- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- I3-9017-289/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01831-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Šiaulių tardymo izoliatorius
- Kategorijos
- 21.3.2Atleidimas, pritaikius tarnybinę atsakomybę
- 51.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-191 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-191 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo arba įsakymo pakeitimo dalyje - panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą atleidimą iš tarybos ir skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad, Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau - Šiaulių TI/atsakovas) 2021 m. liepos 4 d. įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktas Nr. 60-17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė - alkoholio matuoklis „EPS“. Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Tyrimo priemonės rezultatas - asmuo apsvaigęs. A. M. su patikrinimo rezultatais sutiko. Tikrinimas buvo atliekamas Šiaulių TI direktoriaus 2021 m gegužės 12 d. įsakymo Nr. 1-129 „Dėl neblaivumo tikrinimo“ 1.1. punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui, budinčiajai pamainai, ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui, alkoholio matuokliu IPS tikrinti visus poilsio ir švenčių dienomis į įstaigą įeinančius asmenis. Vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 2-202 „Dėl A. M. nušalinimo nuo tarnybos“ (toliau - Įsakymas) 1 punktu, A. M. buvo nušalintas nuo tarnybos 2021 m. liepos 4 d. Įsakymo 2.3. punktas nurodo, kad nušalinimo priežastis - pareigūno atvykimas į tarnybą neblaiviam, kai trimis bandymais Saugumo valdymo, skyriaus jaunesniajam specialistui A. M. alkoholio matuokliu „IPS" 2021 m. liepos 4 d. 7 val. 25 min. buvo nustatytas 0,23, 0,27 ir 0,3 promilės neblaivumas. Įsakymo 2.4. punkte nustatyta, kad nušalinimo teisinis pagrindas - Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-164 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija (toliau tekste - Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatomis, bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m; vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 nuostatomis, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus (toliau tekste - SVS) jaunesniojo specialisto A. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Komisija 2021-07-13 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, reg. Nr. 14-7410, adresuotame Šiaulių TI SVS jaunesniajam specialistui A. M., sprendė, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė šiuos pažeidimus: a) galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punkto draudimą „būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;“ b) galimai pažeidė Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį: „atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;“ c) galimai pažeidė Šiaulių TI vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį: „atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų);“ d) galimai pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patvirtinto etikos kodekso 15 punktą: „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.“ Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. pateikė 2021-07-16 paaiškinimą reg. Nr. 110-474, kuriame nurodė; kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t. y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu. Vėliau, nei šeštadienį, nei tą dieną prieš tarnybą alkoholio nevartojo. Vykstant į tarnybą SVS jaunesnysis specialistas A. M. žinojo, kad vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybą asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybą jam gali būti nustatytas apsvaigimas. Dėl šio įvykio labai gailisi, pasižada, kad ateityje toks atvejis nepasikartos. Taip pat informuoja, kad nėra profesinės sąjungos narys. Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus pažymoje apie A. M. Nr. 20-1665 nurodyta, kad A. M., SVS jaunesnysis specialistas, Šiaulių TI tarnybą pradėjo 1997 m. vasario 13 d. Paskutinį kartą 2020 metais jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Per tarnybos laiką Šiaulių TI pareigūnas skatintas 3 kartus, paskutinį kartą 2020 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio proga už nepriekaištingą ilgametę tarnybą ir gerus rezultatus. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Paskutinį kartą tarnybinė nuobauda buvo skirta 2007 metais. Komisija, sudaryta tarnybinio patikrinimo atlikimui, pateikė 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1746 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliu tekste - Komisijos išvada). Komisijos išvadoje nurodyta, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio statusą bei atsakomybę reglamentuoja Statutas. Statuto 6 punkte yra nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas - šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Teikdama išvadą Komisija vadovavosi Statuto 24 straipsnio 8 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas „būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“; Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunkčiu, kuris nustato draudimą „atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų“, Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunkčiu, nustatančiu draudimą „atvykti, į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų)“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-228 „Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso“ 15 punktu, kuris nustato „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.“ Komisija išvadoje atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgos, patvirtintos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-18 nutarimu Nr. 45 („Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.) 9.8. punkte nurodyta, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotikų arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo masto ir tokia būsena (darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų) gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: alkoholio matuoklio parodymais, paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir pan. Norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimą darbe neblaiviems, būtina nustatyti juridinių faktų visumą, kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t.y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi' būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis). Komisija rėmėsi Šiaulių TI gautu 2021 m. liepos 4 d. įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktu Nr. 60- 17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė - alkoholio matuoklis „EPS“. Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, kad SVS jaunesnysis specialistas 2021-07-04 tarnyboje buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, Komisija vertino konkrečią situaciją ir surinktus duomenis, atsižvelgė į tai, kad pareigūnas bausmių vykdymo sistemoje tarnauja nuo 1997-02-13, tarnybos laikotarpiu A. M. tris kartus skatintas, tarnybinė veikla už 2020 metus įvertinta labai gerai, vieną kartą baustas, galiojančių nuobaudų neturi, padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatomis bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142, nuostatomis ir atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad padarytas šiurkštus nusižengimas statutinėje valstybės tarnyboje, įvertinusi tyrimo metu surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgdama į moralinio ir abipusio teisingumo nuostatas, darė išvadą kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo SVS jaunesniajam specialistui turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, kuri būtų proporcinga ir adekvati nuobauda padarytam tarnybiniam nusižengimui. Komisija išvados rezoliucinėje dalyje siūlė: pripažinti, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Šiaulių TI vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį ir už šį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą- griežtą papeikimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 7 punktu, 4, 5, 6, 10 dalimis, 55 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsniu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 27 punktu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisijos tarnybinio patikrinimo atlikimui 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-1746 Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. padaryto tarnybinio nusižengimo Komisijos išvada, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos, pripažino, kad Saugumo valdybos skyriaus jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą; skyrė A. M., Saugumo valdybos skyriaus jaunesniajam specialistui, tarnybinę nuobaudą- atleidimais vidaus tarnybos; atleido A. M., Saugumo valdybos skyriaus jaunesnįjį specialistą, tarnybinę iš vidaus tarnybos 2021 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjas nesutinka su Šiaulių TI direktoriaus paskirta tarnybine nuobauda atleidimu iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių TI 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau tekste - ginčijamas Įsakymas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovo direktoriaus sudaryta Komisija, siūlydama Šiaulių TĮ direktoriui pripažinti, kad A. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti nuobaudą - griežtą papeikimą už tarnybinį nusižengimą iš esmės rėmėsi dvejopo pobūdžio aplinkybėmis. Visų pirma, kad pareiškėjas galimai pažeidė vidaus tarnybos darbuotojų tarnybinių pareigų vykdymą reglamentuojančius teisės aktų - Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-228 Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo reikalavimus ir antra, kad už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, atsižvelgiant į A. M. charakterizuojančius duomenis, jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Atsakovas nesivadovavo Komisijos išvadoje išdėstytais faktiniais bei teisiniais argumentais, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl griežčiausios tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos taikymo/netaikymo ypatumų bei tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos neproporcingumo tarnybinio nusižengimo sunkumui. Dėl pirmos aplinkybės pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (Suvestinė redakcija nuo 2021-07-23) (toliau - Statutas) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. IV-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 Laisvės atėmimo vietą įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (Suvestinė redakcija nuo 2021-07-24) (toliau - Instrukcija), Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 Pataisos pareigūnų kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, patvirtintas etikos kodeksas. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, LVAT ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus - pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., LVAT 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, siūlydama atsakovui taikyti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą priėmė juridinę reikšmę turintį dokumentą, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, buvo pateiktas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Atsakovas privalėjo remtis tarnybinio patikrinimo išvada. Atsakovas taikė Aprašo 27 punktą, kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno - įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą. Aprašo 29 punkte nurodyta, kad pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje. Tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už šio statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnams taikomų apribojimų pažeidimą (3 dalies 1 punktas); buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (7 punktas). Kaip teisingai pastebėjo Komisija, pateikusi tarnybinio patikrinimo išvadą, kad „norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimą darbe neblaiviems, būtina nustatyti juridinių faktų visumą kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t. y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi' būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis)“.Čia pažymėtina, kad, nors pareiškėjas sutiko su neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktu Nr. 60- 17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas, kurio metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas, tačiau tuo neapsiribojant, būtina įvertinti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Komisija savo išvadoje atsakovo direktoriui siūlė pripažinti, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintu Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį ir už šį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą-griežtą papeikimą. Statuto 24 straipsnio 8 punkte taikomas ribojimas vidaus tarnybos darbuotojui būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; Instrukcijos 82 punkto 4 papunktyje nurodyta, kad tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų; Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto 10 papunktyje nurodyta, kad darbuotojams draudžiama atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų). Vertinant pareiškėjui nustatytą 0,23, 0,30 ir 0.27 promilių neblaivumą, 2021-07-04 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti akte Nr. 156 kraujo tyrimo rezultatą, kuriame nurodyta, kad A. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta ir pareiškėjo 2021-07-16 paaiškinimą, reg. Nr. 110-474, kuriame jis nurodė; kad „alkoholio vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t.y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu; vėliau, nei šeštadienį, nei tą dieną prieš tarnybą alkoholio nevartojo; vykstant į tarnybą SVS jaunesnysis specialistas A. M. žinojo, kad vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybą asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir, kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybą jam gali būti nustatytas apsvaigimas, o kraujyje net nebuvo rasta etilo alkoholio, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmai pasireiškė neatsargumu. Iš to seka, kad Komisijos išvadoje esantis teiginys, jog vartodamas alkoholį ir pasirinkęs tokio elgesio modelį, SVS jaunesnysis specialistas A. M. privalėjo suvokti, kad į tarnybą atvyks ir tarnybos metu bus apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tokia jo padaryta veika pasireiškė tiesiogine tyčia ir tuo pasireiškė jo kaltė padarius minėtą tarnybinį nusižengimą, vertintinas kritiškai. Dėl antros aplinkybės pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos, yra neproporcinga padaryto tarnybinio nusižengimo, jeigu jis buvo tinkamai nustatytas, sunkumui ir aiškiai yra per griežta. Atsakovas ginčijamą Įsakymą (administracinį aktą) priėmė nesivadovaudamas Komisijos išvada, kuria nebuvo siūloma atleisti A. M. iš vidaus tarnybos. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju - ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Komisija darė išvadą, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaištingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoširdžiai apgailestauja. Taip pat iš surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darė išvadą, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Todėl jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Nagrinėjamų ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kaip to reikalauja Aprašo 24 punktas, kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas, neatsižvelgiant į Komisijos tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1746, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Išvadoje nurodant tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimo pagrindus ir pateikiant išsamią patikrinimo medžiagą, motyvuojant, kad skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimais tarnybos netikslinga, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą- atleidimais vidaus tarnybos nesivadovavo minėta LVAT praktika ir pažeidė Aprašo 24 punktą ir 27 punktą, kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgia į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus; pažeidė Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimą, tarnybinę nuobaudą skirti atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę (minėta, kad pareiškėjas veikė neatsargiai - aut. Past.), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidė Statuto 40 straipsnį, numatantį tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių atsakovas netaikė. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas jį nušalinus nuo pareigų, ir toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių, galima teigti, jog pareiškėjas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą (straipsnio 2 punktas); tarnybinį nusižengimą padaręs pareiškėjas, pripažindamas neblaivumo nustatymo faktą, užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams (straipsnio 3 punktas). Be to SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaištingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoširdžiai apgailestauja (kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis - straipsnio 8 punktas). Aptartų aplinkybių ir teisinių argumentų visuma yra pakankamai išvadai, kad priimant ginčijamą Įsakymą padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimas, jame tik formaliai nurodant įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros bendro pobūdžio statutinio pareigūno teisės ir pareigos, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo konkreti veika nekvalifikuota pagal konkrečias specialiųjų teisės aktų normas. Įsakyme nenurodytos teisės aktų normos, apibrėžiančios statutinio pareigūno konkrečias pareigas, kurių nevykdymu (netinkamu vykdymu) pareiškėjas kaltinamas. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo konstatuotas vien tik blanketinės teisės normos pažeidimas, kuris negalėtų būti vertinamas pakankamu pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad ir pagal suformuotą LVAT praktiką, tam, kad valstybės tarnautojas ar pareigūnas galėtų, būti pripažintas kaltu padaręs tarnybinį pažeidimą, negalima apsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normas, kurios iš esmės yra blanketinės teisės normos, o būtina nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-146-1449/2014). Remiantis teismų praktika, pareigūno atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką tarnybinių pažeidimų bylose, teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (LVAT 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al08-261/2015). Apibendrinant išdėstytą, galima daryti išvadą, jog ginčijamame Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, priimtas, nesivadovaujant Išvados pagrindu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir skundo II dalyje nurodytos aplinkybės ir nurodyti ginčijamo Įsakymo procedūriniai pažeidimai negali būti traktuojami, kaip besąlyginis ginčijamo įsakymo panaikinimo pagrindas, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas - pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nuobaudų (pvz., griežtas papeikimas). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al 1-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas per visą savo darbo laikotarpį valstybės tarnyboje SVS jaunesnysis specialistas A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaištingai, kad dėl savo padaryto tarnybinio nusižengimo nuoširdžiai apgailestauja. Taip pat iš surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darė išvadą, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio bei nurodo, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Todėl jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - .atleidimais tarnybos netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos - griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, galima konstatuoti, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punktas) yra neproporcinga ir per griežta, todėl keistina švelnesne tarnybine nuobauda -pastaba, papeikimu ar griežtu papeikimu (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai), kuri, pareiškėjo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 24 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad pareigūnui draudžiama būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktyje įtvirtinta, kad tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 15 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą. Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų). Šiaulių TI direktoriaus 2021-05-12 d. įsakymo Nr. 1-129 Dėl neblaivumo tikrinimo 1.1. papunktis nurodo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai, ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui, alkoholio matuokliu IPS tikrinti visus poilsio ir švenčių dienomis į įstaigą įeinančius asmenis. Šiaulių TI gautas 2021 m. liepos 4 d. Įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktas (toliau - Aktas) Nr. 60-17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jaunesniajam specialistui A. M. atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas. Asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metu naudota greita tyrimo priemonė – alkoholio matuoklis „IPS“. Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Tyrimo priemonės rezultatas – asmuo apsvaigęs. A. M. su patikrinimo rezultatais sutiko. Atsakovas patikslina, kad iš viso buvo atlikti ne 3, o 4 bandymai, kurių metu nustatytas 0,36, 0,23, 0,3, 0,27 promilių neblaivumas, o įvertinus paklaidą nustatytas 0,31, 0,18, 0,25, 0,22 promilių neblaivumas (tačiau Akte dėl žmogiškosios klaidos nurodyti tik 3 bandymai, kas lėmė analogiškų duomenų nurodymą ir kituose dokumentuose). Vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2021-07-04 d. įsakymo Nr. 2-202 „Dėl A. M. nušalinimo nuo tarnybos“ (toliau – Įsakymas) 1 punktu, 2021 m. liepos 4 d. A. M. buvo nušalintas nuo tarnybos. Įsakymo 2.3. punktas nurodo, kad nušalinimo priežastis – pareigūno atvykimas į tarnybą neblaiviam. Įsakymo 2.4. punkte nustatyta, kad nušalinimo teisinis pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Šiaulių TI direktoriaus 2021-07-05 įsakymu Nr. 1-164 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija (toliau – Komisija), kuri įpareigota per 30 dienų atlikti tarnybinį patikrinimą, surašyti išvadą ir pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui. Komisija 2021-07-13 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, reg. Nr. 14-7410 (toliau – Pranešimas), adresuotame Šiaulių TI SVS jaunesniajam specialistui A. M., pateikė su galimu tarnybiniu nusižengimu susijusią informaciją, nurodė su įvykiu susijusias aplinkybes bei galimai pažeistas teisės aktų normas, o būtent nurodė tai, kad Šiaulių TI gautas 2021 m. liepos 4 d. Įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) aktas Nr. 60-17930, kuriame informuojama, kad 2021-07-04 7.25 val. jam, jaunesniajam specialistui, atliktas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas, kurio metu naudota greita tyrimo priemonė – alkoholio matuoklis „IPS“. Buvo trys bandymai, kurių metu nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. Tyrimo priemonės rezultatas – asmuo apsvaigęs. Taip pat nurodyta, kad jis su patikrinimo rezultatais sutiko. Kartu nurodytos ir konkrečios teisės aktų normos, kurias pareigūnas galimai pažeidė, o būtent: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktas, pagal kurį draudžiama „būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktis, pagal kurį draudžiama „atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų“, Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktis, pagal kurį draudžiama „atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų)“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 15 punktas, pagal kurį „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.“ Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. pateikė 2021-07-16 paaiškinimą, reg. Nr. 110-474, kuriame nurodė, kad 2021-07-14 atvykus į tarnybą Šiaulių TI, jam buvo atliekamas asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas, kurio metu, atliekant tris bandymus, nustatytas 0,23, 0,30 ir 0,27 promilių neblaivumas. A. M. pažymėjo, kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu, t. y. penktadienį (2021-07-02) draugo gimtadienio metu. Vėliau nei šeštadienį, nei tą dieną prieš tarnybą alkoholio nevartojo. Vykstant į tarnybą žinojo, kad vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus įsakymu visiems atvykstantiems į tarnybą asmenims bus atliekamas neblaivumo patikrinimas ir, kadangi jis nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybą jam gali būti nustatytas apsvaigimas. Dėl šio įvykio labai gailisi, nurodė, kad ateityje toks atvejis nepasikartos. Taip pat informavo, kad nėra profesinės sąjungos narys. Komisijos tarnybinio tyrimo metu 2021-07-22 Šiaulių TI gauta Šiaulių TI Veiklos organizavimo skyriaus Pažyma apie A. M. Nr. 20-1665, kurioje nurodoma, kad A. M., SVS jaunesnysis specialistas, Šiaulių TI tarnybą pradėjo 1997 m. vasario 13 d. Paskutinį kartą 2020 metais jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Per tarnybos laiką Šiaulių TI pareigūnas skatintas 3 kartus, paskutinį kartą 2020 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio proga už nepriekaištingą ilgametę tarnybą ir gerus rezultatus. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Paskutinį kartą tarnybinė nuobauda buvo skirta 2007 metais. Tarnybinio tyrimo metu buvo peržiūrėtas Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 2021 m. liepos 4 d. vaizdo kameros įrašas, įvertinti alkoholio matuoklio „IPS“ užfiksuoti tyrimo rezultatai. Patikrinus SVS jaunesniajam specialistui A. M. 2021 m. liepos 4 d. alkoholio matuokliu „IPS“ užfiksuotus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad: atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:26 nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,31 promilių neblaivumas; atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:27 nustatytas 0,23 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,18 promilių neblaivumas; atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:36 nustatytas 0,3 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,25 promilių neblaivumas; atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:37 nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,22 promilių neblaivumas. 2021-08-02 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-1746 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Tarnybinio patikrinimo išvada arba Išvada) Komisija nurodė, kad Šiaulių TI SVS jaunesnysis specialistas A. M. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio statusą bei atsakomybę reglamentuoja Statutas. Statuto 6 punkte yra nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, tarnybiniu nusižengimu yra laikomas valstybės pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nuodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų (2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 261 -1149/2014). Statuto 24 straipsnio 8 punkte įtvirtintas draudimas „būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktis nustato draudimą „atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų“. Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktis nustato draudimą „atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų)“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintų Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 15 punktas nustato, kad „Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą“. Šiaulių TI direktoriaus 2021-05-12 d. įsakymo Nr. 1-129 Dėl neblaivumo tikrinimo 1.1. papunktis nurodo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai, ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui, alkoholio matuokliu IPS tikrinti visus poilsio ir švenčių dienomis į įstaigą įeinančius asmenis. Komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgos, patvirtintos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-18 nutarimu Nr. 45 („Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.) 9.8. punkte nurodyta, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotikų arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo masto ir tokia būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: alkoholio matuoklio parodymais, paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir pan. Taip pat nurodoma, kad norint darbuotojui taikyti teisines sankcijas už buvimą darbe neblaiviems, būtina nustatyti juridinių faktų visumą, kurios sudėtį vienu metu turi sudaryti trys aplinkybės: konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; jis buvo neblaivus darbo vietoje (t. y. buvo darbovietėje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis). Išvadoje taip pat pažymima, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime, be jokių kitų iš to kilusių ar nekilusių pasekmių, kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą ir savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai (LVAT administracinėje byloje A822-573/2009). Atsižvelgiant į tai Komisija sprendė, kad pareiškėjas tarnyboje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat Komisija nurodė, kad pareigūno atėjimas į tarnybą apsvaigusiam nuo alkoholio, atsižvelgiant į jo užimamų pareigų paskirtį (pareigybė reikalinga užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą ir apsaugą, užkardyti draudžiamų daiktų suimtiesiems (nuteistiesiems) patekimą į įstaigą ir kt.) savaime patvirtina šio nusižengimo nesuderinamumą su tarnybinių funkcijų atlikimu ir apibūdina tokį pareigūno elgesį kaip itin neatsakingą ir neleistiną. Be to, susidarius tokiai situacijai, A. M. buvo nušalintas nuo pareigų, kas apsunkino Šiaulių TI vyriausiajam specialistui pamainos darbo organizavimą, esant mažesniam Šiaulių TI SVS jaunesniųjų specialistų skaičiui. Visa tai įvertinus Komisija konstatavo, kad toks SVS jaunesniojo specialisto elgesys vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas. Taip pat išvadoje nurodyta, kad vartodamas alkoholį ir pasirinkęs tokio elgesio modelį, SVS jaunesnysis specialistas A. M. privalėjo suvokti, kad į tarnybą atvyks ir tarnybos metu bus apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tokia jo padaryta veika pasireiškė tiesiogine tyčia ir tuo pasireiškė jo kaltė padarius minėtą tarnybinį nusižengimą. Toliau nagrinėjant tarnybinės atsakomybės ypatumus pažymėta, kad LVAT yra nurodęs, jog asmeniui, kuriam taikoma tarnybinė atsakomybė, gali būti taikomos griežtos sankcijos -tarnybinės nuobaudos, netgi atleidimas iš pareigų. Taigi, tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimo elementas (2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 -360/2013). Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 360/2013). Kadangi buvimas neblaiviam darbo metu savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai, toks pareigūno elgesys vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas. Vadovaujantis LVAT praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Vertinant ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012). Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Komisija taip pat įvertino ir atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes bei nurodė, kad Statuto 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pareigūnas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą. SVS jaunesnysis specialistas A. M. su 2021 m. liepos 4 d. Įeinančio į įstaigą (išeinančio iš jos) asmens neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (patikrinimo atsisakymo) akte Nr. 60-17930, nustatytu neblaivumu sutiko bei paaiškinime gailėjosi, nurodė, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad SVS jaunesnysis specialistas 2021-07-04 negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų, buvo sutrikdytas įstaigos budinčiosios pamainos darbo organizavimas. Taip pat Komisija nurodė, kad A. M. iki padaryto tarnybinio nusižengimo dirbo nepriekaištingai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes komisija siūlė pripažinti, kad A. M. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktą, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį ir Šiaulių TI Vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-173, 65 punkto 10 papunktį, tuo pačiu Komisija sprendė, kad SVS jaunesnysis specialistas A. M. padarė atitinkamas išvadas, siekia pasitaisyti, gailisi dėl savo elgesio, todėl jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, Komisijos nuomone, netikslinga ir lengvesnės tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimas, pasiektų skiriamos tarnybinės nuobaudos tikslus. Apibendrinus Išvados turinį matyti, kad Komisija įvertino faktines įvykio aplinkybes, teisinį reglamentavimą, taip pat pareiškėjo asmenybę. Atsakovas visiškai sutinka su tyrimo metu nustatytais faktais, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos siūloma tarnybinė nuobauda (šiuo atveju Komisijos siūloma nuobauda – griežtas papeikimas), nėra privaloma Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui ir jis, priimant sprendimą, naudojasi savo diskrecijos teise. Iš teismui teikto pareiškėjo skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjas ginčija Šiaulių TI direktoriaus diskrecijos teisę priimti kitokį sprendimą, nei siūlo Komisija, mano, kad jam pateikti kaltinimai nekonkretūs ir nesusieti su konkrečiomis teisės aktų normomis. Taip pat mano, kad netinkamai konstatuota tiesioginė pareiškėjo tyčia atvykstant į darbo vietą neblaiviam, be to atsakovas priimdamas galutinį sprendimą neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, jis buvo nušalintas nuo pareigų, taigi, toks jo elgesys nesukėlė sunkių pasekmių. Mano, kad jam paskirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos yra neproporcinga. Atsakovas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka ir tai grindžia žemiau nurodytais argumentais. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 24 punkte įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. To paties aprašo 25 punkte įtvirtinta, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų – arba patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones arba grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Apibendrinus Išvados turinį matyti, kad Komisija įvertino faktines įvykio aplinkybes, teisinį reglamentavimą, taip pat pareiškėjo asmenybę. Atsakovas visiškai sutinka su tyrimo metu nustatytais faktais, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos siūloma tarnybinė nuobauda (šiuo atveju – griežtas papeikimas), nėra privaloma Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui ir jis, priimant sprendimą, naudojasi savo diskrecijos teise. Atsakovo įsitikinimu, Šiaulių TI direktorius priimdamas sprendimą atsižvelgė į visus Išvadoje nurodytus aspektus, tinkamai įvertino tai, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus, tuo pažeidė teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu ir valstybės tarnautojo etikos principus, taip pat įvertino, kad pareiškėjo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime yra žala ne tik įstaigos, bet ir visos bausmių vykdymo sistemos dalykinei reputacijai. Apibendrinant, Tarnybinio patikrinimo išvados turinys ir medžiaga suteikia pagrindą išvadai, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, pasinaudodamas diskrecijos teise už Statuto 24 straipsnio 8 dalyje numatytą tarnybinį nusižengimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, (Statuto 39 straipsnio 3 dalies 1, 7 punktai), teisės aktų nepažeidė. Iš teismui teikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su nustatyta kaltės forma, nurodo, kad aptariamas įvykis įvyko dėl neatsargumo. Pareiškėjas teigia, kad alkoholio nei tarnybos dieną (2021-07-04), nei dieną prieš nevartojo (vartojo tik 2021-07-02) ir jokių apsvaigimo požymių nejuto, todėl nemanė, kad gali būti nustatytas apsvaigimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal viešai prieinamą informaciją, alkoholis iškvėptame ore vidutiniškai gali būti aptinkamas iki 24 val. nuo jo vartojimo, todėl tai kelia pagrįstų abejonių apie pareiškėjo nurodomą alkoholio vartojimo laiką, kiekį. Vis dėlto, net ir laikant, kad pareiškėjas alkoholį vartojo 2021-07-02 vakare, o į darbą atvyko 2021-07-04 ryte, jis, kaip asmuo, kuriam keliami didesni reikalavimai, galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jo pamainos darbo pradžios toks apsvaigimas gali natūraliai nepraeiti. Pareiškėjo tarnybos stažas, profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama tokių aplinkybių tinkamam suvokimui. Šiuo atveju savo pasirinktą elgesio variantą pareiškėjas galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jo darbo pradžios toks apsvaigimas gali natūraliai nepraeiti, o vykdamas į tarnybą ir netgi tarnybos metu jis gali būti neblaivus. Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikosi ir teismai (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-06-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. EI3-1980-541/2020). Atsižvelgiant į tai, atsakovas neabejoja, kad kaltės forma – tyčia. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas vartodamas alkoholį ir žinodamas savo tarnybos laiką turėjo numatyti neigiamų padarinių atsiradimo galimybę ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Be to, pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys turi būti pavyzdys kitiems pareigūnams ir visai visuomenei. Pažymėtina, kad pareiškėjas į tarnybą atvyko, dėvėjo tarnybinę uniformą, t.y., buvo pasirengęs tiesioginiam kontaktui su prižiūrimais kalinamaisiais, nors ir suvokė, kad gali būti neblaivus ir toks kontaktas dėl jo neblaivumo gali sukelti rizikingas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Pareiškėjo argumentas, kad, atėjęs į tarnybą nejautė apsvaigimo nuo alkoholio, negali būti laikomas reikšmingu bylai, nes (jeigu tai buvo iš tikrųjų) tai yra jo subjektyvus ir, kaip buvo nustatyta minėtais alkotesterio patikrinimais, tikrovės neatitinkantis jo būklės suvokimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad iki skundo, teikto teismui, gavimo, atsakovas nebuvo informuotas, jog pareiškėjas nesutinka su jam nustatytu neblaivumu, priešingai – jis pripažino vartojęs alkoholį. Taip pat pareiškėjas neinformavo, kad kreipsis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Taip pat iki šios dienos pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu patikimumu. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros /.../ rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia procedūra atliekama tik asmeniui nesutinkant su rezultatais. Kadangi pareiškėjas sutiko su alkoholio matavimo rezultatais, pagrindo manyti, kad pareiškėjas kreipsis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nebuvo. Be to, kaip jau minėta, tarnybinio patikrinimo metu SVS jaunesnysis specialistas A. M. jokių duomenų apie atliktą medicininę apžiūrą Komisijai nepateikė. Atsakovas pažymi, kad darbuotojo neblaivumo faktą pagrindžiantys įrodymai turi būti vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiškumo, pakankamumo ir kt. principų. Šiuo atveju neblaivumas buvo nustatytas darbo vietoje sertifikuotu alkotesteriu, jo parodymams pareiškėjas neprieštaravo, juos paneigiančių kitų įrodymų nepateikė. Nors teismui teikiamame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau nepateikia to įrodančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai negalima teigti, kad tokia medicininė apžiūra buvo atlikta, o jei buvo atlikta, neaišku, ar nebuvo pažeistas 1 val. terminas tokio tyrimo atlikimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas tyrimo metu nepateikė savo atsiliepime minimo akto dėl kraujo tyrimo rezultato (pareiškimo 32 pastraipa), pagal kurį, anot pareiškėjo, kraujyje alkoholio nerasta. Beje, kaip jau minėta, šio akto turinys atsakovui iki šios dienos nėra pateiktas ir nėra žinomas. Papildomai atsakovas nurodo, kad vien jau buvimas atsakovės teritorijoje neblaiviam dėvint tarnybinę uniformą yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl koks neblaivumas nustatytas vėliau asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (o ypač, jei tyrimas atliktas praleidus 1 val. terminą) neturi teisinės reikšmės, nes įstaigoje dėl jos specifikos (užtikrinti kalinamųjų ir visuomenės saugumą) galioja nulinė tolerancija alkoholiui. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjui pagrindus, jog sveikatos priežiūros įstaigoje jam neblaivumas nenustatytas, tai nepaneigtų, kad pradėdamas tarnybą uniformuotas pareiškėjas buvo neblaivus (su alkotesterio parodymais pareiškėjas sutiko, veiksnių, kurie galėjo įtakoti netikslius alkotesterio parodymus, pareiškėjas nepateikė). Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad SVS jaunesnysis specialistas 2021-07-04 tarnyboje buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo manymu, atsakovas netinkamai įvertino jo asmenybę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskyrė neproporcingą nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuota, kad pareiškėjas tarnybą Šiaulių TI pradėjo 1997-02-13. Paskutinį kartą 2020 metais jo 2019 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Per tarnybos laiką Šiaulių TI pareigūnas skatintas 3 kartus, paskutinį kartą 2020 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-čio proga už nepriekaištingą ilgametę tarnybą ir gerus rezultatus. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Paskutinį kartą tarnybinė nuobauda buvo skirta 2007 metais. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, suteikė Šiaulių TI direktoriui pagrindą nebepasitikėti pareiškėju ir skirti jam griežčiausią Statuto 39 straipsnio 3 dalyje numatytą tarnybinę nuobaudą. Šios Statuto nuostatos taikymui pakanka nustatyti faktą, jog pareigūnas buvo apsvaigęs nuo alkoholio darbo metu, t. y. tuo metu, kai pagal savo darbo grafiką (ir pan.) turėjo atlikti tarnybines pareigas. Nors pareiškėjo manymu skiriant nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, ilgą tarnybos stažą, skatinimą, tarnybinio patikrinimo metu galiojančių nuobaudų neturėjimą ir pan., tačiau teismų praktika yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos (darbo) stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendros taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010, 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-327/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-573/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2004, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011 ir kt.). Kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją pasakytina, kad pareiškėjo atėjimas į tarnybą apsvaigusiam nuo alkoholio, atsižvelgiant į paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytą jo tarnybos pobūdį savaime patvirtina šio nusižengimo nesuderinamumą su tarnybinių funkcijų atlikimu ir apibūdina tokį pareiškėjo elgesį kaip itin neatsakingą ir neleistiną. Ir nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, buvo pateikta pareiškėją teigiamai charakterizuojanti informacija, tačiau tik to nepakanka daryti išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime yra žala bausmių vykdymo sistemos bei įstaigos dalykinei reputacijai. Taigi, šiuo atveju jokių kitų veiksmų pareiškėjas neturėjo atlikti, kad diskredituotų pataisos įstaigų pareigūnų autoritetą. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę, jų specifika kelia pareigūnams didesnius reikalavimus. Vien faktas, kad jo veikla buvo aukštai įvertinta, kad jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, negali turėti didesnės reikšmės nei likusių aplinkybių visuma. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūnas, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas bausmių vykdymo sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šioje sistemoje dirbančių pareigūnų veiklos skaidrumą, bei pasitikėjimas pataisos pareigūnų gebėjimais užtikrinti visuomenės saugumą. Apibendrinus konstatuotina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti pareiškėjo veiksmai sudaro pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims tokius pareigūno veiksmus suprasti ir įvardinti kaip prieštaraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Atsakovas tokius pareiškėjo veiksmus vertina ne tik kaip darbo pažeidimą, bet ir kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl pareiškėjo buvimas tarnyboje neblaiviam suteikė Šiaulių TI direktoriui pagrindą nebepasitikėti pareiškėju. Kaip jau minėta, neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011), todėl atleidimas iš darbo šiuo atveju laikytina proporcinga pažeidimui priemonė, siekiant užkardyti galimus sunkius padarinius. Be to, neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus, kvalifikavimui. Atsakovo įsitikinimu, Šiaulių TI direktorius priimdamas sprendimą atsižvelgė į visus Išvadoje nurodytus aspektus, tinkamai įvertino tai, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus ir pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus, pažemino pareigūno vardą, bausmių vykdymo sistemos ir įstaigos dalykinę reputaciją, sumenkino pasitikėjimą pataisos pareigūnų autoritetu ir jų gebėjimu užtikrinti visuomenės saugumą. Vien faktas, kad jo veikla anksčiau, iki pažeidimo, buvo aukštai įvertinta, kad jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, negali turėti didesnės reikšmės nei likusių aplinkybių visuma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-191 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
Įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. išvadą Nr.20-1746 (toliau – ir Išvada), kurioje Komisija pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 4 d. tarnyboje buvo neblaivus ir pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 8 punktą (draudžiama būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82 punkto 4 papunktį (atvykti į tarnybą bei būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.I-173, 65 punkto 10 papunktį (draudžiama atvykti į darbą nedarbingam (sergančiam, neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų) ir skirti už šį už šį tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad patikrinus SVS jaunesniajam specialistui A. M. 2021 m. liepos 4 d. alkoholio matuokliu „IPS“ užfiksuotus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad: atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:26 nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,31 promilių neblaivumas; atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:27 nustatytas 0,23 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,18 promilių neblaivumas; atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:36 nustatytas 0,3 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,25 promilių neblaivumas; atlikus matavimą alkoholio matuokliu „IPS“ 2021-07-04 07:37 nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, įvertinus leistiną paklaidą – 0,22 promilių neblaivumas. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo.
Tarnybinė nuobauda už pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama nustačius šių reikšmingų aplinkybių visumą: 1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų) faktą; 2) pareigūno buvimą tokioje būklėje darbo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šio tarnybinio nusižengimo sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t. y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam. Tad pareiškėjui inkriminuojamas nusižengimas turi formalią sudėtį, dėl to konstatuoti dėl šio nusižengimo padarymo kilusias pasekmes nėra būtina. Todėl pareiškėjo argumentas, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad SVS jaunesniojo specialisto A. M. tarnybinis nusižengimas buvo sustabdytas, pastarasis buvo nušalintas nuo pareigų, todėl toks elgesys nesukėlė sunkių pasekmių, yra nepagrįstas, t. y. neturintis įtakos veikos kvalifikavimui dėl formalios nusižengimo sudėties.
Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas neatsižvelgiant į Komisijos tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-1746; atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos pažeidė Aprašo 24 punktą ir 27 punktą, kuriame nurodyta, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgia į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus; pažeidė Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimą, tarnybinę nuobaudą skirti atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę (minėta, kad pareiškėjas veikė neatsargiai), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidė Statuto 40 straipsnį, numatantį tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių atsakovas netaikė.
Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką statutinio pareigūno buvimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio yra traktuojamas kaip vienkartinis šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį taikoma griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016; kt.).
Šiaulių tardymo izloliatoriaus direktorius priėmė Įsakymą nurodydamas, kad atsižvelgia į Komisijos Išvadą ir kartu laikydamasis nuoseklios bausmių vykdymo sistemoje politikos netoleruoti alkoholio vartojimo atvejų tarnyboje skyrė griežtesnę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
Nors įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, vis dėlto, sutiktina su atsakovo atsiliepime išsakyta pozicija, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius priimdamas Įsakymą naudojosi savo diskrecijos teise, t. y. sutiko su Komisijos nurodytu pareiškėjo veikos kvalifikavimu, tačiau siūlomai skirti tarnybinei nuobaudai nepritarė ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Tokios pačios pozicijos dėl vadovo diksrecijos teisės skirti griežčiausią nuobaudą (Komisijai pasiūlius paskirti švelnesnę nuobaudą - griežtą papeikimą) buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4545-438/2018.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kadangi SVS jaunesnysis specialistas A. M. nejuto jokių apsvaigimo požymių, net nemanė, kad atvykus į tarnybą jam gali būti nustatytas apsvaigimas, o kraujyje net nebuvo rasta etilo alkoholio, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmai pasireiškė neatsargumu. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad „pareiškėjas savo pasirinktą elgesio variantą galėjo ir privalėjo suvokti, kad iki jo darbo pradžios toks apsvaigimas gali natūraliai nepraeiti, o vykdamas į tarnybą ir netgi tarnybos metu jis gali būti neblaivus. Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikosi ir teismai (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-06-17 sprendimas administracinėje byloje Nr.eI3-1980-541/2020).“ Sutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad tokio pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, jog kaltės forma yra tyčia (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3913-756/2016).
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo akholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 papunktyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės.
Administracinių teismų praktikoje ginčuose, kurių metu dar nebuvo aktuali (negaliojo) nuostata, numatanti, kad leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,2 promilės, buvo konstatuojama, kad statutinės įstaigos pareigūno organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013). Kita vertus, nors Taisyklėse nuo 2016 m. liepos 1 d. numatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės, vis dėlto ir pagal vėlesnę teismų praktiką buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309-520/2017).
Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas tarnybos metu turėjo užtikrinti tokių darbinių funkcijų Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlikimą kaip laikomų asmenų priežiūra ir apsauga, draudžiamų daiktų suimtiesiems (nuteistiesiems) patekimo užkardymas į įstaigą. Be to, Statuto 40 straipsnio 1 dalyje tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindų pareiškėjui galėtų būti skirta lengvesnio pobūdžio nuobauda nei atleidimas už buvimą tarnyboje apsvaigus nuo alkoholio, nenustatyta. Nors Išvadoje nurodoma, kad tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pareigūnas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, nesutiktina su tokia Komisijos išvada. Pareiškėjas 2021 m. liepos 4 d. atliekamų blaivumo patikros testų metu nesudarė jokių kliūčių blaivumo patikrinimams, kita vertus negalima daryti išvados, kad pareiškėjas aktyviais, papildomais veiksmais būtų padėjęs atskleisti tarnybinį nusižengimą. Įvertinus šias aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjui skirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra proporcinga jo padaryto pažeidimo sunkumui, dėl to skirta teisėtai ir pagrįstai. Skirti lengvesnio pobūdžio nuobaudą pareiškėjui nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4657-662/2018).
Teismas įvertinęs Išvadą, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (pareiškėjo atvykimas į tarnybą esant neblaiviam), jį padariusio pareigūno kaltė (pagrįstai įvertinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tyčia), Komisijos išvada parengta atsižvelgus į pareiškėjo asmenybės charakteristiką, išanalizavus pažeidimo aplinkybes, įvertinus pažeidimo pobūdį (šiurkštus nusižengimas), todėl vertintina, jog ginčijamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 2-191 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.