Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad, Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau - Šiaulių TI/atsakovas) 2021 m. liepos 4 d. įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktas Nr. 60-17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė - alkoholio matuoklis „EPS“. Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Tyrimo priemonės rezultatas - asmuo apsvaigęs. A. M. su patikrinimo rezultatais sutiko. Tikrinimas buvo atliekamas Šiaulių TI direktoriaus 2021 m gegužės 12 d. įsakymo Nr. 1-129 „Dėl neblaivumo tikrinimo“ 1.1. punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui, budinčiajai pamainai, ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui, alkoholio matuokliu IPS tikrinti visus poilsio ir švenčių dienomis į įstaigą įeinančius asmenis. Vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 2-202 „Dėl A. M. nušalinimo nuo tarnybos“ (toliau - Įsakymas) 1 punktu, A. M. buvo nušalintas nuo tarnybos 2021 m. liepos 4 d. Įsakymo 2.3. punktas nurodo, kad nušalinimo priežastis - pareigūno atvykimas į tarnybą neblaiviam, kai trimis bandymais Saugumo valdymo, skyriaus jaunesniajam specialistui A. M. alkoholio matuokliu „IPS" 2021 m. liepos 4 d. 7 val. 25 min. buvo nustatytas 0,23, 0,27 ir 0,3 promilės neblaivumas. Įsakymo 2.4. punkte nustatyta, kad nušalinimo teisinis pagrindas - Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-164 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija (toliau tekste - Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatomis, bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m; vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 nuostatomis, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus (toliau tekste - SVS) jaunesniojo specialisto A. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Komisija 2021-07-13 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, reg. Nr. 14-7410, adresuotame Šiaulių TI SVS jaunesniajam specialistui A. M., sprendė, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė šiuos pažeidimus: a) galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punkto draudimą „būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;“ b) galimai pažeidė Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį: „atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;“ c) galimai pažeidė Šiaulių TI vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį: „atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų);“ d) galimai pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patvirtinto etikos kodekso 15 punktą: „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.“ Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. pateikė 2021-07-16 paaiškinimą reg. Nr. 110-474, kuriame nurodė; kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t. y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu. Vėliau, nei šeštadienį, nei tą dieną prieš tarnybą alkoholio nevartojo. Vykstant į tarnybą SVS jaunesnysis specialistas A. M. žinojo, kad vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybą asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybą jam gali būti nustatytas apsvaigimas. Dėl šio įvykio labai gailisi, pasižada, kad ateityje toks atvejis nepasikartos. Taip pat informuoja, kad nėra profesinės sąjungos narys. Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus pažymoje apie A. M. Nr. 20-1665 nurodyta, kad A. M., SVS jaunesnysis specialistas, Šiaulių TI tarnybą pradėjo 1997 m. vasario 13 d. Paskutinį kartą 2020 metais jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Per tarnybos laiką Šiaulių TI pareigūnas skatintas 3 kartus, paskutinį kartą 2020 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio proga už nepriekaištingą ilgametę tarnybą ir gerus rezultatus. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Paskutinį kartą tarnybinė nuobauda buvo skirta 2007 metais. Komisija, sudaryta tarnybinio patikrinimo atlikimui, pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1746 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliu tekste - Komisijos išvada). Komisijos išvadoje nurodyta, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio statusą bei atsakomybę reglamentuoja Statutas. Statuto 6 punkte yra nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas - šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Teikdama išvadą Komisija vadovavosi Statuto 24 straipsnio 8 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas „būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“; Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunkčiu, kuris nustato draudimą „atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų“, Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunkčiu, nustatančiu draudimą „atvykti, į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų)“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-228 „Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso“ 15 punktu, kuris nustato „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.“ Komisija išvadoje atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgos, patvirtintos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-18 nutarimu Nr. 45 („Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.) 9.8. punkte nurodyta, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotikų arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo masto ir tokia būsena (darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų) gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: alkoholio matuoklio parodymais, paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir pan. Norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimą darbe neblaiviems, būtina nustatyti juridinių faktų visumą, kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t.y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi' būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis). Komisija rėmėsi Šiaulių TI gautu 2021 m. liepos 4 d. įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktu Nr. 60- 17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė - alkoholio matuoklis „EPS“. Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, kad SVS jaunesnysis specialistas 2021-07-04 tarnyboje buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, Komisija vertino konkrečią situaciją ir surinktus duomenis, atsižvelgė į tai, kad pareigūnas bausmių vykdymo sistemoje tarnauja nuo 1997-02-13, tarnybos laikotarpiu A. M. tris kartus skatintas, tarnybinė veikla už 2020 metus įvertinta labai gerai, vieną kartą baustas, galiojančių nuobaudų neturi, padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatomis bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142, nuostatomis ir atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad padarytas šiurkštus nusižengimas statutinėje valstybės tarnyboje, įvertinusi tyrimo metu surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgdama į moralinio ir abipusio teisingumo nuostatas, darė išvadą kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo SVS jaunesniajam specialistui turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, kuri būtų proporcinga ir adekvati nuobauda padarytam tarnybiniam nusižengimui. Komisija išvados rezoliucinėje dalyje siūlė: pripažinti, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Šiaulių TI vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį ir už šį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą- griežtą papeikimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 7 punktu, 4, 5, 6, 10 dalimis, 55 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsniu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 27 punktu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisijos tarnybinio patikrinimo atlikimui 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-1746 Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. padaryto tarnybinio nusižengimo Komisijos išvada, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos, pripažino, kad Saugumo valdybos skyriaus jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą; skyrė A. M., Saugumo valdybos skyriaus jaunesniajam specialistui, tarnybinę nuobaudą- atleidimais vidaus tarnybos; atleido A. M., Saugumo valdybos skyriaus jaunesnįjį specialistą, tarnybinę iš vidaus tarnybos 2021 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjas nesutinka su Šiaulių TI direktoriaus paskirta tarnybine nuobauda atleidimu iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių TI 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau tekste - ginčijamas Įsakymas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovo direktoriaus sudaryta Komisija, siūlydama Šiaulių TĮ direktoriui pripažinti, kad A. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti nuobaudą - griežtą papeikimą už tarnybinį nusižengimą iš esmės rėmėsi dvejopo pobūdžio aplinkybėmis. Visų pirma, kad pareiškėjas galimai pažeidė vidaus tarnybos darbuotojų tarnybinių pareigų vykdymą reglamentuojančius teisės aktų - Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-228 Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo reikalavimus ir antra, kad už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, atsižvelgiant į A. M. charakterizuojančius duomenis, jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Atsakovas nesivadovavo Komisijos išvadoje išdėstytais faktiniais bei teisiniais argumentais, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl griežčiausios tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos taikymo/netaikymo ypatumų bei tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos neproporcingumo tarnybinio nusižengimo sunkumui. Dėl pirmos aplinkybės pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (Suvestinė redakcija nuo 2021-07-23) (toliau - Statutas) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. IV-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 Laisvės atėmimo vietą įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (Suvestinė redakcija nuo 2021-07-24) (toliau - Instrukcija), Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 Pataisos pareigūnų kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, patvirtintas etikos kodeksas. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, LVAT ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus - pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., LVAT 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, siūlydama atsakovui taikyti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą priėmė juridinę reikšmę turintį dokumentą, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, buvo pateiktas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Atsakovas privalėjo remtis tarnybinio patikrinimo išvada. Atsakovas taikė Aprašo 27 punktą, kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno - įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą. Aprašo 29 punkte nurodyta, kad pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje. Tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už šio statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnams taikomų apribojimų pažeidimą (3 dalies 1 punktas); buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (7 punktas). Kaip teisingai pastebėjo Komisija, pateikusi tarnybinio patikrinimo išvadą, kad „norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimą darbe neblaiviems, būtina nustatyti juridinių faktų visumą kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t. y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi' būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis)“.Čia pažymėtina, kad, nors pareiškėjas sutiko su neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktu Nr. 60- 17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas, kurio metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas, tačiau tuo neapsiribojant, būtina įvertinti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Komisija savo išvadoje atsakovo direktoriui siūlė pripažinti, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintu Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį ir už šį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą-griežtą papeikimą. Statuto 24 straipsnio 8 punkte taikomas ribojimas vidaus tarnybos darbuotojui būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; Instrukcijos 82 punkto 4 papunktyje nurodyta, kad tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų; Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto 10 papunktyje nurodyta, kad darbuotojams draudžiama atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų). Vertinant pareiškėjui nustatytą 0,23, 0,30 ir 0.27 promilių neblaivumą, 2021-07-04 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti akte Nr. 156 kraujo tyrimo rezultatą, kuriame nurodyta, kad A. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta ir pareiškėjo 2021-07-16 paaiškinimą, reg. Nr. 110-474, kuriame jis nurodė; kad „alkoholio vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t.y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu; vėliau, nei šeštadienį, nei tą dieną prieš tarnybą alkoholio nevartojo; vykstant į tarnybą SVS jaunesnysis specialistas A. M. žinojo, kad vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybą asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir, kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybą jam gali būti nustatytas apsvaigimas, o kraujyje net nebuvo rasta etilo alkoholio, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmai pasireiškė neatsargumu. Iš to seka, kad Komisijos išvadoje esantis teiginys, jog vartodamas alkoholį ir pasirinkęs tokio elgesio modelį, SVS jaunesnysis specialistas A. M. privalėjo suvokti, kad į tarnybą atvyks ir tarnybos metu bus apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tokia jo padaryta veika pasireiškė tiesiogine tyčia ir tuo pasireiškė jo kaltė padarius minėtą tarnybinį nusižengimą, vertintinas kritiškai. Dėl antros aplinkybės pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos, yra neproporcinga padaryto tarnybinio nusižengimo, jeigu jis buvo tinkamai nustatytas, sunkumui ir aiškiai yra per griežta. Atsakovas ginčijamą Įsakymą (administracinį aktą) priėmė nesivadovaudamas Komisijos išvada, kuria nebuvo siūloma atleisti A. M. iš vidaus tarnybos. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju - ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Komisija darė išvadą, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaištingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoširdžiai apgailestauja. Taip pat iš surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darė išvadą, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Todėl jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Nagrinėjamų ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kaip to reikalauja Aprašo 24 punktas, kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas, neatsižvelgiant į Komisijos tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1746, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Išvadoje nurodant tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimo pagrindus ir pateikiant išsamią patikrinimo medžiagą, motyvuojant, kad skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimais tarnybos netikslinga, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą- atleidimais vidaus tarnybos nesivadovavo minėta LVAT praktika ir pažeidė Aprašo 24 punktą ir 27 punktą, kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgia į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus; pažeidė Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimą, tarnybinę nuobaudą skirti atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę (minėta, kad pareiškėjas veikė neatsargiai - aut. Past.), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidė Statuto 40 straipsnį, numatantį tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių atsakovas netaikė. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas jį nušalinus nuo pareigų, ir toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių, galima teigti, jog pareiškėjas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą (straipsnio 2 punktas); tarnybinį nusižengimą padaręs pareiškėjas, pripažindamas neblaivumo nustatymo faktą, užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams (straipsnio 3 punktas). Be to SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaištingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoširdžiai apgailestauja (kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis - straipsnio 8 punktas). Aptartų aplinkybių ir teisinių argumentų visuma yra pakankamai išvadai, kad priimant ginčijamą Įsakymą padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimas, jame tik formaliai nurodant įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros bendro pobūdžio statutinio pareigūno teisės ir pareigos, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo konkreti veika nekvalifikuota pagal konkrečias specialiųjų teisės aktų normas. Įsakyme nenurodytos teisės aktų normos, apibrėžiančios statutinio pareigūno konkrečias pareigas, kurių nevykdymu (netinkamu vykdymu) pareiškėjas kaltinamas. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo konstatuotas vien tik blanketinės teisės normos pažeidimas, kuris negalėtų būti vertinamas pakankamu pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad ir pagal suformuotą LVAT praktiką, tam, kad valstybės tarnautojas ar pareigūnas galėtų, būti pripažintas kaltu padaręs tarnybinį pažeidimą, negalima apsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normas, kurios iš esmės yra blanketinės teisės normos, o būtina nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-146-1449/2014). Remiantis teismų praktika, pareigūno atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką tarnybinių pažeidimų bylose, teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (LVAT 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al08-261/2015). Apibendrinant išdėstytą, galima daryti išvadą, jog ginčijamame Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, priimtas, nesivadovaujant Išvados pagrindu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir skundo II dalyje nurodytos aplinkybės ir nurodyti ginčijamo Įsakymo procedūriniai pažeidimai negali būti traktuojami, kaip besąlyginis ginčijamo įsakymo panaikinimo pagrindas, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas - pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nuobaudų (pvz., griežtas papeikimas). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al 1-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas per visą savo darbo laikotarpį valstybės tarnyboje SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaištingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoširdžiai apgailestauja. Taip pat iš surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darė išvadą, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Todėl jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - .atleidimais tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, galima konstatuoti, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punktas) yra neproporcinga ir per griežta, todėl keistina švelnesne tarnybine nuobauda -pastaba, papeikimu ar griežtu papeikimu (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai), kuri, pareiškėjo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.