- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-29-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12843-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Irma Čuchraj
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. ieškiniu padidinti iš atsakovo V. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams F. J., gim. (duomenys neskelbtini), B. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 300 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą vaikams periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 300 Eur iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės R. J. prašymą patenkino iš dalies, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2456-723/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 5 punkte numatytą atsakovo V. J. nepilnamečiams vaikams E. J., F. J., B. J. mokamą laikiną išlaikymą nustatė po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.
5. Teismas nurodė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirtis – užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. turi būti užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2456-723/2015 teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtino 2015 m. balandžio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui nuo pareiškimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės tėvas V. J. moka po 60 Eur kasmėnesinių išmokų kiekvienam vaikui. Teismas pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius (kiekvienas tėvas turi teikti po 354 Eur), taigi iš atsakovo priteista suma, net ir ją indeksavus nustatyta tvarka (nuo 2024 m. vasario 1 d. iki nutarties priėmimo dienos – 90,37 Eur), yra ženkliai mažesnė nei orientacinis išlaikymo kriterijus. Įvertinęs šią aplinkybę bei siekdamas užtikrinti, kad šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas išlaikymas, teismas vertino, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Patikrinęs Sodros duomenų bazę objektyvių duomenų apie atsakovo darbovietę, gaunamas pajamas teismas nenustatė, bet pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir privalo dėti pastangas, kad užtikrintų savo, kaip tėvo, pareigos prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymą, ypač, kad priteistino laikino išlaikymo suma skirtina tik būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Įvertinęs, kad ieškovė kas mėnesį gauna po 764,50 Eur išmokas vaikams bei orientacinį išlaikymo kriterijų, teismas laikė, kad atsakovas turėtų teikti vaikams periodinį išlaikymą po 250 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas V. J. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį, klausimą išnagrinėti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
9. Argumentuoja, kad ieškovė teismui pateikė netikslius, selektyvius duomenis ir informaciją. Pažymi, kad nors santuokos nutraukimo byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pagal kurią vaikų išlaikymui iš jo priteista po 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš tikrųjų jis mokėjo žymiai didesnes sumas. Taip pat nurodo, kad su ieškove 2021 m. kovo 17 d. sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį kiekvienam, ir nors ji nebuvo patvirtinta teisme, tai nebuvo ir nėra kliūtis laikytis sudaryto susitarimo. Be to, ieškovė vaikų vardu yra atidariusi jiems banko sąskaitas, į kurias jis dar papildomai perveda pinigų, taip pat duoda grynųjų pinigų susitikimų su vaikais metu, perka jiems rūbus, avalynę, kitus prašomus dalykus, o sužinojęs apie teismo priimtą ginčijamą nutartį papildomai ieškovei pervedė 150 Eur, kad kiekvieno vaiko išlaikymui tektų po 250 Eur per mėnesį. Dėl to visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad jis nesirūpina vaikais ir neprisideda prie jų išlaikymo.
10. Sutinka, kad aplinkybė, jog teismas nerado duomenų apie jo darbovietę Sodros duomenų bazėje, galėjo sukelti abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo pareiga bylos nagrinėjimo metu, tačiau nurodo, kad 23 metus dirba (duomenys neskelbtini), gauna stabilų atlyginimą, sąžiningai atlieka savo tarnybą, taip pat turi nekilnojamojo ir kito registruojamo turto, todėl nėra abejonių, kad tinkamai vykdys būsimą teismo sprendimą.
11. Puikiai žino, kad jo vaikai sportuoja, žaidžia krepšinį, tai nėra itin brangus sportas, vaikams pakanka aprangos, kokybiškos avalynės, vitaminų, tačiau jie nėra profesionalūs sportininkai, duktė dar lanko dailės būrelį. Taip pat žino, kad sūnus ir dukra nešioja akinius. Mano, kad šių aplinkybių vertinimo prerogatyva, t. y. ar jos sudaro pagrindą keisti išlaikymo dydį, priklauso teismui.
12. Argumentuoja, kad jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, t. y. kad jis nevengia teikti vaikams išlaikymo, yra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo trims jo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 250 Eur nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
16. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė savo banko sąskaitos 2023 m. sausio mėn. – 2024 m. rugsėjo mėn. išrašą ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 19 d. pažymą, kad yra šios įstaigos pareigūnas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė nepranešęs atsakovui, taigi, atsakovas objektyviai neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos byloje ir pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai priimami.
Dėl skundžiamos nutarties
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos tik išnagrinėjus bylą.
19. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo metu byloje buvusius ieškovės duomenis ir preliminariai įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, įvertinęs aplinkybę, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2456-723/2015, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog vaikų išlaikymui nuo pareiškimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės tėvas moka po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, net ir indeksavus šią sumą nustatytas išlaikymas yra žymiai mažesnis nei orientacinis išlaikymo kriterijus, todėl būtina užtikrinti, kad šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas tinkamo dydžio išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, jog atsakovo su atskiruoju skundu pateikti duomenys pagrindžia, jog jis vaikų išlaikymui teikia po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat dar atskirai perveda pinigų į vaikų vardu atidarytas banko sąskaitas. Taigi, daugiu tikėtina, iš esmės nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas apskritai neteikia lėšų išlaikyti vaikus ar kad teismo sprendimas gali būti nevykdomas, tačiau nagrinėjamos kategorijos byloje prioritetas teikiamas vaikų interesams, šiuo atveju – gauti tinkamo dydžio išlaikymą, objektyviai tenkinantį bent būtiniausius aktualius atsakovo vaikų poreikius ir užtikrinti gaunamų lėšų stabilumą. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog šiek tiek padidinus (iki 250 Eur kiekvienam vaikui) teikiamo išlaikymo dydį iki teismas priims sprendimą byloje, nepagrįstai pernelyg neapsunkins atsakovo turtinės padėties.
20. Kaip jau minėta, laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Taigi šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Šalių nepilnamečiai vaikai visą laiką gyvena su ieškove, apeliantas šios aplinkybės neginčija, todėl ieškovei neišvengiamai tenka rūpinimosi vaikų kasdienių poreikių tenkinimu didesnė našta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pripažintu vidutinės mėnesinės minimalios algos kriterijumi nustatydamas vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikams, kaip ir kiekvienam žmogui, nuolat ir reguliariai reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik laikino išlaikymo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo klausimas. Kai išlaikymo reikalingi atsakovo nepilnamečiai vaikai, kaip šiuo atveju, yra trys, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti orientacinio kriterijaus dydį ir išlaikymo reikalingų nepilnamečių vaikų poreikių dydį. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė dėl šiuo metu šalyje esančios didelės ir nuolatinio kainų augimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi laikinam nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė iš atsakovo po 250,00 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Šiuo atveju abiejų šalių proporcingai skiriamas išlaikymas vaikams po 250,00 Eur sudaro 500,00 Eur per mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma iš atsakovo (po 250,00 Eur) nesudaro pagrindo išvadai, kad tenkinant šalių nepilnamečių vaikų kasdieninius poreikius ji būtų nepagrįstai per didelė ir pažeistų atsakovo interesus. Tuo tarpu nors ir nėra pagrindo manyti, kad atsakovas apskritai neprisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau apelianto šiuo metu geranoriškai vaikams teikiamo išlaikymo suma (po 200 Eur), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas įrodymas, kad toks išlaikymas bus stabilus ir užtikrintas iki bylos išnagrinėjimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra perteklinė nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, jog apelianto savanoriškai į vaikų sąskaitas pervedamų papildomų pinigų ar perkamų daiktų paskirtis turėtų būti įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės, įvertinus vaikų poreikius, reikalingo išlaikymo dydį ir tėvų galimybes jį teikti.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas minimalus laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo teisių bei interesų šioje konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.