriniu spausdintuvu padarytų kopijų nuo originalaus dokumento. Statybos darbai buvo pradėti kultūros paveldo vietovėje, todėl ieškovė, prieš pradėdama statybą, privalėjo pranešti apie statybos darbų pradžią, suderinti ją su atitinkamomis institucijomis, tačiau byloje nėra tokių duomenų. Teismas sprendė, kad net ir padarius prielaidą, jog ieškovė turi 2006 metų ginčo statybos leidimą, jis būtų negaliojantis, kadangi statybos darbai privalėjo būti pradėti per trejus metus, o VĮ Registrų centro duomenimis jokie darbai nebuvo registruoti, nebuvo pranešta apie statybų pradžią. Visos šios nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, ypač aplinkybė, jog ieškovės kopijoje nurodytu numeriu iš tikrųjų egzistuoja realus, teisėtas statybos leidimas ir atitinkama projektinė medžiaga, tačiau dokumentas išduotas visai kitam asmeniui ir kitam objektui, teismui leido daryti išvadą, kad ieškovė vykdė rekonstrukcijos darbus neturėdama statybos leidimo. Ieškovei neįrodžius, kad ji pradėjo rekonstrukcijos darbus kultūros paveldo teritorijoje turėdama išduotą galiojantį statybos leidimą, teismas konstatavo, kad atsakovė veikė pagal įstatymo reikalavimus ir 2017 m. balandžio 25 d. savavališkos statybos aktas, privalomieji nurodymai yra surašyti įstatymų leidėjo suteiktos kompetencijos ribose teisėtai ir pagrįstai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nevisiškai teisingai įvertinti liudytojo A. T. (tuomečio statybos leidimus išdavusio pareigūno) duoti parodymai teisme. A. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad toks statybos leidimas galėjo būti išduotas A. L., taip pat nurodė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam, kad pratęsti statybos leidimą, pakakdavo pateikti seną projektą su pasibaigusiu statybos leidimu, tuomet institucija be ilgų administracinių procedūrų pratęsdavo (išduodavo naują leidimą) senojo pasibaigusio leidimo pagrindu; 2) pagal ieškovės turimą leidimą toks leidimas yra neterminuoto galiojimo, taigi būtų galiojantis; 3) ieškovės turimo leidimo spalvotos kopijos numeris galėjo dubliuotis su kitu leidimu dėl asmens, registruojančio tokius leidimus, neatidumo; 4) ieškovės turimo statybos leidimo srityje ties antspaudu padėtas parašas yra jo. A. T. patvirtino ir tai, kad visuomet pasirašo ne bet kur, o tam tikroje vietoje (viduryje antspaudo). Šios liudytojo nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos, dėl jų nepasisakyta, todėl teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, todėl neteisingas, neatitinkantis teisėtumo kriterijų ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies. Liudytojo A. T. teisme duoti parodymai leidžia manyti, jog toks statybos leidimas galėjo būti išduotas.
1.2. Nebuvo įvertinta trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės informacija, kad pirmojo projekto dokumentinė informacija nėra išlikusi, kadangi dokumentai buvo supilti. Taigi nėra paneigta aplinkybė, jog ieškovės turimas antrasis statybos leidimas, kuris išduotas netekus galios ankstesniajam statybos leidimui, galėjo būti užpiltas, o ieškovei apsunkinta galimybė įrodinėti aplinkybes dėl leidimo buvimo trečiojo asmens archyve.
1.3. Nepagrįstai nurodyta, kad net ir nustačius, jog ieškovė statybos leidimą turi, jis būtų negaliojantis, kadangi statybos darbai privalėjo būti pradėti per trejus metus. Liudytojas A. T. patvirtino, kad toks statybos leidimas būtų galiojantis. Be to, kaip matyti iš ieškovės turimo statybos leidimo, kuris galbūt išduotas netekus galios statybos leidimui Nr. 297/94, jis galiojo nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 45 punktą, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Taigi, toks statybos leidimas yra neterminuotas ir galiojantis.
1.4. VĮ Registrų centras atliekamus statybos darbus yra įregistravęs viešajame registre pagal ieškovės turėtą statybos leidimą. Dėl to atsakovės priimtais administraciniais aktais nėra šalinama nuosavybės teisė. Įregistravus tokius juridinius faktus VĮ Registrų centre, statybos leidimo galiojimas yra neterminuotas. Dėl to būtina šalinti tokius juridinius faktus iš viešojo registro, tačiau dėl to pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje pateikto statybos leidimo kopijoje nurodyta, kad leidimas išduotas 2006 m. balandžio 14 d., jis netenka galios, jei po statybos leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Rekonstravimo darbai nebuvo pradėti per trejus metus ir nebuvo užbaigti iki 2016 m. balandžio 14 d. Ieškovė nurodo, kad pagal STR 1.05.01:2017 45 punktą 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, tačiau statybos darbai nebuvo pradėti iki 2009 m. balandžio 14 d. ir toks statybos leidimas 2010 m. spalio 1 d. jau buvo negaliojantis.
2.2. Ieškovė nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai teiktų ar iš jos gautų dokumentų: projektavimo sąlygų sąvado, prašymo išduoti statybos leidimą, statinio projekto, suderinto su atitinkamomis institucijomis, tarp jų ir su Kultūros paveldo departamentu, Nuolatinės statybos komisijos protokolo, kurio nuorodomis privalėjo vadovautis vykdydama statybos darbus. Ieškovė žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise, kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pagal statinio statybos pradžios metu galiojusį teisinį reglamentavimą negali įgyvendinti statytojo teisių.
2.3. Remiantis teismų praktika, savavališkos statybos aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, o skundžiami individualūs administraciniai aktai (privalomieji nurodymai), priimti ieškovės atžvilgiu, yra surašyti kompetentingų pareigūnų, pagrįsti patikrinimo duomenimis ir savavališkos statybos akte konstatuotomis aplinkybėmis, specialisto atliktais matavimais, fotonuotraukomis, statybą reglamentuojančiomis bendrosiomis ir specialiosiomis teisės normomis, todėl, nesant šiuos duomenis ir jų pagrindu surašytus aktus paneigiančių duomenų, laikytina, kad administracinius aktus priėmusi atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi pareigą įrodyti priimtų aktų teisėtumą. Apeliaciniame skunde neįvardinti iš esmės jokie savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindai.
2.4. Teismas teisingai įvertino liudytojo A. T. parodymus, nes A. T. negalėjo paaiškinti nieko konkretaus dėl statybos leidimo ir nurodė, kad praėjo daug laiko, neprisiminė šio konkretaus atvejo. Tokie patys parodymai užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo nutarime.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovės teiginys, kad nebuvo įvertinta Kauno miesto savivaldybės administracijos informacija, jog pirmojo projekto dokumentinė informacija nėra išlikusi, kadangi dokumentai buvo supilti, neturi įrodomosios galios, nes būtent statytojas privalo turėti statybos leidimą ir statinį statyti pagal statinio projektą, tačiau šių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos nebuvo pateikti, o byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pateiktas laminuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimas Nr. 38-3-GR200-163 yra netikras, t. y. šiame leidime esantys spausdintiniai tekstai, atspaudai bei leidimą išdavusio asmens parašas yra atlikti spalvotu elektrografiniu spausdinimo įrenginiu (spalvotu lazeriniu spausdintuvu).
2.6. Statybos leidimas pats savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad statinys yra sukurtas teisėtai ir būti pagrindu statinio įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta, o neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į statinį kaip į nekilnojamąjį daiktą.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino esmines šios bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje kilęs ginčas dėl savavališkos statybos akto surašymo, nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170425-00028, jog UAB „Nidasa“, neturėdama statybos leidimo ir projekto, atliko pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo darbus kultūros paveldo vietovėje adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. surašyti privalomi nurodymai Nr. PNSD-20-170425-00012 ir Nr. PNSSP-20-170502-00049 nevykdyti jokių pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo darbų, pašalinti savavališkos statybos padarinius. Minėti dokumentai ieškovei įteikti 2017 m. birželio 26 d.
16. UAB „Nidasa“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos akto, privalomųjų nurodymų panaikinimo, prašydama atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti.
17. Pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą ieškiniui pareikšti, tačiau patį ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Su sprendimu nesutinka ieškovė.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
18. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo, galiojusio akto surašymo metu, 2 straipsnio 46 dalis). Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir jį teisės aktų nustatyta tvarka įteikia statytojui kaip viešosios teisės nuostatas pažeidusiam asmeniui. Statytojas yra statybos dalyvis (Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis statytojo teisę gali įgyvendinti tik kai turi statybą leidžiantį dokumentą.
19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, vykdydama statinio rekonstrukcijos darbus, privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą ir projektą. Ieškovė, nesutikdama su Inspekcijos konstatuotu faktu, kad ieškovės atlikti statinio rekonstravimo darbai yra savavališka statyba, ir su privalomaisiais nurodymais pašalinti šios statybos padarinius, laikosi nuomonės, kad ji statybas vykdė turėdama jai išduotą statybos leidimą, tačiau į bylą yra pateikta tik 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimo Nr. 38-3-GR200-163 kopija, nurodant, kad jis išduotas netekus galios statybos leidimui Nr. 297/94.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai 1994 metais A. L. buvo išduotas statybos leidimas (1994 m. rugpjūčio 15 d. Kauno miesto valdybos statybos registracija Nr. 297/94). Tačiau pateikti 1994 metų statybos leidimo bei techninio projekto, kuriam 1994 metais buvo išduotas statybos leidimas, nebuvo galimybės, kadangi techninio projekto byla sunaikinta kaip nepataisomai sugadinta (įvykus vandentiekio avarijai) Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 12 d. naikinti atrinktų bylų aktu Nr. 40-4-206.
21. Inspekcija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo ginčo adresu ((duomenys neskelbtini)). 2017 m. kovo 30 d. atsakyme Nr. 70-2-1154 nurodyta, kad savivaldybės administracijoje duomenų apie 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GR200-163, susijusį su vykdomais statybos darbais (duomenys neskelbtini), nėra. Tuo pačiu numeriu bei ta pačia data yra išduotas statybos leidimas bei saugomas techninis projektas kitam objektui kitu adresu, t. y. „Dviejų butų gyvenamojo namo rekonstrukcija, įrengiant mansardinį aukštą. Rekonstravimas. (duomenys neskelbtini)”.
22. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai vertino liudytojo A. T. teisme duotus parodymus, nebuvo įvertinta Kauno miesto savivaldybės informacija, jog pirmojo projekto dokumentinė informacija nėra išlikusi, kadangi dokumentai buvo supilti, bei kad atliekami statybos darbai buvo įregistruoti viešajame registre pagal ieškovo turėtą statybos leidimą.
23. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.
24. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Laisvas įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini ir patikimi. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.
25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje ieškovės prašymu apklaustų liudytojų (A. T., S. B.) parodymus, savo vertinimą motyvavo. Liudytojas A. T. nurodė, kad praėjo daug laiko, konkretaus atvejo neprisiminė, todėl dėl ginčo statybos leidimo nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Tokie patys parodymai užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo nutarime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo A. T. parodymus vertino kaip nekonkrečius ir nepatvirtinančius ieškovės nurodytų aplinkybių apie leidimo išdavimą.
26. Pritartina atsakovei (Inspekcijai), kad apeliantės teiginys, jog nebuvo įvertinta Kauno miesto savivaldybės informacija apie tai, kad pirmojo projekto dokumentinė informacija nėra išlikusi, kadangi dokumentai buvo supilti, neturi jokios įrodomosios galios, nes būtent statytojas privalo turėti statybos leidimą ir statinį statyti pagal statinio projektą. Nagrinėjamu atveju minėta, kad šių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė ne tik nepateikė teismui statybos leidimo originalo, bet ir nepateikė įrodymų, jog ėmėsi priemonių originalą surasti. Į bylą pateiktame Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00358-17, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad pateiktas laminuotas administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2006 m. balandžio 14 d. statybos leidimas Nr. 38-3-GR200-163 yra netikras, t. y. šiame leidime esantys spausdintiniai tekstai, atspaudai bei leidimą išdavusio asmens parašas yra atlikti spalvotu elektrografiniu spausdinimo įrenginiu (spalvotu lazeriniu spausdintuvu).
27. Apeliantės teigimu, VĮ „Registrų centras“ atliekamus statybos darbus yra įregistravęs viešajame registre pagal ieškovo turėtą statybos leidimą, todėl atsakovės priimtais administraciniais aktais nėra šalinama nuosavybės teisė. Įregistravus tokius juridinius faktus, leidimo galiojimas yra neterminuotas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.
29. Vienas iš nuosavybės teisėsįgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Daikto pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; kt.).
30. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), t. y. turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis, 27 straipsnis). Įstatymo nustatyta tvarka suformuoti nekilnojamieji daiktai registruojami Nekilnojamojo turto registre (CK 4.253 straipsnio 1 dalis), atlikus statybos užbaigimo procedūras (Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis). Tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į daiktą, nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas bei pateikiami daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis).
31. Iš aptarto reglamentavimo matyti, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statinys statomas neturint statybos leidimo, t. y. savavališkai, dėl ko yra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai. Šiuo konkrečiu atveju neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į statinį kaip į nekilnojamą daiktą, nes iš neteisės teisė atsirasti negali.
32. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, vertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje, iš viso 7,12 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Nidasa“, j. a. k. 304137736, valstybei 7,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.