- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 1-130-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20943-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per pirmus du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistą turtinę žalą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. 2021 m. birželio 26 d. apie 06.28 val. Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad neblaivumą atsisakė tikrintis dėl policijos pareigūno netinkamo elgesio. Tuo tarpu dėl įvykio kaltinamasis paaiškino, jog įvykio tikslios datos neatsimena, alkoholį buvo vartojęs iš vakaro. Kaltinamasis kartu su dviem draugais išgėrė du butelius degtinės – 0,5 litro ir 0,7 litro, ir apie 22.00 val. išsiskirstė. Sekančią dieną, t. y. įvykio dieną, kaltinamojo draugas jo paprašė nuvežti į Lentvarį, nes nenorėjo vairuoti pats, kadangi jautė pagirias. Iš pradžių vairavo pažįstamas, po to jis su kaltinamuoju pasikeitė vietomis, pažįstam kaltinamasis paleido netoli aikštelės. Pats kaltinamasis, užėmęs vairuotojo poziciją, vairavo tik apie 100-150 m. Kaltinamasis pripažino, jog praeityje taip pat yra pasiteikę, kad jis vairavo, būdamas neblaivus. Kam priklauso automobilis, kaltinamasis nežino, tačiau pripažino, kad už jį mokėjo kreditą, su transporto priemonės verte sutiko. Kaltinamasis dėl savo poelgio gailisi, tai sugadino jam gyvenimą.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 06.00 val. ryto pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas vardu R., kuris paprašė nuvežti jį į Lentvarį. Kadangi kaltinamasis jautėsi pagiringas, nes iš vakaro vartojo alkoholį, jis pavežti R. nesutiko. Todėl R. vairavo kaltinamojo nuomojamą automobilį ir jie nuvažiavo į Lentvario geležinkelio stotį. Pakeliui kaltinamasis paskambino dar vienam savo draugui, An., kuriam pasiūlė važiuoti kartu. Kai atvažiavo į Lentvarį, R. išėjo stoties link. Kaltinamasis užrakino automobilį ir su An. nuėjo į šalia esančią kavinę. Maždaug po 1–2 minučių į kavinės vidų atėjo pareigūnas ir kaltinamąjį ištraukė iš kavinės. Pasitikrinti girtumą kaltinamasis atsisakė, nes policininkas buvo per grubus. Kaltinamasis automobilio nevairavo, jį vairavo R.. Automobilį „Toyota Prius“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis pirko išperkamosios nuomos būdu. Jis nuėjo į UAB „Y. P.“, kur kaltinamajam pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini) ir iš A. P. pirkti automobilį išsimokėtinai. Jis sutiko ir su A. P. pasirašė transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo sutartį. 2021 m. gegužės 17 d. kaltinamais sumokėjo pirmą įnašą, sudarantį 220 Eur, ir toliau kas savaitę mokėjo po 110 Eur iki automobilį uždarė į saugojimo aikštelę (1 t. b. l. 133–134, 146–148; 2 t., b. l. 8–11).
4.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas An. A. parodė, kad su A. G. pažįstami apie 20 m., gyvena gretimose gatvėse. Jis paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 26 d. ryte, tiksliai valandos pasakyti negali, ėjo Trakų Vokėje, (duomenys neskelbtini)., link Lentvario, kadangi ten dirba naktinis baras, norėjo nusipirkti alkoholio. Prie jo sustojo automobilis „Toyota Prius“. Kas vairavo automobilį, liudytojas nežino, vairuotojo nepažinojo, yra jį gal porą kartų matęs Trakų Vokėje. Automobilio gale sėdėjo kaltinamasis, kuris liudytojui pasiūlė važiuoti kartu į barą. Liudytojas atsisėdo į automobilio priekį, keleivio vietą. Vairuotojo apibūdinti ir nurodyti jo išvaizdos požymių liudytojas negali, jam atrodo, kad vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) m., trumpų plaukų. Kaip jis buvo apsirengęs, liudytojas nurodyti negali, nes neįsidėmėjo. Kokiomis gatvėmis važiavo, liudytojas pasakyti negali. Jie atvažiavo į stovėjimo aikštelę Lentvaryje, prie geležinkelio stoties, ir liudytojas, pirmas išlipęs iš automobilio, nuėjo į barą nusipirkti alaus. Kur išėjo vairuotojas, liudytojas pasakyti negali, nes nežino. Užėjęs į barą, liudytojas nusipirko alaus ir atsisėdo prie staliuko baro viduje. Kaltinamasis į baro vidaus patalpas užėjo vėliau, praėjo pro jį. Tada į barą įėjo pareigūnas, kuris iš karto nuėjo prie kaltinamojo. Pareigūnas, paėmęs kaltinamąjį už rūbų, nusitempė jį prie tarnybinio automobilio. Tada liudytojas priėjo prie automobilio ir pasakė, kad yra buvęs vidaus reikalų ministerijos pareigūnas. Pareigūnas liudytojui liepė eiti šalin ir jis, vengdamas nemalonumų, nuėjo pėsčiomis namo (1 t., b. l. 111–113).
4.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ja. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 06.15 val. kartu su sutuoktiniu ir vaiku, stovint Lentvaryje, prie geležinkelio stoties esančio suoliuko, netoli baro, pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) nuo Lentvario turgavietės pusės atvažiavo automobilis „Toyota Prius“, šviesios spalvos, valstybinių numerių neprisimena, kurį vairavo nepažįstamas vyriškis. Šalia jo, priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo taip pat nepažįstamas vyriškis. Automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelės viduryje, tam skirtoje vietoje, priekiu į parduotuvės „Maxima“ pastatą. Pirmasis iš minėto automobilio išlipo keleivis, t. y. vyras apie (duomenys neskelbtini) m., apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, veido bruožų neįsidėmėjo, vidutinio kūno sudėjimo, aprangos nepamena, tačiau jis sunkiai nuėjo, svirduliuodamas į šonus, į netoliese esantį barą. Akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus. Iš automobilio vairuotojo pusės sunkiai, lėtai išlipo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) m., apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, dėvėjo nosį ir burną dengiančią veido kaukę, šiek tiek stambesnio nei keleivis kūno sudėjimo, aprangos nepamena. Jis taip pat nuėjo link minėto baro. Vairuotojas, eidamas nesvirduliavo. Kaip liudytojai pasirodė, tai poros minučių laikotarpyje atvažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, iš kurio išlipęs pareigūnas nuėjo į barą. Greitu laiku iš baro išėjo policijos pareigūnas su automobilio „Toyota Prius“ vairuotoju, o iš paskos jų ėjo ir automobilio keleivis. Liudytoja girdėjo, kaip pareigūnas, eidamas kalbėjosi su vairuotoju ir jam sakė, kad jis matė, kaip šis, t. y. tas vyriškis, vairavo automobilį „Toyota Prius“, bet vairuotojas pareigūnui atsakė, kad jis dar nespėjo išgerti alkoholio, o keleivis – kaip jis dabar grįš, kas jį parveš. Netrukus priėjęs policijos pareigūnas liudytojos pasiteiravo, ar ji matė, kad būtent tas vyriškis, su kuriuo jis išėjo iš baro, vairavo automobilį „Toyota Prius“, į ką ji atsakė, kad žinoma, jog tas vyriškis, nes matė jį atvairuojantį į automobilių stovėjimo aikštelę minėtu automobiliu ir išlipantį iš vairuotojo pusės. Liudytoja pažymėjo, kad galės paliudyti vairavimo faktą, tačiau kadangi turėjo vykti į ekskursiją, parodymus duos vėliau (1 t. b. l. 89–91).
4.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Arnold Grunt-Mejer parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 06.28 val. dirbo kartu su vyriausiąja patrule Ineta Puzaraite. Važiuodami tarnybiniu automobiliu Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo tolumoje šviesios spalvos automobilį, valstybinių numerių įžiūrėti nebuvo įmanoma, kuris pasuko į kairę. Jis apytiksliai po 30 sekundžių privažiavo prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo, kaip link netoliese esančio baro eina vienas svirduliuojantis vyriškis ir tada atkreipė dėmesį į automobilį „Toyota Prius“ šviesiai pilkos spalvos, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip nuo stovinčio automobilio vairuotojo pusės, link to paties baro nueina antrasis vyriškis. Tad liudytojui kilo įtarimas, kad ir šis vyriškis gali būti neblaivus. Liudytojas suprato, kad tai tas pats automobilis, kurį jis matė tolumoje. Daugiau jokių asmenų prie to automobilio nebuvo. Liudytojas, išlipdamas iš automobilio, įsijungė „Body“ 6024 kamerą, po ko nuėjo prie baro, kur lauke stovėjo tik kaltinamasis, keleivio šalia nebuvo. Jis priėjo prie kaltinamojo, prisistatė, pasakė, kad įtaria, kad jis vairavo automobilį neblaivus, įspėjo, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas, pakvietė jį ateiti iki tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Kaltinamasis pasakė, kad jis automobilio nevairavo, nurodė, kad automobilį vairavo jo brolis, kuris išvažiavo traukiniu namo. Todėl kaltinamasis atsisakė tikrintis girtumą. Kaltinamajam buvo išaiškinta, kad atsisakius tikrintis girtumą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamasis buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Tada liudytojas nuėjo prie moters, kuri su vyru ir vaiku stovėjo netoli automobilio „Toyota Prius“, ir paklausė, ar matė kaip minėtas automobilis atvažiavo į stovėjimo aikštelę. Moteris patvirtino, kad matė, kai į stovėjimo aikštelę atvažiavo minėtas automobilis, iš jo išlipo du vyrai. Liudytoja taip pat patvirtino, kad matė kaip už vairo sėdėjo kaltinamasis ir ji galės patvirtinti, kad jis vairavo automobilį. Tada liudytojas užsirašė moters duomenis, jos neapklausė, kadangi ji su savo vyru ir vaiku laukė autobuso važiuoti į ekskursiją. Tuomet nuėjo į barą, esantį adresu Lentvaris, (duomenys neskelbtini), ir baro pardavėjos paklausė, ar šie vyrai pirko alkoholinių gėrimų. Pardavėja pasakė, kad jie nieko nepirko ir bare jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Kaltinamasis atsisakė įsivertinti bendrą būklę, t. y. eiti tiesia linija pėda už pėdos, ir ištiesus rankas prieš veidą su rankos pirštu priliesti nosies galą. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis atsisakė pasirašyti. Kaltinamajam buvo pasiūlyta nuvykti į viešąją įstaigą Trakų ligoninė kraujo tyrimui atlikti, bet kaltinamasis atsisakė. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į stovėjimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į Trakų policijos komisariatą procesinių dokumentų surašymui (1 t. b. l. 94–97, 99–101).
4.5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ineta Puzaraitė parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas Arnold Grunt-Mejer (1 t. b. l. 104–107).
4.6. Iš akistatos protokolo tarp liudytojos A. Ja. ir kaltinamojo A. G. teismas nustatė, jog liudytoja matė, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matė, kaip iš automobilio išlipo du vyrai, vienas iš vairuotojo pusės, kitas iš keleivio pusės, priekinių sėdynių ir nuėjo į barą. Matė, kaip išlipo vienas iš vairuotojo pusės stambesnis vyras, kitas iš keleivio pusės – liesesnis, nei vieno vyro nepažįsta ir neatpažintų. Vyras, kurį sulaikė policijos pareigūnas ir uždarė į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, yra vyras, kuris išlipo iš minėto automobilio vairuotojo vietos. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo nuo liudytojos apie 15-20 m. atstumu. Tuo tarpu kaltinamasis akistatos metu liko prie savo parodymų, neigdamas liudytojos parodymus (1 t. b. l. 152–154).
4.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros vieta yra Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas automobilis – „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi stovėjimo aikštelėje, priekiu į parduotuvę ,,Maxima“. Automobilio salone, ant galinės sėdinės, kairėje pusėje, guli vieno litro talpos rudos spalvos plastikinis butelis su užrašu ,,Fano tradicinis“, alkoholio stiprumas 6 procentai. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę (1 t. b. l. 61–71).
4.8. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas pavadinimu „„V6024 KFK 079_ch2_20210626061500_20210626064026“, kuris paimtas iš tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įraše matyti, kaip tarnybinis automobilis važiuoja Lentvaryje, (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 4 min. 52 sekundėje matyti, kaip tolumoje pilkos spalvos automobilis pasuka į kairę. Daugiau jokių važiuojančių automobilių nebuvo. 5 min. 24 sekundę tarnybiniam automobiliui sukant į kairėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę Lentvaryje, prie geležinkelio stoties, matosi nuo aikštelėje stovinčio pilkos spalvos automobilio „Toyota Prius“ nueinantis vyras Nr. 1 ir poros sekundžių skirtumu, t. y. peržiūros 26 sekundę, nuo automobilio „Toyota Prius“, pilkos spalvos, vairuotojo pusės nueidinėjantis vyras Nr. 2, vilkintis žalios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvintis tamsios spalvos kelnėmis, su medžiagine skrybėle ant galvos. Netoliese nuo minėto automobilio, ant šaligatvio, stovi moteris su vyru ir vaiku. Vyras Nr. 2, einantis nuo automobilio „Toyota Prius“, praeina pro šalia stovinčius minėtus asmenis. Tarnybinis automobilis aikštelėje apsisuka ir užfiksuoja, kaip į barą užeina vyras, vilkintis marškinėlius trumpomis rankovėmis ir mūvintis šortus. Tarnybinis automobilis sustoja priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę 6 min. 12 sekundę (1 t. b. l. 72–74).
4.9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas iš „Body“ kameros, pavadinimu „2021_0626_062123_029.MP4“. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas eina link baro, esančio Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Priėjęs prie baro, tarpduryje patraukia kabančias žaliuzes ir paklausia viduje stovinčio vyro, dėvinčio trumpomis rankovėmis marškinėlius, mūvinčio šortus, kaip vėliau matyti, kad tai automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis. Pareigūnas jo paklausia: „Kur vairuotojas?“. Pareigūnui atsako: „Koks? Nežinau, kolega.“. Pareigūnas užeina už baro kampo, kur lauke stovi užsisukęs vyriškis, vilkintis žalios spalvos marškinėlius, su skrybėle, tamsios spalvos kelnėmis, ant veido užsidėjęs permatomą apsauginį skydelį ir jį pakviečia ateiti. Vyriškis prieina prie pareigūno. Pareigūnas kviečia jį eiti pasitikrinti alkotesteriu, kadangi matė, kaip jis atvažiavo su automobiliu „Toyota Prius“, įspėja, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Minėtas vyras klausia: „Kokiu pagrindu? Aš nesutinku“. Prie pareigūno prieina automobilio keleivis su šortais ir sako: „Ką jūs čia kolega? Aš pats policijoje dirbau 20 m.“. Pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio saloną, ima alkotesterį ir klausia automobilio vairuotojo: „Vairuotojo pažymėjimą turit?“. Jis teigė, kad jis nesutinka, nevairavo, vairavo jo brolis, kuris nuėjo į „Maximą“. Pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio dureles ir liepia vairuotojui prisėsti. Įspėja jį, kad jei šis priešinsis, bus uždėti antrankiai. Vyriškis atsisėda, pareigūnas uždaro tarnybinio automobilio dureles ir netoliese stovinčių ir įvykį mačiusių žmonių, moters su vyru ir vaiku, paklausia: „Tas vairavo, taip?“. Moteris su vyru linktelėjo galvą, patvirtino pareigūno žodžius. Pareigūnas priėjo arčiau prie žmonių ir sako: „Žiūrėkit, jūs matėt, kaip jie atvažiavo, nes mes matėm, tik nespėjom atvažiuoti“. Moteris su vyru atsakė: „Matėm, aišku, jie abudu“. Tada pareigūnas paklausė, ar jie galės paliudyti. Moteris pasakė, kad jie laukia autobuso, jis netrukus atvažiuos ir liepė pareigūnui greičiau užsirašyti jos duomenis. Pareigūnas užsirašė moters duomenis (1 t. b. l. 75–77).
4.10. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinti bendrą asmens būklę ir pasitikrinti neblaivumą, kaltinamasis atsisakė (1 t. b. l. 15).
4.11. Iš valstybėse įmonės „Regitra“ duomenų bazės teismas nustatė, kad transporto priemonė „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „M. L.“ įmonei (1 t. b. l. 18).
4.12. Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje teismas nustatė, kad automobilio „Toyota Prius“, pagaminto 2004 – 2010 m., vidutinė kaina su PVM yra 3 020 Eur (1 t., b. l. 19)
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnų buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bei atsisakė tikrintis neblaivumo laipsnį. Šias išvadas teismas daro, įvertinęs įrodymų visumą. Apklaustas teisme, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
7. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas An. A. patvirtino aplinkybę, jog kaltinamajame akte nurodytu metu jie transporto priemone „Toyota Prius“, kurioje buvo ir kaltinamasis vyko į barą įsigyti alkoholio. Liudytoja A. Ja. nurodė, jog iš transporto priemonės „Toyota Prius“ išlipo tik du vyrai, daugiau asmenų joje nebuvo; iš asmenų eisenos, matėsi, kad tiek vairuotojas, tiek keleivis buvo akivaizdžiai neblaivūs; vairuotojas stambesnio kūno sudėjimo, ant veido užsidėjęs medicininę kaukę. Liudytoja akistatos metu su kaltinamuoju patvirtino, jog neblaivus, išlipęs vyras iš „Toyota Prius“, buvo tas pats vyras, kurį įvykio metu sulaikė policijos pareigūnai. Liudytojas Arnold Grunt-Mejer patvirtino, kaip matė, jog nuo transporto priemonės nuėjo svirduliuojantis vyriškis, kilus įtarimui ir patikrinus transporto priemone vykusius asmenis, jis vairuotojui nustatė neblaivumo požymius, tačiau vairuotojas nesutiko tikrintis neblaivumo laipsnio. Teismas šiais liudytojų parodymais neturi pagrindo netikėti, kadangi liudytojų su kalinamuoju nesieja jokie artimi ryšiai, parodymai yra išsamūs ir neprieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
8. Įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėta fotolentelė patvirtina, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę „Toyot Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, automobilyje rasta alkoholio, kurį, anot kaltinamojo, vartojo kartu važiuojantis asmuo. Kitų objektų apžiūros protokolai patvirtina liudytojų parodymus, jog antrasis išlipęs iš automobilio asmuo buvo vairuotojas. Be to, tiek iš vaizdo įrašo, esančio policijos pareigūnų automobilyje, tiek iš pareigūno kūno kameros matyti, jog asmuo išlipęs iš vairuotojo pusės vilki žalios spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos kelnes, kas atitinka kaltinamojo aprangą įvykio dieną. Nors kaltinamasis ir vengė atlikti neblaivumo patikrinimą, tačiau kaltinamojo neblaivumą patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyti kaltinamojo neblaivumo požymiai, liudytojų parodymai bei pats kaltinamasis.
9. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino. Kaltinamasis pripažino, jog vengė atlikti neblaivumo patikrinimo dėl policijos pareigūnų įžūlaus elgesio. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus.
10. Aukščiau aprašyti duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
11. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
13. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
14. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – šiuo metu nedirbantis, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų nėra, teistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
18. Prokurorė, palaikanti kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, siūlo skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teismo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bausmę mažinti 1/3 ir skirti jam sumažintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą 1,5 metų laikotarpiui.
19. BK 55 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
20. Teismas sutinka su prokurorės baigiamojoje kalboje nurodytu teiginiu, kad kaltinamasis dėl nesunkaus nusikaltimo teisiamas antrą kartą, tačiau laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone, įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, būtų per griežta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už nusikaltimus transporto eismo saugumui yra teisiamas pirmą kartą, jis nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio bei išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Be to, kaltinamojo veiksmais nebuvo padaryta žala. Taigi, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 75 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
21. Patikrinus Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, jog kaltinamajam 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1159-716/2021 paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė 2022 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-77-716/2022 pakeista į 90 parų arešto bausmę. Minėta nutartis iki šios dienos, t. y. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, nėra įsiteisėjusi. Tad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1159-716/2021 paskirta bausme nėra pagrindo.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei 2 mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nedirbantis, todėl sprendžia, jog 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą gali būti per trumpas ir realiai neįgyvendinamas. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 6 mėnesiai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą kaltinamajam bausmę (2 500 Eur bauda), 6 mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
23. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
25. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 20 punkte išdėstytus motyvus, į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas baudžiamojo poveikio priemonės terminas, t. y. uždrausti kaltinamajam vairuoti transporto priemones 4 metams, būtų per griežta priemonė kaltinamojo atžvilgiu, todėl vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, bei siekiant užtikrinti prevencinių tikslų įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas yra 2 metai.
26. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
27. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).
28. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
30. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
31. Transporto priemonė „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso UAB „m. L.“, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 020 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
32. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 135–137), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141–143), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 138–140) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
33. Vadovaujantis BPK140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 26 d. 06.28 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 11.40 val., (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (1:2) (1 t., b. l. 126–127, 128–129).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 26 d. 06.28 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 11.40 val., (1 parą), 1 (vieną) laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Išaiškinti A. G., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. G. išieškoti, transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 020 Eur (tris tūkstančius dvidešimt eurų 00 ct), valstybės naudai.
A. G. skirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01457051) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti valstybinei įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.