- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2YT-3899-457/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00211-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1976 m. rugpjūčio 2 d. iki 1977 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti dėl darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpio įskaitymo į bendrąjį darbo stažą senatvės pensijai perskaičiuoti.
Pareiškėjas S. D. pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu yra sulaukęs pensinio amžiaus ir turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, kurios dydis priklauso nuo jo darbo stažo. 2019 m. liepos 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus sprendimu jam buvo skirta 225,07 Eur dydžio senatvės pensija. Norėdamas, kad jo pensijos dydis būtų perskaičiuotas, ėmė rinkti dokumentus, liudijančius apie tai, kad jo darbo stažas yra didesnis. Surinkus archyvinius dokumentus paaiškėjo, kad juose nepilnai atsispindi realiai egzistavusi padėtis, nes kai kurie jo darbo laikotarpiai yra nefiksuoti arba fiksuoti neteisingai. Dėl šių aplinkybių VSDFV Šiaulių skyrius neturi pakankamo pagrindo atlikti pensijų dydžio perskaičiavimą. Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyve buvo rastos (duomenys neskelbtini) 1976-1977 metų „Darbuotojų asmeninės sąskaitos“, kuriose yra duomenys tik apie jam priskaitytą atlyginimą 1976 m. rugsėjo ir 1977 m. gegužės mėnesiais. Kitais mėnesiais duomenų apie priskaitytą atlyginimą nėra ir jis nežino priežasčių, dėl kurių šių duomenų nėra. Rastas įsakymas apie jo priėmimą į darbą 1976 m. rugpjūčio 2 d., todėl akivaizdu, kad jam turėjo būti paskaičiuotas atlyginimas už visą šį mėnesį. Panašiai yra ir 1977 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais, kur sąskaitose jo pavardė įrašyta kaip dirbančiojo, tačiau įrašų apie atlyginimo dydį nėra. Tų pačių metų gegužės ir rugsėjo mėnesiais įrašai apie atlyginimo dydį egzistuoja. (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai dirbo nuo 1976 m. rugpjūčio 2 d. iki 1977 m. spalio 15 d., šio darbo laikotarpio (duomenys neskelbtini) negali pagrįsti dokumentais, nes tokių pilna apimtimi nėra išlikę dėl jam nežinomų priežasčių. Nesant pakankamai rašytinių duomenų apie jo darbo stažą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, tokio fakto nustatymas sudarys jam teisines prielaidas savo socialinių teisių įgyvendinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkantis, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu, kurio 4 straipsnis nurodo, kad pensijų socialiniu draudimu privalomai draudžiamus asmenys nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Šie norminiai aktai yra specialieji, kuriais reikia vadovautis skiriant pensijas, vertinant asmenų darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad S. D. darbo knygelėje įrašo apie darbą (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose nėra, priėmimo įsakymai laikinam darbui 1976-1977 m. išsaugoti, tačiau juose data, iki kurio laiko pareiškėjas buvo priimtas dirbti, taip pat nenurodyta, darbuotojų to laikotarpio asmeninėse sąskaitose duomenų apie S. D. priskaitytą darbo užmokestį yra tik už 1976 m. rugsėjo mėnesį ir 1977 m. gegužės mėnesį, VSDFV Šiaulių skyrius 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-23958 perskaičiavo pareiškėjo senatvės pensiją ir į jo pensijos stažą įtraukė tik darbuotojų asmeninėse sąskaitose nurodytą faktiškai pareiškėjo išdirbtą laiką. Pareiškėjo prašomas įskaityti laikotarpis, t. y. nuo 1976 m. rugpjūčio 2 d. iki 1977 m. spalio 15 d., kelia pagrįstų dvejonių, todėl VSDFV Šiaulių skyriaus nuomone, negali būti įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą (b. l. 19–20). Suinteresuoto asmens VSDFV Šiaulių skyriaus atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo kartu su pareiškėju (duomenys neskelbtini), tik skirtingose baruose - ji dirbo dažytoja, o pareiškėjas dirbo statybose. Tai galėjo būti 1976 m., 1977 m., ar 1978 m. Ji matydavo rytais pareiškėją ateinantį į darbą, dirbo vasarą, galėjo dirbti apie metus ar ilgiau. Darbus jiems skirstė vykdytojai B., B. Jiems darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, reikėjo stovėti prie „langiuko“.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad jis nuo 1976 m. rugpjūčio 2 d. iki 1977 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose. Pareiškėjas prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu siekia, kad suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius perskaičiuotų jo pensiją ir įrodinėjamą stažą įskaitytų į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos stažą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
Teismo vertinimu, pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
Valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui prilyginami laikotarpiai negali būti nustatyti teisme, nes tai yra valstybinio socialinio draudimo organų kompetencija. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priede „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ numatyta, kad šiame priede išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas negali prilyginti pareiškėjo nurodyto darbo periodo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, taip pat spręsti, ar tam tikri laikotarpiai įskaitytini į darbo stažą, kadangi tokie klausimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, pasinaudojant juridinių faktų nustatymo institutu. Nurodyti faktai gali būti nustatinėjami, nagrinėjant skundus dėl valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-279-210/2020; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135-227/2018).
Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, manydamas, kad buvo netinkamai įvertinti duomenys dėl pareiškėjo darbo pobūdžio, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundęs VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-23958.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo S. D. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nutraukimas neužkerta pareiškėjui kelio, prašant atnaujinti apskundimo terminą, skųsti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-23958 ir įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.