- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- e2-2195-863/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Atsakovas
- J. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinė bendrovės (toliau – LUAB) P. ieškinį atsakovei J. P. dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė LUAB P. (toliau – ieškovė ir (ar) bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. P., prašydama: i) priteisti 261 784,20 Eur žalos atlyginimo; ii) pripažinti 2020 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį Nr. 2020-7-1 dėl 20 500 Eur ir 2021 m. gegužės 1 d. Paskolos sutartį Nr. 2021-7-1 dėl 14 200 Eur negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 34 700 Eur; iii) pripažinti išmokėjimo dokumentus UAB „STP Tech“ dėl 108 174,46 Eur, UAB „JKL Baltic“ dėl 113 850,23 Eur, UAB „MADOS ROJUS“ dėl 58 108,59 Eur, MB ToGoPak dėl 6 059,21 Eur, MB „Apgalvotas mokymas“ dėl 8 150 Eur, UAB „Mano Tiekėjas“ dėl 5 860 Eur, MB Mecanic tools dėl 2 923,22 Eur, UAB Properenty dėl 3 000 Eur, MB „Grafinė“ dėl 6 036 Eur apsimestiniais sandoriais ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 312 161,71 Eur; iv) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2024 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1406-794/2024 iškėlė bankroto bylą UAB P., nemokumo administratore buvo paskirta Rasa Židonytė, sąrašo eilės Nr. N-FA0163 (toliau – Nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 12 d. Atsakovė J. P. ieškovės vadovės pareigas ėjo nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2024 m. vasario 12 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). 2024 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi buvo įpareigojęs atsakovę perduoti paskirtai nemokumo administratorei įmonės turtą ir dokumentus, tačiau atsakovė savo pareigos neįvykdė. 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1406-794/2024 skyrė atsakovei baudą už dokumentų ir turto neperdavimą, tačiau baudos skyrimas niekaip nepaskatino atsakovės perduoti turimą turtą ir dokumentus. Nemokumo administratorė kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – FNTT) bei į Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorą V. P. dėl leidimo susipažinti su prokuroro žinioje esančiais UAB P. dokumentais bei ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00006-23 medžiaga. Leidimas susipažinti su dokumentais nemokumo administratorei buvo suteiktas ir elektronine forma ikiteisminio tyrimo tyrėjas pateikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei kitus duomenis. Iš gautų dokumentų buvo nustatyta, kad atsakovė eidama bendrovės vadovės pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. iki šiol neteisėtai disponuoja 608 645,91 Eur suma, kurią sudaro: 1) bankiniu pavedimu atsakovei nepagrįstai išmokėta 579 Eur suma; 2) iš kasos atsakovei išmokėta 261 205,20 Eur dydžio suma; 3) iš kasos atsakovei išmokėta 34 700 Eur suma pagal negaliojančias paskolos sutartis; 312 161,71 Eur pasisavintos lėšos prisidengiant apsimestiniais sandoriais.
1.2. FNTT pateikė nemokumo administratorei 2023 m. spalio 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadą (toliau – Specialisto išvada), kurioje: „Pagal tyrimui pateiktus laikotarpio nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir laikotarpio nuo 2022-01-01 iki 2022-03-31 banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašus, bendrovė, atliko 2 (du) mokėjimo pavedimus fiziniam asmeniui J. P., kurių bendra suma 579 Eur, iš jų: 56 Eur 2020-05-18 dok. Nr. 525 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) NORDEA bankui į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: J. P., kredito dengimas; 523,00 Eur 2022-01-24 dok. Nr. 160 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) J. P. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nieko nenurodyta.“ Specialisto išvadoje padaryta išvada, kad: „pagal bendrovės tyrimui pateiktus skolų tiekėjams apskaitos registrus (laikotarpio nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 apyvartos žiniaraštis „443 Skolos tiekėjams“), bendrovė išmokėtą 2020-05-18 ir 2022-01-24 banko pavedimais atsakovei sumą – 579,00 Eur, apskaitė atsiskaitymuose su tiekėjais (kor. sąsk. 2711 „Luminor“ ir 2713 „Luminor“ (kreditas)): NORDEA bankui – 56 Eur ir atsakovei J. P. - 523,00 Eur. Kadangi šie apskaitos registrai tyrimui pateikti neinformatyvūs, sudaryti už metus, nedetalizuoti: nėra įregistruotų ūkinių operacijų apie susidariusiais skolas tiekėjams, nurodant konkrečius dokumentus: pagal datą, dok. Nr., tiekėjo pavadinimą, sumas, taip pat nenurodytos, pagal kiekvieną tiekėją, įsiskolinimų sumos laikotarpio pradžiai ir pabaigai ir kt., todėl nustatyti, už ką bendrovė apmokėjo NORDEA bankui ir J. P. – 579,00 Eur, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad FNTT specialisto išvadoje yra konstatuota aplinkybė, kad nėra galimybės nustatyti atsakovei išmokėtos 579 Eur sumos pagrindo, laikytina, kad atsakovė šią sumą turi grąžinti ieškovei.
1.3. Specialisto išvadoje nurodyta, kad detalūs duomenys apie išmokėtus ir gautus grynuosius pinigus iš kasos atsakovei pateikti specialisto išvados 1 priede. Iš priedo matyti, kad nuo 2019-01-01 iki 2022-05-19 atsakovei iš kasos buvo išmokėta 326 200 Eur, o į kasą atsakovė grąžino 30 294,80 Eur. Vadinasi atsakovė iki šiol be pagrindo disponuoja 295 905,20 Eur suma. Iš šios sumos 218 200 Eur išmokėta kaip finansinė skola (tame tarpe 36 200 Eur suteikta paskola pagal paskolos sutartis), 16 300 Eur kaip atskaitingo asmens skola, 61 405,20 Eur kitos nepagrįstos išmokos. Specialisto išvados 5 puslapyje nurodyta, kad tarp tyrimui pateiktų dokumentų yra 4 paskolos sutartys, sudarytos tarp UAB P. – paskolos davėjo ir akcininkės J. P. – paskolos gavėjo, pagal kurias abi šalys susitarė, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ir pagal abiejų šalių suderintą grafiką, kuris yra neatskiriama paskolos sutarties dalis (tarp tyrimui pateiktų dokumentų grafikų nėra), paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą iki 2024-12-31: 2019-02-02 sutartimi Nr. 2019-2-1 J. P. gavo 1 500,00 Eur; 2020-07-01 sutartimi Nr. 2020-7-1 J. P. gavo 20 500,00 Eur; 2021-05-01 sutartimi Nr. 2021-7-1 J. P. gavo 14 200,00 Eur; 2022-05-01 sutartimi Nr. 2022-7-1 J. P. gavo 20 840,00 Eur. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovės tyrimui pateiktų skolų apskaitos registrų (laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2022-12-31 apyvartos žiniaraštis „4013 Finansinės skolos“ duomenimis, bendrovė apskaitė laikotarpiu nuo 2019-02-28 iki 2021-06-30 akcininkui išmokėtą paskolą grynaisiais pinigais iš kasos – 36 200 Eur, iš to skaičiaus: 1 500 Eur 2019-02-28; 20 500 Eur – 2020 m. (2020-07-31 – 9 500 Eur, 2020-10-31 – 11 000 Eur); 14 200 Eur – 2021 m. (2021-05-31 – 4 200 Eur, 2021-06-30 – 10 000,00 Eur). Šiuose apskaitos registruose (apyvartos žiniaraštis „4013 Finansinės skolos“) nėra įregistruotų duomenų, kad tiriamuoju laikotarpiu akcininkė J. P. būtų grąžinusi, iš bendrovės gautą kaip akcininko paskolą, skolintą pinigų sumą grynaisiais pinigais į bendrovės kasą ar atlikusi mokėjimus banko pavedimais į bendrovės banko sąskaitas. Nei VMI, atlikusi mokestinį bendrovės patikrinimą, nei FNTT, vedanti ikiteisminį tyrimą, nepateikė duomenų apie piniginių lėšų išmokėjimą atsakovei pagal 2022-05-01 sudarytą paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią sutartį piniginių lėšų išmokėjimo atsakovei nėra, o paskolos teisiniai santykiai atsiranda nuo pinigų išmokėjimo momento, laikytina, kad 2022-05-01 Paskolos sutartis nebuvo pradėta vykdyti. Atsakovei išmokėta 1 500 Eur dydžio paskola 2019-02-28, kurios atsakovė iki šiol nėra grąžinosi, nors iškėlus bankroto bylą visi mokėjimo terminai pasibaigia. Paskolos sutartys dėl 20 500 Eur ir dėl 14 200 Eur turėjo būti sudarytos notarine forma, o tokios formos nesilaikymas daro sandorius negaliojančius, todėl atsakovė privalo grąžinti viską, ką yra gavusi pagal negaliojančius sandorius (34 700 Eur).
1.4. Specialisto išvados 25 puslapyje nurodyta, kad bendrovės tyrimui pateiktų atskaitingo asmens apskaitos registrų (laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2022-12-31 apyvartos žiniaraštis „2435 Atskaitingi asmenys“) duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2019-01-22 iki 2019-05-31 atskaitingam asmeniui – J. P. išmokėjo – 19 051,57 Eur, iš jų: 2019-02-28 grynaisiais pinigais (kor. sąsk. 272 „Kasa“ (kreditas)) – 19 000 Eur ir banko pavedimais (kor. sąsk. 2713 „Luminor“ (kreditas)) - 51,57 Eur (2019-01-22 – 1,57 Eur, 2019-05-31 – 50 Eur), kurių J. P. nepanaudojo gautų piniginių lėšų ir ji Bendrovei 2019-12-31 liko skolinga – 19 051,57 Eur. Per 2020 metus lėšų judėjimo nebuvo. J. P. laikotarpiu nuo 2021-01-29 iki 2021-10-04 sumokėjo į bendrovės kasą grynuosius pinigus – 2 700 Eur (2021-01-29 – 1 000,00 Eur, 2021-06-01 – 1 Eur, 2021-10-04 – 200 Eur), ji bendrovei 2021-12-31 liko skolinga – 16 351,57 Eur. Kitos lėšos išmokėtos atsakovei iš bendrovės kasos yra nenurodžius pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad tik atsakovė yra atsakinga už ieškovės piniginių lėšų tinkamą panaudojimą ir į tai, kad piniginės lėšos iš kasos buvo išmokėtos jai pačiai ir iki šiol negrąžintos, laikytina, kad 295 905,20 Eur suma priteistina iš atsakovės.
1.5. Kartu su Specialisto išvada nemokumo administratorei buvo pateikta 2022-12-20 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (7.45 Mr) FR0686-783 (toliau – VMI ataskaita), kurioje buvo konstatuota (29 puslapis), kad atsakovė vesdama ieškovės buhalterinę apskaitą įformino apsimestinius sandorius tikslu suformuoti bendrovei PVM atskaitą, padidinti leidžiamus atskaitymus bei įforminti gautų iš UAB „Ekovalis“ piniginių lėšų fiktyvų panaudojimą. Pagal bendrovės pateiktus kasos išlaidų orderius, kasos žiniaraščius, bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2022-05-31 prekių tiekėjams/paslaugų teikėjams sumokėjo grynais pinigais, kurie nepatvirtino, kad bendrovei suteikė paslaugų, pardavė prekių už 312 161,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, VMI ataskaitoje konstatuoti neįvykę sandoriai su UAB „STP Tech“ – 108 174,46 Eur, UAB „JKL Baltic“ – 113 850,23 Eur; UAB „MADOS ROJUS“ – 58 108,59 Eur; MB ToGoPak – 6 059,21 Eur, MB „Apgalvotas mokymas“ – 81 50 Eur, UAB „Mano Tiekėjas“ – 5 860 Eur, MB Mecanic tools – 2 923,22 Eur, UAB Properenty – 3 000 Eur, MB „Grafinė“ – 6 036,00 Eur. Atsakovė patvirtino visas aplinkybes FNTT apie apsimestinius sandorius, nurodydama, kad ji tuo pačiu laikotarpiu dirbo buhaltere įvairiose nedidelėse įmonėse, dėl ko pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, matydavo, kurios įmonės turi mokestinę permoką ir kurių duomenis galima panaudoti mokestinėse deklaracijose santykyje su ieškove; šiam tikslui pagamindavo jai reikiamas netikras sąskaitas faktūras, kuriose ieškovė buvo atvaizduojama pagal poreikį arba pirkėja arba pardavėja ir netikrų sąskaitų faktūrų pagrindu ji išsigrynintus pinigus iš ieškovės banko sąskaitos išimdavo ir jų panaudojimui pagrįsti pagamindavo ir panaudodavo netikrus pinigų išėmimo iš kasos dokumentus. Dėl šių aplinkybių neįvykę sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, o iš atsakovės priteistina 312 161,71 Eur suma, kurią prisidengusi minėtais sandoriais pasisavino atsakovė iš ieškovės kasos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog sutinka tik su skola VMI (PVM nepriemoka), su tyčiniu bankrotu nesutinka, kaltės dėl lėšų pasisavinimo nepripažįsta, juo labiau kad nuo to viso proceso (VMI tyrimo veiksmų) nukentėjo jos mamos gyvybė ir jos sveikata. Lėšų nusamdyti specialistus bankrotui neturi ir neturėjo, turiu du butus – vienas priklauso bankui (moka hipoteką), kitas taip pat bankui užstatytas. Dar turi žemės sklypą, kuris yra areštuotas antstolių.
4. Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 231 straipsnio 5 dalis).
5. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai akcentavo šias aplinkybes:
5.1. Atsakovė turi aukštą universitetinį ekonominį išsilavinimą, teikė buhalterines paslaugas įvairioms bendrovėms, turėjo žinių tinkamam paslaugų tiekimui, tačiau sąmoningai pasirinko tokį veikimo planą, kuris sukėlė žalą ieškovei.
5.2. Jokių ieškovės dokumentų atsakovė neperdavė ir atsisako bendradarbiauti, nemokumo administratorės žinioje yra tik iš FNTT gauti elektroniniai duomenys, originalių finansinių dokumentų atsakovė FNTT nepateikė; visi duomenys apie grynųjų pinigų atsakovei išmokėjimą yra įvertinti pagal žiniaraščius, kasos išlaidų orderių nei FNTT, nei ieškovės nemokumo administratorei atsakovė nepateikė.
5.3. Prašomą priteisti žalą sudaro keturios dedamosios: 1) nepagrįstai iš ieškovės sąskaitos atsakovės atlikti du bankiniai pavedimai 579 Eur; 2) nepagrįstai iš ieškovės kasos atsakovei grynais pinigais išmokėtos 261 205,20 Eur lėšos (tarp jų ir 1 500 Eur paskolintos lėšos pagal 2019 m. vasario 2 d. paskolos sutartį); 3) 34 700 Eur pagal negaliojančias Paskolos sutartis išmokėtos lėšos; 4) 312 161,71 Eur lėšos, atsakovei išmokėtos pagal realiai neįvykusius sandorius. Kadangi atsakovė neneigia savo neteisėtų veiksmų, ieškinys turi būti tenkinamas pilnai.
5.4. Nors ieškinyje pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tokių byloje nebuvo patirta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie grynų pinigų jai išmokėjimą, tačiau šie pinigai buvo panaudoti atsiskaityti su neapskaitytais darbuotojais ir tiekėjais, taip pat jos ligotos motinos poreikiams tenkinti. Patvirtino, jog pati tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, dėl kokių priežasčių neapskaitė deklaruojamų darbuotojų ir (ar) tiekėjų, nepaaiškino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė UAB P. bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirta Rasa Židonytė. Bendrovės vadove nuo 2011 m. birželio 1 d. (vadovavimo faktas įregistruotas 2011 m. birželio 2 d.) iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. P.. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovė neperdavė nemokumo administratorei bendrovės finansinių dokumentų ir (ar) turto, tačiau susipažinusi su valstybės institucijų – VMI ir FNTT dokumentais (atitinkamai Kauno apskrities VMI bendrovės mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (7.45 Mr) FR0686-783 ir FNTT ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00006-23 medžiaga), nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl bendrovei padarytos 608 645,91 Eur žalos atlyginimo.
8. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Nemokumo administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis per teismo nustatytus terminus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis JANĮ 94 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė ieškininius reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovei, kaip buvusiai bendrovės vadovei, atsakingai už bendrovės turto apskaitos vedimą ir tokio turto išsaugojimą.
10. Pagal CK 2.87 straipsnio 1–6 dalių nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šie veiklos principai įpareigoja įmonės valdymo organus veikti išimtinai įmonės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią įmonės veiklą. Kasacinio teismo praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos valdymo organų grįstos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). Aplinkybė, ar įmonės valdymo organai, tarp jų – įmonės vadovas, nepažeidė fiduciarinių pareigų, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
11. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ): bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. 2020 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ, šiuo metu Finansinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.
13. Būtent bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip neteisėtus atsakovės veiksmu nurodė 608 645,91 Eur piniginių lėšų iš bendrovės banko sąskaitos ir kasos pasisavinimą. Savo poziciją grindė bendrovės finansiniais dokumentais, be kita ko, bendrovės sąskaitų išrašais ir Apyvartos žiniaraščiais, taip pat FNTT Specialisto ir VMI išvadų, kurios šioje byloje turi paprastų rašytinių įrodymų galią, duomenimis.
16. Iš minėtų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2020 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. sausio 24 d. bankiniais pavedimais atsakovei bendrovė išmokėjo iš viso 579 Eur sumą (56 Eur ir 523 Eur), tokio pinigų išmokėjimo atsakovei pagrindo nei nemokumo administratorė, nei FNTT specialistas nenustatė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pinigų išmokėjimo fakto neginčijo, taip pat negalėjo paaiškinti šių lėšų išmokėjimo jai pagrindo.
17. Iš FNTT specialisto išvados taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. atsakovei iš bendrovės kasos buvo išmokėta 326 200 Eur, o į kasą atsakovė grąžino tik 30 294,80 Eur, negrąžinta suma sudaro 295 905,20 Eur, iš jų 36 200 Eur suteiktų paskolų.
18. Byloje nustatyta, jog iš viso bendrovės su atsakove buvo sudarytos 4 paskolos sutartys: 2019 m. vasario 2 d. Nr. 2019-2-1 dėl 1 500 Eur skolos, 2020 m. liepos 1 d. sutartis Nr. 2020-7-1 dėl 20 500 Eur skolos, 2021 m. gegužės 1 d. sutartis Nr. 2021-7-1 dėl 14 200 Eur ir 2022 m. gegužės 1 d. sutartis Nr. 2022-7-1 dėl 20 840 Eur, tačiau ketvirta paskolos sutartis nebuvo realiai įvykdyta, todėl jokių reikalavimų pagal ją byloje nereiškiama. Dėl pinigų išmokėjimo atsakovei pagal tris pirmąsias paminėtas paskolos sutartis tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė taip pat neginčijo paskolų negrąžinimo fakto.
19. Ieškovė prašo 2020 m. liepos 1 d. sutartį Nr. 2020-7-1 dėl 20 500 Eur paskolos ir 2021 m. gegužės 1 d. sutartį Nr. 2021-7-1 dėl 14 200 Eur paskolos pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento dėl jų formos trūkumų.
20. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Paskolos sutarties formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jeigu paskolos sumas viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Kasacinis teismas pateikdamas minėtos teisės normos aiškinimą yra nurodęs, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
21. Įstatymo reikalaujamos rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikymas nors ir nesąlygoja paties sandorio negaliojimo, tačiau tokios sutarties sudarymo įrodinėjimas yra ribojamas. Tokiu atveju ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
22. Sandoris, sudarytas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, yra niekinis, t. y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai); tuo atveju, kai sandoris yra dvišalis (sutartis), riziką dėl jo negaliojimo pasekmių prisiima abi sutarties šalys.
23. Nagrinėjamu atveju visos trys paskolos sutartys buvo įvykdytos grynaisiais pinigais (atsakovė pinigų gavimo fakto neginčijo), paskolos sutartys sudarytos raštu, tačiau be šalių parašų ir nepatvirtintos notaro, kas buvo būtina antros ir trečios paskolos sutarčių atveju. Taigi, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu 2020 m. liepos 1 d. paskolos sutartis Nr. 2020-7-1 ir 2021 m. gegužės 1 d. sutartis Nr. 2021-7-1 negalioja ab initio, o atsakovė privalo grąžinti tai, ką gavo iš niekinio sandorio, t. y. grąžinti jai suteiktas 34 700 Eur paskolintas lėšas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Ginčo dėl pirmos paskolos pagrindu susiformavusių paskolinių santykių ir atsakovės prievolės grąžinti 1 500 Eur paskolą tarp šalių nėra, todėl iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 36 200 Eur negražintų paskolintų lėšų.
24. Dėl kitų, ne paskolos sutarčių pagrindu, atsakovei grynaisiais pinigais išmokėtų lėšų – 261 205,20 Eur (295 905,20 - 36 200 = 259 705,20) panaudojimo ir išmokėjimo pagrindų atsakovė jokių konkrečių paaiškinimų nepateikė, tik nurodė, jog jie buvo panaudoti atsiskaitymui su neapskaitytais tiekėjais ir darbuotojais, taip pat motinai. Šių lėšų išmokėjimo pagrįstumo negalėjo patikrinti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo specialistas, nurodydamas, jog bendrovė nepateikė grynųjų pinigų apskaitos dokumentų: Kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kt. Taigi, šių aplinkybių ištirti ir dėl jų pasisakyti neturi galimybės ir bylą nagrinėjantis teismas, nes atsakovė žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų operacijas pagrindžiančių dokumentų ir (ar) įtikinamų paaiškinimų teismui nepateikė, o ieškovės nurodytų aplinkybių dėl pinigų pasisavinimo iš esmės neginčijo, nors ir deklaratyviai nurodė, jog pinigai buvo panaudoti tam tikriems atsiskaitymams, su byloje neatskleistais (ir neaišku ar ir kaip su Bendrove susijusiais) tiekėjais ir (ar) darbuotojais.
25. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 40 punktas).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
27. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl nagrinėjamu atveju šalims taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, spręstina, jog atsakovei nepagrindus grynųjų pinigų apskaitos registruose užfiksuotų grynųjų pinigų operacijų (grynųjų pinigų išmokėjimo) 259 705,20 Eur sumai, ieškovės reikalavimas dėl šios sumos priteisimo tenkintas visiškai.
28. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą pripažinti išmokėjimo dokumentus UAB „STP Tech“ dėl 108 174,46 Eur, UAB „JKL Baltic“ dėl 113 850,23 Eur, UAB „MADOS ROJUS“ dėl 58 108,59 Eur, MB ToGoPak dėl 6 059,21 Eur, MB „Apgalvotas mokymas“ dėl 8 150 Eur, UAB „Mano Tiekėjas“ dėl 5 860 Eur, MB Mecanic tools dėl 2 923,22 Eur, UAB Properenty dėl 3 000 Eur, MB „Grafinė“ dėl 6 036 Eur apsimestiniais sandoriais ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 312 161,71 Eur.
29. Iš byloje esančios VMI mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. (7.45 Mr) FR0686-783 matyti, kad atlikus bendrovės mokestinį tyrimą nustatyta, jog atsakovės vadovaujama bendrovė dirbtinai įformindama sandorius su UAB „STP Tech“, UAB „JKL Baltic“, UAB „MADOS ROJUS“, MB ToGoPak, MB „Apgalvotas mokymas“, UAB „Mano Tiekėjas“, MB Mecanic tools, UAB Properenty ir MB „Grafinė“ iš kasos užfiksavo fiktyvių pinigų lėšų išmokėjimą 312 161,71 Eur. Iš atsakovės ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo matyti, kad atsakovė šių aplinkybių neginčijo, paaiškindama, kad pinigus išgrynindavo pagamintų netikrų PVM sąskaitų faktūrų ir netikrų išėmimo iš kasos dokumentų pagrindu. Nurodytų aplinkybių atsakovė neginčijo ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tokį bendrovės pinigų išmokėjimą pagal realiai neegzistuojančius santykius ieškovė prašo vertinti fiktyvių sandorių pasekme, sandorius pripažinti niekiniais ir taikyti restituciją. Visgi teismo vertinimu šiuo atveju taikyti sandorių negaliojimo nuostatas nėra pagrindo, nes byloje nėra ginčo, jog su minėtomis bendrovėmis jokie sandoriai nebuvo sudaryti, t. y. iš esmės nėra veiksmo, vertintino pagal sandorių negaliojimo taisykles (šiuo konkrečiu atveju pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas). Tokiu atveju, kai prašoma pripažinti negaliojančiu realiai neįvykusį veiksmą, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, turėtų būti taikomos tik civilinių teisinių santykių pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009). Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, jog bendrovės pinigai buvo atsakovės paimti be jokio teisėto pagrindo (fiktyvių dokumentų pagrindu) ir bendrovei negrąžinti, konstatuotina, jog tokiais neteisėtais atsakovės veiksmai bendrovei buvo padaryta 312 161,71 Eur žala. Atitinkamai ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.
30. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir patektų įrodymų visumą, teismas remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių iš bendrovės kasos išmokėtų lėšų panaudojimą ir jai suteiktų paskolų grąžinimą nepateikė, ieškinį tenkina pilnai, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 572 445,91 Eur žalos atlyginimą (312 161,71 + 259 705,20 + 579) ir 36 200 Eur paskolintų lėšų, iš viso – 608 645,91 Eur.
31. Ieškovė pareiškė prašymą dėl 5 procentų procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.
32. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo 2024 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
33. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų ieškovė nepatyrė.
34. Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą nuo patenkintų reikalavimų sumos, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5 540 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 93 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei LUAB P., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 572 445,91 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 91 euro centą) žalos atlyginimo ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) paskolintų lėšų pagal 2019 m. vasario 2 d. Paskolos sutartį Nr. 2019-2-1.
Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo tarp UAB P. ir atsakovės J. P. sudarytas paskolos sutartis: 2020 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį Nr. 2020-7-1 dėl 20 500 Eur paskolos ir 2021 m. gegužės 1 d. Paskolos sutartį Nr. 2021-7-1 dėl 14 200 Eur paskolos ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei LUAB P., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34 700 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus eurų).
Priteisti ieškovei LUAB P., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos – 608 645,91 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 540 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.