Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkas G. V. kreipėsi į antstolę, su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. 0009/02/12196, Nr. 0009/02/14169, Nr. 0009/03/17382, Nr. 0009/08/00758, Nr. 0009/13/03714, Nr. 0009/14/00441, Nr. 0009/14/00440, Nr. 0009/14/01121, Nr. 0009/15/00007 dėl 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Skolininkas skunde nurodė, kad pritaikius senaties terminą, vykdomosios bylos ir jų patvarkymai, turi būti panaikinti. Pažymi, kad antstolė patvarkymais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje numatyta, kad valstybė turi ne tik užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėslų, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Tokiu atveju, būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia. Toleruojant neteisėtus veiksmus, atsirastų socialinis disbalansas bei būtų pažeista pamatinė pusiausvyra.

Antstolė E. M. CPK 510-513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo skolininko skundą, 2015-05-12 patvarkymu Nr. S3e-22591 atsisakė jį tenkinti, nustačiusi, jog skundas nepagrįstas, bei pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus ir antstolis vadovaudamasis CPK 651, 654 straipsniais priėmęs vykdomąjį dokumentą turi jį vykdyti (CPK 646 straipsnis). Lietuvos Respublikos antstolio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Skolininkas turi pateikti antstoliui duomenis apie turimą turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 645 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgalinimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus, atlikdamas vykdymo veiksmus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė E. M. vykdydama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. A-2-90-01/2001 dėl 173,77 Eur baudos išieškojimo, Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-4/2000 dėl 170,96 Eur teismo išlaidų išieškojimo valstybės naudai, Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 16 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-5-02/2001 dėl 137,58 Eur teismo išlaidų išieškojimo valstybės naudai, Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-10/2008 dėl 34,75 Eur konfiskavimo valstybės naudai, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. A.2.2.-731-832/2013 dėl 86,89 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. A.2.2.-703-922/2013 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. A.2.1.-706-922/2013 dėl 101,37 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr.A.2.1.-15-853/2014 dėl 28,96 Eur dėl baudos išieškojimo valstybės naudai, Mažeikių rajono apylinkės teismo Nr. 2014 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-270-721/2014 dėl 376,51 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai iš pareiškėjo G. V., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymais dėl skolos išieškojimo Nr. 0009/02/12196/S3e-16872 Nr. 0009/02/14169/S3e-16883, Nr. 0009/03/17382/S3e-16890, Nr. 0009/08/00758/S3e-16908, Nr. 0009/13/03714/S3e-16916, Nr. 0009/14/00441/S3e-16941, Nr. 0009/14/00440/S3e-16934, Nr. 0009/14/01121/S3e-16954, Nr. 0009/15/00007/S3e-16964, 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymais areštavo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S3e/16875, Nr. S3e-16877, Nr. S3e-16892, Nr. S3e-16902, Nr. S3e-16918, Nr. S3e-16942, Nr. S3e-16927, Nr. S3e-16947, Nr. S3e-16965.

Teismas nustatė, kad skolininko atžvilgiu yra užvestos bei vykdomos devynios vykdomosios bylos. Šešiose vykdomosiose bylose išieškomos baudos, vienoje – konfiskuotos lėšos ir dvejuose – teismo išlaidos.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir ATPK.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, senaties eiga sustoja, jei pažeidėjas vengia vykdyti nutarimą. Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis sistemingai ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti – nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausimus, siuntė patvarkymus, bet baudų išieškojimai užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdė net CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintos jo, kaip skolininko, pareigos domėtis bylos eiga. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas baudai išieškoti ir kad nevengė įvykdyti savo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjui pačiam vengiant atlikti savo pareigą ir sumokėti jam paskirtas baudas, senaties eiga sustojo, todėl antstolis visiškai pagrįstai ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomosiose bylose, nutarimais paskirtos baudos bei nuosprendžiu konfiskuotas turtas buvo pateikti antstoliui vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje ir BK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų terminų. Pažymėtina, kad bylose, kurios užvestos dėl teismo išlaidų priteisimo, senaties terminai nėra ir negali būti taikomi, kadangi šių kategorijų bylose nėra numatyti senaties terminais – nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato tokios kategorijos bylose senaties termino.

Teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma, šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas G. V. šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose ir teigia, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra nepakankamos bei skirtos būtent jo poreikių patenkinimui.

BVK 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 straipsnio 1 dalis), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 straipsnio 2 dalis), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 straipsnio 3 dalis), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 straipsnio 4 dalis). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Teismas sprendžia, kad pagal šios konkrečios bylos faktinę situaciją, t. y. kuomet teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, tame tarpe ir duomenų apie rimtas sveikatos problemas, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, CPK 668 straipsnio taikymas būtų ydingas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad skolininkui G. V., įrodinėjančiam, kad antstolei areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti asmens higienos prekių, kanceliarinių prekių, medikamentų, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nors BVK 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 straipsnio 1 dalis), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymus, kuriais areštuotos lėšos, priklausančios skolininkui G. V., privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų teismui skolininkas nepateikė.

CPK 739 straipsnyje yra konkrečiai nurodytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti. Minėtame straipsnyje nurodytas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas yra baigtinis, o jame pinigų sumos, pervestos skolininkui jo giminaičių, į šį sąrašą nepatenka. Taigi. nesant draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, gautas iš savo giminaičių, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į G. V. sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose. Teismas netaiko CPK 739 straipsnio, kadangi skolininko teiginys dėl negalimumo išieškoti iš šių lėšų, yra nepagrįstas. Minėtame CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, t. y. išmokos, pašalpos ir kitos sumos, yra specialios paskirties, jos glaudžiai susijusios su pačiu asmeniu, jo socialiniu statusu, taip pat darbiniais santykiais, todėl įstatymų leidėjas, numatydamas tokius išieškojimo iš jų vykdymo procese ribojimus ir draudimus, siekia užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, nes vykdymo procese turi būti apsaugotos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui esant įkalinimo įstaigoje jo minimalūs poreikiai yra užtikrinami, kadangi pareiškėjas atliekant bausmę yra išlaikomas valstybės, į tai, kad teisės aktai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į lėšas, gautas iš savo giminaičių, konstatuotina, kad teismas atmeta skolininko skundo argumentus, kaip nepagrįstus.

Skolininkas nurodo, kad antstolės patvarkymai, kuriais vykdomas išieškojimas iš artimųjų ir draugų atsiųstų pinigų, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ignoruoja jo teisėtus interesus. Tokiu būdu sudaro jam didelius nepatogumus, sukelia nervinę įtampą, ilgalaikį nuotaikos pablogėjimą, atima bendravimo su artimaisiais galimybes. Jis nebegali gauti pagalbos iš artimųjų, negali įsigyti vokų, taksofono kortelės, sąsiuvinių, būtiniausių higienos priemonių, vitaminų, profilaktinių vaistų. Dėl tokių antstolės veiksmų, jis nebegali palaikyti socialinių ryšių, pažeistas jo asmens orumas, atimta galimybė gauti pagalbą iš artimųjų ir draugų. Konstatuotina, kad piniginės lėšos, pervestos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Minėta, kad CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Teismo vertinimu, antstolis, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijami antstolio patvarkymai šiuo atveju pažeidžia skolininko teises ar teisėtus interesus, o taip pat žemina jo orumą. Skolininkui priklausančios sąskaitos areštas nėra žeminantis jo orumą, o yra antstolio nustatytos pareigos tinkamas vykdymas (CPK 733 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus skolininko skundą dėl antstolės veiksmų, skundžiami patvarkymai nepažeidė teisės aktų, o skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei nėra pridėta jokių įrodymų, neteisėti antstolės E. M. veiksmai nenustatyti, patvarkymai nepanaikintini bei išieškojimas iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje nepanaikintinas.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti G. V. skundą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. V. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.